2022-10-19 Nr. AB-25131-3-61-3-00803-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-413-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00803-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (V. L.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Kalėjimų departamentas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektoriuje. Jam nėra sudaroma galimybė bendrauti su laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose (toliau – ir Panevėžio PN) atliekančia žmona E. L. – paskambinti telefonu, vaizdo skambučiu. Pareiškėjas 2019 m. liepos 12 d. prašymu Nr. 49/07KB2-515 prašė suteikti galimybę paskambinti telefonu ar vaizdo skambučiu žmonai, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokios galimybės nėra. Pareiškėjas po to dar kreipėsi ir žodžiu, ir raštu, tačiau atsakymas buvo tas pats. 2021 m. sausio 18 d. jis pateikė skundą dėl skambučių Kalėjimų departamentui, tačiau atsakymo negavo. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 17 d. iki šiol jis negali paskambinti žmonai ir bendrauja tik laiškais. Remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK) pareiškėjas teigė, kad jis turi teisę paskambinti savo žmonai, nes dėl pandemijos pasimatymai nėra galimi. Jis gyvena nežinioje, nemato ir negirdi savo žmonos, dėl to labai išgyvena, patiria depresiją, dvasinę skriaudą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą, vadovaudamasis BVK 55, 73–75, 79–80, 85–86, 91 straipsniais, 102 straipsnio 1 dalimi ir 152 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punktu, nurodė, kad Kalėjimų departamentas nei reglamentuoja, nei sudaro sąlygas, nei suteikia ar nesuteikia galimybes konkretiems nuteistiesiems skambinti telefonu. Todėl Kalėjimų departamentas neatliko ir negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su jo teise paskambinti telefonu, ir kuriais pareiškėjui galėtų būti padaryta žala. Pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad Kalėjimų departamentas neatsakė į pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. skundą, neatitinka tikrovės, nes į jo skundą pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta Kalėjimų departamento 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2S-826 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems teisė skambinti realizuojama pagal BVK 73–75, 102 straipsnių, Taisyklių 124, 125, 127 punktų, Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Tvarkos aprašu, vaizdo skambutis įmanomas tik per elektroninio pašto adresą, nes paslaugą teikianti įmonė nurodytu elektroninio pašto adresu nusiunčia specialiai sugeneruotą nuorodą, prie kurios prisijungia pokalbio dalyvis ir turi galimybę gauti vaizdo skambutį. Kadangi pareiškėjo žmona neturėjo elektroninio pašto adreso, vaizdo skambutis pareiškėjui nebuvo suteiktas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. L. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas 2019 m. liepos 12 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas leisti bendrauti vaizdo skambučiu su žmona E. L., esančia Panevėžio PN, ir pranešti pareiškėjui apie vietą ir laiką. Marijampolės PN 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 4.19-588 pareiškėjui atsakė, kad vaizdo skambutis jam nebus suteiktas, nes pareiškėjo žmona neturi teisės naudotis elektroniniu paštu, kuris yra reikalingas suteikiant vaizdo skambutį.

9.2. Pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas suteikti galimybę vaizdo skambučiu susisiekti su Panevėžio PN esančia jo žmona. Kalėjimų departamentas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2S-826 pareiškėjui atsakė, kad Marijampolės PN administracija užtikrina pareiškėjui galimybę naudotis vaizdo skambučiu ir jis gali skambinti visiems asmenims, kurie neatlieka laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nurodė, kad šiuo metu nėra techninių galimybių dviem laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims kalbėtis telefonu, tačiau 2020 m. paskelbtas naujas viešasis pirkimas, kurio techninėje specifikacijoje numatyta sąlyga ir techninės galimybės naudotis telefonijos paslaugomis tarp dviejų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų.

10. Įvertinęs BVK 120 straipsnio 2, 5 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d., ir redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės) 124 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėtis telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

11. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl jam nesudarytos galimybės bendrauti su laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN atliekančia sutuoktine E. L. – paskambinti telefonu, vaizdo skambučiu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui siųstuose prašymuose nekėlė ginčo dėl jam nesuteiktos galimybės paskambinti telefonu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl pokalbių telefonu su kitoje įkalinimo įstaigoje kalinčia žmona. Iš į bylą pateikto Kybartų pataisos namų išduotų pokalbių kortelių T+ apskaitos žurnalo išrašo matyti, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 4 d. išduota pokalbių kortelė T+.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Kalėjimų departamentas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2S-826 atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. sausio 18 d. prašymą. Pareiškėjas minėto Kalėjimų departamento atsakymo neskundė. Jokių neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su jo teise paskambinti kitoje įkalinimo įstaigoje esančia pareiškėjo žmona, pareiškėjas nenurodo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo.

13. Nenustatęs Kalėjimų departamento, iš kurio pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų, teismas darė išvadą, kad nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.

III. 14. Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų ištirta reikalinga medžiaga, išreikalauti duomenys apie vaizdo skambučius tarp pareiškėjo nurodytų asmenų, ir tenkintas pareiškėjo skundas, pripažįstant pažeidimus.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, remdamasis tik vienos pusės atsiliepimu, tačiau nekreipė dėmesio į pareiškėjo pateiktus duomenis, kad vyko ir vyksta vaizdo skambučiai tarp pataisos namų.

15.2. Dėl galimybės paskambinti vaizdo skambučiu jis kreipėsi į dinaminės priežiūros specialistus, po to raštu kreipėsi į būrio viršininką, tačiau jam buvo atsakyta, kad vaizdo skambučio nesuteiks ir net nepriėmė prašymo. Po to pareiškėjas parašė skundą Kalėjimų departamentui, atsakymo laukė apie 2 mėnesius. Nesulaukęs atsakymo, kreipėsi į teismą ir tik po kažkiek laiko gavo atsakymą iš Kalėjimų departamento. Teismas galėjo patikrinti išduodamų dokumentų žurnalų duomenis apie tai, kada pareiškėjas gavo atsakymą iš Kalėjimų departamento. Pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi dėl to, kad Marijampolės PN yra jam pavaldi įstaiga, tačiau Kalėjimų departamentas jokių veiksmų nesiėmė, palaikė Marijampolės PN, nors žinojo, kad vyksta vaizdo skambučiai tarp pataisos namų.

15.3. Teismas neišsireikalavo iš atsakovo duomenų, ar yra skambinama vaizdo skambučiu, pvz., iš kokios nors įkalinimo įstaigos, ar jau yra tokia galimybė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo asmenų pavardes, kurie skambindavo vaizdo skambučiais iš / į kitus pataisos namus bei teigia, kad, nors jis buvo laikomas tuose pačiuose pataisos namuose, tik kitame sektoriuje, tačiau jam galimybės paskambinti vaizdo skambučiu nebuvo, todėl jis jautėsi diskriminuojamas.

16. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir turi būti panaikintas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis įstatymo nuostatų. Vilniaus apygardos administracinio teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl to, kad jam nuo 2019 m. sausio 17 d. iki skundo teismui padavimo dienos (2021 m. kovo 9 d.) nebuvo suteikta teisė bendrauti vaizdo konferencijos būdu bei telefonu su Panevėžio PN kalinčia žmona, atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą, nenustatė atsakovo atstovo Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas išnagrinėjo bylą, remdamasis tik atsakovo paaiškinimais, neišreikalavo papildomų duomenų dėl vaizdo skambučių organizavimo tarp pataisos įstaigų, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su teismo šališkumu, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. Nuteistųjų teisė skambinti telefonu įtvirtinta BVK 102 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (5 d.).

26. Iki 2020 m. sausio 22 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte buvo nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, kurių 37 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas BVK 102 straipsnyje ir Taisyklių 124 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra konstatavęs, kad: skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2547-968/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2019).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė skambinti telefonu buvo apribota. Pareiškėjas Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentui teiktuose prašymuose nekėlė ginčo dėl jam nesuteiktos galimybės paskambinti telefonu. Į pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymą Nr. 49/07KB2-515 (prašyme nurodyta – 2019 m liepos 22 d.) leisti bendrauti vaizdo skambučiu su žmona E. L., esančia Panevėžio PN, buvo atsakyta Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 4.19-588 „Dėl skambučio“, nurodant, kad vaizdo skambutis nebus suteiktas, kadangi pareiškėjo žmona neturi teisės naudotis elektroniniu paštu, kuris yra reikalingas suteikiant vaizdo skambutį. Pareiškėjas šio rašto išstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Byloje nėra kitų duomenų apie pareiškėjo teiktus prašymus pataisos įstaigos administracijai dėl teisės paskambinti įgyvendinimo.

29. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, tačiau, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pataisos įstaigos administracija, o ne Kalėjimų departamentas sudaro sąlygas ir suteikia galimybę nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus Kalėjimų departamentas šiuo atveju atliko, išskyrus tai, kad nepateikė atsakymo į pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. teiktą skundą. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nes į minėtą pareiškėjo skundą Kalėjimų departamentas pareiškėjui atsakė 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2S-826 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nustatyti Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo papildomų duomenų dėl vaizdo skambučių organizavimo tarp pataisos įstaigų, tačiau pažymėtina, kad tokio prašymo pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė. Be to, pareiškėjas nenurodo, kokie konkretūs duomenys turėjo būti išreikalauti ir kokią reikšmę jie turėtų, vertinant skunde teismui nurodytas individualias aplinkybes dėl teisės paskambinti žmonai įgyvendinimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skundo negrindė aplinkybėmis dėl to, kad jis jautėsi diskriminuojamas tarp kitų nuteistųjų.

32. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo prieiti išvadą, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

34. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys