2019-02-13 Nr. AB-4254-3-61-3-00461-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-386-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00461-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. cspr1-2 (palikti galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. VILIN (12.5.13.)-28449 nurodytą sprendimą);

1.2. panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2016 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. VILIN (12.5.13.)-28449 nurodytą sprendimą (atsisakyti įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu, registro Nr. 3-2249);

1.3. įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad, susipažinusi su Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėja nustatė, jog neįregistruotos jos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šį nuosavybės objektą įgijo 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad pareiškėja įgyja nuosavybės teisę į pagalbines patalpas. Minėta sutartis buvo įregistruota tuometiniame TVIPP biure „Valda”. Siekdama atkurti prarastus dokumentus, pareiškėja kreipėsi į tuometinį TVIPP biurą „Valda” (pagal esmę vykdžiusį teritorinio registratoriaus funkcijas), tuo pačiu prašydama patikslinti ir identifikuoti įsigytas ir nuosavybės teise priklausančias pagalbines patalpas – ginčo objektą. Pareiškėja 1997 m. kovo 27 d. užsakė nuosavybės objekto – sandėlio inventorizaciją, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą užsakymą buvo atlikti inventorizavimo darbai ir identifikuotas nuosavybės teise priklausantis daiktas – ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 28I1p, esantis (duomenys neskelbtini). Ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 28I1p, įregistruotas buto (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje. Pareiškėjos manymu, yra akivaizdu, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka įsigijo nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą, patikslino jo kadastro duomenis, tačiau dėl nežinomų priežasčių šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra skelbiami duomenys, kad minėtas daiktas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o teritorinis ir centrinis registratorius neigia pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo objektą, kuris yra nurodytas įsigijimo dokumente ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruotas pagal galiojančius teisės aktus. Dėl minėtos klaidos ištaisymo pareiškėja per savo atstovą kreipėsi raštu į teritorinį registratorių prašydama ištaisyti klaidą ir įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto registrą.

3. Pareiškėja nurodė, jog nuosavybės įsigijimo dokumentas buvo sudarytas 1994 m. birželio 3 d., t. y. notarinės formos sandoris – dovanojimo sutartis. Pagal tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 255 straipsnį sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota. Įsigijimo dokumente nurodoma, kad įregistravimas turėjo būti atliktas per tris mėnesius Vilniaus TVIPP biure “Valda”. Įsigijimo dokumente yra žyma, kad dokumentas buvo įregistruotas 1994 m. birželio 3 d., t. y. taip kaip nustatyta įstatyme ir įsigijimo dokumente. Įsigijimo sandoryje yra nurodyti trys nuosavybės objektai: (1) vieno kambario butas name, plane pažymėtame indeksu 1A2p, turintis 75,94 kv. m bendro naudingo ploto, (2) su rūsiu ir (3) pagalbinėmis patalpomis. Vadinasi, ir registruojant nuosavybės teisę turėjo būti įregistruoti visi įsigijimo sandoryje nurodyti objektai, t. y. registravimo metu negalėjo būti pasirinktinai registruojamas tik vienas objektas, o kiti neregistruojami. Teritorinis registratorius ir centrinis registratorius visiškai ignoruoja savo sprendimuose, kad įsigijimo sandoryje yra nurodytos pagalbinės patalpos. Teritorinis registratorius perkeldamas duomenis iš dokumentų į Nekilnojamojo turto registrą padarė klaidą, nes neperkėlė visų duomenų, kurie nurodyti įsigijimo sandoryje. Kaip tik dėl šios klaidos yra klaidingai įregistruota kito subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės – nuosavybės teisė. Pareiškėjos požiūriu sprendžiamas administracinio pobūdžio ginčas, nes dėl registro tvarkytojo klaidos ir kaltės nebuvo įregistruotos jos nuosavybės teisė į ginčo pastatą, kita vertus, dėl šios klaidos buvo neteisėtai įregistruota kito asmens nuosavybės teisė į tas pačias patalpas (nekilnojamąjį daiktą).

4. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė bylą nutraukti paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ištaisyti klaidingus duomenis ir pateiktus dokumentus bei patikrinęs Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) objektų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje (inv. Nr. (duomenys neskelbtini)) sukauptus ir elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus ir duomenis, atsakovas nustatė, jog 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartyje, reg. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad pareiškėja šia sutartimi įsigijo ginčo pastatą – ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Be to, buvo nustatyta, kad į ginčo pastatą yra įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės teisė, todėl pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja klaidingai aiškina faktines ir teisines bylos aplinkybes. Pareiškėja teigia, kad ginčo pastatą ji įsigijo 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu kaip šioje sutartyje įrašytas pagalbines patalpas, tačiau šis ginčo pastatas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kurio kadastro duomenys 1997 m. balandžio 1 d. užfiksuoti Vilniaus filiale saugomoje kadastro duomenų byloje (inv.

Nr. (duomenys neskelbtini)) ir rodo, kad šis pastatas yra pastatytas 1994 metais, tačiau nei pirminėje 75,94 kv. m buto su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo (privatizavimo) 1994 m. balandžio 28 d. sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (įgijėja Č. Č.), nei vėlesnėje 1994 m. gegužės 27 d. mainų sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (įgijėja B. J.), jokių duomenų apie ginčo pastatą ir nuosavybės teisės į šį pastatą perėjimą nėra. Vilniaus filiale saugomoje kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje (inv.

Nr. (duomenys neskelbtini), 1 tomas) esančiame Senamiesčio seniūnijos butų privatizavimo tarnybos pirmininkės V. M. rašte nurodyta, kad 1994 m. kovo 28 d. protokolu Nr. 40 Č. Č. buvo leista pirkti tik 68,55 kv. m bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad ankstesnėms 75,94 kv. m buto su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), savininkėms Č. Č. ir B. J. sandorių pagrindu neįgijus nuosavybės teisės į ginčo pastatą, tokios teisės perleidimo būdu negalėjo įgyti ir pareiškėja.

Pareiškėja skunde klaidingai pagalbines patalpas tapatina su ginčo pastatu, nes su skundu pateiktoje buto techninės apskaitos byloje 1994 m. balandžio 19 d. kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuotos trys įsigyto 75,94 kv. m buto bendro ploto dalį sudarančios pagalbinės patalpos, plane pažymėtos 10-3 (5,50 kv. m ), 10-4 (15,60 kv.

m) ir 10-5 (19,00 kv. m), o 1997 m. kovo 24 d. kadastrinių matavimų metu – dvi 99,82 kv. m buto bendrą ploto dalį sudarančios pagalbinės patalpos 10-4 (15,60 kv.

m) ir 10-5 (18,13 kv.

m) prie buto prijungus 31,49 kv. kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad tiek pareiškėjos, tiek ankstesnių šio buto savininkių (Č. Č. ir B. J.) įsigijimo sandoriais buvo parduotos ir įgytos būtent minėto buto bendro ploto dalį sudarančios pagalbinės patalpos, o ne ginčo pastatas, kuris yra atskiras, 1994 m. pastatytas, nekilnojamojo turto objektas.

6. 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei teisinės registracijos išvadoje nesant duomenų apie ginčo pastato įsigijimą, nesantys duomenys negalėjo būti perkelti į NTR vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įgyvendinimo įstatymu, bei negalėjo būti aplinkybe, trukdančia 2008 m. balandžio 16 d. įregistruoti kito asmens – Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę jos pateiktų nuosavybės teisę į ginčo pastatą patvirtinančių dokumentų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 870 ir 2004 m. lapkričio 9 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. 2148-01 pagrindu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis, reglamentuojantis netikslių ir klaidingų NTR duomenų taisymą, NTR tvarkytojui draudžia taisyti NTR duomenis, jei toks ištaisymas pažeistų asmenų, turinčių daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, kurio duomenys taisomi, teises ir teisėtus interesus. NTR tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti nuosavybės teisės į ginčo pastatą turėtoją (išregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į ginčo pastatą be atitinkamo jų susitarimo (sutikimo) ar teismo sprendimo), todėl NTR tvarkytojo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Byloje faktinis ginčo dalykas yra ne skundžiami NTR tvarkytojo sprendimai, o buvusioje nekilnojamojo turto (statinių) registravimo įstaigoje nuo 1994 m. birželio 3 d. įrašytų pareiškėjos įgyto buto su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), teisinio registravimo duomenų įrašymas (teisinė registracija), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įgyvendinimo įstatymu buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir kurie pareiškėjai turėjo būti ir buvo žinomi jau nuo 1994 m. birželio 3 d., kada buvo įregistruota 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šį ginčą inicijavusi tik 2016 m. spalio 25 d., prašydama Vilniaus filialo ištaisyti neva klaidingus NTR duomenis, yra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą vieno mėnesio tokio skundo padavimo terminą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja kreipdamasi į atsakovą dėl klaidos ištaisymo faktiškai prašė išregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kartu su skundu pateiktoje 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad S. R. šia sutartimi įgijo ginčo pastatą. Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti duomenys, jog minėtas ūkio pastatas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pareiškėjos argumentai dėl šio perdavimo – priėmimo akto galimo neteisėtumo nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, kadangi jis nėra nuginčytas, jo teisėtumo vertinimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, taigi šis perdavimo – priėmimo aktas yra galiojantis ir atsakovas pagrįstai jį vertino kaip teisėtą. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo ūkio statinio savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, o nekilnojamojo turto registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu įregistruota nuosavybės teisė.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjos vardu nuo 1994 m. birželio 3 d. iki 2012 m. kovo 1 d. registruotos nuosavybės teisės į 75,94 kv. m ploto butą su rūsiu ir pagalbinėmis patalpomis, pažymėtomis plane 1094-0192-7011, 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sujungtas su nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiais duomenimis nustatyta, kad 2.26 punkte aprašytas 1994 m. statybos ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 870, 2004 m. lapkričio 9 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2148-01. Pareiškėjos atstovas 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas ištaisyti klaidingus NTR duomenis ir nurodyti, kad ūkio pastato, plane pažymėto 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kartu pateikdamas 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. 1997 m. kovo 27 d. užsakymo Nr. 1791 atlikti sandėlio inventorizaciją, 1997 m. balandžio 1 d. pastatų techninio inventorizavimo darbų akto bei statinių išsidėstymo schemos kopijas. Išnagrinėjęs pareiškėjos atstovo prašymą ir patikrinęs nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro dokumentų bylą, atsakovas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-28449 prašymą tenkinti atsisakė. Nurodė, jog 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, jog S. R. šia sutartimi įgijo ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, į kurį prašoma įregistruoti nuosavybės teises, nėra. Taip pat informavo, jog į ginčo pastatą nuo 2008 m. balandžio 16 d. yra įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. cspr1-2 pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-128449.

11. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalimi, 13, 23 straipsniais. Teismas iš NTR duomenų nustatė, kad ginčo pastatas pastatytas 1994 m. ir yra įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamo turto objektas, kurio kadastriniai duomenys užfiksuoti 1997 m. balandžio 1 d. 1994 m birželio 3 d. dovanojimo sutartyje nurodyta, jog pareiškėjai dovanojamas vieno kambario butas, plane pažymėtas indeksu 1A2/p, turintis 75,94 kv. m bendro naudingo ploto su rūsiu ir pagalbinėmis patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini).

Dovanojimo sutartyje nėra duomenų apie atskiro nekilnojamojo turto objekto (ūkio pastato) neatlygintinį perleidimą. Pareiškėjai butą dovanojusi B. J. jį įgijo pagal 1994 m. gegužės 27 d. mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su Č. Č., kurioje taip pat nurodyta, jog sutartimi įgyjamas butas pažymėtas indeksu 1A2/p su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, 75,94 kv. m naudingo ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Ankstesnė buto savininkė Č. Č. šį butą įgijo pagal 1994 m. balandžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-2640 sudarytą su Senamiesčio seniūnija.

Šioje sutartyje nurodoma, jog pirkėjas nupirko vieno kambario butą ir pagalbines patalpas, kurių bendras plotas 75,94 kv. m. Minėtoje sutartyje nėra jokio įrašo apie savarankiško nekilnojamojo turto objekto (ūkinio pastato plane pažymėto 28I1p) pirkimą. Į bylą atsakovo pateikto Senamiesčio seniūnijos butų privatizavimo tarnybos pirmininkės V. M. pasirašytu Butų privatizavimo valstybinės komisijos, sudarytos LR Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 1-118, gyventojų pareiškimams nagrinėti 1994 m. kovo 28 d. posėdžio protokolu Nr. 40 nustatyta, kad Č.

Č. buvo leista pirkti tik 68,55 kv. m bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktoje buto su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos patalpų eksplikacijoje 1994 m. balandžio 19 d. yra apžymėtos trys pagalbinės patalpos (10-3 (5,50 kv. m ), 10-4 (15,60 kv.

m) ir 10-5 (19,00 kv. m)), kurios kartus su koridoriumi (9-1 (4,5 kv. m), virtuve (9-2 (6,14 kv. m), kambariu (9-3 (23,31 kv. m), sudaro bendrą 75,94 kv. m buto su pagalbinėmis patalpomis plotą. Tiek pareiškėjos pateikta dovanojimo sutartis, tiek ankstesnių savininkių sudaryti sandoriai nepagrindžia pareiškėjos prašomos įregistruoti daiktinės teisės į ginčo patalpas atsiradimo.

12. Teismas taip pat vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsniu, 33 straipsniu ir nurodė, kad, aiškindamas aptartas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog remiantis šiomis Įstatymo nuostatomis duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (2003 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-725-09).

13. Teismas nustatė, kad į ginčo patalpas įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės. Įregistravimo pagrindas 2004 m. lapkričio 9 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2148-01, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 870. Byloje esančiame perdavimo priėmimo akte įrašytos ginčo patalpos (žymėjimo indeksas 28I1 p). Teismo vertinimu, negalima spręsti, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių į ginčo patalpas išregistravimo ir įregistravimo gali būti sprendžiamas taisant techninę klaidą pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai teigia, jog jam teisės aktais nėra suteikta kompetencija spręsti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą klausimų, ginčų dėl teisių į turtą. Teisine registracija tik paviešinamos daiktinės teisės, tačiau pačios daiktinės teisės atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Todėl pareiškėjai nepateikus dokumentų, patvirtinančių Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių pasibaigimą, teritoriniam registratoriui nekilo pareiga ištaisyti kadastro ir registro duomenis, išregistruojant savivaldybės nuosavybės teises į ginčo pastatą ir į jį įregistruojant pareiškėjos nuosavybės teises. Teismas pastebėjo, kad kilęs civilinis ginčas dėl nuosavybės teisių į šį ginčo pastatą galėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

15. Teismas konstatavo, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ištaisyti, pareiškėjos manymu, klaidingus NTR duomenis ir nurodyti, kad ūkio pastato, plane pažymėto 28I1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja, o ne Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas pripažino, kad teritorinis registratorius ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į ūkio pastatą.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Vien tik aplinkybė, jog ginčo statinys buvo įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamo turto objektas ir 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartyje nėra pateikti jo registro duomenys, nereiškia, jog jis 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartimi nebuvo perleistas pareiškėjos nuosavybėn. Išanalizavus visus į bylą pateiktus duomenis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Todėl duomenų perkėlimo momentu ir turėjo būti padarytas įrašas apie pareiškėjos nuosavybės teisę į minėtą pastatą. Šiuo metu iš Nekilnojamojo turto registro įrašų negalima suprasti kokias pagalbines patalpas valdo pareiškėja, o tai reiškia, kad registro duomenys yra netikslūs ir neišsamūs, o pareiškėjai pareikalavus jie nebuvo patikslinti.

16.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties 1 punkto įrašą dėl dovanojamo turto, laikydamas, jog šioje sutartyje nurodytas buto plotas – 75,94 kv. m., apima ir sutartyje nurodytas pagalbines patalpas. Pareiškėjos vertinimu, 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartyje nurodytos pagalbinės patalpos, kaip ir rūsys, buvo atskirai įvardintos būtent todėl, kad jos neįėjo į 75,94 kv. m. ploto sudėtį ir buvo perleistos pareiškėjai kaip atskiri nuo buto nekilnojamojo turto objektai.

16.3. Nuo pat 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties sudarymo pareiškėja, kaip sąžininga įgijėja, rūpindamasi ūkio pastatu, plane pažymėtu indeksu 28I1p, įgyvendino savo nuosavybės teises į jį. Pareiškėja atliko visus veiksmus, kurie buvo būtini atlikti siekiant įgyti turtą ir jį tinkamai įforminti, t. y. pas notarą sudarė 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartį, ją užregistravo registre, prireikus atnaujinti duomenis – užsakė pastato inventorizaciją. Tokiu būdu ji įgyvendino savo kaip rūpestingo ir atidaus savininko teises, kurios dėl registro klaidos nebuvo tinkamai išviešintos. Tinkamai atlikti registraciją Nekilnojamojo turto registre buvo teritorinio registratoriaus, o ne pareiškėjos pareiga.

16.4. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2002 m. spalio 23 d. iki 2008 m. spalio 18 d.) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustatė, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas šis turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise – neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais. Taigi, 2004 m. lapkričio 9 d. priėmimo - perdavimo aktu Nr. 2148-01 perdavus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą, buvo pažeisti net du įstatyme nustatyti kriterijai, t. y. (a) turtas jau buvo privatizuotas iki 2004 m. lapkričio 9 d., be to, (b) jis yra pastatas, o ne jam priklausantys inžineriniai tinklai ir įrenginiai. Dėl šios priežasties teisės aktams prieštaraujantis priėmimo - perdavimo aktas Nr. 2148-01 negalėjo būti teisėtu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybei į ginčo pastatą registruoti.

