71349f4e-7d2d-4490-9e8a-9be857730db2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1665-1094/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28783-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.6; 3.4.1.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. R., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolantai Vasiukevič, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

R. ieÅ¡kinį atsakovui R. M. (R. M.) dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir vaiko tėvo valdžios apribojimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė R. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas) su ieÅ¡kiniu atsakovui R. M. (R. M.), praÅ¡ydama:

1) pakeisti 2011 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2-1348-726/2011) (toliau – ir Sprendimas), dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir padidinti atsakovo teikiamÄ iÅ¡laikymÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 277,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ;

2) neterminuotai apriboti R. M. (R. M.) tėvo valdžiÄ sÅ«naus R. M. (R. M.) atžvilgiu;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. Pasisakydama dėl reikalavimo, susijusio su iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui pakeitimo, ieÅ¡kovė nurodė, kad 2011 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė SprendimÄ , kuriuo, be kita ko, priteisė iÅ¡ atsakovo R. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui R. M., (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (115,85 Eur ) iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 14 d.) iki sÅ«naus pilnametystės. IeÅ¡kovės teigimu, nuo 2011 m. iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, turėjusios įtakos iÅ¡laikymo dydžiui: padidėjo minimali mėnesinė alga ir vaiko poreikiai, iÅ¡augo prekių (paslaugų) kainos ir pan. Nei sveikatos problemų, nei padidintų poreikių vaikas neturi. Å iuo metu bent minimalių vaiko poreikių patenkinimui mažiausiai reikia skirti 555 Eur per mėnesį, taigi vaiko tėvas per mėnesį tÅ«rėtų prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo 277,50 Eur suma.

3. Dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas visiÅ¡kai nesidomi vaiko gyvenimu, nemoka iÅ¡laikymo – susidaręs 12 220,39 Eur įsiskolinimas; paskutinį kartÄ sÅ«nų matė, kai jam buvo 8 m., t. y. nedalyvauja vaiko gyvenime. IeÅ¡kovės teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ .

4. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

5. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovė su nepilnamečiu sÅ«numi gyvena socialiniame bÅ«ste – 18 kv. m. ploto kambaryje, virtuvė įrengta gyvenamojoje patalpoje, tualetas ir duÅ¡as – bendro naudojimo; apsilankymo metu bute trÅ«ko tvarkos. IeÅ¡kovė tuo metu nedirbo, registruota Užimtumo tarnyboje ir jai mokama 203 Eur nedarbo iÅ¡moka.

Vaikui mokama 50 Eur valstybės iÅ¡moka ir 68 Eur iÅ¡laikymas iÅ¡ Sodros. IeÅ¡kovės teigimu, ji su atsakovu nuo 2008 m. gyvena skyrium. Per tÄ laikÄ atsakovas vaikÄ buvo aplankęs 3 kartus, vaiku nesidomėjo, neteikė jokio iÅ¡laikymo. Pasak ieÅ¡kovės, vaiko tėvas turi priklausomybę alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, dėl kurių buvo baustas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Tarnybos darbuotoja lankėsi ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau namuose jo nebuvo, į paliktÄ kvietimÄ susisiekti su Tarnybos darbuotoja, jis nesureagavo.

Dėl Å¡ios priežasties nebuvo galimybės su juo pabendrauti vaiko interesais, iÅ¡tirti Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. Taip pat Tarnybai nėra žinoma atsakovo nuomonė dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Tarnybos darbuotojai bendraujant su nepilnamečiu R. M., vaikas pasakojo, kad nežino kur tėvas gyvena, nepalaiko su juo jokio bendravimo ir nenori su tėvu susitikti, nes pyksta ant jo; taip pat nepilnametis žino, kad tėvas su kita moterimi turi dukrÄ , bet ir su ja nenori bendrauti. R. M. mokosi (duomenys neskelbtini), progimnazijoje, lanko dienos centrÄ , Lietuvos Å¡aulių sÄ jungÄ .

Tarnybos vertinimu, gali bÅ«ti pagrindo atsakovui taikyti tėvo valdžios apribojimÄ nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu. Nepilnamečiui augant, didėja ir jo poreikiai, Sprendimu priteistas iÅ¡laikymas negali užtikrinti net minimalių, bÅ«tiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikius, tėvų turtinės padėties proporcingumÄ .

6. Atsakovui teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi Å¡iame kodekse nustatytų priemonių, jog bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieÅ¡kinys ir teismo Å¡aukimas, tačiau tinkamu atstovavimu teisme atsakovas nepasirÅ«pino, įrodymų neteikė, neprašė parengiamÄ jį teismo posėdį atidėti, o ieÅ¡kovė sutiko bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant.

Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo iniciatyva iÅ¡ atsakovo priteisti 303 Eur iÅ¡laikymÄ , kuris yra pusės minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Papildomai paaiÅ¡kino, kad kai sÅ«nui buvo 2 m. atsakovas išėjo pas kitÄ moterį, su kuria turi dukrÄ . Nuo to laiko nei sÅ«numi, nei ieÅ¡kove visiÅ¡kai nesirÅ«pino. Atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, dėl kurių buvo baustas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje.

SÅ«nus apie tėvÄ nenori kalbėti, pats sutinka, kad bÅ«tų apribota tėvo valdžia. IeÅ¡kovės teigimu, bÅ«tiniesiems nepilnamečio sÅ«naus poreikiams tenkinti, vidutiniÅ¡kai per mėnesį reikia 627 Eur sumos, kuriÄ sudaro: 1) 7 Eur vitaminams; 2) 20 Eur vaistams; 3) 40 Eur odontologo paslaugoms; 4) 36 Eur mokymosi priemonėms; 5) 4 Eur sportinei aprangai; 6) 80 Eur drabužiams; 7) 50 Eur avalynei; 8) 20 Eur higienos priemonėms; 9) 40 Eur laisvalaikiui; 10) 20 Eur kiÅ¡enpinigiams; 11) 180 Eur maistui namuose; 12) 20 Eur kirpimo paslaugoms; 13) 100 Eur vaiko iÅ¡laidų dalis bÅ«stui iÅ¡laikyti, remontui, baldams; 14) 10 Eur gimtadieniui;

15) informacinėms technologijoms (mobilusis telefonas, kompiuteris), taip pat atostogoms lėšų skirti negali. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ VÅ¡Ä® Visų Å ventųjų Å¡eimos paramos centro nuo 2019 m. liepos 9 d. reguliariai gauna paramÄ maistu. Daug iÅ¡laidų tenka skirti sÅ«naus užklasinei veiklai (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė Å¡. m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje bandė dirbti siuvykloje, tačiau dėl sveikatos bÅ«klės toliau dirbti negalėjo; bandys darbintis patalpų valytoja, nes Užimtumo tarnybai jai nieko daugiau pasiÅ«lyti negali.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

9. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Tarnyba, susipažino su ieÅ¡kiniu, iÅ¡tyrusi ieÅ¡kovės Å¡eimos sÄ lygas, surašė Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ , iÅ¡vadÄ pateikė teismui. Tiek Tarnybos atstovams bendraujant su nepilnamečiu vaiku, tiek teismo posėdyje iÅ¡klausius ieÅ¡kovės, paaiÅ¡kėjo, kad vaiko tėvas yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo tėvo pareigų rÅ«pintis nepilnamečiu sÅ«numi. Vaiko ir tėvo Å¡eimos ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, jie nėra puoselėjami aktyviais tėvo veiksmais, tėvas netenkina nei materialių, nei fiziologinių vaiko poreikių, neteikia sÅ«nui iÅ¡laikymo, taip pat netenkina emocinių ir vaiko ugdymo poreikių ir Å¡ie tėvo veiksmai, Tarnybos vertinimu, pažeidžia vaiko interesus.

Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į iÅ¡sakytÄ vaiko nuomonę, į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovės iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , mano, kad visgi yra įstatymo nustatyti pagrindai riboti atsakovo tėvo valdžiÄ nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu. Pasisakydama dėl teiktino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo Tarnyba mano, kad reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kadangi tėvai turi pareigÄ rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti savo vaikus. Tarnyba tokiam ieÅ¡kinio reikalavimui neturi pagrindo prieÅ¡tarauti.

Teismas k o n s t a t u o j a: Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučiÄ tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus iki pilnametystės. Å ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, iÅ¡reikÅ¡ta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bÅ«dus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), Å¡eimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rÅ«pintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, iÅ¡laikyti.

11. Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų iÅ¡laikymas (iÅ¡laikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ar nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikÄ , yra galimas teisminės valdžios įsikiÅ¡imas į Å¡iÄ tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ (CK 3.194 straipsnis).

12. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

13. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

14. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali bÅ«ti pagrindas peržiÅ«rėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimÄ â€“ CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi bÅ«ti esminis.

Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

15. IeÅ¡kinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, yra ne Å¡alių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydį), o iÅ¡ esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iÅ¡ esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti iÅ¡laikymÄ ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

16. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.).

Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

17. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais:

1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui;

2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (ių) sÄ lygos (ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tÄ padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, bÅ«stas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡ių poreikių tenkinimui turi bÅ«ti protingos ir realaus dydžio.

18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y. iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , investicijas, sveikatÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas, iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti bei vaiko poreikius (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo Sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų sūnaus poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

20. IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas turi nepilnametį sÅ«nų R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Sprendimu, be kita ko, iÅ¡ atsakovo priteistas 400 Lt (115,85 Eur) iÅ¡laikymas nepilnamečiam sÅ«nui, mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės.

21. Sprendžiant dėl Å¡alių sÅ«naus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Sprendimu iÅ¡ atsakovo priteisus 400 Lt (115,85 Eur) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, jam tebuvo 5 metai. Å iuo metu Å¡alių sÅ«nui yra 14 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iÅ¡ esmės. Pastaroji aplinkybė turi bÅ«ti įrodyta konkrečiai pagrindžiant iÅ¡augusius Å¡alių vaiko poreikius.

22. IeÅ¡kovė sÅ«naus poreikių pasikeitimÄ grindžia tuo, kad priimant teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas 400 Lt (115,85 Eur) iÅ¡laikymas (žr. Å¡io sprendimo 2 punktÄ ), sÅ«nus buvo mažametis, o dabar paauglys, t. y. tokio amžiaus kai reikalingas papildomas lavinimas, ugdymas ir pan. Pagrindinis ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo sumÄ Ä¯rodymas yra asmeniÅ¡kai jos suraÅ¡yta vaikų poreikių lentelė, tačiau jokių nurodytų iÅ¡laidų pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė.

IeÅ¡kovės teigimu, bÅ«tiniesiems nepilnamečio sÅ«naus poreikiams tenkinti, vidutiniÅ¡kai per mėnesį reikia 627 Eur sumos, kuriÄ sudaro: 1) 7 Eur vitaminams; 20 Eur vaistams; 3) 40 Eur odontologo paslaugoms; 4) 36 Eur mokymosi priemonėms; 5) 4 Eur sportinei aprangai; 6) 80 Eur drabužiams; 7) 50 Eur avalynei; 8) 20 Eur higienos priemonėms; 9) 40 Eur laisvalaikiui; 10) 20 Eur kiÅ¡enpinigiams; 11) 180 Eur maistui namuose; 12) 20 Eur kirpimo paslaugoms; 13) 100 Eur vaiko iÅ¡laidų dalis bÅ«stui iÅ¡laikyti, remontui, baldams; 14) 10 Eur gimtadieniui;

15) informacinėms technologijoms (mobilusis telefonas, kompiuteris), taip pat atostogoms lėšų negali skirti.

23. Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės nurodomas iÅ¡laidas odontologo paslaugoms, neva ieÅ¡kovė kas mėnesį sÅ«naus odontologo paslaugoms skiria po 40 Eur. Teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principų; byloje nėra duomenų, kad Å¡alių sÅ«nui kas mėnesį suteikiamos odontologo paslaugos, ieÅ¡kovė Å¡ių iÅ¡laidų nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

24. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo Sprendimo priėmimo, kuomet Å¡alių sÅ«nui buvo Å¡iek tiek daugiau nei penkeri ir kuomet iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymo dydis – 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, Å¡alių sÅ«naus poreikiai iÅ¡augo. Berniukas pradėjo lankyti mokyklÄ , aktyviai dalyvauti užklasinėje Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos veikloje, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į pasikeitusiÄ ekonominę situacijÄ , kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad iÅ¡augo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau iÅ¡laidų nei 2011 m. patiriama sÅ«naus maistui, aprangai, higienos priemonėms. Daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteistas iÅ¡laikymas negali bÅ«ti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju teismas ieÅ¡kovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ , realumÄ . Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko iÅ¡laikymui skiriamos sumos turi bÅ«ti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti iÅ¡laikymÄ vaikui pareigÄ turinčios ieÅ¡kovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad Å¡alys vaiko iÅ¡laikymui turi skirti ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį.

27. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiÅ¡kia, kad tėvas ir motina turi visiÅ¡kai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis ir pan.

Å is principas reiÅ¡kia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi bÅ«ti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti iÅ¡laikymÄ turi kiekviena Å¡alis ir proporcingai paskirsto teiktino iÅ¡laikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas Å¡alių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , finansinius įsipareigojimus bei turimų iÅ¡laikytinių skaičių.

28. IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. IeÅ¡kovės ir atsakovo nepilnametis sÅ«nus gyvena 1 kambario bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieÅ¡kovė nedirba, jai mokama 70,20 Eur vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡moka. IÅ¡ VÅ¡Ä® Visų Å ventųjų Å¡eimos paramos centro nuo 2019 m. liepos 9 d. reguliariai gauna paramÄ maistu. Duomenų, kad ieÅ¡kovė turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui byloje nėra – iÅ¡ byloje esančio 2018 m. gegužės 4 d. medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad ieÅ¡kovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), naujesnių medicininių dokumentų nepateikta; ieÅ¡kovė neturi kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų; neturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims.

29. IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimÄ (kita). IÅ¡ 2020 m. liepos 29 d. antstolio Dariaus Blizniko raÅ¡to Nr. S-20-35-21068 nustatyta, kad antstolis vykdo 2011 m. birželio 23 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1348-726/2011 dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui ir vykdomosios bylos duomenimis iÅ¡laikymo įsiskolinimas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 13 276,39 Eur. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar dėl kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, negalėtų dirbti, kurios įtakotų jo darbingumÄ ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje.

30. Viena vertus, atsakovas turi kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu iÅ¡ R. M. priteistas materialinis iÅ¡laikymas dukrai R. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki R. M., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, iÅ¡laikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (civilinė byla Nr. e2-31337-558/2018). Atsakovas atliko įkalinimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Taip pat iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovas yra daug kartų baustas administracine tvarka, turi skolų.

31. Kita vertus, tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui iÅ¡laikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams iÅ¡laikymo, nereiÅ¡kia, kad toks iÅ¡laikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.). Pareiga teikti vaikams iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingumu, nesÄ Å¾iningu elgesiu.

32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , turi bÅ«ti nustatytos ne tik esamos Å¡alių galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, bet taip pat tai, ar Å¡alys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

33. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 303 Eur iÅ¡laikymÄ , siejo šį dydį su MMA. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Kiekvienu atveju vaikui iÅ¡laikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų iÅ¡laikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi bÅ«ti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

34. Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , kasacinio teismo praktikÄ , į tai, kad priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga, teismas sprendžia, kad yra pagrindas peržiÅ«rėti teikiamo iÅ¡laikymo dydį ir iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisti fiksuoto dydžio iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį.

35. Teismo vertinimu, nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo pajamos nėra tokios, kad vaikas galėtų bÅ«ti iÅ¡laikomas tenkinant visiÅ¡kai visus jo poreikius. IÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas atsižvelgus į tėvų turtines galimybes. Svarstant tarp tėvų ir vaiko poreikių tenkinimo, kai visos reikmės negali bÅ«ti tenkinamos maksimaliai, reikalinga rasti balansÄ tarp iÅ¡laidų tėvų pragyvenimui ir vaiko iÅ¡laikymui.

36. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodžiusi, kad sÅ«naus poreikiams iÅ¡leidžia 555 Eur, vaiko poreikių lentelėje nurodžiusi 627 Eur sumÄ , o teismo posėdžio metu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 303 Eur iÅ¡laikymÄ , nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių, jog ji vaiko poreikiams iÅ¡leidžia nurodytas sumas (CPK 178 straipsnis). Byloje bÅ«tina vertinti ir tai, kad ieÅ¡kovė nedirba, jai mokama 70,20 Eur vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡moka. IÅ¡ VÅ¡Ä® Visų Å ventųjų Å¡eimos paramos centro nuo 2019 m. liepos 9 d. reguliariai gauna paramÄ maistu, nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. jai buvo suteiktas bedarbės statusas.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jai išmokėta: 1728 Eur socialinių pašalpų ir 512,62 Eur išmokų vaikui, taigi viso pajamų per 2018 m. ieškovė turėjo tik 2240,80 Eur. Nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 24 d. draudžiamųjų pajamų turėjo tik 230,64 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad per mėnesį sūnaus poreikiams išleidžia 555 Eur ar net 627 Eur.

37. Duomenų, kad nuo 2011 m. Å¡alių finansinės galimybės bÅ«tų esmingai pablogėjusios, byloje nėra. IÅ¡analizavus Å¡alių turtinę padėtį, nustatyta, kad abiejų Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i, abu yra nedirbantys, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgus į Å¡alių sÅ«naus amžių, jo minimalius bendruosius poreikius ir jo interesus, į tai, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumÄ apie Å¡alių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo fiksuotÄ 250 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ .

38. Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieÅ¡kovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai. Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo 39. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.

Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu ir kita, tai reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžiÄ , nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga.

Todėl Å¡ios pareigos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi ginÄÄ Ä¯vertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl bÅ«ti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.).

Be to, tėvų valdžios apribojimÄ lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pagrindų ir tėvo, kuriam praÅ¡oma apriboti valdžiÄ , kaltę, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

40. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra iÅ¡imtinė priemonė ir gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvas (motina) daro žalÄ vaiko raidai ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali bÅ«ti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžiÄ , yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį.

41. Nagrinėjamu atveju tiek Tarnybos atstovams bendraujant su nepilnamečiu vaiku, tiek teismo posėdyje iÅ¡klausius ieÅ¡kovės, paaiÅ¡kėjo, kad vaiko tėvas yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo tėvo pareigų rÅ«pintis nepilnamečiu sÅ«numi. Vaiko ir tėvo Å¡eimos ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, jie nėra puoselėjami aktyviais tėvo veiksmais, tėvas netenkina nei materialių, nei fiziologinių vaiko poreikių, neteikia sÅ«nui iÅ¡laikymo, taip pat netenkina emocinių ir vaiko ugdymo poreikių ir Å¡ie tėvo veiksmai, Tarnybos vertinimu, pažeidžia vaiko interesus. Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į iÅ¡sakytÄ vaiko nuomonę, į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovės iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , pritarė, kad visgi yra įstatymo nustatyti pagrindai riboti atsakovo tėvo valdžiÄ nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu.

42. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad tarp tėvo (atsakovo) ir sūnaus dėl atsakovo kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata, su sūnumi ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų juos atnaujinti.

43. IÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausius ieÅ¡kovo atstovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas yra iÅ¡ esmės nusiÅ¡alinęs nuo savo sÅ«naus R. M. auklėjimo ir priežiÅ«ros, paskutinį kartÄ sÅ«nų matė, kai jam buvo 8 m. ir nuo to laiko nepalaiko jokio ryÅ¡io su sÅ«numi, nedalyvauja jo gyvenime, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, neteikia vaikui iÅ¡laikymo, vaiko neaugina, nededa jokių aktyvių pastangų, kad bÅ«tų atstatytas tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas atnaujinti ryšį su sÅ«numi, byloje nėra.

44. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžiÄ sÅ«nui R. M. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismÄ dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimÄ ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

45. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžiÄ , tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžiÄ , vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali bÅ«ti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 46. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

47. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (91 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 85 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 68 Eur (100 Eur x 75 proc. x 91 proc.) žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimÄ dėl tėvo valdžios apribojimo ir 51 Eur (303 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimÄ padidinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, iÅ¡ viso 119 Eur.

48. Ä® bylÄ pateikta 2020 m. vasario 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32) PT-1074, iÅ¡ kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 279 Eur. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistini 253,89 Eur (279 x 91 proc.).

49. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 25,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Taigi iš šalių šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai iš atsakovo priteistina 23,34 Eur, o iš ieškovės priteistina 2,31 Eur išlaidų.

Kadangi ieškovei tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1348-726/2011 dalį dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iÅ¡ atsakovo R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui R.

M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 119 (vienÄ Å¡imtÄ devyniolika) Eur žyminio mokesčio ir 23,34 Eur (dvideÅ¡imt tris eurus 34 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, viso 142,34 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt du eurus 34 ct).

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (raÅ¡tinei). Priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 253,89 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 89 ct) už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Å i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5630). Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei). Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irena Bielskytė