2016-04-06 Nr. AB-7716-3-63-3-02877-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-196-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02877-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei A. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujamas uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir KRATC), kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės A. N. (toliau – ir atsakovė) priteisti 91,59 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašymą pareiškėjo vardu pateikė KRATC, nurodydamas, kad veikiama pagal sutartį. Prašyme nenurodyta, iš kokios sutarties kildinami atstovavimo teisiniai santykiai, tačiau iš prašymo turinio galima preziumuoti, kad atstovavimo teisinis pagrindas grindžiamas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831 (toliau – ir Koncesijos sutartis) nuostatomis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, prašymą atsisakė priimti.

2016 m. sausio 13 d. teismui per pašto įstaigą išsiųstas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu atskirąjį skundą teikė KRATC, kurį pasirašė pastarosios bendrovės darbuotojas, nurodant, kad veikiama pagal sutartį (įžanginė prašymo dalis), aprašomojoje dalyje akcentuojant, kad veikiama ir pagal atskirą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktą įgaliojimą (be numerio) ir 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimus Nr. 36 ir Nr. 41.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad KRATC teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindė 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo Koncesijos sutarties pagrindu KRATC įgaliotas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliojimas grindžiamas išimtinai Koncesijos sutartimi, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi.

Teismas 2016 m sausio 6 d. nutartyje, kuri yra šio atskirojo skundo dalyku ir priimta nagrinėjant teisinę situaciją, kai pareiškėjo vardu prašymas teiktas atstovavimo santykius grindžiant išimtinai Koncesijos sutarties nuostatų, o ne įgaliojimo pagrindu, kuris teisine prielaida nurodytas ir pateiktas tik po teismo procesinių veiksmų atlikimo, akcentavo, kad tarp pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC pasirašius Koncesijos sutartį tarp sutarties šalių neatsirado atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip įstatyminio atstovo, nei kaip atstovo pagal pavedimą (Lietuvos Respublikos administracinių teismų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 2 ir 3 dalys), o vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas Koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis. Šias aplinkybes patvirtina ir 2015 m. kovo 23 d. įgaliojimas Nr. 20, kuriuo grindžiami prašymą pasirašiusio asmens įgalinimai pasirašyti prašymą veikiant būtent pagal KRATC, o ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą įgaliojimą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-382/2010, 2015 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 ir pažymėjo, kad įvertinus aukščiau išdėstytą ir konstatavus, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas Koncesijos sutartimi perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei KRATC, kuri savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą), akivaizdu, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas Koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir atstovu įvardijamas KRATC yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalį, kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Iš to seka, kad juridinio asmens atstovimas kitam juridiniam asmeniui nėra numatytas. Todėl teisinio vertinimo nekeičia ir po to, kai teismas išsprendė prašymo priėmimo klausimą, naujai įvardintas kitas atstovavimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi ir šis įgaliojimas nei įstatyminio ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje numatyto, nei pavedimo pagal ABTĮ 49 straipsnio 3 dalį, atstovavimo teisinių santykių nesukūrė.

Teismas rėmėsi CPK 55 straipsniu ir pažymėjo, kad šiuo atveju 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliojime (be numerio) nenurodė jokio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu. Todėl teismas laikė, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl šioje nutartyje aukščiau nurodytų aplinkybių nesukūrė jokių pavedimo teisinių santykių.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, teismas konstatavo, jog atskirąjį skundą pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl atskirąjį skundą, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir atskirąjį skundą priimti; panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą priimti.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę atstovavimo santykiai. KRATC nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu ir išimtinai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o KRATC yra tik vietinės rinkliavos rinkėjas. KRATC yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad teismas sprendė ginčą iš esmės ir vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo.

Nurodo, kad iš kartu su patikslintu prašymu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę KRATC Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. KRATC atitinkamai yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pažymi, kad suteikė įgaliojimą KRATC atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir siekė teisme administracinę bylą iškelti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes visiškai nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Koncesijos sutartyje įtvirtinta koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 p.), tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas gali būti tik KRATC. Atitinkamai bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo KRATC gali būti savarankiškas pareiškėjas ar kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, visose įmonių bankroto bylose KRATC reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą ir tenkinami antrąja eile.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoti prašymai panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nesprendžiami.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Pagal ABTĮ 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, jeigu atskirąjį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas, gali būti taikoma aptarta 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad KRATC neturi įgaliojimų atstovauti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, įskaitant ir teisę pareiškėjo vardu paduoti atskirąjį skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, akcentuoja, kad atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49-50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus šios dalies 1-9 punktuose nustatytus veiksmus, nes įgaliojimas atlikti šiuos veiksmus turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 3 d.). Taigi atstovaujamasis atstovaujamojo vardu gali apskųsti teismo sprendimą ar nutartį ir perduoti įgaliojimus kitam asmeniui (perįgalioti) (ABTĮ 50 str. 2 d. 6 ir 7 p.) tik tada, jeigu įgaliojimas atlikti šiuos procesinius veiksmus yra specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (žr. 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas (šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktas įgaliojimas KRATC) nesuteikia teisės atstovauti administraciniame teisme.

Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įgaliojimo nebuvimą, t. y. atstovavimo pagal pavedimą teisinių santykių nebuvimą, be pagrindo rėmėsi Civilinio proceso kodekso 55 straipsniu, kuris reglamentuoja bylų vedimą juridinių asmenų vardu, t. y. juridinių asmenų atstovavimą pagal įstatymą.

Nustatyta, kad atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė KRATC teisininkė G. E. (b. l. 13-14). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo KRATC atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teismo sprendimo ar nutarties apskundimą ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą) (b. l. 17). KRATC direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojo G. E. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose. Minėtame perįgaliojime yra aptarta G. E. teisė atstovaujamojo vardu apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (b. l. 16).

Remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinusi pateikto įgaliojimo ir perįgaliojimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad KRATC teisininkė G. E., pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašiusi atskirąjį skundą, buvo tinkamai įgaliota (perįgaliota) atlikti minėtą procesinį veiksmą, t. y. apskųsti teismo nutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą analogiškose byloje (žr. 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-438/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-179-602/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas konstatuota, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija negali spręsti pareiškėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo klausimo, todėl šio atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan