714e0ea9-71d1-4e86-8947-b484d973cb63 · Vilniaus apygardos teismas

Bylos Nr. 1-147-497/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26124-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.1.2.3.; 2.3.6.4.5.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 4 d. Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,kaltinamajam A. V.kaltinamojo gynėjui Ernestui BuÅ¡movičiui, nukentėjusiajam S. V.,vertėjoms Jelenai KondraÅ¡ovai, Ingridai Petrulienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:A.

V., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iÅ¡siskyręs, dirbantis suvirintoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., ir n u s t a t ė :       A. V. 2016-06-02 apie 22.00 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo broliu S. V. metu, tyčia geležiniu strypu, po to rankomis sudavė broliui ne mažiau kaip trylika smÅ«gių į galvos sritį, vienÄ kartÄ geležiniu strypu per deÅ¡inę plaÅ¡takÄ bei nenustatyta skaičių smÅ«gių rankomis ir kojomis S. V.

į įvairias kÅ«no dalis, tokiu bÅ«du padarė savo broliui abiejų akių vokų poodines kraujosruvas, galvos muÅ¡tines žaizdas, pakauÅ¡kaulio žvyno atvirÄ Ä¯spaustinį, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžius, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-o pirÅ¡to muÅ¡tinę žaizdÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II-III pirÅ¡tų pirÅ¡takaulių lūžius, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus visame kÅ«ne, tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – brolio S. V. sveikatÄ .

Å iais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 3 p. Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-06-02 apie 21.00 val. jis atvažiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo brolis S. V., kuris laistė daržus. Jis priėjo prie S. ir paklausė, kada jam imti atostogas, kada pjaus malkas, tačiau S. iÅ¡ karto apipylė jį vandeniu iÅ¡ laistymo žarnos ir nubėgęs į garaÅ¾Ä pradėjo mėtyti bei daužyti A. maiÅ¡eliuose atvežtus maisto produktus.

Tada puolė muÅ¡ti A., spyrė jam į lytinius organus, po ko iÅ¡ skausmo A. nukrito ant kelių, o S. tuo metu iÅ¡ nugaros griebė jam už gerklės ir pradėjo smaugti. Siekdamas iÅ¡sivaduoti, jis permetė brolį per save ant grindų, ir pastarasis trenkėsi galva į betonÄ bei susižalojo, nes ant žemės buvo iÅ¡versta dėžė su metalo laužu. Tuo baigėsi muÅ¡tynės, jis nuėjo pas save į kambarį miegoti, o S. sutvarkė garaÅ¾Ä . Veidrodyje pamatė, kad jis pats visas sumuÅ¡tas ir mėlynas, pasekmes jautė dar ilgai.

Ryte siÅ«lė brolį nuvežti pas gydytojÄ , tačiau jis atsisakė, nes bijojo, kad ras jo kraujyje promilių. Nieko negirdėjo, kaip buvo atvažiavusi policija, kaip buvo atėjusi kaimynė. Alkoholio nevartojo. Po kelių dienų kreipėsi į medikus, buvo nustatyti jo kÅ«no sužalojimai. Palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus, tik detalizavo, kad S. garaže ji mušė rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no dalis, iÅ¡ viso jam sudavė 30 smÅ«gių - pirmÄ smÅ«gį sudavė kumščiu į akį, po to abiejų rankų kumščiais didele jėga apie 10 kartų trenkė į galvos sritį bei apie 20 smÅ«gių rankomis ir kojomis į Å¡onus, nugarÄ , inkstus bei kepenis.

Jis brolio nemušė, konfliktÄ pradėjo brolis (b. l. 111-112, 123-124). Nukentėjusysis S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-06-02 vakare buvo namuose (duomenys neskelbtini), ir laistė darÅ¾Ä . Apie 22 val. į namus atvažiavo A. V. ir paklausė, ar reikia padėti supjaustyti malkas, pasiÅ«lė iÅ¡gerti. Brolis buvo jau iÅ¡gėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, dėl to S. paprašė jo atsitraukti. Jam neatsitraukus, S. apliejo jį vandeniu iÅ¡ laistymo žarnos. Kilo žodinis konfliktas.

Tada A. nuėjo į garaÅ¾Ä ir pradėjo gerti, o S. toliau laistė darÅ¾Ä . Vėliau pamatęs, kad garaže dega Å¡viesa, S. užėjo į garaÅ¾Ä , priminė broliui, kad jam neleidžiama ten gerti, ir numetė butelį nuo stalo. Pastebėjo, kad A. kažkÄ traukia iÅ¡ kiÅ¡enės, iÅ¡girdo spragtelėjimÄ ir gavo nuo brolio smÅ«gį į kaktÄ , po ko prarado sÄ monę. Koks tiksliai įrankis buvo, nematė. Paskui prisimena tik fragmentus. Kaip patyrė kitus sužalojimus, neprisimena, nes galutinai sÄ monę atgavo tik ligoninėje.

Apie įvykius po sumušimo iki ligoninės žino iš kaimynės žodžių. Mamai priklausančiame name broliai pasidalinę kambarius ir abu gyvena antrame aukšte, o mama gyvena pirmame. Incidentas įvyko garaže. Garažas buvo tvarkingas, be gelžgalių. Su broliu santykiai konfliktiški dėl brolio ūmaus būdo ir jo elgesio, tačiau muštynės anksčiau nekildavo. Įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus. Broliui A. V. priklausantis metalas garaže buvo sukrautas prie sienos, suvirinimo aparatas padėtas ant stalo.

Atsakydamas į gynėjo praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti, kodėl jo kraujyje buvo aptikta alkoholio, nors jis teigia alkoholio nevartojantis, nurodė, kad kol jis buvo be sÄ monės, alkoholį į jo burnÄ galėjo pripilti A.. PaaiÅ¡kino, kad dėl sužalojimų dažnai skauda galvÄ , negali susikaupti, negali sulenkti rankos pirÅ¡tų. Savo neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10 000 Eur, nes dėl sumuÅ¡imo prarado dantų techniko darbÄ , įsidarbinti pagal profesijÄ nebegali, nes sužalota ranka negali atlikti smulkių darbų, dėl ko žlugo ateities planai, reikalingas gydymas.

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, tik teigė, kad į namus (duomenys neskelbtini), 2016-06-02 grįžo apie 20 val., o ne iÅ¡ vakaro, be to, detalizavo, kad brolis jį mušė geležiniu pagaliu, daužė į galvÄ , veido sritį, nuo smÅ«gių sudavimo jis nukrito ant žemės ir rankomis užsidengė galvÄ , dėl ko buvo sužaloti jo deÅ¡inės rankos pirÅ¡tai (b. l. 17, 19). Nukentėjusysis S. V. savo parodymus patvirtino 2016-06-17 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 27-32).

 Liudytoja N. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. birželį dirbo Trakų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Greitosios pagalbos skyriuj skubios pagalbos slaugos specialiste. Kvietimas buvo iÅ¡ ryto į nuosavÄ namÄ dėl sumuÅ¡imo po muÅ¡tynių. Atvykusi rado lovoj gulintį sunkiai sužalotÄ Å¾mogų, Å¡alia kurio sėdėjo kaimynė, kuri ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Nukentėjusysis buvo sÄ moningas, paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad garaže susimušė su savo broliu, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, su kokiu įrankiu jam buvo padaryti sužalojimai.

Jo apžiÅ«ros metu buvo nustatyta hematoma po akim, sudaužyta kakta, deÅ¡inė ranka, bet kraujospÅ«dis buvo geras, žmogus sÄ moningas, vyzdžiai lygus, jis netgi nuėjo pats iki automobilio ir jame sėdėjo, nesigulė ant neÅ¡tuvų. Dėl daugybinio sumuÅ¡imo buvo įtarta smegenų trauma, todėl žmogus buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę neurochirurgo konsultacijai, nes Trakų ligoninėj nedirba neurochirurgas. Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad muÅ¡tynės su broliu įvyko vakare.

Kaimynė pasakojo, kad ji policijÄ kvietė vakare, bet pareigÅ«nai nebuvo įleisti. Nukentėjusiojo blaivumas alkotesteriu nebuvo tikrinamas, bet iÅ¡ vaizdo ir kvapo buvo galima įtarti, kad jis vakare galėjo vartoti alkoholį. Veidas nukentėjusiojo buvo sudaužytas, bet kraujo lovoje nebuvo. Durys buvo atidarytos, medikus pasitiko kaimynė. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja davė analogiÅ¡kus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (b. l. 60-61).    Liudytojas A. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. birželį dirbo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate. 2016-06-02 buvo iÅ¡kvietimas į nuosavÄ namÄ , kad vyko muÅ¡tynės. PareigÅ«nus pasitiko kaimynė, kuri paaiÅ¡kino, kad mušėsi du broliai, iÅ¡ garažo girdėjosi, kaip vienas dejavo, sakė užtenka nebemuÅ¡k, o kitas liepė tylėti.

Tačiau pareigÅ«nams atvykus, triukÅ¡mo nebuvo, jokių dejonių nesigirdėjo, jie beldėsi į garažo duris, nes jos buvo užrakintos, į langus, tačiau niekas jiems neatidarė, nors garaže degė Å¡viesa. Neužilgo jie gavo kitÄ iÅ¡kvietimÄ ir iÅ¡vyko. Garažo langas aukÅ¡tai, todėl per jį nesimatė, kas buvo viduje. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas davė analogiÅ¡kus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (b. l. 56).               Liudytoja A.

Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra V. Å¡eimos kaimynė, gyvena Å¡alia namo, kuriame viskas įvyko. Jos namo balkonas, iÅ¡Â 2016-06-02 kurio girdėjo muÅ¡tynių garsus, yra labai arti V. garažo, matosi durys, kurios muÅ¡tynių metu buvo atidarytos. 2016-06-02 vakare apie 21 val. namuose nutarė atsidaryti langÄ ir iÅ¡girdo, kad pas kaimynus garaže triukÅ¡mas, suprato, kad muÅ¡asi broliai V. Girdėjo, kad vienas dejavo, o kitas liepė tylėti. Suprato, kad dejavo S., o tylėti liepė A..

Liudytojai pradėjus klausinėti, kas vyksta, užsidarė garažo durys ir triukÅ¡mas nutilo. Išėjusi į laukÄ , ji pastebėjo, kad V. sklype neužsukta laistymo žarna, Å¡iltnamyje iÅ¡ statinės bėga vanduo, ir vėl pradėjo garsiai klausti, kas vyksta, bet niekas neatsakė, buvo ramu. Atvykusi A. V. draugė paskambino S. V., tačiau abi jos iÅ¡girdo, kad jo telefonas buvo paliktas darže. Liudytojai pasidarė neramu, todėl ji iÅ¡kvietė policijÄ , bet pareigÅ«nų į vidų niekas neįleido ir jie iÅ¡važiavo.

IÅ¡ ryto pastebėjo, kad Å¡iltnamis vis dar uždarytas, ko niekada anksčiau nebuvo, ir vėl paskambino nukentėjusiajam. Tada jis jau atsiliepė ir pasakė, kad yra sumuÅ¡tas. S. įleido į namus pro garaÅ¾Ä , kuriame matė daug kraujo pėdsakų, bet ant grindų paÅ¡alinių daiktų nebuvo, pasirodė, kad garažas buvo tvarkytas. Nukentėjusysis išėjo iÅ¡ namo atidaryti Å¡iltnamio, bet iki jo nenuėjo, o atsisėdo prie staliuko netoli namo. Tada liudytoja pamatė jį visÄ labai sumuÅ¡tÄ ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Be to ryte iÅ¡ savo namo balkono matė, kaip kaltinamasis iÅ¡ ryto kažkÄ neÅ¡iojo į maÅ¡inÄ ir apie 10 val. iÅ¡važiavo iÅ¡ namų su savo maÅ¡ina. Kartu su juo buvo jo draugė, kurios liudytoja pasiteiravo, kaip nukentėjusysis, ir Å¡i atsakė, kad abu broliai sumuÅ¡ti. Pati liudytoja nematė, kad kaltinamasis bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas, nors jį matė iÅ¡ arti, iÅ¡ maždaug 10 m atstumo. Nėra mačiusi, kad per paskutinius mėnesius iki įvykio kaltinamasis garaže bÅ«tų kažkÄ meistravęs ar dirbęs su metalu.

Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja davė analogiÅ¡kus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (b. l. 51).               Liudytoja L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra A. V. draugė. 2016-06-02 buvo kartu su A. prie ežero, o vakare abu grįžo kiekvienas į savo namus. Ji vakare paskambino A., o jis pasakė, kad tuoj perskambins, nes jį kÄ tik brolis S. apipylė vandeniu ir jam reikia persirengti. Tačiau taip ir neperskambino. Tada ji pati pradėjo skambinti A., o vėliau ir S., tačiau nė vienas nekėlė ragelio.

Jai pasidarė neramu ir ji atvyko pas A. į namus, kur sutiko kaimynę ir Å¡i papasakojo, kad kažkas pas juos namuose mušėsi, buvo iÅ¡kviesta policija, bet pareigÅ«nų neįsileido. Jos taip pat niekas neįsileido į namus ir ji iÅ¡vyko namo. IÅ¡ ryto kitÄ dienÄ ji vėl atvažiavo. Duris atidarė S., jis buvo sumuÅ¡tas ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, prie lovos stovėjo tuÅ¡ti degtinės buteliai. Po to pamatė, kad ir A. sumuÅ¡tas. Ji pasiÅ«lė S. nuvežti pas gydytojÄ , tačiau Å¡is atsisakė.

Po to abu su A. iÅ¡važiavo. Liudytojos nuomone, brolių santykiai nėra geri. IÅ¡ A. pasakojimų žino, kad konfliktÄ iniciavo S., nes kieme apipylė A. vandeniu, o po to garaže sudaužė degtinės butelį, garaže S. griebė A. už gerklės, o A. brolį permetė per save. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja davė analogiÅ¡kus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (b. l. 53).               Liudytojas G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ .

PrieÅ¡ tai garaže nebuvo lankęsis. Nurodė, kad netvarkingai besimėtančių ant garažo grindų daiktų nebuvo, jame esantys daiktai, pavyzdžiui, įrankiai, buvo tvarkingai atremti į sienas. Fotografuota buvo ta pačiÄ dienÄ , kaip ir atlikta apžiÅ«ra bei suraÅ¡ytas protokolas. ApžiÅ«ros metu buvo ieÅ¡koma nusikaltimo įrankio, bet jo nerado. Nebuvo pastebėti ir grumtynių pėdsakai. Ant grindų buvo matyti nuplautas tamsiai rudos spalvos skystis. ApžiÅ«ros metu nekilo abejonių, kad tai buvo kraujo dėmės, be to, buvo žinoma, kad buvo sužalotas žmogus, todėl skysčio pavyzdžių nebuvo paimta iÅ¡tyrimui.

             Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. birželio mėnesį dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja ir atliko dalį ikiteisminio tyrimo Å¡ioje byloje. Ä®vykio vietoje buvo du kartus – apžiÅ«rint įvykio vietÄ ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu. Kadangi nukentėjusysis buvo ligoninėje, tyrėja susitarė su jo nurodytu žmogumi, kad jis įleistų į namus tyrėjÄ apžiÅ«rėti įvykio vietÄ .

Garaže ant grindų jokių daiktų nesimėtė, garaže buvo įprasti daiktai. Fotografuojama buvo tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo apžiÅ«rima įvykio vieta. Parodymų patikrinimo vietoje metu jokių butelio Å¡ukių nematė.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2124/2016 (01) nurodyta, kad S. V. nustatyti Å¡ie sužalojimai: abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-o pirÅ¡to muÅ¡tinė žaizda, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II-III-o pirÅ¡tų pirÅ¡takaulių lūžiai, galvos muÅ¡tinės žaizdos, pakauÅ¡kaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiÅ«ros VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2016-06-03).

Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių pasekoje. Daugybiniės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2016-06-03). Apie trauminių poveikių kiekį, kurias galėjo būti padaryti šie sužalojimai, pasisakyti nėra galimybės, kadangi medicinos dokumentuose nenurodyta šių sužalojimų tiksli lokalizacija bei tikslus jų kiekis.

Nustatyti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktÄ dėl pakauÅ¡kaulio žvyno atviro įspaustinio ir kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos lūžių (b. l. 68-69).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1712/2016(01) nurodyta, kad A. V. padarytos deÅ¡inės akies apatinio voko, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės, deÅ¡inio peties, deÅ¡inės Å¡launies poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-06-02); sužalojimai vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu;

A. V. apžiÅ«rėtas 2016-06-09 (b. l. 116-117). Papildomai pagal pateiktus klausimus ekspertas O. D. paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2121/2016 (01) 1.1 ir 1.2 punktuose nustatyti sužalojimai pagal jų apraÅ¡ymÄ iÅ¡ medicinos dokumentų yra padaryti kietu buku daiktu (daiktais), apie kurių individualius požymius spręsti nėra galimybių, kadangi medicinos dokumentuose nebuvo tokių duomenų. Nustatyti sužalojimai, vertinant juos visumoje, nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus.

Nustatyti sužalojimai yra padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), todėl galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius rankomis, kojomis ar kokiu nors kitu daiktu (pvz. geležiniu pagaliu, kuris paminėtas nukentėjusiojo S. V. apklausos protokole). Sužalojimų lokalizacija nenurodo jų tarpusavio išsidėstymo. Pateiktuose medicinos dokumentuose, pagal kuriuos buvo surašyta specialisto išvada Nr. G2124/2016 (01), nebuvo sužalojimų aprašymų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį.

Specialisto išvadoje Nr. G2124/2016 (01) nustatytos abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, galvos muštinės žaizdos, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, kas galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl pirštakaulių lūžių.

