2025-12-30 Nr. AB-23435-3-64-3-02736-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1446-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02736-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas (kalba netaisyta): 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad „teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės“; 3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837, 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 4) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 5) „patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti „įstatymo (https://www.infolex.lt/ta/32966, CK 6.230 str. 1, 3 dalys ir DK 45 str. 1, 2 d., Viešojo administravimo įstatymas, 3 str. 1 d. 4, 6, 8-10 p.) normas“; 6) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“; 7) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 8) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad atsižvelgus į ABTĮ reglamentuojamą vieno mėnesio apskundimo teismui terminą, pareiškėjas, reikšdamas skundo reikalavimus, atitinkamai dėl atsakovo 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies panaikinimo, dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ ir dėl 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. P1-970 panaikinimo, kaip jau ne kartą teismo buvo konstatuota, yra praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui formuluoja prašymą atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, dėl kitų reikalavimų termino atnaujinti neprašo, nurodė, kad svarbios termino praleidimo priežastys „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio (atsakovės) nesupažindinimas su juo“. Detaliau pareiškėjas nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ nuostatas, pareiškėjas teismui privalėjo pagrįsti, jog įstatymo nustatytas terminas skundui Regionų administraciniame teisme pareikšti nebuvo praleistas, o jį praleidęs, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino atnaujinimo, kartu pateikdamas svarbias termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklaususias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą, todėl buvo pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą, bet ir kitus skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas vertino, kad šiuo atveju buvo praleisti terminai skundui dėl visų trijų administracinių sprendimų paduoti, nebuvo pagrindo juos atnaujinti, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo (kalba netaisyta): 1) „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; 2) „Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės“; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) priimti atskirąją nutartį „(dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas / teisėjas iš esmės neteisingai taiko ABTĮ normas ir neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą. Pareiškėjo vertinimu, skundo (pareiškimo) padavimo terminas nepraleistas, tačiau dėl teismo / teisėjo „antiįstatymiškų“ veiksmų yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) 2025 m. spalio 7 d., taigi praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl minėto 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl kitų: 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo, panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o argumentai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių yra išskirtinai hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, neparemti konkrečiais, pagrįstais, išsamiais argumentais bei įrodymais.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas atskirojo skundo antrajame reikalavime formuluoja prašymą pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti teiginiai neatitinka tikrovės. Toks pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė