7148bc46-9eec-4719-a87a-39fcbcd4bf1a · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡as             Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-327/2013Teisėjas Laimondas Noreika             Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00204-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.1.5.2.; 1.2.26.2.1.; 2.2.2.3.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekre­to­riau­jant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam T.

K., jo gynėjui advokatui Romualdui Briliui, nuteistajam M. K., jo gynėjai advo­katei Ramunei Grefienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų T. K. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Mari­jam­po­lės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:T. K. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsi­re­gis­truo­ti darbo biržoje ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo die­nos sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«­pinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str., į bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme nuo 2011-11-16 iki 2011-11-18.M. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atė­mi­mu vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pra­džia skaičiuojama nuo bausmės pradėjimo vykdyti faktinio momento. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomonių ir atlikusi dalinį įrody­mų tyrimÄ , n u s t a t ė : T. K. ir M.

K. nuteisti už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tai yra 2011-06-17, apie 18 val., veikdami bendrai, vieÅ¡oje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, elgdamiesi ypatingai įžūliai, be jokio pa­tei­sinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demons­truo­da­mi nepagarbÄ nukentėjusiems, aplinkiniams ir aplinkai, garsiai Å¡Å«kavo, vartojo necenzÅ«rinius žo­džius pardavėjų E. P. ir B.

J. atžvilgiu, tyčia mėtė parduotuvės vitrinose sudėtas prekes, sudaužė stiklinį vitrinos stovÄ , taip padarydami UAB (duomenys neskelbtini) 200 litų turtinę žalÄ , tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Skunde nurodo, kad byloje teismui ver­tinant įrodymus nebuvo pagrindu objektyvi bylos medžiaga, o įrodymų vertinimas buvo sutapatintas su teisėjo vidine nuojauta ir asmeniniu noru.

Teismas priėmė, vertino ir vadovavosi tik tais įro­dy­mais, kurių pagrindu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teisinančius įrodymus teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė, nuosprendyje nenurodė, kuo pasireiÅ¡kia nuteistojo parodymų nenuoseklumas ir nelogiÅ¡kumas. Bylos nagrinėjimo metu teismas nesiaiÅ¡kino apie jo iÅ¡vykimo į VokietijÄ ap­lin­ky­bes. Artimųjų (brolio, žmonos, motinos) neklausė aplinkybių dėl jo veido sužalojimo, aki­nių neÅ¡iojimo, dėl jo iÅ¡vykimo į VokietijÄ .

Skunde taip pat pažymima, kad nukentėjusiosios E. P., B. J. ir liudytoja V. B., ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukÄ atpažinusios T. K. kaip asmenį, kuris įvykio metu buvo parduotuvėje, teisme jau jo neatpažino, nurodė, kad į nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį jis yra tik „panaÅ¡us“. Teisme apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad asmenis matė tik iÅ¡ nugaros. Ikiteisminio tyrimo metu atlik­damas procesinį veiksmÄ â€“ parodymÄ atpažinti pagal asmens nuotraukÄ , tyrėjas nesi­lai­kė BPK 191 str. 2 d. rei­ka­la­vi­mo pirmiau apklausti apie žymes ir ypatybes, pagal kurias gali atpa­Å¾inti asmenį, ir BPK 194 str. 4 d. numatyto reikalavimo – po atpažinimo pasiÅ«lyti paaiÅ¡kinti, pagal kokias žymes ar ypatybes tas as­muo buvo atpažintas.

Nors tyrėjai D. Z. ir A. Ž. ir buvo apklausti teisme, tačiau vertinant jų parodymus atsižvelgtina į tai, kad jie yra policijos pareigÅ«nai ir parodymus davė apie savo darbÄ byloje, dėl to jų parodymai yra subjektyvÅ«s.Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o panaikinti Marijam­po­lės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, jį iÅ¡teisinti ir bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, pripažinęs jį kaltu, rėmėsi vien prielai­do­mis, nevertino jo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, vertino juos iÅ¡kreipdamas bei užkirto jo teisę siekti teisingo bylai reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimo.

Nei kaltinime, nei teismo nuosprendyje jo veiksmai ir jų padariniai nebuvo indi­vi­dua­li­zuoti. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos nesilaikė BPK 2 str. rei­ka­la­vi­mų imtis įstatymu numatytų prie­mo­nių surinkti visus įmanomus duomenis apie nusikalstamÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis. Proceso metu nukentėjusiosios ir liudytoja aiÅ¡kino, kad įvykio vietoje buvo trys vyriÅ¡kiai, kurių Å«gio skirtumas gana žymus, jie buvo apie 30 m. amžiaus, tačiau trečias asmuo nenustatytas.

Nukentėjusioji E. P. 2011-06-17 apklausoje nu­ro­do, kad aukščiausias vyriÅ¡kis buvo virÅ¡ 180 m, o žemiausias – apie 170 m. Tuo tarpu jo ir T. K. Å«gis yra beveik identiÅ¡kas. Teismas laiko neginčytinai įro­dy­tu tai, kad į nusi­kal­timo vietÄ nuteistieji buvo atvežti automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklau­san­Äiu V. K., tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, nei teismas nesi­aiÅ¡kino automobilį vai­ravusios moters, kuri betarpiÅ¡kai buvo ir įvykio liudininkė.

Nuken­tė­ju­sio­ji E. P. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokole nurodė, kad iÅ¡ pateiktų as­me­nų fotonuotraukų atpa­Å¾i­no M. K. kaip aukščiausio Å«gio, kuris jÄ keikė bei gra­sino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. P. patvirtino, kad tarp salėje esančių kalti­na­mųjų to aukÅ¡to ir agresyviausio nėra. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nu­kentėjusioji B. J. parodė, kad salėje esantys kaltinamieji atrodo visai kitaip nei asmenys, kuriuos ji atpažino nuotraukose.

Liudytoja V. B. pa­ro­dė, kad vyriÅ¡kius matė iÅ¡ nugaros, todėl negalėjo patvirtinti, kad kaltinamieji buvo parduotuvėje. Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 191 str. 2 d. reikalavimai, nes nei nukentėjusiosios, nei liudytoja nebuvo apklaustos apie žymes ir ypa­ty­bes, pagal kurias jos gali atpažinti asmenį. Todėl Å¡io veiksmo metu gauti duomenys yra iÅ¡kreipti ir, va­do­vaujantis BPK 20 str. negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, nes pagrindiniai bruožai, pagal kuriuos jis buvo neva atpažįstamas, buvo – aukščiausias ir žemiausias, tačiau neaiÅ¡ku, kaip tÄ buvo galima nus­ta­tyti atliekant asmens atpažinimÄ iÅ¡ fotonuotraukų.

Å is Å¡iurkÅ¡tus baudžiamojo proceso taisyklių pa­Å¾eidimas leidžia pagrįstai abejoti viso by­los tyrimo ir nagrinėjimo teisingumu bei objektyvumu. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ tyrimo veiksmas vyko pažeidžiant jo atlikimo tvarkÄ , nes atpažinimui buvo pa­teiktos nuotraukos asmenų, panaÅ¡ių ne pagal amžių ir iÅ¡vaizdÄ Å¡iai dienai, kaip to reikalauja įsta­ty­mas, o mažiausiai 10 metų jaunesnio jo nuotraukos. Todėl Å¡io tyrimo veiksmo metu gauti duomenys įrodymais laikomi bÅ«ti negali.Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, pa­tvir­tino apeliacinių skundų argumentus.

Pro­ku­rorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nukentėjusioji E. P. nurodė, kad M. K. įvykio metu tikrai nebuvo, dėl T. K. nėra įsitikinusi. Atpažindama iÅ¡ nuotraukų nebuvo įsitikinusi.Nukentėjusioji B. J. nurodė, kad nukentėjo ne nuo nuteistųjų. Ikiteisminio tyrimo metu nuotraukose parodytus asmenis atpažino kaip panaÅ¡ius į dalyvavusius nusikaltime. Teisme pamatė visai kitus žmones. Nuteistųjų T. K. ir M. K. apeliaciniai skundai tenkinami.Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å ioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡a­liÅ¡­ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­Å¡y­tas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos iÅ¡vados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje nustatytas aplinkybes, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl T.

K. ir M. K. kaltės padarius nusi­kals­tamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., taip pat netinkamai pritaikė bau­džiamojo proceso įstatymÄ vertindamas įrodymus.VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo faktas ir Å¡ios nusikalstamos veikos subjektų veiks­mai yra įrodyti nukentėjusiųjų B. J., E. P. ir liudytojos V. B. paro­dy­mais apie įvykio aplinkybes, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir kitais bylos dokumentais. Tai nėra ginčijama.Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d. ir 5 d.).

Skun­džia­mame nuosprendyje įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė T. K. ir M. K. dalyvavimÄ Å¡ioje nusikalstamoje veikoje ir jų kal­tę, iÅ¡ esmės yra nukentėjusiosioms B. J., E. P. ir liudytojai V. B. iki­teis­mi­nio tyrimo metu pateikimo atpažinti pagal nuotraukas T. K. ir M. K. protokolai (t. 1, b. l. 25-26, 27-31, 41-48, 55-62). Parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusiosios ir liudytoja atpažino T. K. ir M. K. kaip atlikusius vieÅ¡osios tvarkos trikdymo veiksmus par­duo­tu­vėje.

Taip pat jų kaltė grindžiama nukentėjusiosios B. J. nurodytu faktu, kad kaltininkai prie parduotuvės atvyko ir iÅ¡ ten iÅ¡vyko automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso nu­teistųjų motinai V. K..Nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios B. J. ir E. P. nepatvirtino, kad jų pagal fotonuotraukas atpažinti asmenys yra kaltinamieji T. K. ir M. K. – B. J. nurodė, kad salėje esantys kaltinamieji atrodo visai kitaip, nei atrodė nuo­traukose, o E. P. tvirtino, kad M.

K. parduotuvėje tikrai nebuvo, o dėl T. K. abejoja, apylinkės teismas nuosprendyje atmetė pakitusiÄ nukentėjusiųjų pozicijÄ , kaip neati­tin­kančiÄ faktinių aplinkybių ir sÄ lygotÄ kaltinamųjų baimės. Nurodė, kad nukentėjusiųjų paro­dy­mai ir nuotraukų pateikimas atpažinti buvo padaryti netrukus po nusikaltimo, dar nenustačius kal­ti­na­mųjų ir pastariesiems neturint galimybių kaip nors įtakoti nukentėjusiÄ sias. Teismas nuos­pren­dy­je nenurodė, kokių faktinių aplinkybių neatitinka teismo posėdžio metu pateikta nukentėjusiųjų po­zi­cija.

Pažymėtina, kad įtariamųjų nuotraukos atpažinti nukentėjusiosioms ir liudytojai buvo pa­teik­tos 2011 m. liepos 4 d., 5 d. ir 20 d., tai yra ne visai iÅ¡ karto po įvykio. Be to, apylinkės teismas nuos­prendyje nemotyvavo, koks poveikis nukentėjusiosios buvo daromas ar galėjo bÅ«ti daromas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir liudytojos pozicija atpažįstant kaltininkus pagal nuo­traukas ir neatpažįstant jų teismo posėdžių salėje negali bÅ«ti pripažinta parodymų pakeitimu.

Savo parodymus apie nusikalstamos veikos eigÄ ir kaltininkų veiksmus nukentėjusiosios ir liudytoja aiÅ¡kino vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teismo posė­dy­je. Tačiau asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ procesinis veiksmas nėra tolygus susitikimui teismo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu T. K. ir M. K. nukentėjusiosioms ir liudytojai nebuvo parodyti atpažinti tarp kitų asmenų. Nuteistojo žmonos V. K. parodymų teisėjų kolegija nevertina kaip nuteistųjų kaltę patvirtinančio įrodymo.

IÅ¡ parodymų turinio matyti, kad liudytojos pokalbis su vyru T. K., kurio metu apie įvykį parduotuvėje jis pasakė „viskas susitvarkys“. Å i neapibrėžta frazė nei atskirai paimta, nei kon­teks­te su kitomis aplinkybėmis, negali bÅ«ti vertinama, kaip patvirtinanti jo kaltę inkriminuoto nusi­kal­ti­mo padaryme.Tei­sė­jų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas baudžiamojoje byloje surinktus fak­ti­nius duo­me­nis be pagrindo pripažino T. K. ir M. K. kaltės įrodymais. Nukentėjusiosios B.

J. ir E. P. bei liudytoja V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad į parduotuvę atėjo trys vyrai, vienÄ iÅ¡ kurių įvardijo, kaip aukščiausiÄ , kitÄ â€“ kaip žemiausiÄ (E. P. parodė, kad jie buvo apie 170 cm ir virÅ¡ 180 cm Å«gio – t. 1, b. l. 23). Nurodė, kad Å¡ie vyrai atliko vieÅ¡osios tvar­kos pažeidimo veiks­mus, tuo tarpu kai trečias vyras jokių blogų veiksmų neatliko, ramino didesnįjį ir mažesnįjį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pagal nuotraukas atpažino nuteistuosius, kaip atlikusius nusikalstamus veiksmus, M.

K. įvardijo kaip aukščiausiÄ jį (t. 1, b. l. 25-26, 45-48), T. K. – kaip žemiausiÄ jį (t.

1. B. l. 27-31, 41-44). Liudytoja V. B. pagal nuo­traukas at­pa­Å¾i­no T. K. kaip dalyvavusį nusikalstamuose veiksmuose (t. 1, b. l. 55-59). M. K. at­pa­Å¾ino kaip panašų į aukščiausiÄ jį dalyvavusį tuose veiksmuose. Tiek nagrinėjant bylÄ pirmos ins­tan­cijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme abi nukentėjusiosios nurodė, kad nei M. K., nei T. K. įvykio metu parduotuvėje nebuvo, tai yra, kad nukentėjo ne nuo Å¡ių asmenų. B. J. parodė, kad aukÅ¡tesni ir stambesni buvo du asmenys.

Liudytoja V. B. pirmos ins­tancijos teismo posėdyje negalėjo patvirtinti, ar bÅ«tent kaltinamieji tÄ dien siautėjo par­duo­tuvėje, nu­ro­dė, kad jų Å«gių skirtumas buvo apie pusę galvos. Nuteistieji nurodė, kad yra 180 cm (M. K.) ir 182 cm Å«gio (T. K.). Tei­sė­jų kolegijai posėdžių salėje nuteistųjų Å«gio skirtumas nebuvo pastebimas. Akivaizdu, jeigu nu­ken­tė­jusiosioms įvykio metu į akis krito kalti­nin­kų Å«gio skir­tumas, kÄ jos savo parodymuose ir akcen­ta­vo, jis turėjo bÅ«ti bent kiek žymesnis, ir nesiekti tik keleto centimetrų.Nuteistieji T.

K. ir M. K., ir ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme neigė buvę įvykio vietoje. M. K. nurodė, kad įvykio dienÄ su motinos automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo bÅ«ti prie (duomenys neskelbtini) ežero, kur davė pasinaudoti automobiliu nepa­Å¾Ä¯s­ta­miems asmenims.Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti trečio asmens, buvusio parduotuvėje (duomenys neskelbtini), ir automobilį BMW vairavusios merginos (t. 1, b. l. 72).Esant vienareikÅ¡miÅ¡kam nukentėjusiųjų ir liudytojos aiÅ¡kinimui, kad vieÅ¡osios tvarkos pa­Å¾ei­dimo veiksmus atliko du skirtingo Å«gio asmenys, kai nuteistieji yra beveik vienodo Å«gio, taip pat prieÅ¡taringiems nukentėjusiųjų aiÅ¡kinimams apie skirtingo Å«gio kaltininkų vaidmenis, net ir pri­pažinus, kad įvykio metu T.

K. ir M. K. buvo parduotuvėje, lieka neaiÅ¡ku, kuris iÅ¡ jų galėjo dalyvauti nu­si­kalstamuose veiksmuose, nes Å¡iomis aplinkybėmis, kai nėra nustatytas trečiasis įvykio vietoje buvęs asmuo, nėra žinomas bent jo Å«gis, negalima neabejotinai spręsti apie nuteistųjų vaidmenį įvykio vie­toje. Tokiu atveju nėra pagrindo ir tvirtinti, kad Å¡is trečiasis asmuo buvo tas, kuris, pasak nuken­tė­jusiųjų ir liudytojos, jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, o tik ra­mi­no kitus du.

Nors ir nėra labai įtikinamas M. K. aiÅ¡kinimas, kad davė pasinaudoti motinos au­to­mo­bilį nepažįstamiems asmenims ir Å¡ie galėjo bÅ«ti atvykę į nurodytÄ parduotuvę, tačiau esant aukÅ¡­Äiau nurodytoms abejonėms dėl nuteistųjų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, nėra pagrindo Å¡ios aplinkybės pripažinti savarankiÅ¡ku jo kaltės įrodymu.Aplinkybė, kad nenustatytas asmuo savanoriÅ¡kai atlygino nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ , kaip ir aplinkybė, jog tyrėjui D.

Z. buvo daromas poveikis dėl T. K. ir M. K. eliminavimo iÅ¡ bylos, kuri nėra nė kiek konkretizuota, nei pa­tvir­tina, nei paneigia T. K. ir M. K. kaltę padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija negali vertinti Å¡ių aplinkybių niekaip kitaip, kaip prielaidų.Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų D. Z. ir A. K., ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, parodymai apie su nukentėjusiomis B. J. ir E. P., liu­dy­toja V. B. atliktus procesinius veiksmus – įtariamųjų nuotraukų parodymÄ atpažinti, nesant kitų T.

K. ir M. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, savarankiÅ¡kos įrodomosios reikÅ¡­mės neturi.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teis­mui iÅ¡naudojus visus teisiÅ¡kai regla­men­tuotus bÅ«dus ir galimybes gauti papildomai įrodymų, ga­lin­Äių patvirtinti arba paneigti nuteistųjų kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltės klau­simas turi bÅ«ti sprendžiamas vertinant byloje gautus ir teisminio nagri­nė­ji­mo metu iÅ¡tirtus įro­dy­mus.

Kolegija sprendžia, kad Å¡iomis aplinkybėmis aukščiau paminėti ir kiti apylinkės teismo nuos­pren­dyje nurodyti įrodymai, kurių pagrindu konstatuota, jog įvykio metu nusikalstamÄ veikÄ padarė T. K. ir M. K., tik patvirtina vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo faktÄ nu­ro­dy­toje vietoje nurodytu laiku. Tačiau visi Å¡ie įrodymai nei atskirai paimti, nei visumoje, neabe­joti­nai nepatvirtina T. K. ir M. K. kaltę dalyvavus Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime „Dėl teismų prak­ti­kos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€ 3.1.8 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prie­lai­do­mis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kal­tę pa­darius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismo nuosprendžio apra­Å¡o­mo­jo­je dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pa­darytų teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numa­ty­tos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį per­se­kio­jimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡­mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).Apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadų dėl T.

K. ir M. K. kaltės negalima le­mia­mai pagrįsti vieninteliais ikiteisminio tyrimo metu atliktais parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais, kai teismo po­sėdžių salėje nukentėjusiosios ir liudytoja neatpažino Å¡ių asmenų ir nepa­tvirtino kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.Å ios nustatytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones T. K. ir M. K. in­kri­mi­nuotais veiksmais, Å¡ių abejonių paÅ¡alinti nėra galimybių, todėl jos aiÅ¡kinamos nuteistųjų naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas.

Todėl kolegija da­ro iÅ¡vadÄ , kad tei­sia­majame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų nepakanka daryti neginčijamÄ ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji T. K. ir M. K. dalyvavo darant jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir spren­džia, kad pir­mo­sios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas netinkamai vertino by­lo­je surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai pri­taikė baudžiamÄ jį įsta­ty­mÄ (BK 2 str. 3 d.), tuo esmingai pažeidė BPK 301 str. nuostatas, kas su­kliu­dė priimti teisingÄ sprendimÄ , todėl sprendžia, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai pagrįsti, Ma­ri­jampolės rajono apy­lin­kės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, priimamas naujas nuos­prendis (BPK 329 str. 1 p.), nuteistieji iÅ¡teisinami neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusi­kals­ta­mÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).IÅ¡teisinus nuteistuosius, kardomosios priemonės jiems panaikinamos (BPK 307 str. 4 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 p. ir 3 p., 329 str. 1 p., 331 str. 1 d. ir 2 d., n u s p r e n d ž i a : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:T. K. pagal BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .M. K. pagal BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .KardomÄ jÄ priemonę T. K. ir M. K. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.

Teisėjai             Viktoras Preikšas              Regina Cemnolonskienė              Algimantas Smolskas