2022-09-28 Nr. AB-23532-3-62-3-02362-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-418-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02362-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės - Markovienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. (teisių perėmėjai – A. P., P. P. ir A. P.) skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys V. Ž., V. S., K. Š.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. (teisių perėmėjai – A. P., P. P. ir A. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti 2020 m. rugpjūčio 28 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 2D-11823 „Dėl 2019 m. gruodžio 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-191227-01142 teisėtumo patikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją atlikti 2019 m. gruodžio 27 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-191227-01142 (toliau – ir Deklaracija), teisėtumo patikrinimo procedūrą iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokias aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas pateikė 2020 m. balandžio 20 d. skundą Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Skundas) dėl neteisėtai vykdomų statybų (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Skundą, skundžiamame Sprendime nurodė, kad, atsižvelgdamas į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (AP-4193)3S-7875, atliko Deklaracijos teisėtumo patikrinimą ir skundžiamame Sprendime nurodė, kad atlikus Deklaracijos teisėtumo patikrinimą konstatuota, kad Deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo Sprendimu buvo nustatyta, kad Deklaracija yra teisėta ir namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas), užbaigtas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto viešajame registre teisėtai. Toks atsakovo Sprendimas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo, turinčio nuosavybės teise namą, esantį toje pačioje (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.3. Šalia neteisėtai pastatyto namo yra ir restoranas (duomenys neskelbtini), į kurį vyksta svečiai, todėl (duomenys neskelbtini) yra intensyviai naudojama. Pareiškėjo interesai priėmus skundžiamą Sprendimą pažeidžiami būtent todėl, kad esant situacijai, kai namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas ant gatvės, gali kilti daug avaringų situacijų, be to, pėstiesiems nėra visiškai jokio praėjimo, nes neliko vietos jokiam šaligatviui, akivaizdžiai yra sumažėjęs kelio (gatvės) plotis, darosi sunkiau naudotis pravažiavimu, kyla saugumo įgyvendinimo problematika, sumažėjęs gatvės plotis sugadino ir gatvės estetinį vaizdą, pažeidė per daugelį metų susiformavusi senamiesčio vientisumą. Kadangi pareiškėjas gyvena kaimyniniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), dėl neteisėtai įregistruotų nelegalių statybų užbaigimo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tiesiogiai kenčia jo interesai, pastatas užstoja saulę, sumažėjo pareiškėjo nekilnojamojo turto vertė.

2.4. Statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas neteisėtu ir negali būti įregistruotas kaip užbaigtas vien dėl to, kad neišlaikytas 3 metrų atstumas iki valstybinio žemės sklypo ribos (iki gatvės). Pastatas statomas tiesiog ant (duomenys neskelbtini), važiuojamosios dalies ribos, dėl ko yra pažeidžiamas Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punktas, kuriame nurodytos galimas atstumas nuo statinio iki sklypo ribos, jo galimas aukštis ir kt. bei nurodyta, kad minimi atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Ginčo pastato projektas, kuriame gyvenamojo namo aukštis nuo garažo grindų paviršiaus iki stogo parapeto numatytas 9,14 m., pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 193 punktą, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT) neteisėtai davė sutikimą dėl 3 metrų atstumo neišlaikymo. Atsakovas neatsižvelgė į statybų adresu (duomenys neskelbtini) neatitikimą statybų darbams keliamiems reikalavimams ir neatitikimą teisės aktams.

2.5. Inspekcija nurodė, jog Ginčo pastato aukštis nuo garažo grindų paviršiaus iki stogo parapeto yra 9,14 m, nors Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 193 punkte yra nurodyta, jog aukštingumas yra matuojamas nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės. Todėl realiai Ginčo pastato atstumas iki valstybinio žemės sklypo (gatvės) turėtu būti netgi dar didesnis nei 3,5 m. 2017 m. gegužės 10 d. NŽT sutikime statyti naują statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 8ST-201-(14.8.5) yra aiškiai nurodyta, jog sutikimas yra išduodamas neišlaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo ribos, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisiu ir įstatymu saugomu reikalavimų. Tačiau šiuo atveju yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, o būtent gatvės (duomenys neskelbtini), naudotojų, įskaitant ir pareiškėją.

