Legislator Case Law & Legislation
714de5fd-752e-4719-b079-b90addffaa77 AI generated

714de5fd-752e-4719-b079-b90addffaa77 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 714de5fd-752e-4719-b079-b90addffaa77
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas S. S. (S. S.) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas I. S. (I. S.) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės M. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kime nurodoma, kad mirus motinai buvo tik du įstatyminiai įpėdiniai: jos sutuoktinis (pareiÅ¡kėjo tėvas) ir pats pareiÅ¡kėjas, PareiÅ¡kėjo brolis mirė (duomenys neskelbtini), jis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl Gyventojų registras neturi duomenų apie brolio Å¡eimos sudėtį.

Legislator headnote

AI generated

714de5fd-752e-4719-b079-b90addffaa77 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Kai nėra bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr.e2YT-7683-1156/2022 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00593-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 24 d. Å venčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų teisėja Donata Å imkutė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas S. S. (S. S.) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas I. S. (I. S.) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės M. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kime nurodoma, kad mirus motinai buvo tik du įstatyminiai įpėdiniai: jos sutuoktinis (pareiÅ¡kėjo tėvas) ir pats pareiÅ¡kėjas, PareiÅ¡kėjo brolis mirė (duomenys neskelbtini), jis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl Gyventojų registras neturi duomenų apie brolio Å¡eimos sudėtį.

PareiÅ¡kėjas po savo tėvo mirties palikimÄ priėmė. Nors motinos nėra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jai priklauso ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto ir jos sutuoktinio I. S. (S. S.) vardu registruoto nekilnojamojo turto, t. y. 1/4 dalis pieno priėmimo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis namų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Kito paveldimo turto, į kurį įeina ir palikėjos turtinės teisės bei pareigos, nėra. Po M. S. mirties niekas per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiÅ¡kėjo tėvas I. S. (I. S.) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, t. y. jis po sutuoktinės mirties liko gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su palikėja gyveno iki jos mirties, ir kur liko palikėjos asmeninių bei santuokoje įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių palikėjai daiktų (palikėjos auksinis žiedas, baldai, buitinė technika ir pan.), kuriuos sutuoktinis valdė ir naudojo savo reikmėms, o auksinį palikėjos žiedÄ kaip prisiminimÄ , atidavė savo sÅ«nui – pareiÅ¡kėjui, kuris jį atidavė savo sutuoktinei.

Be to, tėvas tvarkė ir prižiÅ«rėjo santuokoje įgytÄ namų valdos žemės sklypÄ , jį Å¡ienavo ir puoselėjo, taip pat prižiÅ«rėjo, tvarkė ir Å¡ienavo santuokoje įgytÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir jo dalyje sodino pasėlius. Jo tėvas I. S. (I. S.) po sutuoktinės mirties atliko aktyvius veiksmus, kad priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti (b. l. 1–3).

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodoma, kad valstybė nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos M. S. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti, todėl, jei teismas įsitikintų, kad I. S. (I. S.) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų tenkintas pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (b. l. 51–58).

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodoma, kad teismui nustačius jog pareiÅ¡kėjo tėvas po savo sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiajai priklausiusį turtÄ , neprieÅ¡taraus praÅ¡omo juridinė reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui (b. l. 63–71). Teismas k o n s t a t u o j a : PraÅ¡ymas tenkintinas 4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingÄ ja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Vienos iÅ¡ teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kai (1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelia pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , (3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai per įstatyme numatytÄ terminÄ pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Palikimo priėmimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiÅ¡kėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimÄ .

Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. S. (I. S.) ir M. S. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini). (b. l. 8, 9–10), jie susilaukė dviejų sÅ«nų, t. y. pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) (b. l. 12, 13–14, 26) ir I. S. (I. S.) (b. l. 15, 16–17), tačiau pastarasis mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 19–20). PareiÅ¡kėjo teigimu, brolis gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje, nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo. Gyventojų registras neturi duomenų apie pareiÅ¡kėjo brolio Å¡eimos sudėtį, tačiau yra žinoma apie asmens mirtį (b. l. 27), tuo tarpu iÅ¡ pateikto mirties liudijimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo brolis mirė (duomenys neskelbtini) Respublikoje (b. l. 18, 19–20).

8. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad M. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, o I. S. (I. S.) nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: (1) 1/2 dalis pieno priėmimo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1996 m. vasario 18 d. protokolas ir 1996 m. rugpjūčio 19 d. nuosavybės teisės liudijimas; (2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klojimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 2005 m. kovo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir tos pačios datos perdavimo–priėmimo aktas bei 2002 m. gruodžio 21 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas; (3) 1,0000 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 2005 m. kovo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir tos pačios datos perdavimo–priėmimo aktas; (4) 2,0008 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 2005 m. kovo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir tos pačios datos perdavimo–priėmimo aktas (b. l. 21, 22–23, 30–31, 32–33, 34–38).

Atsižvelgiant į tai, kad dalis nekilnojamojo turto buvo įgyti dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodeksui, o kitas, tame tarpe ir trys žemės sklypai įsigyti jau galiojant CK, teismas pažymi, kad vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsniu santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas galioja ir Å¡iuo metu, nes teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad po santuokos nudarymo sutuoktiniai savo vardu įgijo turto, nepriklausomai nuo to, kad Å¡is turtas registruotas tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 3 dalys), nes sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo motinai M. S. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto.

9. IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), tačiau po jos mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo (b. l. 28). IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad palikėja M. S. nebuvo sudariusi testamento (b. l. 40), todėl sprendžiama, kad jai priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymÄ . Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas I. S. (I. S.) (b. l. 11), 2019 m. spalio 21 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į palikimo vietos notarÄ dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo (b. l. 29).

Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniūnijos 2022 m. birželio 30 d. pažymos ir valstybės įmonės „Registrų centras“ 2022 m. birželio 22 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. S. iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kuriame po žmonos mirties liko gyventi pareiškėjo tėvas I. S. (I. S.) iki savo mirties (b. l. 24, 25). Pareiškėjo teigimu, jo tėvas liko gyventi tame pačiame name, rūpinosi juo, šienavo žolę, sėjo pasėlius jam priklausančiuose žemės sklypuose.

10. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas I. S. (I. S.) per įstatyme numatytÄ terminÄ priėmė palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinės M. S. mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas tikslu pareiÅ¡kėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), per įstatyme numatytÄ 3 (trijų) mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas, kad pareiÅ¡kėjas S. S. (S. S.) galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus. Teisėja Donata Å imkutė