714e5086-b88f-4252-8e05-01116a7828a8 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas Almantas Padvelskis                                             Civilinė byla Nr. 2A-893-538/2012Teisėja Erinija Kazlauskienė                                            (Proceso Nr. 2-06-3-15334-2011-1)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                               35.1; 35.5; 42.10; 44.5.1; 121.21.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. birželio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Alonos Romanovienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei J.

Č. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo ir n u s t a t ė: ieškovė prašė iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovės 3311,77 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn., bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė po buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko S. S. J. mirties (duomenys neskelbtini) be teisinio pagrindo gyvena gyvenamojoje patalpoje, nemoka nuomos mokesčių.

Tokiais atsakovės veiksmais ieÅ¡kovei padaryta 3311,17 Lt nuostolių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-21 sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. IÅ¡keldino atsakovę J. Č. iÅ¡ gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iÅ¡ atsakovės J. Č. 139 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovė yra S. S. J. materialinių teisių perėmėja, todėl nėra pagrindo pripažinti jÄ procesinių teisių perėmėja ir tuo pagrindu priteisti nuomos mokestį.

Taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę sutartiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovei už užmokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o atsakovė įsipareigojo naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Klaipėdos miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo ir dėl tos dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo patenkinti ir priteisti ieÅ¡kovei Klaipėdos miesto savivaldybei iÅ¡ atsakovės J.

Č. 3311,77 Lt nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomÄ nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio. Nurodo, kad atsakovė gyvena ieÅ¡kovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose tarp Å¡alių susiklosčiusių faktinių nuomos santykių pagrindu. Atsakovė buvo įspėta atlaisvinti užimtas gyvenamÄ sias patalpas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų neiÅ¡sikelia, jomis naudojasi ir nemoka nei nuomos, nei kitų mokesčių. Byloje nustatyta, kad atsakovė be teisinio pagrindo, t. y. be nuomos sutarties, naudojasi gyvenamosiomis patalpomis ir esant tokioms aplinkybėms iÅ¡keldintina nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Tačiau nepriklausomai nuo to, kad buvo nustatyta, jog atsakovė be teisinio pagrindo naudojasi gyvenamosiomis patalpomis kaip faktinė nuomininkė, nemoka nei nuomos, nei mokesčių už komunalines paslaugas, teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimÄ . Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio mokėjimo už naudojimÄ si ieÅ¡kovės gyvenamosiomis patalpomis. Byloje nustatyta, kad 2004-03-29 ieÅ¡kovė su S. S. J. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15-289 dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomos. 2010-11-04 ieÅ¡kovė su S. S. J. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 870-274. Sutarties 1 ir 2 punktais ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡nuomoti nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir joje gyventi, o nuomininkas įsipareigojo naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. (duomenys neskelbtini) nuomininkas mirė. 2011-05-12 patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė po nuomininko mirties gyvena gyvenamojoje patalpoje, su ieÅ¡kovu sudarytose nuomos sutartyse ji nėra nurodyta kaip S. S. J.

Å¡eimos narė. IeÅ¡kovė nurodo, kad skola už buto nuomÄ yra 3311,77 Lt.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog socialinio bÅ«sto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai kaip viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p.). Ä®statymas įpareigoja savivaldybes jų turimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais; tai reiÅ¡kia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ , siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtÄ tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir bÅ«dais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str.).

AiÅ¡kindamas socialinio bÅ«sto suteikimo teisinį reglamentavimÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomÄ turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (Å¡eimoms) forma. Socialinis bÅ«stas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytÄ nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir Å¡eimoms apgyvendinti pagal sÄ lygas, kurios nustatytos Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-5001/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-51/2010). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime už akių nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir S. S. J. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu atsirado prievolės, tai yra ieÅ¡kovė įgijo pareigÄ suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui ir jos Å¡eimos nariams laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigojo naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos CK 6.576 straipsnis).

Tačiau tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės tokių prievolių neatsirado, kadangi byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė yra S. S. J. materialinių teisių perėmėja ir yra pagrindas pripažinti jÄ procesinių teisių perėmėja ir tuo pagrindu priteisti nuomos mokestį (CK 5.63 straipsnis, CPK 48 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti 3311,77 Lt nuomos mokesčio, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas ieÅ¡kovei priteisti žalÄ (nuostolius) (CK 6.249 str.).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereiÅ¡kia, jog teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis. Ä®statymas įtvirtina teismo galimybę siÅ«lyti Å¡alims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis).

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

V. ir T. V. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011-05-12 patikrinimo metu ieÅ¡kovė nustatė, kad atsakovė be pagrindo gyveno ieÅ¡kovės bute, todėl (duomenys neskelbtini) mirus nuomininkui ir toliau atsakovei gyvenant savivaldybės bÅ«ste be teisėto pagrindo, ieÅ¡kovė negavo už šį laikotarpį pajamų, t. y. patyrė nuostolių, todėl atsakovė už gyventÄ laikotarpį be pagrindo (nuo 2011 m. 5 mėnesio iki 2011 m. 9 mėnesio) turi sumokėti ieÅ¡kovei 532,15 Lt nuostolių atlyginimo (b. l. 28, CK 6.249 str., CPK 178 str., 185 str.).Priteisti visÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ sumÄ nėra teisinio pagrindo, nes nuomos mokestį turėjo mokėti nuomininkas, o po jo mirties atsakovei neperėjo nuomininko teisės ir pareigos.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dalies ir netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas          (CPK 330 str.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalis, kurioje netenkinta ieÅ¡kinio dalis, keistina ir ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 532,15 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p). Pakeitus teismo sprendimÄ , iÅ¡ atsakovės priteistina 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ už akių pakeisti.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmesta ieÅ¡kinio dalis, panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovės J. Č. priteisti ieÅ¡kovei Klaipėdos miesto savivaldybei 532,15 Lt nuostolių atlyginimo ir 50 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.KitÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės J.

Č. 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei. Kolegijos pirmininkas                                                                                            Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjai                                                                                            Alvydas Žerlauskas                                                                                                                                                                                                                  Alona Romanovienė