Galvos muÅ¡tinė žaizda, pakauÅ¡kaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, kurie galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktÄ dėl pakauÅ¡kaulio žvyno atviro įspaustinio ir kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos lūžių. Specialisto iÅ¡vados Nr. G2124/2016 (01) 1.1 punkte nustatyti sužalojimai: abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-o pirÅ¡to muÅ¡tinė žaizda, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II-III-o pirÅ¡tų pirÅ¡takaulių lūžiai, galvos muÅ¡tinės žaizdos, pakauÅ¡kaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, kurie buvo padaryti mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių.

IÅ¡ kurių mažiausiai dvylika - į galvos sritį, padarant galvos muÅ¡tines žaizdas, pakauÅ¡kaulio žvyno atvirÄ Ä¯spaustinį, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžius; mažiausiai vienas į veido sritį, padarant abiejų akių vokų poodines kraujosruvas; mažiausiai vienas - į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , padarant deÅ¡inės plaÅ¡takos I-o pirÅ¡to muÅ¡tinę žaizdÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II-III-o pirÅ¡tų pirÅ¡takaulių lūžius.

Nustatytos daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne. Apie trauminių poveikių kiekį, kuriais galėjo būti padaryti šie sužalojimai, pasisakyti nėra galimybės, kadangi medicinos dokumentuose nenurodyta šių sužalojimų tiksli lokalizacija bei tikslus jų kiekis. S. V. nustatyti kūno sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno plokštumose, todėl labai mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti vienmomentiškai jo kūnui kontaktuojant su betoninėmis grindimis, ant kurių tuo metu gulėjo įvairus metalo laužas - įvairūs metaliniai gabaliukai armatūros nuo 8 iki 28 mm diametro, metaliniai kampai, metaliniai vamzdeliai 20-50 mm diametro.

Mažai tikėtina, kad galvos muštinė žaizda, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti šiame klausime nurodytomis aplinkybėmis. Minėtas galvos sužalojimas labiau būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu buku daiktu, galimai ir suduodant smūgį geležiniu pagaliu. A. V. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais į išvadoje minėtas kūno sritis.

Kad A. V. 2016-06-02 buvo padaryta virš 30 trauminių poveikių, yra labai mažai tikėtina, kadangi apžiūros metu buvo apžiūrėtas visas jo kūnas, tame tarpe ir lyties organų sritis, tačiau kitų sužalojimų, išskyrus nurodytus išvadoje, nustatyta nebuvo (b. l. 72-75).             Ekspertas O. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad labai mažai tikėtina, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galvos srityje galėjo gautis vienu trauminiu poveikiu, jam griūnant ant grindų ir atsitrenkiant į ant jas buvusius objektus, nes medicininiuose dokumentuose yra gydytojo įrašas, kad S. V. buvo padaryta 12 muštinių kirstinių žaizdų, viena iš jų yra pakaušyje.

Taip pat mažai tikėtina, kad vienu kritimu S. V. galėjo pasidaryti ne tik galvos, bet ir pirštų traumas. Taip griūti ant grindų nėra galimybių. Labiausiai tikėtina, kad S. V. rankų pirštų lūžiai atsirado dėl mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu, tokie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Pakauškaulio žvyno atvirasis įspaustinis lūžis galėjo būti padarytas kietu buku daiktu. Dėl A. V. sužalojimų duotos išvados paaiškino, kad sužalojimų padarymo laiko paklaida gali būti kelios dienos.

Jam buvo nustatyti mažiausiai 4 trauminiai poveikiai kietu buku daiktu. Atsakydamas į gynėjo klausimÄ , ar A. V. galėjo taip save sužaloti, ekspertas paaiÅ¡kino, kad kÅ«no vietos, kuriose nustatyti sužalojimai, yra lengvai pasiekiami, tačiau duomenų apie A. V. nustatytÄ ligÄ , kuriai bÅ«dingas savęs žalojimas, nėra, todėl pagrindo teigti, kad jis save sužalojo, taip pat nėra.2016-10-26 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad garso įraÅ¡e užfiksuota, jog 2016-06-02 22.40 val.

A. Č. iÅ¡kvietė policijÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), nes girdėjo, kaip ten muÅ¡asi kaimynai broliai (b. l. 77-78). 2016-06-07 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), atvyko 2016-06-03 11.04 val. pagal kaimynės iÅ¡kvietimÄ , apžiÅ«rėtas S. V. (b. l. 83). 2016-06-13 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, kad S. V. buvo hospitalizuotas VÅ¡Ä® Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje nuo 2016-06-03 iki 2016-06-13, jis buvo operuotas, atliktas pilnas pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas, pakauÅ¡kaulio impresinio lūžio Å¡alinimas (b. l. 24). 2016-07-08 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, kad S. V. 2016-07-07 skubos tvarka hospitalizuotas į Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrių pirÅ¡tų operaciniam gydymui, iÅ¡raÅ¡ymo data 2016-07-08 (b. l. 34). 2016-06-10 VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje nurodyta, kad A.

V. joje negydytas (b. l. 90). 2016-06-13 VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro rašte nurodyta, kad A. V. šio centro stebimų pacientų grupei nepriklauso; 2002 m. kreipėsi psichiatro konsultacijai, dgn.: Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas F60.3. Vėliau nesikreipė ir nesilankė (b. l. 91). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-21 pažymoje nurodytas priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis bei kitos išmokos S. V. laikotarpiu nuo 2015-10 iki 2016-05. Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriaus 2017-03-09 pažymoje nurodyta, kad S. V. darbo biržoje įregistruotas nuo 2017-03-03.

Ä®rodymų vertinimas, motyvai ir kvalifikacija Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kaltininkui atsakomybė kyla dėl sunkaus savo Å¡eimos nario sužalojimo. Å io nusikaltimo bÅ«tini objektyvieji požymiai yra pavojinga kito žmogaus sveikatai veika, žalingi padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Veika gali bÅ«ti padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tyčia gali bÅ«ti ir neapibrėžta. Kiekvienu atveju apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir pan.Å ioje byloje kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

Kaltinamojo kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai.Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-02 vakare apie 21.30 val. darže prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiojo S. V. kilo žodinis konfliktas - kaltinamajam A. V. paklausius darÅ¾Ä laistančio brolio S. V., kada imti atostogas malkoms pjauti, broliai susipyko ir S. kaltinamÄ jį apipylė vandeniu. Neužilgo apie 22 val. S. V. užėjo į garaÅ¾Ä , iÅ¡mėtė ten kaltinamojo padėtus maisto produktus, po ko tarp brolių kilo konfliktas, kurio metu S. V. padaryti sužalojimai (abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-o pirÅ¡to muÅ¡tinė žaizda, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II-III-o pirÅ¡tų pirÅ¡takaulių lūžiai, galvos muÅ¡tinės žaizdos, pakauÅ¡kaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai) vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

A. V. ir S. V. yra broliai, jų santykiai konfliktiÅ¡ki. Ä®vykio metu daugiau garaže jokių žmonių nebuvo. Tokios aplinkybės iÅ¡ esmės atitinka kaltinamojo, nukentėjusiojo ir byloje apklaustų asmenų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , kitus įrodymus ir byloje iÅ¡ esmės nėra ginčijamos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl sunkaus savo brolio sveikatos sutrikdymo neigė, teigdamas, kad brolio garaže nemušė, nes bÅ«tent nukentėjusysis S. V. garaže mušė kaltinamÄ jį, 30 kartų smÅ«giuodamas į įvairias kÅ«no vietas, spyrė jam į lytinius organus, po ko iÅ¡ skausmo kaltinamasis nukrito ant kelių, o S. tuo metu iÅ¡ nugaros griebė jam už gerklės ir pradėjo smaugti; kaltinamasis, siekdamas iÅ¡sivaduoti, atsistojo ir permetė brolį per save ant grindų, Å¡is trenkėsi galva į betonÄ ir taip susižalojo, nes ant garažo grindų mėtėsi įvairaus metalo laužo.

Å iÄ kaltinamojo versijÄ teismas, atmeta, kadangi jÄ paneigia byloje surinkti duomenys – nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada, eksperto paaiÅ¡kinimai, liudytojos A. Č. parodymai ir kiti duomenys. Nukentėjusysis S. V. nuosekliai tvirtino, kad brolis jį sumušė geležiniu daiktu, strypu, tačiau kokiu konkrečiai daiktu, pasakyti negalėjo, nes jo neįsidėmėjo- jau po pirmų smÅ«gių jis nugriuvo ant žemės ir jam aptemo sÄ monė. Nors ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimo įrankis nebuvo rastas, specialisto iÅ¡vada Nr. G2124/2016 (01) bei eksperto O.

D. paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės patvirtina tokius nukentėjusiojo parodymus. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai S. V. padaryti kietu buku daiktu mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Papildomai pagal pateiktus klausimus ekspertas O. D. paaiÅ¡kino, kad nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), todėl galėjo bÅ«ti padaryti ir suduodant smÅ«gius rankomis, kojomis ar kokiu nors kitu daiktu, pavyzdžiui, geležiniu pagaliu, kuris paminėtas S. V. apklausos protokole; mažiausiai dvylika trauminių poveikių padaryta į galvos sritį, padarant galvos muÅ¡tines žaizdas, pakauÅ¡kaulio žvyno atvirÄ Ä¯spaustinį, kaukolės pamato kaulų užpakalinės ir kairio momenkaulio lūžius; mažiausiai vienas į veido sritį, padarant abiejų akių vokų poodines kraujosrÅ«vas; mažiausiai vienas į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , padarant deÅ¡inės plaÅ¡takos I-o pirÅ¡to muÅ¡tinę žaizdÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II-II-0 pirÅ¡tų pirÅ¡takaulių lūžius.

Ekspertas taip pat nurodė, kad S. V. nustatyti kūno sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno plokštumose, todėl labai mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti vienmomentiškai jo kūnui kontaktuojant su betoninėmis grindimis, ant kurių tuo metu gulėjo įvairus metalo laužas. Mažai tikėtina, kad galvos muštinė žaizda, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam savo kūnu atsitrenkiant į garaže buvusius daiktus, tuo metu, kai jis buvo ant kaltinamojo nugaros, o pastarasis muistėsi ir sukinėjosi į visas puses, norėdamas jį numesti nuo nugaros.

Minėtas galvos sužalojimas labiau bÅ«dingas tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu buku daiktu, galimai ir suduodant smÅ«gį geležiniu pagaliu. Taigi Å¡ie įrodymai ne tik patvirtina, kad sužalojimai S. V. padaryti kietu buku daiktu, galimai geležiniu strypu, bet taip pat paneigia kaltinamojo versijÄ , kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti arba jam nuslydus nuo kaltinamojo nugaros ant betoninių garažo grindų, kur tuo metu gulėjo įvairus metalo laužas, arba atsitrenkus į garaže buvusius daiktus.  ŠiÄ kaltinamojo versijÄ paneigia ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Liudytoja A. Č., kuri garaže buvo pati pirmoji kitÄ dienÄ po įvykio (2016-06-03 ryte), parodė, kad įėjusi į garaÅ¾Ä , ant grindų jokio metalo laužo ar kitų daiktų, kurie kliÅ«tų už kojų, nepastebėjo, nors kraujo dėmes Å¡i liudytoja matė. Metalo laužo ant garažo grindų nematė bei jo neužfiksavo ir įvykio vietÄ 2016-06-07 apžiÅ«rėję pareigÅ«nai. Kaltinamojo versija, kad metalo lauÅ¾Ä po įvykio iÅ¡ garažo iÅ¡nešė pats nukentėjusysis, atmestina, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis po įvykio nebuvo pajėgus surinkti smulkų metalo lauÅ¾Ä ir jį iÅ¡ garažo iÅ¡neÅ¡ti bei paslėpti dėl savo sveiktos bÅ«klės. Liudytoja A.

Č. teigė, kad S. V. kitÄ rytÄ po įvykio net nepajėgė nueiti atidaryti Å¡iltnamio. Nors kaltinamasis teigia, kad garažas, kuriame įvyko nusikaltimas, yra jo darbo vieta, ten jis laiko suvirinimo technikÄ , metalo lauÅ¾Ä , atlieka užsakymus, nes yra suvirintojas, tačiau Å¡ių jo teiginių nepatvirtina fotolentelė prie 2016-06-07 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, iÅ¡ kurios matyti, kad garažo aplinka iÅ¡ esmės yra tvarkinga, joje sudėti įprasti daiktai, nei suvirinimo technikos, nei metalo, nei pradėtų, bet nebaigtų, ar baigtų metalo suvirinimo dirbinių nėra.

Kaltinamasis ir pats teismui negalėjo nurodyti, kokį paskutinį užsakymÄ iki įvykio darė, o kaimynė A. Č. teigė negirdėjusi ir nemačiusi, kad A. V. bÅ«tų dirbęs garaže pastaruoju metu iki 2016-06-02 įvykio. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad nukentėjusysis S. V. apie tai, kad jį sumušė brolis, nuo pat pradžių tvirtino ir kaimynei A. Č., ir jos iÅ¡kviestiems greitosios pagalbos medikams, ir pirmÄ kartÄ apklausiamas liudytoju. Jis niekam neminėjo, kad susižalojo pats, jokių užuominų apie garaže buvusį metalo lauÅ¾Ä , į kurį griÅ«damas jis susižalojo, jo paaiÅ¡kinimuose apie įvykį nebuvo.

Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad garaÅ¾Ä po 2016-06-02 įvykio sutvarkė pats kaltinamasis A. V.. Po įvykio pati pirmoji 2016-06-03 ryte garaže buvo kaimynė A. Č., kuriai tuo metu pasirodė, kad garažas buvo tvarkytas, be to, Å¡i liudytoja teisme patvirtino, kad garažo aplinka pagal baudžiamojoje byloje esančias fotonuotraukas, darytas 2016-06-07, yra tokia pati, kaip ji matė 2016-04-03. Taip pat Å¡i liudytoja tvirtino mačiusi, kad A. V. 2016-06-03 ryte, prieÅ¡ iÅ¡važiuojant iÅ¡ namų, kažkÄ neÅ¡iojo į maÅ¡inÄ .

Iki garažo apžiÅ«ros 2016-06-07 į garaÅ¾Ä niekas negalėjo užeiti, iÅ¡skyrus patį kaltinamÄ jį, nes jis turėjo nuo namų raktus. Nukentėjusysis S. V. gulėjo ligoninėje (iki 2016-06-13), o name gyvenanti V. motina buvo iÅ¡vykusi į užsienį. IÅ¡ fotolentelės prie 2016-06-07 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad garažo aplinka tvarkinga, joje nesimato jokių iÅ¡mėtytų daiktų, sudaužytų butelių ar kitų grumtynių požymių, nusikaltimo įrankis nebuvo rastas, taip pat užfiksuotos rudos spalvos skysčio dėmės. Å i dėmė yra bÅ«tent toje vietoje, kurioje buvo sužaloto ir ant grindų gulinčio S. V. galva pagal jo parodymų patikrinimo vietos fotolentelę.

Taigi visi Å¡ie duomenys teismui sudaro pagrindÄ spręsti, kad garaÅ¾Ä sutvarkė A. V. iÅ¡ karto po įvykio, o ne S. V., kuris ir nebuvo pajėgus tai padaryti dėl patirtų sužalojimų.Kaltinamojo parodymai, kad bÅ«tent jis buvo sumuÅ¡tas garaže S. V., jam smÅ«giuojant į įvairias kaltinamojo kÅ«no vietas 30 kartų, taip pat spiriant į lytinius organus, yra paneigti baudžiamosios bylos duomenimis. Ekspertas O. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1712/2016 nustatyti A.

V. sužalojimai (deÅ¡inės akies apatinio voko, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės, deÅ¡inio peties, deÅ¡inės Å¡launies poodinės kraujosruvos) padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais; apžiÅ«ros metu buvo apžiÅ«rėtas visas A. V. kÅ«nas, taip pat ir lyties organų sritis, tačiau kitų sužalojimų, iÅ¡skyrus nurodytus iÅ¡vadoje, nustatyta nebuvo. Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad A. V. kÅ«nas buvo apžiÅ«rėtas tik 2016-06-09, t. y. praėjus 7 dienoms po įvykio.

Ekspertas paaiškino, kad kaltinamojo kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir vėliau, nei 2016-06-02. Be to, liudytoja A. Č. parodė, kad A. V. matė 2016-06-03 ryte iš maždaug 10 m atstumo, tačiau nepastebėjo, kad kaltinamasis būtų buvęs sužalotas, to nebuvo matyti ir iš jo elgesio. Pagaliau ir pats nukentėjusysis teigė, kad jis nespėjo fiziškai pasipriešinti kaltinamajam. Taigi šie duomenys paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis buvo sumuštas garaže S. V.. Teismo vertinimu, įvykio metu nebuvo ir būtinosios ginties situacijos.

Pagal teismų praktikÄ , norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014).

Jokie nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, iÅ¡skyrus paties kaltinamojo parodymus, neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusysis realiai ir pavojingai kėsinosi į kaltinamojo gyvybę ar sveikatÄ ir Å¡is kėsinimasis buvo toks pavojingas ir intensyvus, kad nukentėjusiajam padaryti galvos ir rankos sužalojimai atitiko Å¡io kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Bylos duomenims nustatyta, kad tarp brolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. V. aplaistė kaltinamÄ jį vandeniu iÅ¡ laistymo žarnos, bei kad netrukus po to, garaže nukentėjusysis neleido kaltinamajam girtauti, bet aplinkybių, kad S. V. kokiu nors bÅ«du puolė kaltinamÄ jį, nuo ko Å¡is turėjo gintis geležiniu strypu trylika kartų trenkdamas nukentėjusiajam į galvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ plaÅ¡takÄ , byloje nustatyta nebuvo.

Teisme vertinimu, tokie neteisėti veiksmai nukentėjusiojo, aplaisčiusio kaltinamÄ jį vandeniu ar jam neleidus garaže girtauti, atžvilgiu neatitinka bÅ«tinosios ginties situacijos.Taigi remdamasis pirmiau paminėtų įrodymų visuma, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad 2016-06-02 vakare garaže, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu bÅ«tent kaltinamasis A. V. sumušė savo brolį S. V., tai padarydamas, geležiniu strypu, po to rankomis suduodamas S. V. ne mažiau kaip 13 smÅ«gių į galvos sritį, vienÄ kartÄ geležiniu strypu per deÅ¡inę plaÅ¡takÄ bei nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis ir kojomis S. V.

į įvairias kÅ«no dalis. Teismas konstatuoja, kad Å¡ie kaltinamojo veiksmai yra vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis patyrė jam nustatytus galvos ir plaÅ¡takos sužalojimus. Taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktÄ nukentėjusiajam S. V. nustatyti sužalojimai - galvos muÅ¡tinė žaizda, pakauÅ¡kaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi neteisėti A. V. veiksmai sukėlė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ .Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo metaliniu daiktu ir daugiausiai smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvos sritį – net 13 kartų iÅ¡ 14. SmÅ«giai buvo suduoti bÅ«tent dėl tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju, pasirinkta konkreti kÅ«no vieta – galva, taigi kaltinamasis aiÅ¡kiai siekė sukelti nukentėjusiajam skausmÄ , pademonstruoti savo jėgÄ ir pranaÅ¡umÄ . Visuotinai suvokiama, kad galva yra gyvybiÅ¡kai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis.

A. V., bÅ«damas normalaus psichinio ir socialinio iÅ¡sivystymo žmogus, suvokė, kad smÅ«giuodamas geležiniu strypu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (galvÄ ), kelia pavojų kito asmens sveikatai. Tai suprasdamas, jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kÅ«no sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, ir, atsižvelgiant į smurto intensyvumÄ ir pobÅ«dį, jų norėjo. Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad A. V. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamajam taip pat inkriminuojama aplinkybė, kad jis veikÄ padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, teismo vertinimu, Å¡iai aplinkybei konstatuoti byloje nėra pakankamai duomenų.

Byloje nustatyta, kad 2016-06-02 vakare apie 21.30 val. namo kaltinamasis grįžo, vairuodamas savo automobilį, ir Å¡i aplinkybė teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo metu jis buvo blaivas. Nusikaltimas įvykdytas apie 22 val. Namuose Å¡iuo periodu daugiau nieko nebuvo, tik kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, byloje tvirtino tik nukentėjusysis, tačiau jo teiginių teismui nepakanka konstatuoti, kad kaltinamasis veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Liudytoja L. R. 2016-06-02 vakare nebuvo įvykio vietoje ir negalėjo matyti, ar kaltinamasis tÄ vakarÄ grįžęs namo girtavo, ar buvo apsvaigęs, todėl jos teiginiai 2016-06-17 liudytojo apklausos protokole, kad A. V. įvykio metu buvo neblaivus, vertintini kaip Å¡ios liudytojos prielaida, bet ne aplinkybę patvirtinantys duomenys. Å ių savo teiginiu teisiamajame posėdyje Å¡i liudytoja nebepatvirtino. Dėl to aplinkybė, kad veikÄ A. V. padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama. Taigi byloje iÅ¡nagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A.

V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Bausmės skyrimas  Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimÄ , teismas įvertina tai, kad A. V. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ labai sunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki dvylikos metų (BK 11 str. 6 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumÄ , bet ir į konkrečius Å¡io nusikaltimo padarinius, o bÅ«tent į tai, kad dėl A.

V. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis S. V. buvo hospitalizuotas, du kartus operuotas (2016-06-03 ir 2016-07-07), nukentėjusiojo teigimu, jam yra pažeista deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų smulkioji motorika bei dėl galvos traumos jam sunku susikaupti sunkiems dantų techniko darbams, jis prarado darbÄ . Teismas atsižvelgia į A. V. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad jis du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ 2007 m. pagal ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalį ir 2015 m. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. (b. l. 88).

Neteistas. A. V. VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VÅ¡Ä® Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 90-91). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors baudžiamojoje byloje nustatyta, kad žodinio konflikto tarp brolių metu nukentėjusysis apipylė kaltinamÄ jį vandeniu, po to garaže, iÅ¡mėtė jo maisto produktus, tačiau toks elgesys, nors nepriimtinas bei nemalonus kaltinamajam, tačiau, negali bÅ«ti vertinamas kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti atsakomybė.

Dėl to, kad nėra pagrindo konstatuoti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo, teismo jau aptarta anksčiau.   Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nenustatyta. Teismo vertinimu, nėra pagrindo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui – kas teismo buvo aptarta anksčiau.

Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. V. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Skirti A. V. Å¡velnesnę bausmę, negu numato įstatymo sankcija, nėra pagrindo, nes nėra BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalyje numatytų bÅ«tinų sÄ lygų ir aplinkybių. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 2 490 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

 Dėl turtinės žalos ieÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ilgai gydėsi. BÅ«damas 6 mėnesius nedarbingas, jis prarado apie 2 090 Eur atlyginimÄ iÅ¡ savo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po atleidimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis visÄ mėnesį neturėjo darbo, dėl ko prarado dar apie 400 Eur negautų pajamų. Taigi nukentėjusysis savo praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ nurodo kaip 2 490 Eur negautų pajamų už 6 mėnesius.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo veiksmais sužalotos sveikatos nukentėjusysis buvo nedarbingas, dėl ko patyrė nuostolių negautų pajamų forma, ir Å¡iuos nuostolius kaltinamasis – atsakingas už žalÄ asmuo, privalo nukentėjusiajam atlyginti. Tačiau viso praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydžio nukentėjusysis, teismo vertinimu, neįrodė. CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ sužalojant fizinio asmens sveikatÄ , atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų, jei jis nebÅ«tų sužalotas.

Pagal Å¡iÄ normÄ nukentėjusiajam turi bÅ«ti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu sveikata nebÅ«tų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nedarbingas. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. IÅ¡ nukentėjusiojo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis buvo 225,40 Eur.

IÅ¡ SODRA duomenų bazės duomenų apie asmens įdarbinimus matyti, kad Å¡ioje įmonėje nukentėjusysis dirbo iki 2016-10-31, po to darbo santykiai nutrÅ«ko, o nuo 2016-11-01 iki 2016-12-02 S. V. nedirbo. IÅ¡ SODRA duomenų bazės teismo gautos Pažymos apie 2016-04 – 2017-04 priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir paÅ¡alpas matyti, kad S. V. nuo 2016-06-05 iki 2016-10-27 gavo ligos iÅ¡mokÄ , viso 609,49 Eur. Taigi per 6 mėnesius, kurių metu dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo, jis bÅ«tų uždirbęs 1 352,40 Eur (6 x 225,40 Eur), tačiau ligos iÅ¡mokos gavo tik 609,49 Eur.

Vadinasi S. V. per laikotarpį nuo 2016-02-06 iki 2016-12-02 negavo 742,91 Eur pajamų ir šį nuostolį privalo jam atlyginti kaltinamasis, nes yra dėl jo atsakingas. Likusios reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalies nukentėjusysis neįrodė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis teigė, kad 2 490 Eur turtinės žalos dydį nurodė, atsižvelgęs į jo spėjamÄ klientų kiekį vasarÄ . Tačiau tokie paaiÅ¡kinimai tėra prielaidos ir spėjimai, nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl jais negali bÅ«ti vadovaujamasi, sprendžiant dėl patirtos turtinės žalos dydžio.

Be to, S. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-10-05 iki įvykio 2016-06-02, vasaros metu nedirbo, todėl dar ir dėl Å¡ios priežasties jo teiginiai dėl turinės žalos dydžio, kuriÄ jis neva bÅ«tų gavęs vasarÄ , negali bÅ«ti pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ kaltinamojo priteisiama 742,91 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis ieÅ¡kinyje nurodo, jog dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo stipriai sukrėstas, patyrė ne tik ilgai trunkančius fizinius skausmus, bet ir neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Dėl prarasto darbo ir pragyvenimo Å¡altinio neturėjimo jaučiasi pažemintas, yra emociÅ¡kai sukrėstas, iki Å¡iol yra bedarbis. Å ioje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. V. sveikata – jis patyrė stiprų galvos sužalojimÄ , taip pat jam sužalota plaÅ¡taka, sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 88-89), jis buvo operuotas du kartus (b. l. 24, 34), gydėsi ligoninėje nuo 2016-06-03 iki 2016-06-13 (b. l. 24).

Nukentėjusiojo žodžiais, dėl sužeistos deÅ¡inės rankos jis negali dirbti dantų techniko darbo, nes pažeista deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų smulkioji motorika, o dėl galvos traumos sunku susikaupti smukiems dantų techniko darbams. Dėl Å¡ių priežasčių S. V. turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų patyrė didelį stresÄ , emocinį Å¡okÄ , dideles fizines kančias, kančiÄ ne tik nuo fizinio skausmo, bet ir nerimÄ dėl sveikatos ateityje, dėl galimybių dirbti dantų techniko darbÄ , patirtos traumos padarinius jaučia iki Å¡iol, t. y. dėl kaltinamojo nusikaltimo nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ atlyginti privalo kaltinamasis.

Priteisiant neturtinę žalÄ bÅ«tina atsižvelgti į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo, bylose yra tokia: iÅ¡ kaltininko, kuris sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , dėl ko Å¡is nukrito galva atsitrenkdamas į asfaltÄ ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo priteista atlyginti 8 688,60 Eur neturtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2014); nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvos ir veido sritis, kas lėmė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteista 17 377,20 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-489/2015); nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, dėl ko jis tapo neįgalus, priteista 12 598,47 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-507/2016); nukentėjusiajam, kuriam nustatytas kairės akies visiÅ¡kas aklumas ir 30 procentų darbingumas, buvo priteista 20 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015); nukentėjusiajam, kuris nuo suduoto smÅ«gio nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltÄ patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Vilniaus apygardos teismas 2016-05-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-212-870/2016 priteisė 20 000 Eur, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patirtÄ neturtinę žalÄ sumažino iki 10 000 Eur baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-150/2016).

Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas, tačiau paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas savo pobÅ«džiu yra žalingesnis, susijęs su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. Å iuo atveju teismui nėra pateikta duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie realiÄ Å¡iuo metu esamÄ nukentėjusiojo sveikatÄ , darbingumo lygį, apie jo pasveikimo galimybes, liekamuosius reiÅ¡kinius, ar pažeista rankos motorika atsistatys, ar ne ir pan., todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad pasekmės po S. V. patirto sunkus sveikatos sutrikdymo yra ilgalaikės, lemiančios jo darbingumo pagal profesijÄ ar apskritai darbingumo netekimÄ ir esmingai įtakojančios jo gyvenimo kokybę.

Teiginiai, kad nukentėjusysis atleistas iÅ¡ darbų dėl jo sveikatos bÅ«klės, yra niekuo nepagrįsti. Tačiau įvertinus sukeltas pasekmes nukentėjusiojo emocinei bÅ«klei, sveikatai, patirtus iÅ¡gyvenimus, kurie aptarti anksčiau, kaltinamojo A. V. kaltę (tyčia sudavė 13 smÅ«gių savo broliui į galvÄ ir vienÄ smÅ«gį į rankÄ ), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, taip pat teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas 8 000 Eur.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinio Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 2 261,06 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam S. V. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (b. l. 37-38). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma jau nustatyta, jog kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo, tuo padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, gydymas apmokėtas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 261,06 Eur turtinę žalÄ , kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų iÅ¡raÅ¡o kopija (b. l. 39), ir žala iki Å¡iol nėra atlyginta. Teismas pripažįsta, jog visos Å¡ios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu jo patirtomis traumomis, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Å ioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 135), jos taikymas aktualus ir prasmingas tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl vėliau naikintinas.

Vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d., teismas n u s p r e n d ž i a : A. V. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. ir skirti laisvės atėmimÄ 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ A. V. nukentėjusiojo S. V. naudai 742,91 Eur turtinei žalai atlyginti bei 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ A.

V. civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 261,06 Eur turtinei žalai atlyginti.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmenÄ su garso įraÅ¡u, gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti kartu su byla. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėjas                                                                                                           Audrius Cininas