2.6. Sprendimas nepagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis nemotyvuotas. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 16 straipsniui. Sprendime nurodoma, kad Deklaracijos registracijos procedūra buvo atlikta tinkamai, nurodoma jos vykdymo tvarka ir eiga, tačiau visiškai neanalizuojamas pačios Deklaracijos, ekspertizės akto turinio atitikimas teisėtumo kriterijams. O būtent, neanalizuotas Deklaracijoje nurodytų norimo įregistruoti Ginčo pastato, kaip baigtos statybos, atitikimas baigtam statiniui keliamiems reikalavimams. Atsakovas, vertindamas Deklaracijos teisėtumo klausimą, analizavo tik jos pateikimo procedūrą, tačiau visiškai neatsižvelgė į jos turinio atitikimą statybos užbaigimą reglamentuojantiems įstatymų reikalavimams.

3. Atsakovas atsiliepime nurodė nesutinkantis su skundu bei pateikė šiuos motyvus:

3.1. Inspekcija 2020 m. balandžio 27 d. gavo pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Inspekcijoje taip pat gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. raštas „Dėl skundo, registracijos Nr. 5-01-4733, persiuntimo“, kuriame keliami klausimai dėl Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus ir darbuotojos V. G. veiksmų, su pridėtu pareiškėjo 2020 m. gegužės 9 d. skundu, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės tapačios kaip ir 2020 m. balandžio 20 d. skunde.

3.2. Pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skunde buvo išdėstytos aplinkybės dėl dviejų butų gyvenamojo namo, neypatingosios paskirties statinio, statybos (duomenys neskelbtini), kurio statybai Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 17 d. išdavė leidimą Nr. LSNS-21-170517-00520 (toliau – ir Statybos leidimas) pagal projektuotojo UAB „Ugnius ir architektai“ 2016 m. parengtą projektą „Vienbučio gyvenamojo namo griovimas ir dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. UA TDP 2016-09-01“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skunde nurodyta, kad pastatas statomas neišlaikant minimalaus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyto atstumo ir nuo gretimų sklypų, Statybos leidimo išdavimo metu nebuvo gautas sutikimas neišlaikyti minimalaus atstumo tarp statomo pastato ir kaimyninio sklypo, du parašai buvo suklastoti, o iš gretimo sklypo adresu (duomenys neskelbtini) savininkės sutikimas apskritai nebuvo gautas.

3.3. Inspekcijos vyriausiasis patarėjas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (AP-4193)3S-7875 nurodytą įpareigojimą, 2020 m. liepos 9 d. pavedimu Nr. PA-63 „Dėl 2019 m. gruodžio 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-191227-01142 teisėtumo patikrinimo ir atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Pavedimas), pavedė departamento direktoriui pagal kompetenciją užtikrinti, kad būtų patikrintas Deklaracijos teisėtumas, tikrinant Deklaraciją įvertinti Prokuratūros rašte nurodytos aplinkybės dėl šalia Ginčo pastato esančių sklypų savininkių sutikimo, įvertinti, ar pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 (toliau – ir Reglamentas) 102 punktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) užpildyti atitinkami laukai ir nurodytose vietose įkelta statytojo surašytos deklaracijos kopija, bendrosios statinio ekspertizės akto kopija, kiti dokumentai, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodyti šio reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose, bei apie patikrinimo rezultatus raštu būtų informuoti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių ir D. P. bei Inspekcijos Vidaus tyrimų skyrių“. Atlikus Deklaracijos teisėtumo patikrinimą, buvo priimtas Sprendimas ir konstatuota, kad Deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus.

3.4. Ginčo pastatas pastatytas privačioje žemėje, neperžengiant žemės sklypo ribų. Statytojas turi gretimų žemės sklypų rašytinius sutikimus dėl statybos arčiau žemės sklypo ribos, tame tarpe ir NŽT sutikimą dėl statybos arčiau nei 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju Inspekcija veikė Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, nustatytų sąlygų ribose, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Skundžiamu Sprendimu nėra nustatoma jokių įpareigojimų pareiškėjui, nėra keičiama jo teisių ir pareigų apimtis. Pats pareiškėjas skunde taip pat nepateikia jokių argumentų, kaip jo teisinę padėtį keičia skundžiamas Sprendimas, atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą.

3.5. Atsakovas aptarė teisės aktų, reglamentuojančių neypatingųjų statinių statybos (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigimą, statybos užbaigimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimą, ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos departamento vyriausiasis specialistas, vykdydamas pavedimą, vadovavosi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, ir atliko Deklaracijos teisėtumo patikrinimą. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2020 m. rugpjūčio 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DSP–21 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus. Inspekcijos departamento vyriausiasis specialistas atliko visus būtinus atlikti deklaracijos teisėtumo patikrinimo veiksmus: pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės, gavo registro išrašą apie žemės sklypą ir jo gretimybes, statytojui pateikė privalomąjį nurodymą pateikti dokumentus, išnagrinėjo gautus dokumentus, užbaigus patikrinimą, surašė deklaracijos teisėtumo patikrinimo aktą. Inspekcijos departamento vyriausiasis specialistas patikrino pareiškėjo pateiktuose skunduose nurodytus faktinius duomenis, patikrino esamus ir gautus iš statytojo dokumentus. Inspekcija neturėjo pagrindo netikėti gautų dokumentų tikrumu ir teisėtumu, kadangi patikrinimo metu nebuvo surinkta šių dokumentų tikrumą ir teisėtumą paneigiančių ir priešingas faktines aplinkybes patvirtinančių duomenų.

3.6. Statybos leidimas suteikė teisę statytojui nugriauti nesudėtingosios kategorijos vienbutį gyvenamąjį namą ir statyti neypatingosios kategorijos dvibutį gyvenamąjį namą. Pabaigus statybos darbus, statytojas surašė Deklaraciją, o kadangi buvo atlikta statinio ekspertizė, Deklaracija Lietuvos IS „Infostatyba“ buvo automatiškai įregistruota, Deklaracija Inspekcijoje tvirtinta nebuvo. Pagal Inspekcijos vyriausiojo patarėjo Pavedimą Deklaracija buvo patikrinta tuo aspektu, ar teisėtai atliktos statybos užbaigimo procedūros. Pareiškėjas NŽT sutikimo nei šioje, nei kitose bylose neginčija, todėl darytina pagrįsta išvada, jog Inspekcijos Sprendimas negali būti grindžiamas motyvu, kad NŽT sutikimas išduotas neteisėtai, kadangi NŽT sutikimas yra galiojantis, nenuginčytas kaip ir Statybos leidimas.

4. Trečiojo suinteresuoto asmens – V. Ž. atstovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jos iš esmės pritarė atsakovo argumentams.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundą, o likusioje dalyje pareiškėjo patikslintą skundą atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui D. P. iš atsakovo 470,25 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė:

6.1. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 17 d. išdavė leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-170517-00520 dviejų butų gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Kaunas statybai. Butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įregistravimo viešame registre pagrindas – 2019 m. gruodžio 27 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-191227-01142.

6.2. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 20 d. pateikė skundą dėl galimai neteisėtai vykdomų statymų adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodė, jog nauja statyba adresu (duomenys neskelbtini) vykdoma nelegaliai, pažeidžiant Statybos įstatymą. Pastatas statomas tiesiog ant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ribos, t. y. neišlaikant Statybos įstatyme numatyto minimalaus 3 metrų atstumo nuo gatvės raudonųjų linijų ribos, kai pastato aukštis yra iki 8,5 m, pastatas statomas neišlaikant minimalaus Statybos įstatyme numatyto atstumo nuo gretimų sklypų, kurių adresai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo sklypo (duomenys neskelbtini) viename perimetro fragmente yra tik 2,5 m atstumas, o tuo tarpu iš sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės statybos leidimo išdavimo metu nebuvo gautas sutikimas, neišlaikyti minimalaus atstumo tarp statomo pastato ir kaimyninio sklypo. Taip pat nurodė, jog dviejų kaimyninio sklypo savininkių parašai buvo suklastoti, o NŽT nėra suteikusi leidimo minėto namo statybai neišlaikant normatyvinio 3,5 m atstumo nuo gatvės.

6.3. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas) į pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundą atsakė 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2D-11823. Atsakovas nurodė, jog Inspekcijoje buvo vykdomas pavedimas atlikti Deklaracijos teisėtumo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad statytojo įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ kartu su prašymu įregistruoti deklaraciją nepateikė STR Reglamento 1.05.01:2017 93.5, 93.9, 93.16 papunkčiuose nurodytų dokumentų, t. y. požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos, žemės sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos (tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų ir statinių aukštis), statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių duomenų kopijos. Departamentas 2020 m. liepos 17 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-858 pateikti prie prašymo nepridėtus dokumentus bei besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinius sutikimus, dėl kylančių įtarimų, kad projekte pridėti galimai suklastoti sutikimai. Statytojas 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1D-11227 pateikė požeminių inžinerinių tinklų kontrolines geodezines nuotraukas, besiribojančių žemės sklypų savininkų V. D. notariškai patvirtintą sutikimą ir A.M.K. papildomą patvirtinimą raštu dėl statybos arčiau nei 3 m iki sklypo ribos, žemės sklypo su statiniais geodezines nuotraukas, statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijas ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 1D-11590 pateikė statinio statybos privalomąjį draudimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas. Patikrinus IS „Infostatyba“ užregistruotos Deklaracijos teisėtumą, 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašytas Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktas Nr. DSP-21, kuriame konstatuota, kad Deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus. Sprendime buvo konstatuota, kad pažeidimų nenustatyta.

7. Teismas byloje vadovavosi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkto, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių 34, 38 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundo turinį bei ginčijamo administracinio akto turinį, nustatė, kad Inspekcija Sprendimu iš esmės informuoja pareiškėją apie Deklaracijos teisėtumo patikrinimą, kuris buvo atliktas vadovaujantis Inspekcijos Pavedimu. Teismo vertinimu, skundžiamame Sprendime nurodyta aplinkybė, jog Patikrinimo akte konstatuota, jog Deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus (nuoroda į kitą administracinį aktą, kuris nėra pridedamas prie Sprendimo), negali būti vertinama kaip tinkamas administracinio akto motyvavimas. Nagrinėjamu atveju Sprendimo teiginys, jog „statytojas <...> pateikė besiribojančių žemės sklypų savininkų V.D. notariškai patvirtintą sutikimą ir A.M.K. papildomą patvirtinimą raštu dėl statybos arčiau nei 3 m iki sklypo ribos“ galėtų būti laikomas motyvu dėl pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundo argumentų, jog dviejų kaimyninio sklypo savininkių parašai buvo suklastoti, tačiau dėl kitų pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skunde keliamų klausimų jokių argumentų Sprendime nenurodyta. Atsakovas ginčijamame akte nepadarė jokių nuorodų į anksčiau pareiškėjui teiktus atsakymus, individualius administracinius aktus.

9. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nepakankamai motyvuotas. Tai yra esminis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti. Atsakovas nesivadovavo įstatymo viršenybės (VAĮ 3 str. 1 p.) ir viešojo administravimo išsamumo (VAĮ 3 str. 13 p.) principais.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti 2019 m. gruodžio 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-191227-01142, teisėtumo patikrinimo procedūrą iš naujo, vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat Statybos užbaigimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.1V-10, 4.1-4.4, 12, 15 punktų nuostatomis.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Ekspertika“ atliko ginčo pastato ekspertizę ir 2019 m. gruodžio 20 d. Statinio ekspertizės akte Nr. B19-12/56 konstatavo, jog dviejų butų gyvenamojo namo 5A2b (un. Nr. 4400-4605-5030) (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir inžinerinė įranga tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius. Pastatas gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal STR Reglamento 1.05.01:2017 102 punktą, šio reglamento 101 punkte nurodytu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus šio reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai.

12. Teismas nustatė, kad Inspekcijos vyriausiais patarėjas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (AP-4193)3S-7875, 2020 m. liepos 9 d. pavedimu Nr. PA-63 pavedė Inspekcijos Departamento direktoriui pagal kompetenciją užtikrinti, kad: 1. būtų patikrintas Deklaracijos teisėtumas, nepaskiriant užduoties Departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei V. G.; 2. tikrinant Deklaraciją būtina įvertinti: 2.1. Prokuratūros raštą, kuriame nurodyta, kad „A. M. K. ir V. D. dėl statomo pastato šalia jų sklypo nesilaikant 3 metrų atstumo sutikime nėra pasirašiusios“; 2.2. ar pagal Reglamento 102 punktą IS „Infostatyba“ užpildyti atitinkami laukai ir nurodytose vietose įkelta statytojo surašytos deklaracijos kopija, bendrosios statinio ekspertizės akto kopija, kiti dokumentai, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodyti šio reglamento 93.2-93.18 papunkčiuose. Deklaracijos teisėtumo patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis paminėtu Pavedimu. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, atlikęs patikrinimą, surašė Aprašo 16 punkte numatytą dokumentą – 2020 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktą Nr. DSP–21, kuriame yra užfiksuoti patikrinimo rezultatai.

13. Teismas nurodė, kad Patikrinimo aktas nėra nuginčytas, šioje administracinėje byloje nėra vertinamas Patikrinimo akto teisėtumas, todėl net ir nustačius, jog šioje byloje ginčijamas Sprendimas yra naikintinas, nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją atlikti Deklaracijos teisėtumo patikrinimo procedūrą iš naujo. Tačiau konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas nemotyvuotas, neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundą.

14. Teismas detaliau nedėstė ir neanalizavo kitų pareiškėjo, atsakovo, trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų atstovų argumentų kaip perteklinių, neturinčių lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

15. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo, nurodė, kad administracinė byla buvo nagrinėjama dėl dviejų pareiškėjo reikalavimų. Teismo sprendimu patenkintas vienas pareiškėjo reikalavimas, kitas reikalavimas patenkintas iš dalies, taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas 75 procentais, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas iš atsakovo pareiškėjui priteistina 470,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

III. 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia tokius apeliacinio skundo argumentus:

17.1. Regionų apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė šiam ginčui aktualias materialinės teisės normas, taip pat pažeidė ir procesines normas, ir dėl šių pažeidimų iš dalies netinkamai buvo išspręsta byla, dėl ko sprendimo dalis yra naikintina.

17.2. Teismas netinkamai identifikavo panaikintą Sprendimą ir jo turinį, ir nepagrįstai konstatavo, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse ir 3 straipsnio 1 ir 13 punkte įtvirtintų reikalavimų. Teismo panaikintas Sprendimas turėjo būti vertintinas tik kaip informacinis pranešimas apie su ginču susijusias papildomai atliktas procedūras, kuris pats net negalėjo būti ginčijamas teisme.

17.3. Pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundas buvo adresuotas ne atsakovui, o Lietuvos Respublikos Prezidentui, Žemės ūkio ir Aplinkos ministrams, tai buvo jau pakartotinis skundas šioms institucijoms, kuriame kaip tik buvo skundžiami atsakovo veiksmai, kuriais atsakovas jau buvo įvertinęs ir atmetęs pareiškėjo ankstesnius jam adresuotus skundus bei pakartotiniame Skunde pakartotus argumentus. Prie minimo pakartotinio Skundo buvo pridėti ir ankstesni kreipimaisi į atsakovą, bei atsakovo atsakymai, kuriuose ir buvo išvardinti visi argumentai, dėl ko atsakovas netenkino jau anksčiau išnagrinėtų pareiškėjo skundų ir juose išvardintų argumentų, kurie pakartoti Skunde.

17.4. Byloje esančiame atsakovo 2018 m. lapkričio 23 d. rašte yra atsakyta pareiškėjo nurodytus argumentus dėl Ginčo pastato atstumų nuo besiribojančių sklypų ribų, tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo atsakovo atsakymu, jį pakartotinai apskundė 2020 m. balandžio 20 d. Skundu, todėl teismo argumentai, kad atsakovas dar kartą nepakartojo atitinkamų argumentų, yra nepagrįsti.

17.5. Kauno apygardos prokuratūra, nagrinėdama jai persiųstą pareiškėjo skundą, pavedė atsakovui atlikti Deklaracijos teisėtumo patikrinimą. Atsakovas skundžiamu Sprendimu tik atsakė Kauno apygardos prokuratūrai, jog atlikus Deklaracijos patikrinimą (įvykdžius prokuratūros pavedimą), jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, bei informavo pareiškėją apie naujai, po išnagrinėtų ankstesnių pareiškėjo skundų, adresuotų atsakovui, paaiškėjusias aplinkybes.

17.6. Atsakovo Sprendimas negali būti vertinamas kaip išnagrinėjus pareiškėjo skundą priimtas sprendimas, jame nėra pasisakyta dėl pareiškėjo Skundo reikalavimų ar jo turinio, todėl teismas visiškai nepagrįstai šį atsakovo Sprendimą vertino kaip sprendimą dėl pareiškėjo Skundo ir jį panaikino, bei nepagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą.

17.7. Teismo argumentai, kad atsakovas neišnagrinėjo visų pareiškėjo Skunde nurodytų argumentų, prieštarauja VAI 14 straipsnio 4 dalies nuostatoms, iš esmės draudžiančioms pačioms institucijoms nagrinėti skundus dėl jų pačių veiksmų, todėl atsakovas negali nagrinėti skundo dėl savo paties atliktų veiksmų. Be to, atsakovas nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo Skundo argumentų dėl prokuratūros ar teismų veiksmų, nes Skunde skundžiami ir šių institucijų veiksmai.

18. Pareiškėjo D. P. teisių perėmėjai – A. P., P. P. ir A. P. – pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą, o trečiojo asmens V. Ž. apeliacinį skundą atmesti, bei prašo priteisti pareiškėjams visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

19. Atsiliepime pareiškėjai nurodo tokius argumentus:

19.1. Pareiškėjai nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo ginčą, ir nesutinka, kad skundžiamas Sprendimas yra tik informacinio pobūdžio, ir negali būti skundžiamas teismui. Skundžiamas Sprendimas yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, nes jis buvo adresuotas pareiškėjui, atsakant į jo pareikštą Skundą bei jame nurodytus argumentus, jis sukelia konkrečias teisines pasekmes būtent pareiškėjui, todėl pareiškėjas turėjo teisę šį atsakovo Sprendimą skųsti teismui.

19.2. Pareiškėjai nesutinka, kad Skundas yra jau pakartotinis skundas dėl to paties dalyko, todėl negalėjo būti nagrinėjamas, ir pažymi jog siekdamas apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus pareiškėjas galėjo kreiptis tiek į viešojo administravimo institucijas, tiek į teismą, nes asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą.

19.3. Pareiškėjai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog dėl to paties skundo dalyko pareiškėjui jau buvo atsakyta ankstesniais atsakovo raštais, todėl atsakovas neturėjo pakartotinai skundžiamame Sprendime nurodyti tų pačių argumentų, kaip ankstesniuose atsakymuose pareiškėjui, ir pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nuoroda į kitą administracinį aktą, kuris nėra pridedamas prie Sprendimo, negali būti vertinama kaip tinkamas administracinio akto motyvavimas.

19.4. Pareiškėjai, pasisakydami dėl apelianto argumentų, jog atsakovas 2018 m. lapkričio 23 d. rašte pareiškėjui jau buvo paaiškinęs dėl Ginčo pastato pastatymo aplinkybių (atstumų, kt.,), o pareiškėjui nesutikus su šiuo atsakymu ir dėl to kreipusis į prokuratūrą, prezidentą, kt., atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai pateikti motyvuoto atsakymo, pažymi, jog kiekvienas individualus administracinis aktas turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. būti motyvuotas ir pagrįstas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą kreipėsi į atsakovą, neeliminuoja jo pareigos priimti argumentuotus ir motyvuotus sprendimus, individualius teisės aktus pagrįstus aktualiomis teisės normomis ir viešojo administravimo principais, juo labiau, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nepadarė nuorodos į ankstesnius atsakymus pareiškėjui, nepridėjo kitų dokumentų.

19.5. Pareiškėjai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus skundžiamą Sprendimą, atsakovas turės nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos (t. y. savo) veiksmų, ir pažymi, jog atsakovas turės pakartotinai nagrinėti pareiškėjo Skundą dėl vykdomų statybų darbų adresu (duomenys neskelbtini), galimo neteisėtumo bei neatitikimo teisės normoms, statybos užbaigimo proceso atitikties teisės aktams, t. y. nuosekliai, išsamiai ir motyvuotai pasisakyti dėl visų Skunde išdėstytų argumentų, nes skundžiamame Sprendime buvo pasisakyta tik dėl vieno argumento. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, o to nebuvo padaryta.

19.6. Pareiškėjai pakartoja pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes dėl Ginčo pastato galimo neteisėtumo (kad jis pastatytas ant gatvės važiuojamosios dalies, kad nesilaikyta atstumų iki gretimų sklypų ribų ir kt.), bei akcentuoja, kad atsakovas priėmė neteisėtą Sprendimą, kuris pažeidžia pareiškėjo interesus, taip pat ir trečiųjų asmenų interesus. Pareiškėjų teigimu, NŽT, davusi sutikimą, neišsiaiškino situacijos dėl pastato aukštingumo, todėl sutikimas išduotas pažeidžiant teisės aktus. Pareiškėjai akcentuoja, kad atsakovo Sprendimas neatitinka gero administravimo principo, prieštarauja teisės aktams ir neatitinka nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

19.7. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde iš esmės analizuojami procesinio pobūdžio pažeidimai, tačiau nepasisakoma dėl pareiškėjo Skunde nurodytų aplinkybių dėl Ginčo pastato statybos neteisėtumo, ir tai patvirtina, jog atsakovas atlieka tik formalius veiksmus, realiai neišanalizavęs visų reikšmingų aplinkybių visumos, ir dėl to priimami neteisėti ir nepagrįsti sprendimai. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas reikalauja, kad būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis, tuo tarpu statybos proceso teisėtumą turintis kontroliuoti atsakovas to neatlieka, ignoruoja nurodomus teisės aktų pažeidimus, pateisina Ginčo pastato statytojo veiksmus dėl neišlaikyto atstumo iki gretimų žemės sklypų ribų, keičia nuomonę dėl trečiųjų asmenų sutikimo, neužtikrina tinkamos viešinimo procedūros ir kt.

20. Atsakovas Inspekcija pateiktame atsiliepime prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus ir šiame atsiliepime išdėstytus teisinius argumentus. Inspekcija atsiliepime pakartoja faktines bylos aplinkybes, papildomai nurodydama:

20.1. Inspekcijos nuomone, skundžiamas Sprendimas teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas.

20.2. Inspekcija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl VAĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo, pažymi, kad Deklaracijos teisėtumo patikrinimą atliko kitas Departamento paskirtas pareigūnas – Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas G. A.. Pareiškėjas skundo negrindė VAĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tačiau aplinkybės, kad atsakymus į pareiškėjo skundus pasirašė tas pats asmuo – Departamento direktorius, galėtų būti pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo skundą išnagrinėti iš naujo, prieštaraujančia VAĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

20.3. Atsakovas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, nurodo, kad dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą). Administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, turėtų vertinti, ar viešojo administravimo subjektas surinko pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar viešojo administravimo subjektas rinkdamas administracinėje byloje faktinius duomenis nepažeidė pagrindinių procedūrų, t. y. ar nepažeidė įrodinėjimo viešojo administravimo institucijoje taisyklių.

20.4. Viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

20.5. Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 2D-11823 „Dėl 2019 m. gruodžio 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-191227-01142 teisėtumo patikrinimo“, bei dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo įvertinti Deklaraciją, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundą, konstatavęs, kad Sprendimas nemotyvuotas, neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, o skundą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė šiam ginčui aktualias materialinės teisės normas, taip pat pažeidė ir procesines normas, ir dėl šių pažeidimų iš dalies netinkamai buvo išspręsta byla, dėl ko teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas, yra naikintina.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

25. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą įpareigoti Inspekciją atlikti 2019 m. gruodžio 27 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-191227-01142, teisėtumo patikrinimo procedūrą iš naujo, nenurodė tokių veiksmų įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Byloje nenustatytas pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas, priešingai, 2020 m. balandžio 20 d. skunde institucijoms dėstoma apie viešojo intereso gynybą ir kitų asmenų galimai pažeistas teises. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką, pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti aukščiau paminėtus veiksmus turėjo būti atmestas.

27. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011; kt.).

29. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi VAĮ, Priežiūros įstatymu, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus, skundus parengiami, atsižvelgus į jų turinį pagal Viešojo administravimo įstatyme, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Pagal Taisyklių 38 punktą administraciniai sprendimai ir kiti dokumentai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatyme, jį įgyvendinančiuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, juose nurodoma apskundimo tvarka. Dokumentai įteikiami teisės aktuose nurodytiems asmenims.

31. Susipažinus su atsakovo 2020 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. 2D-11823 „Dėl 2019 m. gruodžio 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE‑100‑191227-01142 teisėtumo patikrinimo“ bei pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundo institucijoms, kuriuo jam atsakyta ginčijamu aktu, turiniu, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nepakankamo motyvavimo, sudarančio pagrindą ginčijamą aktą panaikinti.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu atsakė pareiškėjui į skundą, kuriuo buvo kreiptasi ne į atsakovą formuluojant jo kompetencijai priklausančius reikalavimus, o į kitas institucijas, kuriame nebuvo keliami pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo klausimai, o aptariamos viešojo intereso gynimo problemos. Į bylą pateikta medžiaga patvirtina apie ilgalaikį šalių susirašinėjimą tuo pačiu klausimu, be to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją atlikti Deklaracijos teisėtumo patikrinimo procedūrą iš naujo ir ši išvada nėra ginčijama. Aptartos aplinkybės ir minėtų raštų turinio vertinimas duoda pagrindą išvadai, kad ginčijamas atsakovo 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 2D-11823 „Dėl 2019 m. gruodžio 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-191227-01142 teisėtumo patikrinimo“ yra pakankamai išsamus ir juo nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar įstatymų ginami interesai, dėl ko naikinti aktą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti skundą nėra pagrindo.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinį skundą tenkinant atmesti skundą pilnai.

34. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas yra priimtas ne pareiškėjų naudai, šie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė - Markovienė

Virginija Volskienė