16.5. Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Pati Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjos dar 1994 m. birželio 3 d. įgytą nuosavybės teisę į ginčo pastatą ir pagrindžiančius Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės į šį turtą atsiradimo pagrindo ir registracijos teisėtumą. Byloje tokių duomenų nėra, o jų neesant teismas neturėjo pagrindo priimti skundžiamą sprendimą.

16.6. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nuosavybė gali būti pripažįstama ir tuomet, kai ji neregistruota pagal vidaus teisės reikalavimus (žr. The Holy Monasteries v. Greece, No. 13092/87 and 13984/88, 9 December 1994), ir vien dėl to, kad asmuo ja ilgai naudojosi ir valdžios institucijos tai toleravo (žr., pvz., Hamer v. Belgium,No. 21861/03, 27 November 2007; Depalle c. France, No 34044/02, 29 March 2010). Šiuo atveju pareiškėja nuo pat 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties sudarymo įgyvendino savo nuosavybės teisę į ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, ir ši jos nuosavybės teisė turėtų būti ginama.

16.7. Teritorinis registratorius perkeldamas duomenis iš dokumentų į Nekilnojamojo turto registrą padarė klaidą, nes neperkėlė visų duomenų, kurie nurodyti 1994 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartyje, t. y. neperkėlė duomenų apie daiktą – ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šios klaidos yra klaidingai įregistruota kito subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės – nuosavybės teisė.

17. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nutraukti paaiškėjus, kad praleistas apeliacinio skundo pateikimo terminas, arba Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas teisme gautas 2017 m. liepos 4 d., o terminas skundui paduoti baigėsi 2017 m. liepos 3 d., praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėja jo atnaujinti neprašo ir svarbių termino praleidimų priežasčių nenurodo, todėl byla nutrauktina.

19. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėja klaidingai aiškina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nurodytas netikslių ir klaidingų NTR duomenų taisymo teisės normas, kurios ginčo atveju negali būti taikomos, ką teisėtai ir pagrįstai konstatavo teismas skundžiamame sprendime. Pareiškėjos argumentai, kad jos prašymas atlikti ginčo pastato kadastrinius matavimus įrodo jos nuosavybės teisės į ginčo pastatą įgijimą, kad sutartyje įvardintos pagalbinės patalpos yra ne patalpos, o ginčo pastatas, laikytini subjektyvia pareiškėjos nuomone, kurios nepagrindžia jokios materialinės teisės normos. Tokie pareiškėjos aiškinimai negali būti juridiniu pagrindu pripažinti jos nuosavybės teisę į ginčo pastatą, o tuo labiau paneigti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo pastatą, įregistruotą NTR galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, be to, administraciniai teismai nenagrinėja nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų teisėtumo, todėl visi apeliacinio skundo argumentai dėl minėto perdavimo - priėmimo akto galimo neteisėtumo nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi. Jis nėra nuginčytas, jo teisėtumo vertinimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. VILIN (12.5.13.)-28449 išdėstyto sprendimo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. cspr1-2 teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pareiškėjos atstovas 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nurodyti, kad ūkio pastato, plane pažymėto indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja, o ne Vilniaus miesto savivaldybė.

24. Atsakovas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-28449 prašymą tenkinti atsisakė. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2017 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. cspr1-2 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-128449.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre į patalpas, paminėtas šios nutarties 23 punkte, įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės. Įregistravimo pagrindas 2004 m. lapkričio 9 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2148-01, Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 870.

26. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

28. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

29. Teritorinio registratoriaus sprendimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į ginčo patalpas įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nėra nuginčytas, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenys apie Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių įregistravimą pripažintini teisingais ir išsamiais.

30. Pareiškėjos reikalavimas ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis yra susijęs su Vilniaus miesto savivaldybės daiktinėmis teisėmis į ginčo patalpas įregistruotomis Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėjos nurodytos, jos nuomone, Nekilnojamojo turto registre padarytos klaidos ištaisymas neišvengiamai pažeis Vilniaus miesto savivaldybės interesus. Todėl nėra teisinio tenkinti pareiškėjos prašymą dėl klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tiek teritorinis, tiek Centrinis registratorius pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ištaisyti, jos manymu, klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nurodyti, kad ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, todėl naikinti ginčijamus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimus nėra teisinio pagrindo. Pripažinus, kad teritorinis registratorius ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į ūkio pastatą.

32. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys