2021-06-09 Nr. AB-12608-3-63-3-02773-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-994-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02773-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės E. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei E. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VŠĮ) „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės E. Z. (toliau – ir atsakovė) 250 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriuose numatyta, kad vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, jog laikotarpiu, už kurį paskaičiuota vietinė rinkliava, t. y., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovė buvo nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), savininkė.

3. Atsakovė E. Z. teismui pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog 2020 m. vasario 6 d. sumokėjo dalį įsiskolinimo – 22,22 Eur.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 113,02 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kitą prašymo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra Namo savininkė, todėl ji laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. Namo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (sodų). Nors 2015–2017 metų mokėjimo pranešimuose mokėjimo paskirtis nurodyta kita (sodų), matyti, kad taikytas vienos valdos kaime vietinės rinkliavos tarifas, kuris buvo 55,00 Eur (190 Lt, 2014 m. vasario 27 d. tarybos sprendimu patvirtintų Nuostatų Nr. T11-92, 1 priedas), o skaičiuojant vietinę rinkliavą už 2017 ir 2018 metus taikytas gyvenamosios (butų) paskirties pastatams nustatytas vietinės rinkliavos tarifas, susidedantis iš kintamosios ir pastoviosios dalių.

6. Teismo vertinimu, bylos duomenų visuma (patikros vietoje aktai, fotofiksacijos, 2019 m. gruodžio 11 d. patikros vietoje išvada Nr. VI-2019-47, Gyventojų registro išrašo duomenys) patvirtina, jog faktinė pastato (Namo) naudojimo paskirtis – gyvenamoji, todėl teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad vietinė rinkliava už 2017 metus už šį nekilnojamojo turto objektą galėjo būti skaičiuojama taikant gyvenamajam namui taikytiną tarifą. Nesant duomenų, jog ir 2014–2016 m. ginčo statinio faktinė naudojimo paskirtis buvo gyvenamoji, teismas pripažino, jog skaičiuojant vietinę rinkliavą už nurodytą laikotarpį turėjo būti taikomas kitos (sodų) paskirties statiniams numatytas tarifas, lygus 22,88 Eur (22,88 x 3, viso 68,64 Eur).

7. Vietinės rinkliavos už 2017 metus dydis buvo 23 Eur (pastovioji dalis – 15 Eur, kintamoji – 8 Eur), o 2018 metais – 43,60 Eur, taikant vienos valdos kaime nustatytą tarifą, susidedantį iš pastovios ir kintamosios dalių. Iš viso už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vietinė rinkliava yra 135,24 Eur (68,64 + 23 + 43,60 Eur). Įvertinęs tai, kad dalis skolos (22,22 Eur) yra sumokėta, teismas iš atsakovės pareiškėjui priteisė likusią nesumokėtą vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį (113,02 Eur).

III. 8. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Atsakovė teigia, kad VšĮ „Gargždų švara“ nei karto nevežė ir netvarkė atsakovės atliekų, ji net neturi komunalinių atliekų konteinerio, atliekas rūšiuoja į stiklo ir plastiko konteinerius, popierių ir šakas degina, bioskaidžias atliekas kompostuoja. Teigia, kad ne kartą kreipėsi žodžiu ir raštu į pareiškėją dėl skaičiuojamos vietinės rinkliavos, pateikė savo netekto darbingumo ir vyro pensininko pažymėjimų kopijas.

10. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovės Namas yra nuolat gyvenamas, išduoti stiklo ir plastiko rūšiavimo konteineriai. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėja pati apeliaciniame skunde patvirtino, kad Name ji nuolat gyvena, naudojasi šiam objektui išduotais stiklo, popieriaus, plastiko surinkimo konteineriais. Atsakovė nesikreipė į vietinės rinkliavos administratorių dėl individualaus mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio išdavimo, todėl individualus komunalinių atliekų surinkimo konteineris išduotas nebuvo. Atsakovė turi galimybę naudotis artimiausiais bendraisiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. Atsakovė, naudodama jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, kaupia komunalines atliekas ir privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą nepriklausomai nuo to, kad nesinaudojo individualiu komunalinių atliekų surinkimo konteineriu. Patikrinus pareiškėjo gautų dokumentų registrą nustatyta, kad nuo vietinės rinkliavos įvedimo, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė nei karto raštu nesikreipė į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jos pareiškėjui priteista 113,02 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nesutikimas su teismo sprendimu grindžiamas dviem esminiais argumentas: 1) atsakovė neturi komunalinių atliekų konteinerio, atsakovas atliekų iš jos nevežė, pareiškėja atliekas rūšiuoja; 2) atsakovė, jos teigimu, ne kartą kreipėsi žodžiu ir raštu į pareiškėją dėl skaičiuojamos vietinės rinkliavos, pateikė savo netekto darbingumo ir vyro pensininko pažymėjimų kopijas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

15. Pasisakydama dėl atsakovės teiginių, jog jai nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, todėl neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

16. Pagal Nuostatų 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Kadangi pareiškėja yra Namo savininkė, Nuostatų prasme ji laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

17. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021). Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės tvirtina, kad ji ginčo laikotarpiu neturėjo komunalinių atliekų (atliekas išrūšiuodavo, kompostuodavo). Tačiau teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančius duomenis, šį atsakovės teiginį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi byloje iš esmės nėra jokių duomenų, kurie leistų atsakovės nelaikytini atliekų turėtoja Nuostatų prasme. Atsakovė nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo objekte jokios atliekos nesusidarė ir objektyviai negalėjo susidaryti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas būtų netinkamas naudoti pagal paskirtį, priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo laikotarpiu Name buvo gyvenama. To neneigia ir atsakovė, nurodydama, kad turėjo stiklo ir plastiko konteinerius, į kuriuos rūšiuodavo atliekas, dalį vietinės rinkliavos ji sumokėjo, kadangi, jos teigimu, „reikia išvežti polietileno konteinerį”. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog aptariamu laikotarpiu Name jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė ir nebuvo bei negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai pripažinta atliekų turėtoja Nuostatų prasme. Todėl ji, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį. Kartu akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nekėlė ginčo dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, kad ji ne kartą kreipėsi žodžiu ir raštu į pareiškėją dėl skaičiuojamos vietinės rinkliavos, tačiau nedetalizavo, kada, jos teigimu, ji kreipėsi į pareiškėją, taip pat nenurodė tiksliai tokių kreipimųsi turinio. Jokių duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, administracinėje byloje nėra.

20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl to tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės E. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė