2018-03-07 Nr. AB-4411-3-62-3-01205-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1914-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01205-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, TRATC) su prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. N. (toliau – ir atsakovė) 79,01 Eur nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtinus Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas, valdantis, naudojantis ar disponuojantis nekilnojamuoju turtu, privalo sumokėti rinkliavos surinkėjui – pareiškėjui.

1.2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminiuose teisės aktuose, todėl atskira sutartis su ja dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta.

1.3. Atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 79,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri yra apskaičiuota vadovaujantis Nuostatuose nustatyta tvarka.

II. 2. Kauno apygardos administracinis teismas (nuo 2018 m. sausio 1 d. Regiono apygardos administracinis teismas) 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. N. 79,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Teismas nustatė, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Nuostatus, pagal kuriuos vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), sprendė, jog atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei Nuostatų 22 punktą turinti pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

4. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ar nėra sudariusi su pareiškėju sutarčių, neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovės pareiga mokėti rinkliavą yra numatyta Rinkliavų įstatyme.

5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nustatęs, kad atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nėra įvykdžiusi, pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui 79,01 Eur įsiskolinimo sumą.

III. 6. Atsakovė R. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priteisti jai pareiškėjui priteistus 79,01 Eur, antstolės vykdymo išlaidas ir PLAIS skolos nuskaitymo mokesčius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė nuo 2011 m. vasario 5 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, pareiškėjo siunčiamų mokėjimų ir raginimo negavo.

6.2. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų pastatų nėra, kadangi aplink atsakovės turėtą nekilnojamąjį turtą ir po jo pamatais buvo atkurta nuosavybė tretiesiems asmenims. Pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarkos“ 1.1 punktą rinkliavos mokestis atsakovei neturėtų būti skaičiuojamas, kadangi statiniai buvo fiziškai sunaikinti.

7. Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Mokėjimo pranešimai vietinės rinkliavos mokėtojams už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą formuojami ir siunčiami pagal nekilnojamojo turto buvimo vietos adresą. Kadangi valstybės įmonės Registrų centro duomenimis atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui adresas nebuvo suteiktas, pranešimai apie rinkliavas buvo siųsti (duomenys neskelbtini).

7.2. Atsakovės nurodytame Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarkos“ 1.2 punkte numatyti atvejai, kada savininkams neskaičiuojama rinkliava už naudojamus pastatus. Atsakovė nesikreipė į rinkliavos administratorių su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio bei nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ji nėra nekilnojamojo turto valdytoja ir atliekų turėtoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės R. N., kaip nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės, pareigos mokėti Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos nustatytą ir šios Savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovės 79,01 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

9. Ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. T2–47 ir juo patvirtinti Nuostatai.

10. Nuostatų 5 punktas nustato, kad „vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje <...>“.

11. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė ginčo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu pareiškėjai buvo siunčiami mokėjimo pranešimai ir raginimai.

12. Pažymėtina, kad atsakovės, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos, statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog ji negavo mokėjimo pranešimų ar raginimų. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad atitinkamo asmens (vietinės rinkliavos mokėtojo) prievolė mokėti rinkliavą kildinama iš Rinkliavų įstatymo bei viešai paskelbtų šios rinkliavos nuostatų. Aplinkybė, kad aptariamas pranešimas (raginimas) pareiškėjai galbūt nebuvo įteiktas, negali paneigti jos iš įstatymų ir norminių aktų kylančios pareigos (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA–1476-556/2018). Pabrėžtina ir tai, kad įstatymai ar kiti norminiai aktai nenumato pareiškėjo pareigos prieš kreipiantis į administracinį teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, imtis kitų priemonių šios rinkliavos nepriemokai išieškoti neteismine tvarka.

13. Vertinant atsakovės argumentus, kad ji negyveno gyvenamajame name, nes nuo 2011 m. vasario 5 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, bei tai, kad realiai nėra gyvenamųjų pastatų, darytina išvada, kad pareiškėja neigia aplinkybę, jog ji laikytina atliekų turėtoja Nuostatų taikymo prasme.

14. Šiais klausimais aktualiomis tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A–556–334/2014 ir 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA–2488–602/2016 pateikti išaiškinimai, susiję su šioje administracinėje byloje aktualių Rinkliavų įstatyme, Atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiškinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), įskaitant šiuos:

14.1. kai iš vietinės rinkliavos nuostatų, kaip yra nagrinėjamu atveju, matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų norminių teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose; tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Nuostatų prasme;

14.2. jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuriai ir priklauso aptariama įrodinėjimo našta, įrodinėja, kad ginčo laikotarpiu ji nedisponavo ginčo nekilnojamuoju turtu, nurodytu Nekilnojamojo turto registre, jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti) ir tokios atliekos nepateko (negalėjo patekti) į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

16. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarkos“ (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.) 1.1 punkte buvo nustatyta, kad nenaudojami pastatai ir patalpos, už kuriuos jų savininkams neskaičiuojama vietinė rinkliava, yra tie, kurie netinkami naudoti ar gyventi arba fiziškai sunaikinti pastatai ir patalpos, kurių savininkas vietinės rinkliavos administratoriui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui yra pateikęs prašymą, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, jeigu pastatas yra sudegęs, arba statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, jeigu pastatas yra netinkamas naudoti ar gyventi ar yra fiziškai sunaikintas, ir atitinkamos seniūnijos seniūno išduotą pažymą, kad pastatas ar patalpos ir jam (joms) priskirta teritorija yra sutvarkyti pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Jurbarko miesto ir kitų gyvenamųjų teritorijų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir nekelia pavojaus aplinkai bei žmonėms.

17. Faktiškai nenaudojami pastatai ir patalpos, kurių savininkas rinkliavos administratoriui yra pateikęs prašymą ir akcinės bendrovės Lesto pažymą, kad mokestiniais metais pastate ar patalpose sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh arba rinkliavos mokėtojui leidžiama einamaisiais metais nedeklaruoti elektros energijos, ir atitinkamos seniūnijos seniūno išduotą pažymą, kad pastatas ar patalpos ir jam (joms) priskirta teritorija yra sutvarkyti pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Jurbarko miesto ir kitų gyvenamųjų teritorijų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir nekelia pavojaus aplinkai bei žmonėms (Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarkos“ (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.) 1.2 p.).

18. Atsakovė pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008 m. vasario 29 d. pažymą, iš kurios matyti, kad 2000 metais Tauragės viršininko administracijai tvirtinant formuojamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, natūroje nebuvo pareiškėjos nurodytų statinių, Jurbarko rajono žemėtvarkos specialistai bei Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento atstovė nustatė, kad pastatų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išraše, nėra. Pažymėtina, kad iš šio dokumento galima daryti tik prielaidą, jog gyvenamųjų pastatų galėjo nebūti nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu, už kurį pareiškėjas reikalauja, kad atsakovė sumokėtų rinkliavą, tačiau šis įrodymas įtikinamai nepatvirtina aplinkybės, jog nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš tikrųjų nebuvo atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.

19. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktą įrodymą, į oficialius Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše esančius duomenis apie tai, kad gyvenamasis pastatas yra išlikęs, į aptarto Savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytus dokumentus, kuriais patvirtinama, kad pastatai yra fiziškai sunaikinti, nenaudojami, darytina išvada, jog atsakovei turėjo būti suteikta teisė teikti įrodymus, kuriais būtų galima neginčytinai nustatyti, ar nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo gyvenamieji pastatai, ar pareiškėja buvo nekilnojamojo turto valdytoja (naudotoja) ir atliekų turėtoja.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

21. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovei teikti atsikirtimus į pareiškėjo prašymą bei įrodymus, patvirtinančius šiuos atsikirtimus, netinkamai taikydamas ABTĮ nuostatas, susijusias su šaukimo, kuriuo pranešama apie teismo posėdį, įteikimu atsakovei bei pranešimu apie teismo posėdį.

22. Pagal bylos duomenis šaukimas apie teismo posėdį atsakovei buvo siunčiamas į (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), nors pareiškėja šiuo adresu nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad pareiškėja 2011 m. vasario 5 d. yra oficialiai deklaravusi išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas.

23. ABTĮ 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimas pristatomas paštu ar per kurjerius, įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai (ABTĮ 74 str. 4 d.). Pagal ABTĮ 74 straipsnio 5 dalį, jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.

24. ABTĮ 74 straipsnio 6 dalis nustato, kad šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).

25. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovei siųstą šaukimą gavo jos paskutinės žinomos gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas). Nėra duomenų, kad šaukimą gavo Seredžiaus seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė ABTĮ 74 straipsnio 6 dalies nuostatų, o vadovavosi ABTĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostata, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir teismas gali šaukimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką vietą specialiame interneto tinklalapyje.

27. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino atsakovės teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, bei naudotis kitomis proceso įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Minėtų principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3653/2011; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2024-575/2017).

28. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovės teisę teikti atsikirtimus ir įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar atsakovė nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nekilnojamojo turto valdytoja (naudotoja) ir atliekų turėtoja, nustatymu (ABTĮ 86 str.), ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje turi būti renkami nauji įrodymai, jie vertinami, į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė