2024-05-22 Nr. AB-8363-3-61-3-00453-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-194-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00453-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. K. (M. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybėje teisių perėmėjas, įtrauktas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę.

Pareiškėjas akcentavo, jog Potvarkiu buvo inter alia (be kita ko) konstatuota, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Potvarkis jam sukelia neigiamas teisines pasekmes, nes šiuo aktu nepagrįstai ir neteisėtai apribota galimybė pretendentams pasirinkti iš didesnio teritorijų ir sklypų kiekio bei apribota tokio pasirinkimo pasikeitimo (į didesnį projektuojamų sklypų skaičių) galima perspektyva, taip pat apribota teisė į nuosavybės teisės atkūrimą Vilniuje bei faktiškai paneigtas vienas iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą, grąžino pareiškėjui sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nusprendė, jog Potvarkis nustato bendro ir abstraktaus pobūdžio taisykles, t. y. žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant Grigiškių miestą, apimtį ir tokio proceso pabaigą, todėl Potvarkis pripažintinas norminiu administraciniu aktu, o pareiškėjas nepatenka į asmenų, turinčių teisę paduoti teismui skundą dėl norminio administracinio akto, ratą bei jis nenurodė tiesioginės sąsajos tarp Potvarkio ir individualaus administracinio ginčo, kuriame Potvarkis buvo pritaikytas. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas yra pakviestas dalyvauti Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdyje NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriuje, kuris įvyks 2024 m. vasario 19 d, todėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra pasibaigęs. Teismas atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas M. K. (M. K.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti skundą arba sujungti skundą su visa bylos medžiaga su administracine byla Nr. eI3-13567-535/2023 ir nagrinėti kartu.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, netinkamai vertino Potvarkio turinį bei tai, jog būtent Potvarkiu pareiškėjui sukeliamos neigiamos teisinės pasekmės bei susiaurinama galimybė pasirinkti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Potvarkiu sumažinus faktinį pasirenkamų teritorijų ir žemės sklypų skaičių buvo ženkliai sumažintos galimybės pretendentams, inter alia pareiškėjui, esantiems NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintoje eilėje, atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (žemę) Vilniaus mieste.

Pareiškėjas abejoja, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai užtikrinimo vienodą teisės taikymą, nes dėl panašaus ginčo dalyko ir pagrindo administraciniame teisme buvo priimtas kito pretendento skundas (nurodoma administracinė byla Nr. eI3-13567-535/2023).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, nustatęs, kad Potvarkis yra norminis administracinis aktas, o pareiškėjas neturi teisės paduoti skundą dėl norminio administracinio akto bei teisme pagal pareiškėjo skundą nėra nagrinėjama individualioji byla, be to, pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra pasibaigęs.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog šis teismas netinkamai įvertino Potvarkio turinį, nes Potvarkiu yra siaurinamos pareiškėjo, kaip pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, galimybės atkurti šias teises, todėl Potvarkis jam sukelia neigiamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, nusprendęs, jog pareiškėjas ginčija norminį administracinį aktą, pažymėtina, jog administraciniame procese teisės akto priskyrimas prie norminių administracinių aktų kategorijos suponuoja specialią šių aktų teisėtumo tyrimo procesinę tvarką, inter alia susijusią su skirtinga kreipimosi į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tvarka, reglamentuota ABTĮ II dalies II skyriaus Pirmajame skirsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-525/2024; kt.).

Teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, pripažintinas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti atitinkamame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes, todėl sprendžiant, kokio pobūdžio administracinis aktas yra ginčijamas skunde, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-259/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamu Potvarkiu nustatyta, jog daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas (1.1 p.); Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas (1.2 p.); Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra (1.3 p.); laikyta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas (2 p.); pasiūlyta NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (3 p.).

Vertindama Potvarkio turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnyje išskirtos dvi administracinių aktų kategorijos. VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 str. 9 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Potvarkio turinį, pažymi, jog Potvarkį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės meras, t. y. subjektas, kuris yra kompetentingas priimti norminius teisės aktus, o Potvarkio forma ir privalomas pobūdis atitinka norminiams administraciniams aktams taikomus kriterijus: Potvarkiu nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kuria nutraukiamas žemės sklypų Vilniaus mieste projektavimas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, atkūrimui natūra ar suteikiant lygiavertį žemės sklypą; Potvarkis yra skirtas asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ratui, t. y. asmenims, kuriems nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) paminėtu būdu Vilniaus miesto savivaldybėje dar nėra atkurtos; Potvarkiu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra. Taigi įgyvendinat Potvarkį galės būti priimami individualūs administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kitais būdais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nusprendė, kad Potvarkiu nustatytos bendro ir abstraktaus pobūdžio taisyklės, susijusios su žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant Grigiškių miestą, apimtimi ir tokio proceso pabaiga. Taigi nustatyti Potvarkio kaip teisės akto požymiai leidžia pagrįstai teigti, kad Potvarkis yra norminis administracinis aktas.

Akcentuotina, kad analogiškai dėl Potvarkio norminio teisinio pobūdžio yra nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-167-415/2024 bei 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-186-789/2024. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.), teisėjų kolegija vadovaujasi nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse padarytomis išvadomis ir laikosi šiose nutartyse formuojamos praktikos dėl suinteresuotų asmenų teisės tiesiogiai ginčyti Potvarkį administraciniame teisme.

Kadangi teisės akto (šiuo atveju – Potvarkio) pripažinimas norminiu administraciniu aktu suponuoja specialią šių aktų teisėtumo tyrimo tvarką, pažymėtina, jog pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ II dalies II skyriaus Pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 str.) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualiąja byla (ABTĮ 113 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-77-520/2024; kt.).

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, jog kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.

Pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu pripažintina pagrįsta.

Vertindama atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nors pareiškėjas teigia, kad jis yra suinteresuotas Potvarkio panaikinimu, nes šis aktas jam sukelia neigiamas teisines pasekmes, pareiškėjas nepateikia teisiškai reikšmingų argumentų, įrodančių Potvarkio individualų teisinį pobūdį. Kita vertus, pareiškėjo teisinio suinteresuotumo aplinkybė šiuo atveju negali paneigti taisyklės, jog asmenys, suinteresuoti norminiame administraciniame akte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl atitinkamo akto panaikinimo tik laikantis specialios, šioje nutartyje nurodytos norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarkos. Taigi nors šiuo atveju atsisakius priimti pareiškėjo skundą nėra kvestionuojamas pareiškėjo, kaip pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybėje teisių perėmėjo, teisinis suinteresuotumas Potvarkyje nustatytu teisiniu reguliavimu, tačiau tai negali paneigti ABTĮ II dalies II skyriaus Pirmajame skirsnyje nustatyto teisinio reguliavimo.

Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog šiuo atveju nebuvo užtikrintas vienodas teisės taikymas, nes, kaip minėta, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija vadovaujasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl Potvarkio teisinio pobūdžio ir negalimumo jo skųsti administraciniam teismui (2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-167-415/2024 ir 2024 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-186-789/2024).

Be to, pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo administracinę bylą Nr. eI3-4874-535/2024 (senas bylos Nr. eI3-13567-535/2023), kurioje jis prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, jog dėl šio akto pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą gali paduoti skundą administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024; kt.).

Kartu akcentuotina tai, jog nepriėmus pareiškėjo skundo, jo prašymas dėl nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-4874-535/2024 (senas bylos Nr. eI3-13567-535/2023) sujungimo negali būti tenkinamas, nes pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį skundai gali būti sujungti pasirengimo nagrinėti ar bylos nagrinėjimo stadijose, t. y. iškeltose bylose. Tačiau skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą, administracinė byla pagal pareiškėjo skundą nebuvo iškelta, todėl jo sujungimo su kitoje administracinėje byloje nagrinėjamu skundu klausimas nespręstinas.

Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Potvarkio teisinį pobūdį ir pripažino, jog Potvarkis yra norminis administracinis aktas, o pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šio akto panaikinimo nesilaikydamas specialios norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė