7137e297-1c19-4eb5-a5ec-ed3cf71b5950 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2212-803/2019 Teisminio proceso Nr.2-55-3-01880-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.4.10.; 2.6.9.2..;3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei Rasai Stankauskienei, atsakovo atstovui R. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“ ieÅ¡kinį dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Elettrodiesel“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė, pateikusi ieÅ¡kinį, prašė:

1) pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Forsina“ neteisėtus veiksmus – BUAB „Elettrodiesel“ piniginių lėšų išmokėjimus, atliktus 2013-11-27 – 2016-07-25 UAB „Forsina“ naudai, draudžiamaisiais įvykiais;

2) priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje UAB „Forsina“ naudai 118 868,69 Eur.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad vadovaudamasi Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-637 (toliau – Taisyklės), kurios yra sudėtinė draudimo sutarčių su draudiku dalis, pateikė draudikui praÅ¡ymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, dėl kurio nukentėjo draudėjo administruojamas trečiasis asmuo BUAB „Elettrodiesel“. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad draudikas 2018 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , argumentuodamas tuo, kad nenustatyta faktinė aplinkybė, kad draudėjui kilo civilinė atsakomybė.

Ginčo atveju bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai prieÅ¡ingai nei nurodo draudikas yra nustatyti, o neteisėtumo esmė – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatų pažeidimas, taip pat teismų praktikoje pateikiamas administratoriaus veiksmų dėl iÅ¡laidų, kurių nepatvirtino kreditoriai iÅ¡simokėjimo neteisėtumas. Galutiniu teismo sprendimu BUAB „Elettrodiesel“ naudai Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1236-480/2017 priteisė iÅ¡ UAB „Forsina“ 95 380,69 Eur, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (95380,69 Eur) nuo 2016-09-08 iki jos grÄ Å¾inimo.

Ginčo atveju teismai vertino situacijÄ taip, kad bankroto administratorė iki administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo, nors veikė savo rizika, tačiau Å¡ias iÅ¡laidas padengė iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto. Å ių iÅ¡laidų bankroto byloje nepatvirtinus, BUAB „Elettrodiesel“ buvo padaryta žala, nes, bankroto administratoriaus iÅ¡laidos padengtos iÅ¡ BUAB „Elettrodiesel“ turto. IeÅ¡kovės veika tokiu atveju gali bÅ«ti vertinam kaip paprastas neatsargumas, kadangi bankroto administratorius mokėjimus atliko vadovaudamasi tuo metu galiojančiais ir nenuginčytais kreditorių sprendimais.

3. Tai, kad BUAB „Elettrodiesel“ kreditorius Turto bankas pateikdamas ieÅ¡kinį pasirinko kitÄ savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, o ne civilinės atsakomybės institutÄ , nepaneigia Å¡ių abiejų institutų teisinių pasekmių vienodumo – nuostolių BUAB „Elettrodiesel“, kuriuos jis patyrė dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir atitinkamai bankroto administratoriaus turtinių interesų dėl tokios atsakomybės formos taikymo jo atžvilgiu gynimo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu.

Priešingas aiškinimas, toks kokį pateikia draudikas ginčo atveju, prieštarauja draudimo instituto esmei ir tikslams, nes tik dėl formalios priežasties, t. y. trečiojo asmens pasirinkto teisių gynimo būdo kitokio nei civilinės atsakomybės institutas, draudėjas negalėtų pasinaudoti draudimo apsauga ir tokiu būdu apsaugoti savo turtinius interesus, apsaugoti administruojamos bendrovės turtinius interesus, nors sudarydamas draudimo sutartį to siekė.

4. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog ginčo atveju, reikia įvertinti tai, kad nei Taisyklėse, nei draudimo sutartyse nėra imperatyviai nurodyta, kad draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tik tuo atveju, jei nuostoliai yra patiriami tik taikant civilinės atsakomybės institutÄ , ir kad dėl kitų institutų taikymo patiriami nuostoliai nėra draudimo objektas. Akivaizdu, kad toks aiÅ¡kinimas neatitinka nei draudėjo ketinimų sudarant draudimo sutartį, nei atitinka draudimo esmę, nes draudėjas tokiÄ sutartį ir sudarė tik dėl to, kad perkelti nuostolių patyrimo rizikÄ draudikui, už tai ir mokamos draudimo įmokos, kad turėti realiÄ turtinių interesų apsaugÄ . PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas draudėjo teisių ir pareigų pusiausvyrai.

5. Tai pat ieÅ¡kovė nurodė, jog reikalavimas atlyginti nuostolius (grÄ Å¾inti iÅ¡simokėtus pinigus) yra pareikÅ¡tas dėl to, kad tokius nuostolius patyrė draudėjo administruojama BUAB „Elettrodiesel“, kuri ginčo atveju yra nekentėjęs trečiasis asmuo. Å iuo atveju bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ neteisėti veiksmai atlikti draudimo sutarties su draudiku galiojimo metu – BUAB „Elettrodiesel“ priklausančių 95380,69 Eur dydžio piniginių lėšų iÅ¡mokėjimas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio administratoriui UAB „Forsina“ dengiant bankroto administratoriaus iÅ¡laidas ir mokant atlyginimÄ , dėl ko BUAB „Elettrodiesel“ patyrė žalÄ , kadangi teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, sumažino bankroto administratoriui priklausančiÄ administravimo iÅ¡laidų/atlygio sÄ matÄ .

Taisyklių 11.3 punktas nustato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi tyčiniai administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala. Ieškovė įrodinėja, kad ginčo atveju administratoriaus veiksmai – piniginių lėšų išsimokėjimas, nėra tyčiniai, kadangi administratorius išmokas sau atliko vadovaudamasis galiojančiu, neginčijamu ir nenuginčytu BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu, o administratoriaus veiksmų neteisėtumas patvirtintas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi.

6. Dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad vienintelis argumentas, kuriuo grindžiama draudiko pozicija dėl draudimo objekto nebuvimo yra tas, kad iÅ¡ draudėjo, t. y. bankroto administratoriaus lėšos priteistos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.237) straipsnyje įtvirtintÄ institutÄ , kuris reglamentuoja pareigÄ grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , o ne kaip nuostoliai pagal civilinės atsakomybės institutÄ . IeÅ¡kovės nuomone, tai nėra kriterijus vertinti draudimo objekto buvimÄ ar nebuvimÄ . Ginčo situacijoje nekyla abejonių, kad nuostolį patyrė tiek draudėjas tiek ir BUAB „Elettrodiesel“, todėl turtinis interesas ginčo situacijoje neabejotinas.

7. Dublike ieÅ¡kovė pažymėjo ir tai, kad draudiko nurodomomis teismų nutartimis buvo sprendžiamas klausimas ne dėl draudiminio įvykio buvimo ar nebuvimo, Å¡iose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų priteisimo BUAB „Elettrodiesel“. Todėl Å¡ie teismų sprendimai nepaneigia draudiko pareigos įrodinėti draudiminio įvykio nebuvimÄ . Be to, draudikas nepagrįstai nurodo, kad reikalavimas draudikui pareikÅ¡tas praleidus vienerių metų terminÄ , nes pretenzija dėl nuostolių atlyginimo (pinigų grÄ Å¾inimo) yra pareikÅ¡ta per vienerius metus po draudimo sutarties galiojimo pabaigos, nes draudimo sutartys su draudiku galiojo nuo 2011-07-22 iki 2016-07-21, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2016 m. rugsėjo mėnesį.

Ä® byla trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir draudikas, todėl žinojo apie tokius pareikÅ¡tus reikalavimus. Be pagrindo gautos lėšos buvo panaudotos iÅ¡laidų, patirtų vykdant bankroto procedÅ«ras, dengimui, todėl Å¡ių lėšų grÄ Å¾inimas kaip žalos bendrovei padengimas, neabejotinai sÄ lygos realius bankroto administratoriaus turtinius nuostolius, kurių jis siekė iÅ¡vengti sudarydamas draudimo sutartį su draudiku, kuriam perkėlė rizikÄ ir kuris vengia vykdyti savo įsipareigojimus ir prisiimti draudimo rizikÄ .

8. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad administratorius 95380,69 Eur turtÄ Ä¯gijo be teisinio pagrindo ir privalo grÄ Å¾inti CK 6.237 straipsnio pagrindu. Aplinkybė, kad tiek bankroto administratorius, tiek minėti didžiausiÄ balsų daugumÄ turintys kreditoriai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia tik naudos sau, buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-1158/2014.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad administratorius nurodo visÄ eilę bendrų draudimo teisės nuostatų ir principų, kurie ginčo atveju neatitinka tikrovės. Taisyklės, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis, yra parengtos ne draudiko, bet Ūkio ministro, kadangi tai yra privalomasis draudikas, kurio sÄ lygų neturi teisės keisti nei draudikas, nei draudėjas. PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovas, Taisyklės sieja pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tik su profesine civilinės atsakomybe, o ne su bet kokiu nuostolių faktu.

NesÄ Å¾iningas yra ne draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, o pats draudėjas, kuris siekia draudimo iÅ¡mokos, nors toks draudimo iÅ¡mokos mokėjimas sudarytų sÄ lygas nepagrįstam praturtėjimui, t. y. administratorius gautų atlyginimÄ , kai teismas konstatavo, kad administratorius privalo grÄ Å¾inti sÄ matÄ virÅ¡ijančias ir be teisinio pagrindo gautas lėšas. Kitaip tariant administratorius nepagrįstai praturtėtų draudiko sÄ skaita, gavęs lėšas, kurios jam nepriklauso.

10. Taip pat atsakovas nurodė, kad teismas konstatavo, kad laikotarpis, už kurį administratorius turi grÄ Å¾inti be pagrindo gautas lėšas yra nuo 2014-01-28 iki 2016-05-31. Todėl apsauga galėtų bÅ«ti taikoma pagal tuo metu galiojusius polisus PCAD 018371 (galiojęs nuo 2013-07-22 iki 204-07-21), PCAD 023002 (galiojęs nuo 2014- 07-22 iki 2015-07-21) ir PCAD 028938 (galiojęs nuo 2015-07-22 iki 2016-07-21). Pagal taisyklių 8.3 punktÄ , viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų draudžiamojo įvykio, jeigu reikalavimas pareikÅ¡tas draudimo sutarties galiojimo metu arba per Å¡alių nustatytÄ ne trumpesnį kaip vienerių metų terminÄ po sutarties galiojimo pabaigos.

Å alys nebuvo susitarusios ilgesnio negu 1 metų termino, todėl draudikui reikalavimÄ administratorius arba nukentėjęs asmuo pagal kiekvienÄ polisÄ turėjo pareikÅ¡ti ne vėliau kaip atitinkamai iki 2015-07-21, 2016-07-21 ir iki 2017-07-21. Tuo tarpu draudikas iÅ¡ administratoriaus gavo pretenzijÄ tik 2018-07-16, todėl terminas pateikti pretenzijÄ yra praleistas atitinkamai ilgiau nei 3 metus, 2 metus ir 1 metus.

11. Triplike atsakovas įrodinėja, kad ieÅ¡kovės dublike nurodytas teiginys, kad ginčo situacija akivaizdžiai atitinka civilinės atsakomybės sampratÄ , yra absoliučiai klaidingas. Kaip jau atsakovas minėjo, įsiteisėję teismų sprendimai, kurie turi prejudicinę galiÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kinys neatitinka žalos atlyginimo instituto taikymo sÄ lygų. Vien faktas, kad įvykis nėra nurodytas kaip nedraudžiamasis įvykis, nesukuria draudikui nei teisės, nei pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Tai atvejais, kai nėra draudimo objekto (kaip ir Å¡iuo atveju) draudikas įgyja įstatyminę pareigÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos, kuriÄ ir įvykdė.

12. Triplike atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal taisyklių 8.3 punktÄ , viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų draudžiamojo įvykio, jeigu reikalavimas pareikÅ¡tas draudimo sutarties galiojimo metu arba per Å¡alių nustatytÄ ne trumpesnį kaip vienerių metų terminÄ po sutarties galiojimo pabaigos. Å alys nebuvo susitarusios ilgesnio negu 1 metų termino, todėl draudikui reikalavimÄ Administratorius arba nukentėjęs asmuo pagal kiekvienÄ polisÄ (PCAD 018371, PCAD 023002, PCAD 028938) turėjo pareikÅ¡ti ne vėliau kaip atitinkamai iki 2015-07-21, 2016-07-21 ir 2017-07-21. Tokiu atveju ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį atsakovas praÅ¡o teismo taikyti. Be to, pagal vienÄ polisÄ vienam įvykiui draudimo suma yra 200 000 litų (atitikmuo eurais - 57924 Eur), kuri negali bÅ«ti virÅ¡yta bet kuriuo atveju.

13. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad šioje byloje teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2A-676-516/2017 dėl materialinio reikalavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartimi Nr. 3K-3-143-313/2016 senaties klausimu. Atsakovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Teismas k o n s t a t u o j a: II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados 14.

Byloje nustatyta, jog AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas apdraudė ieškovės UAB „Forsina“ bankroto administratorių profesinę civilinę atsakomybę, draudimo sutartys galiojo nuo 2011-07-22 iki 2016-07-21 (PC A D 011530 polisas galiojo nuo 2011-07-22 iki 2012 07-21 (tomas I, b.l.12), sutartis pratęsta nuo 2012-07-22 iki 2013-07-21 ankstesnės sutarties Nr. PCAD 011530 pagrindu (tomas I, b.l.13), sudaryta draudimo sutartis Nr. PCAD 018371, draudimo laikotarpis nuo 2013-07-22 iki 2014-07-21, kuri pratęsta nuo 2014-07-22 iki 2015-07-21 (tomas I, b.l.14,15), sudaryta draudimo sutartis Nr. PCAD 028938 , draudimo laikotarpis nuo 2015-07-22 iki 2016-07-21 (tomas I, b.l.16).

Draudimo išskaita buvo 1000 Lt, pasikeitus valiutai – 290,00 Eur.

15. Draudimo sutartys buvo sudarinėjamos remiantis Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-637 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 6 d.) „Dėl Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“, pagal kurių 6 punktÄ , administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedÅ«ras, padarytÄ Å¾alÄ .

16. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1K-143 „Dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ (TAR, 2016-04-29, Nr. 2016-10727) naujai nustatė reikalavimas atlyginti žalÄ , be kita ko, griežčiau reglamentuojant draudimo sÄ lygas, inter alia, nepagrįsto praturtėjimo atvejis pagal Å¡ias taisykle kaip draudžiamasis įvykis nenumatytas.

17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės reikalavimas kildinamas iÅ¡ jos profesinės civilinės atsakomybės; Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Elettrodiesel“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirta UAB „Forsina“ (tomas I, b.l.20).

18. Nagrinėjant bankroto bylÄ , kilo ginčas dėl administravimo iÅ¡laidų, pareiÅ¡kėja VÄ® Turto bankas pateikė teismui skundÄ , kuriuo prašė panaikinti 2016 m. gegužės 31 d. BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3 darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos“ ir 4 darbotvarkės klausimu „Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2014 m. tvirtinimas“, bei nuo 2014-01-28 iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro patvirtinti 8970,32 Eur sÄ matÄ , tame tarpe 3000 Eur skirti administratoriaus atlyginimui ir 5970,32 Eur skirti administravimo iÅ¡laidoms.

19. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje B2-2142-436/2016 pareiÅ¡kėjo VÄ® Turto banko skundas buvo tenkintas, taip pat teismas patvirtino BUAB „Elettrodiesel“ bankroto byloje administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nuo 2014 m. sausio 28 d. iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro 8 970,32 Eur, nuspręsdamas iÅ¡ jų 3 000 Eur skirti administratoriaus atlyginimui ir 5 970,32 Eur skirti administravimo iÅ¡laidoms. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje paliko Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018 Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistÄ , taip galutinai konstatuodamas kaip teisėtÄ ir pagrįstÄ teismų nustatytÄ administravimo iÅ¡laidų dydį.

20. Atsižvelgdamas į minėtos bylos rezultatÄ , VÄ® Turto bankas pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ UAB „Forsina“ BUAB „Elettrodiesel“ naudai 103 542,71 Eur kaip nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡simokėtas administravimo iÅ¡laidas (CK 6.237 straipsnis). Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1236-480/2017 nustatė, kad bankroto administratorei nuo BUAB „Elettrodiesel“ bankroto pradžios iki 2016-05-31 kaip administravimo iÅ¡laidos buvo iÅ¡mokėta 182 455,78 Eur suma.

Teismas sprendė, kad bankroto administratorius už visÄ BUAB „Elettrodiesel“ bankroto procesÄ turi teisę į 87 075,09 Eur administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y. į 69 942,75 Eur sumÄ už laikotarpį iki 2013-11-01, į 8 162,02 Eur sumÄ už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28 ir į 8 970,32 Eur už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro. SkirtumÄ tarp Å¡ių sumų, kuris sudaro 95 380,69 Eur (182 455,78 Eur – 87 075,09 Eur), pirmosios instancijos teismas priteisė bankrutuojančiai įmonei iÅ¡ bankroto administratorės CK 6.237 straipsnio pagrindu (kaip gautÄ be teisinio pagrindo).

21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog „apeliantei buvo iÅ¡mokėta didesnė suma, nei ta, į kuriÄ ji yra įgijusi teisę, t. y. 182 455,78 Eur, 95 380,69 Eur skirtumas grÄ Å¾intinas taikant CK 6.237 straipsnyje įtvirtintÄ institutÄ . Å ios teisės normos 1 dalyje nurodyta pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo gautÄ turtÄ ar pinigines lėšas atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau, iÅ¡skyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (kurių ginčo atvejis neapima) (CK 6.237 str. 2 d.)“.

22. Taigi iÅ¡ ieÅ¡kovės 95 380,69 Eur suma yra priteista nustatyto juridinio fakto pagrindu – be teisėto pagrindo gavus lėšas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 18 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad kitoje byloje nustatyti faktai gali bÅ«ti vertinami kaip prejudiciniai civilinėje byloje, jei jie buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

23. IeÅ¡kovei lėšų iÅ¡mokėjimo teisinis pagrindas buvo įrodinėjimo dalykas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka todėl Å¡is faktas yra prejudicinis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ir nagrinėjamoje byloje teismas juo vadovaujasi, plačiau nepasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad VÄ® Turto banko pasirinktas teisių gynimo bÅ«das neveikia Å¡ios bylos ginčo objekto.

24. IeÅ¡kovės teiginiai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pateikti iÅ¡aiÅ¡kinai nesaisto nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ir draudikas privalo atlyginti nuostolius, yra nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė atsakovas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atvejui turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pripažinta, kad ieškovė gavo lėšas be teisėto pagrindo. Teisėjų kolegija 2018 m. birželio 19 d. nutarties 21 punkte atkreipė dėmesį, kad „Šiuo konkrečiu atveju apeliantė net nenurodė, kiek ir kokios bankroto administravimo išlaidos konkrečiai už šį laikotarpį (nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28) buvo jos patirtos, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, vien teigdama, kad patirtų išlaidų už laikotarpį nuo 2012-06-09 iki 2014-11-30 pagrįstumu leidžia įsitikinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais patvirtintos bankroto administratorės veiklos ataskaitos“.

26. Vadinasi, teismams pripažinus aplinkybę, kad ieškovė neįrodė 95 380,69 Eur išlaidų, nagrinėjamoje byloje konstatuojama, jog nėra įrodytas žalos faktas kaip būtinas teisės pažeidimo sudėties elementas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis) atsakovo teisinei atsakomybei kilti. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), o iš neteisėtų BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo nutarimų jokie ieškovės teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti.

27. Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ , atsižvelgiant į ankstesnių teismų konstatuotas aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad teismai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų), teismas atmeta ieÅ¡kovės argumentus, jog iÅ¡ jos priteistos sumos turi bÅ«ti vertinamos kaip draudžiamasis įvykis (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

28. Minėta, ieÅ¡kovė praÅ¡o takyti pagal analogijÄ Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-676-516/2017.

29. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiÅ¡kia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios.

30. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties turinio, byloje buvo spręstas ginčas dėl UAB Medicinos bankas praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovų bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktÅ«rizavimo centro ir bankroto administratorės profesinės civilinės atsakomybės draudiko IF P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialÄ , solidariai nuostolių atlyginimo. Taigi Å¡ioje civilinėje byloje buvo tiriama dėl pagrindų bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti esant žalos faktui, bet ne dėl jam priteistinos draudimo iÅ¡mokos.

31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-676-516/2017 53 punkte buvo pasisakyta dėl aplinkybės, kai administravimo iÅ¡laidos nėra patvirtintos, tačiau administratorius patiria iÅ¡laidų ir jas teikia tvirtinti kreditorių susirinkime (komitete). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Å¡ių iÅ¡laidų bankroto byloje nepatvirtinus, ieÅ¡kovei UAB Medicinos bankas buvo padaryta žala, nes pirkėjui sumokėjus visÄ kainÄ už nupirktÄ Ä¯keistÄ turtÄ , įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo iÅ¡laidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintÄ sumÄ , ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Å¡ios kainos gavimo dienos turėjo bÅ«ti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytÄ sÄ skaitÄ (55 punktas).

Taigi byloje Nr. 2A-676-516/2017 pasisakyta dėl žalos, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, be kita ko, dėl įmonės kreditoriaus teisių. Vadinasi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis nėra panaši savo ratio decidendi, todėl ja negali būti remiamasi.

32. Ä®BÄ® 11 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ draudžiama privalomuoju draudimu. Pagal to paties straipsnio 17 dalį draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sÄ lygas, atlyginti žalÄ pateikimas.

Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 57 900 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 144 800 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ ir sumažėjus Å¡io straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vienÄ mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad bÅ«tų atkurta privalomoji minimali draudimo suma (18 dalis).

33. Minėta, kad BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo 3 darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos“ buvo patvirtinta iÅ¡laidų suma, kuri vėliau iÅ¡ dalies buvo panaikinta, Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1236-480/2017 nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės turi bÅ«ti priteista 95 380,69 Eur suma bankrutuojančiai įmonei CK 6.237 straipsnio pagrindu (kaip gautÄ be teisinio pagrindo).

34. Ieškovės UAB „Forsina“ bankroto administratorių profesinę civilinę atsakomybę apdraudė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas, kreditorių 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo priėmimo metu galiojo sudaryta draudimo sutartis Nr. PCAD 028938 , draudimo laikotarpis buvo nuo 2015-07-22 iki 2016-07-21 (tomas I, b.l.16).

35. Pažymėtina, kad draudimo sutarties pradžioje galiojo Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 4-637, kuriame buvo detalizuotos Ä®BÄ® nuostatos dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės. Minėta redakcija galiojo iki 2016 m. gegužės 6 d. Vadinasi, priimant kreditorių 2016 m. gegužės 31 d. nutarimÄ , atliekant 2016-07-04 pavedimÄ ir 2016-07-10 pavedimÄ iÅ¡ BUAB „Elettrodiesel“ ieÅ¡kovės naudai (tomas I, b.l.86, 77), jau galiojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1K-143 „Dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ (TAR, 2016-04-29, Nr. 2016-10727).

36. Draudimo polise Nr. PCAD 028938, kuris buvo iÅ¡duotas 2015 m. liepos 10 d. ir kuris numatė draudimo apsaugÄ nuo 2015-07-22 iki 2016-07-21, buvo nurodyta, kad tai Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas. Draudimo sutarties pagrindas – Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m gruodžio 9 d įsakymu Nr. 4-637. Taisyklių 55 punkte buvo nurodyta, kad draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama teisės aktų nustatyta tvarka.

Draudimo sutarties sÄ lygas, nenustatytas Å¡iose Taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai (Taisyklių 58 punktas). Taigi administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra grįstas vieÅ¡osios teisės aktų pagrindu, o Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m gruodžio 9 d įsakymu Nr. 4-637 patvirtintos Taisyklės buvo nustojusios galioti kreditorių 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo priėmimo metu ir darant 2016-07-04 pavedimÄ bei 2016-07-10 pavedimÄ .

37. Teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu klausimÄ Konstitucinis Teismas įvairiais aspektais yra tyręs daugelyje konstitucinės justicijos bylų. Konstitucinio Teismo aktuose Å¡iuo klausimu yra suformuluota plati oficiali doktrina. Joje ne kartÄ yra konstatuota, kad teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendroji taisyklė: įstatymas atgal negalioja. Tai reiÅ¡kia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki Å¡ių norminių aktų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 872 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 773 dalinio pakeitimo“ atitikimo Ä®monių įstatymo 14 straipsnio antrajai daliai ir įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“).

Teisiniai santykiai atsiranda tik galiojančio įstatymo nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013).

38. Vadinasi, Å¡iam teisiniam santykiui taikomas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1K-143 „Dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“. Pasisakant dėl draudiko pareigos atskleisti draudimo sÄ lygas, kurios apibrėžtos teisės akto pagrindu, atkreiptinas dėmesys, kad Draudimo polise Nr. PCAD 028938 aiÅ¡kiai nurodyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedÅ«ras, padarytÄ Å¾alÄ . Vadinasi, taikomas Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

39. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukÅ¡tesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Vadinasi, kaip savo veiklos profesionalas, ieÅ¡kovė turėjo susipažinti su teisės akto nauja redakcija, kuri nustato imperatyviÄ jam pareigÄ â€“ apdrausti profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu visÄ veiklos laikotarpį.

40. Pasisakant dėl ieÅ¡kovės suformuluoto reikalavimo, teismas pažymi, kad nors ieÅ¡kovė įrodinėja draudžiamojo įvykio faktÄ dėl jos veikos neteisėtumo, kurios pasekoje tariamai žala padaryta jos administruotai įmonei BUAB „Elettrodiesel“, tačiau praÅ¡o priteisti jos naudai draudimo iÅ¡mokÄ (ieÅ¡kinio 37 punktas), bet ne asmeniui, kuriam, kaip ji įrodinėja, buvo padaryta žala. Galima spręsti, kad ieÅ¡kovė nori gauti draudimo iÅ¡mokÄ , jog galėtų sumokėti BUAB „Elettrodiesel“ iÅ¡ jos priteistÄ sumÄ pagal CK 6.237 straipsnį, t. y. siekia gauti nepagrįstos naudos iÅ¡ vykdytos administravimo veiklos.

41. Å iuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintų taisyklių 24 punktas numato aiÅ¡kų pagrindÄ , kai draudėjui privalo draudikas atlyginti iÅ¡laidas, t. y. . „draudikas Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui bÅ«tinas iÅ¡laidas, patirtas atliekant Taisyklių 23 punkte nurodytÄ pareigÄ â€œ. Taisyklių 23 punktas nustato, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Pagal Taisyklių 22 punktÄ , be draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai pripažinti ar tenkinti reikalavimÄ atlyginti žalÄ .

42. Taigi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės praÅ¡ymas jai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatitinka Taisyklėse numatyto teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

43. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad draudžiamasis įvykis yra BUAB „Elettrodiesel“ priklausančių 95380,69 Eur dydžio piniginių lėšų iÅ¡mokėjimas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio administratoriui UAB „Forsina“ dengiant bankroto administratoriaus iÅ¡laidas ir mokant atlyginimÄ . IeÅ¡kovė, kaip jai mokėtinos draudimo iÅ¡mokos pagrindÄ , nurodė galiojusių Taisyklių 8 punktÄ .

44. Galiojusių Taisyklių 8 punkte buvo numatyta, kad „Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankroto procedÅ«ras, kurie yra pagrindas atsirasti draudėjo civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ , atitinkantis visas Å¡ias sÄ lygas: 8.1. pareikÅ¡tas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos; 8.2. pareikÅ¡tas kaip raÅ¡ytinė pretenzija (raÅ¡ytinės pretenzijos pareiÅ¡kimu laikomas ir ieÅ¡kinio dėl žalos, padarytos neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais, atlyginimo pateikimas teismui); 8.3. pareikÅ¡tas draudimo sutarties galiojimo metu arba per Å¡alių nustatytÄ ne trumpesnį kaip vienerių metų terminÄ po sutarties galiojimo pabaigos; 8.4. pareikÅ¡tas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu dėl neteisėtų administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmų atliekant bankroto procedÅ«ras; 8.5. pareikÅ¡tas dėl administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų, vykdant Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens bankroto procedÅ«ras.“ 45.

Pagal Å¡iuo metu galiojančių Taisyklių 4 punktÄ draudėjui – administratoriui, sudariusiam draudimo sutartį (toliau – draudėjas), – ar draudikui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ laikomas tinkamu, jeigu atitinka visas 4.1 – 4.5 punktų sÄ lygas. Taigi reikalavimÄ gali reikÅ¡ti ne draudėjas, o asmuo, kuriam padaryta žala. Vadinasi, tiek galiojusių Taisyklių, tiek Å¡iuo metu aktualios redakcijos Taisyklėse yra iÅ¡likęs tas pats principas – reikalauti priteisti draudimo iÅ¡mokÄ turi teisę ne draudėjas savo naudai, o asmuo, kuriam dėl draudėjo ar jo darbuotojų padaryta žalos.

46. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, ieÅ¡kovės reikalavimas – pripažinti UAB „Forsina“ neteisėtus veiksmus – BUAB „Elettrodiesel“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimus, atliktus 2013-11-27 – 2016-07-25 UAB „Forsina“ naudai, draudžiamaisiais įvykiais BUAB „Elettrodiesel“, jau buvo iÅ¡ dalies iÅ¡spręstas kitose bylose, konstatuojant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2018, kad 95 380,69 Eur suma ieÅ¡kovei skirta nepagrįstai ir Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ jos priteisiant CK 6.237 straipsnio pagrindu BUAB „Elettrodiesel“ naudai. Dar kartÄ pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas negali kitaip kvalifikuoti UAB „Forsina“ veikos, kaip jau buvo kvalifikuota aukÅ¡tesnės instancijos teismo (CPK 18 straipsnis), o pats reikalavimas – pripažinti UAB „Forsina“ veiksmus neteisėtais nesudaro savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio dalyko.

47. Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 19 dalį administratorius gali pats papildomai draustis administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu už vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovė nebuvo apdraudusi savo profesinės atsakomybės papildomai. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato baigtinį sÄ raÅ¡Ä ne gyvybės draudimui priskirtų grupių, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė, kad bÅ«tų tarusis dėl draudimo apsaugos platesnės apimties, siekdama pasinaudoti Å¡ia įstatymo nuostata. Dėl ieÅ¡kinio senaties 48. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. Pagal to paties straipsnio 7 dalį sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

49. IeÅ¡kinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , suteikti asmeniui realiÄ galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstÄ lÅ«kestį, kad per nustatytÄ terminÄ vienam iÅ¡ jų nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iÅ¡ jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog Å¡is terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali bÅ«ti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡as; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo.

Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; kt.).

Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007).

50. Taigi praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ .

51. IeÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ , o atsakovas nesutinka, nurodydamas, jog Å¡alys nebuvo susitarusios dėl ilgesnio negu 1 metų termino, todėl draudikui reikalavimÄ administratorius arba nukentėjęs asmuo pagal kiekvienÄ polisÄ (PCAD 018371, PCAD 023002, PCAD 028938) turėjo pareikÅ¡ti ne vėliau kaip atitinkamai iki 2015-07-21, 2016-07-21 ir 2017-07-21. Tokiu atveju ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį atsakovas praÅ¡o teismo taikyti.

52. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje Taisyklės yra teisės taikymo aktas, todėl turi bÅ«ti taikoma aktuali Taisyklių redakcija, kurios 4.5. punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad reikalavimas turi bÅ«ti pareikÅ¡tas draudimo laikotarpiu (draudimo sutarties galiojimo metu arba per Å¡alių nustatytÄ ne trumpesnį kaip vienų metų terminÄ po sutarties galiojimo pabaigos). Paskutinė draudimo sutartis Nr. PCAD 028938 sudaryta su atsakovu baigė galioti 2016-07-21. IeÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2018-10-05, todėl ieÅ¡kovė reikalavimÄ atsakovui galėjo reikÅ¡ti iki 2017-07-21.

53. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad taikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , aiÅ¡kinant iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ sutarties sÄ lygÄ , suformuluotÄ 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016, senaties terminas nėra praleistas. Kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad draudžiamojo įvykio požymiai, tarp jų – draudėjai pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu ir ne vėliau kaip per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos, nustato ne draudėjo kreipimosi į draudikÄ dėl žalos atlyginimo terminÄ , bet žalos, atlygintinos pagal draudimo sutartį trečiajam asmeniui, atsiradimo laikotarpį.

54. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei (draudėjai) buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, bet ne dėl žalos pagal draudimo sutartį trečiajam asmeniui, o draudimo iÅ¡mokÄ praÅ¡o priteisti pati draudėja savo naudai, todėl civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai netaikomi.

55. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsnyje nustatyta, kad jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.

56. Kadangi, kaip ieÅ¡kovė įrodinėja, kad jai priklauso draudimo iÅ¡moka už 95380,69 Eur dydžio piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio, vadinasi ji turėjo teisę reikalavimÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ vėliausiai iki 2017 m. liepos mėnesio. Bet kuriuo atveju, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje B2-2142-436/2016 pareiÅ¡kėjo VÄ® Turto banko skundas buvo tenkintas, ir nuo to momento, kai 2017 m. rugpjūčio 24 d.

įsiteisėjo sprendimas, kuriuo teismas patvirtino BUAB „Elettrodiesel“ bankroto byloje administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nuo 2014 m. sausio 28 d. iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro 8 970,32 Eur, nuspręsdamas iÅ¡ jų 3 000 Eur skirti administratoriaus atlyginimui ir 5 970,32 Eur skirti administravimo iÅ¡laidoms, buvo aiÅ¡kus faktas ir dydis dėl nepagrįstai gautos sumos. Taigi ieÅ¡kovė yra savo srities profesionalė, galinti objektyviai įvertinti savo veiklos rizikas, todėl jai pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį 2018 m. spalio 5 d., nėra pagrindo termino atnaujinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 57. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, o atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų pritesimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

58. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamos, kadangi nevirÅ¡ija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“ ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja RÅ«ta Petkuvienė