712ce05a-7bad-42c3-82e2-8fa3fcb4fd7b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-559/2014Proceso Nr. 2-55-3-03278-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.4.; 42.10.; 50.1.;

71. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumisa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumisa“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos dailininkų sÄ jungai dėl sutarties nutraukimo ir piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V.

K. (V. K. teisių perėmėja A. R. K.), ir atsakovo Lietuvos dalininkų sÄ jungos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Jumisa“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nutraukti 2006 m. birželio 13 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ jungtinės veiklos sutartį, priteisti iÅ¡ atsakovo 218 822,94 Lt žalos atlyginimÄ ir 38 612,90 Lt neteisėtai gauto nuomos mokesčio, 6 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2006 m. birželio 1 d. Å¡alys sudarė žemės sklypo subnuomos sutartį, pagal kuriÄ už 1 000 Lt per mėnesį ieÅ¡kovas iÅ¡sinuomojo iÅ¡ atsakovo 27 587 kv. m ploto žemės sklypo dalį, lygiÄ 2 000 kv. m, kuriame su atsakovu numatė vykdyti jungtinę veiklÄ â€“ pastatyti sandėliavimo ir administracines patalpas. 2006 m. birželio 13 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria Å¡alys susitarė bendradarbiauti įgyvendinant naujo sandėlio pastato statybos projektÄ .

Atsakovas įgaliojo ieÅ¡kovÄ atlikti pastato projektavimo, statybos ir montavimo darbus. IeÅ¡kovas už parengiamuosius darbus, reikalingus statinio statybai, sumokėjo tretiesiems asmenims 218 822,94 Lt. IeÅ¡kovas 2008 m. liepos 9 d. gavo atsakovo praneÅ¡imÄ dėl žemės nuomos ir jungtinės veiklos sutarčių nutraukimo. 2009 m. gegužės 19 d. Å¡alys nutraukė žemės subnuomos sutartį, o jungtinės veiklos sutartis liko galioti. 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ stabdyti bet kokiÄ Å«kinę veiklÄ S. Dariaus ir S. Girėno g. 25, kol Lietuvos dailininkų sÄ jungos taryboje bus svarstomas klausimas dėl sutarties su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 17 d. pateikė atsakovui pretenzijÄ , kurioje nurodė apie tolimesnį sutarties vykdymo negalimumÄ dėl atsakovo kaltų veiksmų, Å¡io pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro su sutarties vykdymu susijusios iÅ¡laidos: 218 822,94 Lt ir 38 612,90 Lt atsakovui sumokėtas žemės subnuomos mokestis.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2006 m. birželio 13 d. Å¡alių sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, netaikyti restitucijos, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodė, kad atsakovo tuometinis pirmininkas V. K. atsakovui nenaudingomis sÄ lygomis 2006 m. birželio 13 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria buvos susitarta dėl sandėlio pastato atsakovo iÅ¡ valstybės nuomojamame žemės sklype statybos. Nors sutartims sudaryti buvo bÅ«tinas atsakovo tarybos sutikimas, V. K., pasiraÅ¡ydamas Å¡ias sutartis, jo negavo ir apie Å¡ių sutarčių sudarymÄ atsakovo tarybos neinformavo. Jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovas siekė ne kartu su atsakovu vykdyti jungtinę veiklÄ , o siekė įgyti subnuomos, o vėliau – nuomos teisę į valstybinės žemės sklypÄ ir nuosavybės teisę į bÅ«simus pastatus, kurie, jei bÅ«tų sukurti, taptų ieÅ¡kovo nuosavybė.

Pagal CK 6.551 straipsnį valstybinė žemė nustatyta tvarka iÅ¡nuomojama aukciono bÅ«du asmeniui, pasiÅ«liusiam didžiausiÄ kainÄ už nuomÄ . IeÅ¡kovas, sudarydamas jungtinės veiklos sutartį, siekė nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti aukciono valstybinei žemei iÅ¡sinuomoti. Tokiu bÅ«du atsakovas jungtinės veiklos sutartimi siekė įsigyti nuosavybės teisę į valstybiniame žemės sklype atsirasiančius pastatus, todėl atsakovo nuomone Å¡is sandoris apsimestinis ir pagal tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ vertintinas kaip nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris.

Tuometinis atsakovo pirmininkas V. K., pasiraÅ¡ydamas jungtinės veiklos sutartį, virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Sutartis yra nesuderinama su atsakovo kaip vieÅ¡ojo juridinio asmens (asociacijos) veiklos tikslais ir jam nenaudinga, nes sutartimi nuosavybės teisę į sandėlio pastatÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų įgijęs tik ieÅ¡kovas, kuris turėjo pirmenybės teisę iÅ¡pirkti atsakovo įnaÅ¡Ä Ä¯ jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdomÄ jungtinę veiklÄ . Sutartimi nebuvo siekiama tenkinti atsakovo narių interesų, prieÅ¡ingai – sutartis atsakovo narių interesams padarė žalos, nes atsakovas bÅ«tų praradęs nuomos teisę į dalį žemės sklypo.

IeÅ¡kovas, sudarydamas jungtinės veiklos sutartį, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes neabejotinai žinojo, kad sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja atsakovo veiklos tikslams ir teisės aktų reikalavimams bei sukuria esminę jungtinės veiklos sutarties Å¡alių nelygybę. Atsakovas jokia apimtimi sutarties nepatvirtino – prieÅ¡ingai, iÅ¡ karto, kai jam tapo žinoma apie sutarties sudarymo faktÄ , nedelsiant ėmėsi veiksmų jungtinės veiklos sutarčiai nutraukti. Pripažinus sutartį negaliojančia, teismas turėtų netaikyti restitucijos, nes tam nėra faktinio pagrindo.

Sutartis buvo sudaryta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesams tenkinti, todėl atsakovas neketina sandėlio statybos tęsti. Pagal jungtinės veiklos sutarties 5.2.3 punktÄ visos teisės į parengtus sandėlio pastato projektus priklauso ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas neperdavė atsakovui jokios sandėlio projektinės dokumentacijos. Atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo sutarties pagrindu negavo jokių piniginių lėšų, ieÅ¡kovas neįrengė žemės sklypo pagerinimų, kuriuos atsakovas galėtų panaudoti, todėl atsakovas jungtinės veiklos sutarties pagrindu negavo nei turtinės, nei neturtinės naudos.

Å alių susitarimu žemės nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. gegužės 19 d. Å iuo susitarimu Å¡alys susitarė, jog visos Å¡alių teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį pasibaigė tik nuo minėto susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos. Nors nuomos sutartis nebuvo nutraukta, ieÅ¡kovas jau nuo 2008 m. liepos 1 d. nevykdė savo pareigos mokėti nuomos mokestį, todėl 2009 m. gegužės 27 d. praneÅ¡imu atsakovas informavo apie Å¡iÄ aplinkybę ir pareikalavo nedelsiant padengti iki Å¡io praneÅ¡imo dienos nuomos sutarties pagrindu susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau ieÅ¡kovas 8 000 Lt nuomos mokesčio nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino - pripažino 2006 m. birželio 13 d. Å¡alių sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucijos netaikė; priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio ir 377 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Ä®vertinęs jungtinės veiklos sutarties 1.1, 1.2, 4.2.2, 5.2 ir 7.1 punktus, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas siekė įgyti nuosavybės teisę į statomÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ bei nuomos teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , ant kurio statomas nurodytas statinys, kai pagal CK 6.551 str. valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama aukciono bÅ«du asmeniui, pasiÅ«liusiam didžiausiÄ nuomos mokestį.

Ne aukciono bÅ«du valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik tuomet, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų naudojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį, statytoju gali bÅ«ti tik žemės sklypo, kuriame statomas statinys, teisėtas valdytojas. Kadangi žemės sklypas nebuvo užstatytas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, pagal minėtas CK nuostatas, ieÅ¡kovas turėjo vieÅ¡o aukciono bÅ«du valstybei priklausantį žemės sklypÄ Ä¯sigyti rinkos kainomis.

Teismas konstatavo, kad jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovas ne CK nustatyta tvarka, t. y. ne aukciono bÅ«du, įgijo nuomos teisę į valstybinę žemę, iÅ¡vengiant imperatyvios vieÅ¡o aukciono valstybinės žemės nuomai nustatytos tvarkos. Atsakovo pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus. Atsakovas, kaip vieÅ¡asis juridinis asmuo, gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieÅ¡tarauja jo steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 str. 2 d.).

Pagal Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies prasmę atsakovui leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomÄ turtÄ ir lėšas perleisti, užtikrinti jo prievolių įvykdymÄ ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus. Jungtinės veiklos sutartimi buvo sutarta nuomojamo žemės sklypo dalyje statyti pastatÄ (sandėlį); pagal sutarties 4.2.2 punktÄ buvo numatytas atsakovo 84 000 Lt įnaÅ¡as į bendrÄ jungtinę veiklÄ , kuris pagal sutarties 7.1 punktÄ pirmumo teise galėjo bÅ«ti iÅ¡pirktas ieÅ¡kovo.

Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovas neturėjo piniginių investicijų pastato statybai, todėl teismas sprendė, jog atsakovo 84 000 Lt (apie 4 proc.) įnaÅ¡as statybos procese, atsižvelgiant į nurodytÄ statybos kainÄ , buvo iÅ¡ esmės nereikÅ¡mingas. Teismas nustatė, kad atsakovas neturėjo finansinių galimybių dalyvauti statybos procese, o jungtinės veiklos sutartis tenkino vien ieÅ¡kovo interesus, jam įgyjant nuosavybės teise pastatÄ atsakovo iÅ¡ valstybės nuomojamame sklype.

Sprendė, kad tokiu sandoriu buvo padaryta žala atsakovo narių interesams, nes atsakovas prarado nuomos teisę į žemės sklypo dalį. Teismas pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovo teiginį, jog atsakovui buvo finansiÅ¡kai naudinga žemės sklypo subnuomos sutartis, nes ieÅ¡kovas mokėjo atsakovui kas mėnesį 1 000 Lt nuomos mokestį. Pažymėjo, kad atsakovas 27 587 kv. m. žemės sklypu, esančiu S. Dariaus ir S. Girėno g. 25, Vilniuje, naudojosi nuomos pagrindais ir pagal sudarytÄ su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nuomos sutartį privalėjo mokėti nuomos mokestį.

Subnuomos kaina buvo nustatyta proporcingai sklypo dydžiui pagal Lietuvos dailininkų sÄ jungos mokamÄ kainÄ valstybei. Atsižvelgęs į jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybes bei ieÅ¡kovo tikslus, teismas šį sandorį pripažino apsimestiniu, nes jis sudarytas ieÅ¡kovui itin palankiomis ekonominėmis sÄ lygomis įgyti valstybiniame žemės sklype nuosavybės teisėmis statinį, kas iÅ¡ esmės pagal sutarties tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ vertintina kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartis.

Ä®vertinęs tai, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta atsakovui itin nenaudingomis sÄ lygomis, jÄ pripažino negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį nuo sudarymo momento kaip prieÅ¡taraujančiÄ atsakovo teisnumui. Atsižvelgdamas į tai, jog sutartis buvo sudaryta iÅ¡imtinai tenkinant ieÅ¡kovo interesus ir atsakovui negaunant jokios naudos, teismas restitucijos netaikė. Atsakovui nebuvo perduotos teisės į statinio projektÄ , projektas niekada negalės bÅ«ti įgyvendintas dėl finansų stokos, atsakovui Å¡is pastatas nėra reikalingas.

Žinodamas, kad sudaromas sandoris prieÅ¡tarauja atsakovo narių interesams bei atsakovo, kaip juridinio asmens tikslams, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas prisiėmė visÄ rizikÄ dėl patiriamų nuostolių vykdant jungtinės veiklos sutartį. Kadangi jungtinės veiklos sutartį teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ieÅ¡kovo reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo atmetė. Jungtinės veiklos sutarties 5.15 punkte yra nustatyta, kad iÅ¡laidos ir/ar nuostoliai, susiję su jungtinės veiklos vykdymu, tenka UAB ,,Jumisa“, ir tai sudaro pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovas prisiėmė rizikÄ dėl projekto neįgyvendinimo dėl jo neteisėtumo pagal sutarties 1.2 punktÄ . Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kinį dėl 38 612,90 Lt sumokėto nuomos mokesčio priteisimo, kadangi 2009 m. gegužės 19 d. susitarimu Å¡alys susitarė, jog visos Å¡alių teisės ir pareigos pagal žemės sklypo subnuomos sutartį pasibaigė ir nustojo galios nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos.

Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo subnuomos sutartis negali bÅ«ti siejama su jungtinės veiklos sutartimi, nes subnuomos teisė į žemės sklypÄ negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių jungtinės veiklos vykdymui, kai teisinį pagrindÄ gauti statybos leidimÄ sudarė atsakovo naudojimas žemės sklypo pagal 2000 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad pagal jungtinės veiklos sutartį subnuomos teisė nebuvo laikoma įnaÅ¡u į vykdomÄ veiklÄ .

IeÅ¡kovas nuo 1996 m. nuomos pagrindu naudojasi atsakovui priklausančiomis patalpomis, esančiomis S. Dariaus ir S. Girėno Nr. 25, Vilniuje, kur užtikrinant ieÅ¡kovo vykdomÄ logistikos veiklÄ buvo reikalinga transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės. Å ias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovo atstovas, tiek ir trečiasis asmuo V. K.. Atsižvelgęs į tai, teismas priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo nesumokėtÄ 8 000 Lt nuomos mokestį. IeÅ¡kinį atmetęs, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinęs, teismas priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 377 Lt žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimÄ pakeisti – nutraukti 2006 m. birželio 13 d. jungtinės veiklos sutartį; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 37 483,65 Lt nuostolių, 38 612,90 sumokėto nuomos mokesčio; atmesti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį; jei atsakovo reikalavimas pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia bus patenkintas, taikyti restitucijÄ ; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti prie bylos naujai pateiktus įrodymus.

Nurodo, kad pateikiami nauji įrodymai patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, patikslina aplinkybes, kurios teismo sprendime buvo įvertintos neteisingai, bÅ«tinybė juos pateikti atsirado tik iÅ¡analizavimus priimtÄ teismo sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o juos priimti. Teigia, jog teismas neiÅ¡tyrė visų aplinkybių, susijusių su jungtinės veiklos sutarties sudarymu, ieÅ¡kovo praÅ¡omais priteisti nuostoliais bei sumokėtu nuomos mokesčiu pagal žemės sklypo subnuomos sutartį, ieÅ¡kovas teikia naujus įrodymus, kuriuos bÅ«tina iÅ¡tirti, todėl tikslinga bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nesivadovavo CPK 185 straipsnyje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs bylos aplinkybių, vien remdamasis atsakovo teiginiais, padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad jungtinės veiklos sutartis sudaryta atsakovui itin nenaudingomis sÄ lygomis. Atsakovas siekė naudingai panaudoti žemės sklypo dalis, kuriose veiklos nevykdė; žemės subnuomos ir jungtinės veiklos sutartis sudarė ne tik su ieÅ¡kovu, bet ir su UAB „Standex sistemos“ ir UAB „SÄ lytis“; atsakovas gaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pastovias pajamas, nepatirdamas jokių sÄ naudų, o tai negalėjo bÅ«ti nenaudinga atsakovui.

Sėkmingai įgyvendinus jungtinės veiklos sutartį, atsakovas bÅ«tų įgijęs nuosavybės teisę į dalį patalpų, kuriomis galėtų naudotis, arba ieÅ¡kovui iÅ¡pirkus atsakovo dalį, bÅ«tų gavęs 85 000 Lt. Nors atsakovo dalis nėra didelė palyginus su numatyto statyti pastato dalimi, tačiau atsakovas bÅ«tų jÄ Ä¯gijęs nepatirdamas jokių sÄ naudų.2. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas prarado nuomos teisę į žemės sklypo dalį ir patyrė žalos.

Pagal žemės sklypo subnuomos sutartį atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 38 612,90 Lt, todėl žalÄ Å¡iuo atveju patyrė ieÅ¡kovas, kuris mokėjo atsakovui nuomos mokestį, nors žemės sklypu nesinaudojo, o įsipareigojimus pagal žemės sklypo subnuomos sutartį prisiėmė ir vykdė tik todėl, kad su atsakovu susitarė dėl jungtinės veiklos vykdymo. Nutraukus žemės sklypo subnuomos sutartį ir sustabdžius bendrÄ veiklÄ pagal jungtinės veiklos sutartį, atsakovas ne tik nepatyrė žalos, bet ir nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo mokėto nuomos mokesčio bei atliktų žemės sklypo pagerinimo darbų sÄ skaita.3.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinis sandoris ir vertintina kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas yra sudaręs dar dvi analogiÅ¡kas jungtinės veiklos sutartis su UAB „Standex Sistemos“ ir UAB „SÄ lytis“, iÅ¡ kurių sutartis su UAB „SÄ lytis“ buvo įgyvendinta ir atsirado bendros veiklos rezultatas. Å ie faktai patvirtina, kad Å¡alių valia buvo vykdyti bendrÄ veiklÄ , o ne sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Vienintelė galimybė atsakovui gauti pajamų iÅ¡ nenaudojamos žemės sklypo dalies buvo jungtinė veikla, todėl atsakovas ja ir pasinaudojo, sudarydamas su ieÅ¡kovu jungtinės veiklos sutartį.4.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl restitucijos netaikymo Å¡ioje byloje. Ä®statymo, numatančio kitokias, nei nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, niekinio sandorio negaliojimo pasekmes, nėra, todėl tiek pagal įstatymo reikalavimus, tiek pagal bendruosius teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo teisės principus teismas, pripažinęs jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, turėjo taikyti restitucijÄ . Netaikius restitucijos atsirado nelygybė – ieÅ¡kovas patyrė didžiulius nuostolius, o atsakovas nepagrįstai praturtėjo dėl jam sumokėto nuomos mokesčio ir jo žemės sklype atsiradusių pagerinimų.5.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas žinojo apie tai, kad sudaromas sandoris prieÅ¡tarauja atsakovo narių interesams ar juridinio asmens tikslas, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Jungtinės veiklos sutarties 4.1.2, 4.1.3, 4.14 punktuose atsakovas patvirtino, kad sandorį pasirašė tinkamai įgaliotas asmuo, o sandorio sudarymas neprieÅ¡tarauja jokiam atsakovui privalomam dokumentui, o 4.3 punkte Å¡alys patvirtino, kad Å¡ios iÅ¡vardintos garantijos yra viena iÅ¡ esminių sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir apdairiai, negalėjo žinoti, kad sudaromas sandoris prieÅ¡tarauja atsakovo narių interesams.

6. Teismas be pagrindo nepriteisė ieÅ¡kovui 37 483,65 Lt nuostolių atlyginimo. Neteisingai aiÅ¡kino jungtinės veiklos sutarties 5.15 punktÄ , kuriuo Å¡alys susitarė dėl iÅ¡laidų ir nuostolių paskirstymo vykdant veiklÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nutraukus sutartį ar pripažinus jÄ negaliojančia, ieÅ¡kovas praranda teisę į nuostolių atlyginimÄ . Teismas netyrė ir nevertino ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų, kuriais ieÅ¡kovas grindė nuostolių atlyginimÄ . Vykdydamas sutartį ieÅ¡kovas perkėlė ir modernizavo suspausto oro linijÄ , kuria atsakovas naudojasi Å¡iuo metu, patiesė apÅ¡vietimo ir krano maitinimo kabelius po žeme, pastatė tvorelę, atliko kitus bendrastatybinius darbus, susijusius su suspausto oro linijos pastatymu, darbams atlikti nuomojo įrankius.

Visa ieÅ¡kovo atliktų darbų, kuriais pagerino atsakovo sklypÄ , suma yra 37 483,65 Lt, todėl ji turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo.7. Teismas neteisingai aiÅ¡kino Å¡alių 2009 m. gegužės 19 d. susitarimÄ . Pagal šį susitarimÄ Å¡alys nutraukė sutartinius santykius, tačiau sutarties nutraukimas savaime neapriboja Å¡alies teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ kaltosios Å¡alies. Å alys sudarė žemės nuomos sutartį tik dėl to, kad bÅ«tų galima subnuomotame sklype vykdyti jungtinę veiklÄ , t. y. statyti pastatÄ .

Abi sutartys yra tarpusavyje susijusios ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į abejomis sutartimis siekiamÄ vieningÄ tikslÄ , kompleksiÅ¡kai įvertinant visus faktus. Tai patvirtina ir 2009 m. gegužės 19 d. susitarimo sÄ lyga, kurioje nurodyta, kad Å¡alių įsipareigojimai dėl sutartyje apibrėžto žemės sklypo iÅ¡lieka kaip nustatyta jungtinės veiklos sutartyje. Atsakovui nepagrįstai atsisakius vykdyti jungtinę veiklÄ , žemės sklypo subnuomos sutartis prarado prasmę, ieÅ¡kovas patyrė nuostolius sumokėto nuomos mokesčio pavidalu – 38 612,90 Lt, o atsakovas gavo 38 612,90 Lt pajamas nepagrįstai.8.

Teismo sprendimas netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti sumokėtÄ nuomos mokestį ir patenkinti atsakovo reikalavimÄ dėl 8 000 Lt nuomos mokesčio priteisimo, pažeidžia vienÄ svarbiausių bendrųjų teisės principų – iÅ¡ neteisės teisė nekyla (ex iniuria ius non oritur).9. Pirmosios instancijos teismas priteisė 8 000 Lt nesumokėtÄ nuomos mokestį atsakovui, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas nuo 1996 m. nuomos pagrindu naudojasi atsakovui priklausančiomis patalpomis, kur užtikrinant ieÅ¡kovo vykdomÄ logistikos veiklÄ reikalinga transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telė.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, nes jokie kiti byloje esantys įrodymai Å¡ios iÅ¡vados nepatvirtina. Pagal žemės sklypo subnuomos sutartį ieÅ¡kovo subnuomojamas sklypas ieÅ¡kovui buvo reikalingas jungtinei veiklai vykdyti, o automobilių laikymui jis buvo nepritaikytas, todėl prieÅ¡ingai nei nurodė atsakovas ir patvirtino teismas, ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai sklypu nesinaudojo ir nuo 2008 m. liepos 1 d., atsakovui atsisakius jungtinės veiklos, t. y. sutarčiai praradus tikslÄ , dėl kurio ji buvo sudaryta, nemokėjo nuomos mokesčio.

Teismas 8 000 Lt nesumokėtÄ nuomos mokestį priteisė atsakovui nesant teisėto pagrindo. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti. Neprijungti prie bylos ieÅ¡kovo teikiamų naujų dokumentų. Teigia, kad ieÅ¡kovas nepagrindė CPK 314 straipsnyje nurodytų iÅ¡imtinių aplinkybių buvimo ir jam nebuvo jokių objektyvių kliūčių su skundu teikiamus įrodymus pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. PraÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje itin iÅ¡samiai įvertintino bylos aplinkybes ir pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje surinktus įrodymus.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas pagrįstai sprendė, kad jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovas tik jam itin naudingai, ne aukciono bÅ«du (ne rinkos kainomis), įgijo itin vertingÄ teisę – žemės sklype pasistatyti pastatÄ (su galimybe jį už 84 000 Lt užvaldyti visÄ ) ir, pažeidžiant imperatyviÄ vieÅ¡o aukciono valstybinės žemės nuomos tvarkÄ , įgyti valstybinės žemės nuomos teisę.2. Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad neturi teisinės reikÅ¡mės, esminei Å¡alių nelygybei nustatyti faktas, kad ieÅ¡kovas jungtinės veiklos sutartimi siekė ant valstybinės žemės nuosavybėn įgyti 2 000 000 Lt vertės turtÄ , nes į pastato statybas tiek bÅ«tų turėjęs investuoti savo paties, ar skolintų lėšų.

IeÅ¡kovui jungtinės veiklos sutartis buvo naudinga, nes jis įgijo galimybę už statybos savikainÄ ir 84 000 Lt ne aukciono tvarka įgyti net 2 000 000 Lt vertės žemę su pastatu, pačioje geriausioje logistikos veiklai Vilniaus miesto dalyje. Atsakovas iÅ¡ sutarties bÅ«tų gavęs tik 84 000 Lt ir privalėtų prisiimti visas statytojo pareigas bei atsakomybę prieÅ¡ trečiuosius asmenis.3. IeÅ¡kovas nepagrįstai žemės sklypo dalies subnuomos sutartį sieja su atsakovo gautina nauda iÅ¡ jungtinės veiklos sutarties, nes subnuomos teisė nebuvo įnaÅ¡u į jungtinę veiklÄ .

Apelianto argumentai, kad kitu atveju žemės subnuomos sutarties apeliantui nebÅ«tų reikėję, nepagrįsti. IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ (nuo 1996 m.) nuomojosi patalpas, esančias S.Dariaus ir S.Girėno g. Nr.25, Vilniuje, ten buvo įsiregistravęs savo buveinę ir vykdė logistikos verslÄ . Dėl to žemės sklypo subnuomos sutartis ir buvo sudaryta, todėl skundo argumentai, neva subnuomota žemės sklypo dalimi ieÅ¡kovas nesinaudojo, nepagrįsti; prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.4. Nepagrįsti skundo argumentai, kad jungtinės veiklos sutartis atsakovui buvo naudinga lygiai tiek pat, kiek ir ieÅ¡kovui.

Tai, kad 2003-2004 m. buvo sudarytos 2 jungtinės veiklos sutartys, visiškai nesusijusios su ginčo jungtine veikla ir nuomojamo žemės sklypo dalimi, nereiškia, kad žemės sklypo dalis nebuvo naudojama. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuomojosi žemės sklypo dalį logistikos veiklos vykdymui ir gaudavo nuomos mokestį. Įrodymai paneigia ieškovo teiginį, kad žemės sklypo dalies subnuomos sutartis buvo sudaryta tik tam, kad ieškovas galėtų įgyvendinti šalių teises ir pareigas pagal jungtinės veiklos sutartį.

IeÅ¡kovo direktorius 2013 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklypo dalyje laikydavo automobilius.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia restitucija netaikytina, nes sutartis buvo sudaryta iÅ¡imtinai tenkinant ieÅ¡kovo interesus, atsakovui negavus iÅ¡ to naudos, ieÅ¡kovui prisiėmus sutarties neįvykdymo rizikÄ .6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų.

PaaiÅ¡kėjus, kad sutartis prieÅ¡tarauja atsakovo teisnumui, įtvirtina esminę Å¡alių nelygybę, sudaryta atsakovo pirmininkui virÅ¡ijus kompetencijÄ , sÄ junga teisėtai ir pagrįstai nustojo vykdyti sutartį.

7. IeÅ¡kovas nepagrįstai 2006 m. birželio 1 d. žemės sklypo dalies subnuomos sutartį sieja su jungtinės veiklos sutartimi. Jungtinės veiklos sutartyje Å¡i subnuomos sutartis net neminima, ji nėra įnaÅ¡u į jungtinę veiklÄ . Jungtinės veiklos sutarties vykdymui Å¡ios subnuomos visiÅ¡kai nereikėjo, nes statytojas pagal sutartį formaliai buvo Lietuvos dailininku sÄ junga. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja atsakovo grÄ Å¾inti sumokėtÄ subnuomos mokestį – 38 612,90 Lt. Trečiasis asmuo V.

K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, netenkinti praÅ¡ymo prijungti prie bylos naujus įrodymus. Teigia, kad apeliaciniam teismui dalis naujai teikiamų įrodymų nesusiję su ginču tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, o yra susiję su santykiais tarp atsakovo ir trečiųjų Å¡ioje byloje nedalyvaujančių asmenų; dokumentai, susiję su ieÅ¡kovu ir atsakovu, sudaryti 2005, 2006, 2007, 2009 metais, todėl galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti kartu su procesiniais dokumentais pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmos instancijos teisme metu.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atkreipia dėmesį, kad ginčas yra daugiau dėl byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo, dėl kurių iÅ¡samiai Å¡alių pasisakyta procesiniuose dokumentuose, todėl žodinis procesas nėra bÅ«tinas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus: Suspausto oro linijos perkėlimo darbai nebuvo atliekami pagal jungtinės veiklos sutartį. Jokie faktiniai statybų darbai pagal jungtinės veiklos sutartį nebuvo atlikti, o ir negalėjo bÅ«ti atlikti iki abiejų Å¡alių projektų patvirtinimo.

Trasos perkėlimas Lietuvos dailininkų sÄ jungai jokios naudos neatnešė, t. y. iki perkėlimo Lietuvos dailininkų sÄ junga naudojosi veikiančia suspausto oro trasa, ir po jos perkėlimo – taip pat naudojosi veikiančia suspausto oro trasa. Visi Å¡ie darbai buvo iÅ¡imtinai reikalingi ieÅ¡kovui siekiant iÅ¡naudoti plotÄ automobilių parkavimui. IeÅ¡kovo nuostoliai negali bÅ«ti priteisti.Teismas tinkamai nusprendė, kad 8 000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio privalo bÅ«ti priteista atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IeÅ¡kovas visÄ subnuomos sutarties galiojimo laikotarpį naudojosi žemės sklypo dalimi automobilių parkavimui, todėl už laikotarpį, kol buvo naudotasi automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, pagrįstai buvo skaičiuojamas sutartinis mokestis. Teismo sprendimas dėl nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas, motyvuotas, dėl to teisingas ir teisėtas.Apeliantas veikė savo rizika, todėl visas iÅ¡laidas, susijusias su ginčo sutarties vykdymu, turi prisiimti sau ir restitucija Å¡iuo atveju pagrįstai netaikytina.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados        Dėl naujų įrodymų priėmimo ir žodinio bylos nagrinėjimo IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti naujus įrodymus, kurie, pasak ieÅ¡kovo, patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, patikslina aplinkybes, kurios teismo sprendime buvo įvertintos neteisingai. BÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus atsirado tik iÅ¡analizavimus priimtÄ teismo sprendimÄ . CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Pažymėtina, kad įrodymų sÄ sajumo su bylos medžiaga klausimÄ sprendžia teismas, t. y. priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudarytas 2005 m. rugpjūčio 1 d. ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. su VÅ¡Ä® Dailininkų sÄ jungos skulptÅ«ros ir vitražo centru (3 t., 44-45, 46, 47, 48-49 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo pateiktos sutartys nesusiję su nagrinėjama byla, jas ieÅ¡kovas sudarė su trečiuoju, byloje nedalyvaujančiu, asmeniu, todėl nėra pagrindo priimti ir vertinti ieÅ¡kovo pateiktų sutarčių.

IeÅ¡kovas taip pat pateikė atsakovo su kitomis bendrovėmis sudarytas jungtinės veiklos sutartis ir su jomis susijusius dokumentus (projektavimo sÄ lygų sÄ vadai, statybos leidimas) (3 t., 50-53, 54-55, 56-57, 58-59, 60-61 b. l.). Aplinkybes, kad atsakovas buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartis su kitomis bendrovėmis, ieÅ¡kovas nurodė jau pirmosios instancijos teisme teikdamas ieÅ¡kinį. Teismas sprendimu nekonstatavo, kad ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neįrodė. PrieÅ¡ingai, pats atsakovas pripažino šį faktÄ , todėl jį įrodinėti papildomais įrodymais nėra jokio pagrindo.

Atsakovo su kitomis bendrovėmis sudarytos sutartys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo jų vertinti ir tirti. Dėl šių priežasčių ieškovo pateiktos atsakovo su trečiaisiais asmenimis, ne šios bylos dalyviais, sudarytos sutartys, teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi ir apeliacinės instancijos teisme nevertintinos.Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 15 d. raštas dėl nuomos sutarčių nutraukimo byloje yra (1 t., 8-9, 40 b. l.), todėl nebuvo pagrindo juos teikti pakartotinai.

IeÅ¡kovas 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriuo praÅ¡o priimti antstolio 2013 m. rugpjūčio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (3 t., 96, 97-99, 100, 101 b. l.). Nurodo, kad Å¡io įrodymo bÅ«tinybė atsirado perskaičius atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ; teikiamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina ieÅ¡kovo argumentÄ , kad senoji oro trasa yra nesusijusi su automobilių parkavimu, yra kitoje vietoje nei parkavimo vieta, todėl negalėjo trukdyti ieÅ¡kovui įvažiuoti ar parkuoti automobilius.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčas byloje vyksta ne dėl suspaustos oro linijos įrengimo ar jos vietos sklype. Atsakovas neginčijo, kad ieÅ¡kovas keitė oro linijos vietÄ , tačiau ji sklype buvo ir iki tokių ieÅ¡kovo darbų atlikimo. Taigi ieÅ¡kovo pateiktas įrodymas neturi reikÅ¡mės nagrinėjamo ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija Å¡io įrodymo nepriima ir jo nevertina.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina apelianto praÅ¡ymo dėl naujų įrodymų priėmimo, kadangi jie neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui.IeÅ¡kovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir atsakovas 2000 m. birželio 15 d. sudarė sutartį, kuria atsakovui buvo iÅ¡nuomotas valstybei priklausantis 27 587 kv. m ploto žemės sklypas, esantis S. Dariaus ir S. Girėno g. 25, Vilniuje (1 t., 8 – 9 b. l.).

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2006 m. birželio 1 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 18, kuria atsakovas perdavė ieÅ¡kovui subnuomos teise naudotis 1962 kv. m žemės sklypÄ , esantį S. Dariaus ir S. Girėno g. 25, Vilniuje, 27 587 kv. m ploto žemės sklype, o ieÅ¡kovas įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį mokėti 1 000 Lt nuomos mokestį (1 t., 10 – 11 b. l.). 2006 m. birželio 13 d. Å¡alys sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė bendradarbiauti įgyvendinant naujo sandėlio pastato statybos projektÄ atsakovo iÅ¡nuomotame ieÅ¡kovui žemės sklype (1 t., 12-16 b. l.).

Žemės sklypo subnuomos sutartis buvo sudaryta nesant Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sutikimo. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2009 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovÄ , įpareigodama jį nutraukti su trečiaisiais asmenimis sudarytas subnuomos sutartis tarp jų ir su ieÅ¡kovu (1 t., 40 b. l.). 2009 m. gegužės 19 d. susitarimu ieÅ¡kovas ir atsakovas 2006 m. birželio 1 d. nuomos sutartį nutraukė (1 t., 36 b. l.). Susitarimo 2 dalyje Å¡alys susitarė, kad visos Å¡alių teisės ir pareigos pagal sutartį ar kurios kyla iÅ¡ sutarties ar jos naudojimo, pasibaigė ir nustojo galios nuo Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos.

Atsakovas 2009 m. gegužės 27 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas sumokėti nesumokėtÄ Å¾emės sklypo nuomos mokestį (1 t., 149 b. l.). IeÅ¡kovas 2009 m. liepos 1 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , nurodydamas, kad yra gavęs statybos leidimÄ pastatui, numatytam jungtinės veiklos sutartyje, todėl vadovaudamasis sutarties 3.4 punktu kvietė atsakovÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl pastato statybos ir montavimo darbų pradžios (1 t., 41, 42 b. l.). Atsakovui nereaguojant į kvietimÄ 2009 m. gruodžio 17 d. pateikė pretenzijÄ (1 t., 43 b. l.).Byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties teisėtumo ir iÅ¡ jos vykdymo atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Dėl jungtinės veiklos sutarties negaliojimo Teismas Å¡alių sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį pripažino apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 str.), prieÅ¡taraujančiu atsakovo veiklos tikslams (CK 1.182 str. 2 d.) ir sudarytu pažeidžiant atsakovo vadovo kompetencijÄ (CK 2.84 str.). Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas sandoris buvo nenaudingas atsakovui. Teigia, kad atsakovas siekė panaudoti žemės sklypo dalis, kuriose veiklos nevykdė, todėl ir buvo sudaryta subnuomos ir jungtinės veiklos sutartis; sėkmingai įgyvendinus jungtinės veiklos sutartį, atsakovas bÅ«tų įgijęs nuosavybės teisę į dalį patalpų arba ieÅ¡kovui iÅ¡pirkus atsakovo dalį, bÅ«tų gavęs 85 000 Lt, nepatirdamas jokių sÄ naudų.

Su Å¡iais apelianto argumentais, kuriais siekiama paneigti teismo iÅ¡vadų teisingumÄ , teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CK 1.82 straipsnio 2 dalį viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieÅ¡taraujantys jų veiklos tikslams, gali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais. Atsakovo įstatų 2.1 punkte iÅ¡vardinti atsakovo veiklos tikslai – skatinti ir ginti laisvÄ kÅ«rybÄ , profesionaliojo dailės meno sklaidÄ , jos įvairovę ir tautinį savitumÄ , rengti ir dalyvauti ruoÅ¡iant įvairius dailės renginius, parodas, bendradarbiauti su svetur gyvenančiais lietuvių ir užsienio dailininkais.

Sudaryta jungtinės veiklos sutartis prie atsakovo veiklos tikslų siekimo neprisidėjo. Nors atsakovo įstatų 2.2 punkte prie vykdomų veiklos rÅ«Å¡ių numatyta nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas, ginčijamo sandorio negalima pripažinti atitinkančiu atsakovo veiklos tikslus dėl Å¡alių nelygybės Å¡iame sandoryje. Atsakovas, kurio tikslas skatinti ir ginti laisvÄ kÅ«rybÄ , profesionaliojo dailės meno sklaidÄ , jos įvairovę ir tautinį savitumÄ , rengti ir dalyvauti ruoÅ¡iant įvairius dailės renginius, parodas, bendradarbiauti su svetur gyvenančiais lietuvių ir užsienio dailininkais, sudarė sandorį, kuriuo ieÅ¡kovui ateityje bÅ«tų sukurtos galimybės ne aukciono bÅ«du, kaip tai numatyta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje, įgyti teisę nuomotis valstybei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

Å iuo atveju svarbu įvertinti atsakovo statusÄ â€“ vieÅ¡oji įstaiga, kurios paskirtis tenkinti savo narių – dalininkų interesus, atsakovas nėra pelno siekiantis subjektas ar statybas vykdanti įmonė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad sudaryta jungtinės veiklos sutartis nėra suderinama su atsakovo veiklos tikslais ir negali bÅ«ti pripažįstamas tokio sandorio naudingumas atsakovui. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad jungtinės veiklos sutartimi atsakovas siekė naudingai panaudoti žemės sklypo dalis, kuriose veiklos nevykdė.

Pažymėtina, kad jungtinės veiklos sutarties tikslas – pastato pastatymas, kuris vėliau, greičiausiai bÅ«tų perleistas ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas kreiptųsi į valstybinę žemę administruojančiÄ institucijÄ dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Taigi negalima sutikti su apelianto argumentais, kad tokiu bÅ«du atsakovas siekė naudingai iÅ¡naudoti žemės sklypo dalis. NaudÄ iÅ¡ savo reikmėms nenaudojamų žemės sklypų atsakovas gaudavo jÄ iÅ¡nuomojęs, o ne jungtinės veiklos sutarčių pagrindu.

Teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad statybos leidimas iÅ¡duotas atsakovui, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsniu, jam tektų statytojo pareigos, nors faktiniu statytoju bÅ«tų ieÅ¡kovas. Atsakovo įstatų 1.2 punkte numatyta, kad Lietuvos dailininkų sÄ junga savo veiklose vadovaujasi teisės aktais bei įstatais. Taigi asociacija negali sudarinėti sandorių, pažeidžiančių įstatymų nuostatas. Teismas, iÅ¡samiai įvertinęs jungtinės veiklos sutarties sÄ lygas, atsakovo statusÄ ir bÅ«simus sutarties padarinius, turėjo pagrindÄ ginčijamÄ sutartį pripažinti prieÅ¡taraujančia atsakovo veiklos tikslams.Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su kitomis atsakovo sudarytomis jungtinės veiklos sutartimis, neatsižvelgė į tai, kad viena iÅ¡ tokių sutarčių buvo įgyvendinta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovo ir atsakovo sudarytos jungtinės veiklos sutarties galiojimas, o ne atsakovo ir kitų asmenų sudarytų sandorių teisėtumas. Viešojo juridinio asmens sudarytas sandoris, prieštaraujantis veiklos tikslas, yra nuginčijamas pagal paties juridinio asmens, jo steigėjų ar dalyvių ieškinį (CK 1.82 str. 3 d.), o ieškovo minimi atsakovo sudaryti sandoriai nebuvo nuginčyti. Jų įgyvendinimas šio ginčo išsprendimui neturi įtakos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nevertinto šių ieškovo nurodytų aplinkybių.Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinis sandoris, kuris turėtų būti vertinamas kaip pirkimo-pardavimo sutartis.

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad jungtinės veiklos sutarties negalima prilyginti pirkimo-pardavimo sutarčiai ir pripažinti jÄ apsimestine. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Nors pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kurie bus sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovas savo lėšomis ketino pastatyti statinį ir tada jį perleisti ieškovui. Taigi jungtinės veiklos sutartis neturėjo pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingų bruožų – pirmiausia, pirkimo-pardavimo objekto, kuris nuosavybės teise priklausytų atsakovui ar atsakovas jį būtų ketinęs sukurti ateityje.

Jungtinės veiklos sutartyje numatyta, kad sukurtas objektas Å¡alims priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sutarties sÄ lygos, suteikiančios ieÅ¡kovui pirmumo teisę iÅ¡pirkti atsakovo įnaÅ¡us į jungtinę veiklÄ ir tęsti pastato statybos darbus vienam, įrodo, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas pastato statyba. Byloje nustatyta, kad tam atsakovas neturėjo reikalingų lėšų, o vienintelis sutarties tikslas – sudaryti ieÅ¡kovui galimybę ant atsakovo nuomojamo valstybei priklausančio žemės sklypo, atsakovo vardu, bet savo lėšomis statyti ieÅ¡kovo veikloje reikalingÄ statinį.

Taigi tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri iš esmės buvo naudinga tik ieškovui, o šios sutarties prielaida buvo atsakovo valstybinės žemės nuomos teisė. Nors apelianto argumentai, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo apsimestinis sandoris, yra pagrįsti, tačiau pripažinus sutartį prieštaraujančia atsakovo veiklos tikslams, ši aplinkybė priimto sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Dėl restitucijos netaikymo Pagal CK 1.82 straipsnio 4 dalį juridinio asmens teisnumui prieštaraujantiems sandoriams yra taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato Å¡io kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normos (CK 1.80 str. 3 d.). Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Å io straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju teismas restitucijos netaikė, konstatavęs, kad sutartis sudaryta iÅ¡imtinai tenkinant ieÅ¡kovo interesus; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovui buvo perduota projektinė dokumentacija; nebuvo perduotas statinio projektas; projektas negalės bÅ«ti įgyvendinamas dėl finansų stokos; o pastatas atsakovui nėra reikalingas.

Teismas sprendė, kad vykdydamas jungtinės veiklos sutartį ieÅ¡kovas prisiėmė nuostolių atsiradimo rizikÄ . Su teismo iÅ¡vada dėl restitucijos netaikymo apeliantas nesutinka, teigdamas, kad teismas privalėjo taikyti restitucijÄ , nes jos netaikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas restitucijos netaikė ne todėl, kad vadovavosi CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, o todėl, kad pagal vykdytÄ sutartį atsakovas negavo naudos, sutartis sudaryta ieÅ¡kovo interesų tenkinimui.

Teisėjų kolegija tokioms teismo iÅ¡vadoms pritaria. Jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų analizė leidžia spręsti, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas savo lėšomis statyti sutartyje numatytÄ statinį, jam toks statinys nebuvo reikalingas. IeÅ¡kovas siekė pasistatyti pastatÄ bendrÄ jÄ daline nuosavybe kartu su atsakovu, arba dar vykstant statyboms atpirkti iÅ¡ atsakovo įnaÅ¡o dalį ir tapti pastato savininku. Jungtinės veiklos sutarties sÄ lygos patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovo interesais: sutarties 5.1.1 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovas savo jėgomis, lėšomis ir medžiagomis vykdys ir organizuos pastato projektavimo, statybos ir montavimo darbų vykdytojo funkcijas; 5.1.2 punktu ieÅ¡kovas įsipareigojo finansuoti pastato projektavimo, leidimo statybai gavimo, statybos ir montavimo darbus sutartyje nustatytomis sÄ lygomis; sutarties 5.15 punkte numatyta, kad iÅ¡laidos ir/ar nuostoliai, susiję su jungtinės veiklos vykdymu, tenka ieÅ¡kovui, jeigu sutartyje ar atskiru susitarimu nenumatyta kitaip.

Å ios sÄ lygos, jas aiÅ¡kinant pagal sutarčių aiÅ¡kinimo principus, patvirtina, kad atsakovas savo turtu neturėjo prisidėti prie vykdomų statybos darbų, tokio suinteresuotumo neturėjo ir veikloje iÅ¡ esmės nedalyvavo. Jokių naudingų veiksmų ieÅ¡kovas atsakovo atžvilgiu neatliko. Atsakovui neperduotas pastato projektas, kuris realiai galėtų bÅ«ti panaudotas pastato statybai; perduota tik projekto architektÅ«rinės dalies kopija. Kita vertus, net jei projektas ir bÅ«tų perduotas, atsakovas juo pasinaudoti negalėtų, kadangi neužsiima nei statybų, nei logistikos veikla, jam pastato projektas nėra reikalingas, objektyviai jis niekada negalėtų bÅ«ti įgyvendintas, kadangi atsakovas tam neturi piniginių lėšų.

Sutarties sÄ lygos numatė, kad projektÄ finansuos ieÅ¡kovas. Taigi visos į projektÄ Ä¯dėtos lėšos bÅ«tų naudingos iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad jokios naudos iÅ¡ sutarties atsakovas negavo ir neturi kÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Vienintelė jungtinės veiklos sutarties prielaida buvo ta, kad atsakovas nuomos teise valdė žemės sklypÄ , kuriame ieÅ¡kovas suplanavo vykdyti statybas. Taigi jokie ieÅ¡kovo atlikti veiksmai ar patirtos iÅ¡laidos, negali bÅ«ti vertinamos kaip atliktos atsakovo naudai.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl restitucijos netaikymo yra pagrįsta ir apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia. Dėl nuostolių atlyginimo Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, nenustatęs visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų. IeÅ¡kovas teigia, kad darbų, kuriais pagerino atsakovo sklypÄ , vertė yra 37 483,65 Lt. Nurodo, jog teismas netyrė ir nevertino ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų, kuriais ieÅ¡kovas grindė nuostolių atlyginimÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimui, t. y. nuostolių iÅ¡ atsakovo priteisimui, bÅ«tina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės bÅ«tinas sÄ lygas (CK 6.246-6.249 str.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė sutarties nevykdymu, tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutartis nebuvo vykdoma todėl, kad atsakovo dalyviams kilo įtarimų dėl tokios sutarties teisėtumo.

Šiems įtarimams pasitvirtinus, t. y. teismui konstatavus, kad sutartis prieštarauja juridinio asmens tikslams, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė toliau vykdyti jungtinės veiklos sutartį ir dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Nesant atsakovo veiksmų neteisėtumo, pagrįstai atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškovo įvardintų nuostolių dydį sudaro suspausto oro linijos perkėlimo ir modernizavimo darbų, tvorelės pastatymo ir reikiamų įrankių nuomos išlaidos.

Tarp Å¡alių nebuvo susitarta dėl rangos darbų atlikimo; Å¡alys nebuvo sudarę sutarties, pagal kuriÄ atsakovas bÅ«tų užsakęs atlikti suspausto oro linijos modernizavimo darbus. Liko nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad suspausto oro linija atsakovas naudojosi iki jos modernizavimo, o jos perkėlimo darbai atlikti iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesais ir rizika, todėl ir dėl Å¡ios priežasties negalima teigti, kad nuostolius ieÅ¡kovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Apelianto teiginiai, kad jo patirtus nuostolius sudaro ir atsakovui sumokėtas 38 612,90 Lt žemės sklypo nuomos mokestis pagal nuomos sutartį; kad atsakovui atsisakius vykdyti jungtinę veiklÄ , atsakovas neteisėtai gavo Å¡iÄ pinigų sumÄ , nes žemės sklypo dalis buvo subnuomota tik jungtinės veiklos sutarties vykdymui, nepagrįsti. 2006 m. birželio 1 d.

Å¡alių sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties nėra pagrindo vertinti kartu su jungtinės veiklos sutartimi. Å i sutartis yra savarankiÅ¡ka, sukurianti Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas jos galiojimo laikotarpiu. TÄ patvirtina ir susitarimas dėl Å¡ios sutarties nutraukimo, kuriame jungtinės veiklos sutarties galiojimas nesiejamas su nuomos sutarties nutraukimu. Teismas teisingai konstatavo, kad žemės sklypo nuomos teisė pagal jungtinės veiklos sutartį nebuvo laikoma ieÅ¡kovo įnaÅ¡u į jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdomÄ veiklÄ .

Jungtinės veiklos sutartis galėjo būti vykdoma ir nesudarius žemės sklypo dalies subnuomos sutarties, kadangi pagal jungtinės veikos sutartį pastato statytoju buvo atsakovas, kuris žemės sklypu naudojosi su valstybe sudarytos nuomos sutarties pagrindu. 2006 m. birželio 1 d. žemės sklypo dalies subnuomos sutartis buvo nutraukta 2009 m. gegužės 19 d. susitarimu. Šio susitarimo 2 punkte numatyta, kad visos šalių teisės ir pareigos pagal sutartį ar kurios kyla iš sutarties ar jos naudojimo, vadovaujantis ja arba kitokiu būdu, pasibaigė ir nustojo galios nuo šio susitarimo pasirašymo dienos.

Taigi žemės nuomos sutartis nebuvo siejama su jungtinės veiklos sutartimi, Å¡i sutartis savarankiÅ¡ka ir galiojo iki minėto susitarimo pasiraÅ¡ymo, todėl ieÅ¡kovas pagal Å¡iÄ sutartį turėjo mokėti nuomos mokestį. Jungtinės veiklos sutartį pripažinus negaliojančia, nėra pagrindo ieÅ¡kovo sumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį pripažinti jo nuostoliais. Žemės nuomos sutartis nebuvo nuginčyta, ji nutraukta abiejų Å¡alių sutarimu, todėl ieÅ¡kovo argumentai dėl nesinaudojimo žemės sklypo dalimi nereikÅ¡mingi.

Nepagrįsti ir argumentai, kad Å¡alims neįvykdžius jungtinės veiklos sutarties, atsakovas neteisėtai gavo nuomos mokestį. Atsakovas nuomos mokestį gavo pagal nuomos sutarties sÄ lygas, o mokėdamas žemės nuomos mokestį valstybei, nepagrįstai nepraturtėjo iÅ¡ ieÅ¡kovo mokamo nuomos mokesčio. Apelianto argumentai, kad iÅ¡sinuomotu žemės sklypu jis faktiÅ¡kai nesinaudojo, nesudaro pagrindo sumokėtÄ nuomos mokestį pripažinti nuostoliais. Konstatavus, kad nuomos sutartis yra savarankiÅ¡ka, nuo jungtinės veikos sutarties nepriklausanti sutartis, faktinis naudojimasis ar nesinaudojimas iÅ¡sinuomotu žemės sklypu neturi įtakos pareigos už iÅ¡sinuomotÄ Å¾emės sklypÄ mokėti sulygtÄ mokestį vykdymui.Nepagrįsti skundo argumentai, jog teismas nepriteisė apeliantui nuostolių vien tik dėl to, kad jungtinės veiklos sutarties 5.15 punktu Å¡alys susitarė, jog iÅ¡laidos ir/ar nuostoliai, susiję su jungtinės veiklos vykdymu, tenka ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo teismas atmetė, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų, buvimo. O nurodyta sutarties sÄ lyga bei kitų jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų analizė leido teismui įsitikinti, kad visi ieÅ¡kovo vykdyti darbai buvo atliekami jo rizika.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 000 Lt pagal žemės subnuomos sutartį nesumokėto nuomos mokesčio. Teismas šį reikalavimÄ patenkino.

Apeliantas su Å¡ia sprendimo dalimi nesutinka, motyvuodamas teisinio pagrindo tokiam priteisimui nebuvimu. Å alių sudaryta žemės nuomos sutartis nutraukta 2009 m. gegužės 19 d. ir tik nuo Å¡ios datos pasibaigė Å¡alių įsipareigojimai pagal sutartį, t. y. ieÅ¡kovo pareiga mokėti nuomos mokestį, o atsakovo pareiga perduoti žemės sklypÄ ieÅ¡kovui valdyti ir juo naudotis. Minėtas susitarimas neatleido apelianto nuo prievolės mokėti iki Å¡ios datos susidariusį įsiskolinimÄ , todėl teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas turi sumokėti 8 000 Lt už žemės sklypo dalies subnuomÄ iki 2009 m. gegužės 19 d. susitarimo įsigaliojimo.

Ä®rodymų, kad šį nuomos mokestį ieÅ¡kovas yra sumokėjęs, nepateikta.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikÅ¡mės teisminio ginčo iÅ¡sprendimo rezultatui.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, todėl, atmesdamas ieÅ¡kinį ir patenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 185 str., 265 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 3 509 Lt advokato pagalbai apmokėti. Å ios iÅ¡laidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punktu, mažintinos iki 1 500 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui Lietuvos dailininkų sÄ jungai, į. k. 191589837, iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumisa“, į. k. 123626740, 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjos                                                                  Virginija Čekanauskaitė Danutė GasiÅ«nienė                                                                       Danutė MilaÅ¡ienė