2022-03-09 Nr. AB-5492-3-62-3-02506-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Aplinka ir ekologija“, R. V. ir D. S.) dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2022-03-09 Nr. AB-5492-3-62-3-02506-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. ĮS-2788 „Dėl Kauno r. sav., Kačerginė, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-177-815/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02506-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Aplinka ir ekologija“, R. V. ir D. S.) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. ĮS-2788 „Dėl Kauno r. sav., Kačerginė, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki skundo galutinio išnagrinėjimo iš esmės pabaigos sustabdyti Įsakymo galiojimą.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas M. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki skundo galutinio išnagrinėjimo iš esmės pabaigos sustabdyti Įsakymo galiojimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą tenkino iš dalies – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį, 2021 m. gruodžio 22 d. raštais įpareigojo Administraciją bei trečiąjį suinteresuotą asmenį A. D. pateikti teismui raštu nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Administracija nurodė, jog byloje ginčijamu Įsakymu buvo pakeista 0,0567 ha žemės sklypo, esančio Kačerginėje, Kauno r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdus: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (Sklypo dalis – 51 proc., 0,0290 ha), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (Sklypo dalis – 49 proc., 0,0277 ha). Pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais byloje pateiktais įrodymais, nors būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik nepateikė įrodymų (pvz., foto nuotraukų ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kad Sklype pradėta statyti ar statoma apsisukimo aikštelė, yra tiesiami inžineriniai tinklai, tveriamos tvoros, naikinami želdiniai ir pan.), bet ir nurodomų aplinkybių nedetalizavo. Atsakovo manymu, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl žalos padarymo, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Sklype yra kertami medžiai, ar ketinama imtis tokio pobūdžio veiksmų, ar, kad siekiama daryti kitokį poveikį želdiniams, taip pat nėra duomenų, kad statomi statiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar atliekami kiti faktiniai veiksmai. Pareiškėjas nepateikė foto nuotraukų ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, iš kurių būtų galima spręsti, kad Sklype pradėta statyti ar statoma apsisukimo aikštelė, yra tiesiami inžineriniai tinklai, tveriamos tvoros, naikinami želdiniai ir pan.
Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio bus galima žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nepateikė jokių nurodytą galimą žalą patvirtinančių įrodymų apie tai, kad ginčo Sklype kertami medžiai ar ketinama imtis tokio pobūdžio veiksmų, ar, kad siekiama daryti kitokį poveikį želdiniams bei drausti pareiškėjui patekti prie vandens telkinio, ar, kad statomi statiniai, taip pat nenurodė bent preliminarių skaičiavimų, kaip pasireikš ir kokio dydžio bus menama žala (finansiniai resursai) susijusi su Sklype pradėtomis statybomis ar galimu želdynų iškirtimu, nepateikė jokių šios žalos apskaičiavimą patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pareiškėjui nenurodžius jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
III. Pareiškėjas M. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė susijusi ne tik su pareiškėjo, bet ir visos visuomenės interesu, nes nesustabdžius Įsakymo galiojimo, kyla reali grėsmė suardyti miško dalį, pažeisti paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną.
Pareiškėjo nuomone, teismas be pagrindo reikalavo įrodymų apie jau įvykusią žalą, kadangi įstatyme numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga yra realios grėsmės žalai kilti buvimas, o ne jau kilusi žala. Taigi, siekiant pagrįsti būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nėra reikalinga pateikti įrodymus apie jau daromą žalą ar padarytą žalą. Pareiškėjas įrodė realios žalos kilimo grėsmę – pateikė duomenis apie ta, kad visą laiką buvusi miškų ūkio žemės sklypo, esančioje miškingoje vietovėje, patenkančioje į Kačerginės miestelio seniūniją, paskirtis neteisėtai yra keičiama tam, kad įgyvendinti konkrečius statybų projektus. Be to, žemės sklypas yra šalia tekančios upės, jame auga vešlūs ir brandūs medžiai, sudarantys apylinkių miškų masyvų dalį. Taip pat pareiškėjas pateikė duomenis, jog žemės sklypo savininkai siekia įgyvendinti tam tikrus statybų projektus ginčo žemėje (įrengti automobilių parkavimo aikštelę, automobilių apsisukimo vietą), o šiems darbams trukdo žemės sklype gan tankiai augantys dideli medžiai.
Pareiškėjas pažymi, jog žalos dydis yra vertinamasis kriterijus, o šiuo atveju kalbama apie medžių išsaugojimą, taigi laikytina, kad žala bus padaryta pakankamai reikšminga, nes medžių išsaugojimas yra ilgalaikis procesas. Neigiamų pasekmių, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, pašalinimas šiuo atveju nebūtų įmanomas: jei būtų sunaikinta miško masyvo dalis ir pastatyti statiniai, atkurti iki tol buvusią padėtį būtų neįmanoma dėl itin ilgo medžių augimo ir miško paklotės formavimosi laiko.
Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas yra neteisėtas, kadangi jo priėmimas vyko pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) numatytas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų vertinimą bei sprendimo priėmimą, taip pat jis buvo priimtas ankstesnių viešojo administravimo subjektų veiksmu, kurie yra ginčijami teismuose. Negana to, pareiškėjas teigia, kad Įsakymas prieštarauja Bendrajam planui.
Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas nereikalauja įrodymų išskirtinai tik apie jau įvykusią žalą. Teismas nurodo pareiškėjui pateikti bet kokius įrodymus, kurie pagrįstų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais byloje pateiktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, pavyzdžiui, nuotraukų ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kad Sklype jau vykdomi ar ketinami vykdyti veiksmus, dėl kurių pareiškėjas siekia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bet ir nurodomų aplinkybių nedetalizavo. Negana to, pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio gali kilti žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nepateikė jokių nurodytą galbūt kilsiančią žalą patvirtinančių įrodymų apie tai, kad ginčo Sklype kertami medžiai ar ketinama imtis tokio pobūdžio veiksmų, ar, kad siekiama daryti kitokį poveikį želdiniams bei drausti pareiškėjui patekti prie vandens telkinio, ar, kad statomi statiniai. Pareiškėjas teismui nenurodė bent preliminarių skaičiavimų, kaip pasireikš ir kokio dydžio gali kilti žala, susijusi su Sklype pradėtomis statybomis ar galimu želdynų išskirtinumu, nepateikė jokių šios žalos apskaičiavimą patvirtinančių objektyvių įrodymų.
Atsakovo vertinimu, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavimas pareiškėjo išreikšta nuomone dėl tariamai neteisėtai Sklypui pakeistos paskirties, negali būti vertinamas kaip savaime pakankamas motyvas teismui tokį prašymą tenkinti.
Pareiškėjo nurodyti dokumentai, atsakovo teigimu, nepagrindžia fakto, jog bylos nagrinėjimo metu jau vykdomi veiksmai, ar ketinami vykdyti veiksmus, dėl kurių pareiškėjas siekia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi motyvai yra nepagrįsti bei nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam, kaip gretimo žemės sklypo savininkui, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklype yra kertami medžiai ar ketinama imtis tokio pobūdžio veiksmų, ar, kad siekiama daryti kitokį poveikį želdiniams, taip pat nėra duomenų, kad statomi statiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar atliekami kiti faktiniai realūs veiksmai. Be to, atsakovas nepatvirtino, jog ginčo žemės sklypo savininkas būtų kreipęsis dėl tam tikrų leidimų medžiams kirsti gavimo ir pan. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo žemės sklype pradėta statyti ar statoma apsisukimo aikštelė, pradėti statyti kiti statiniai, yra tiesiami inžineriniai tinklai, tveriamos tvoros, naikinami želdiniai ir pan. Vien faktas, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra pakeista, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl šio fakto kyla tam tikra grėsmė neatitaisomai žalai atsirasti.
Pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta žala visiems asmenims, kurie pagal galiojančius teisės aktus turi teisę ir galimybę patekti pro ginčo žemės sklypą iki vandens telkinio. Teisė prieiti prie vandens telkinių užtikrinama įstatymu. Be to, pareiškėjas nėra viešąjį interesą ginantis subjektas, todėl teiginiai apie žalą kitų asmenų teisėms atmestini.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė susijusi ne tik su pareiškėjo, bet ir visos visuomenės interesu, nes nesustabdžius Įsakymo galiojimo, kyla reali grėsmė suardyti miško dalį, pažeisti paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien formalus nurodymas, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nukentės ne tik pareiškėjo interesai, bet ir viešasis interesas, savaime nepagrindžia neatitaisomos (sunkiai atitaisomos) žalos pareiškėjui kilimo tikimybės.
Įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog Sklype yra kertami medžiai, ar ketinama imtis tokio pobūdžio veiksmų, ar, kad siekiama daryti kitokį poveikį želdiniams, taip pat nėra duomenų, kad statomi statiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar atliekami kiti faktiniai veiksmai. Negana to, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio bus galima žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Įsakymas yra neteisėtas, nes juo buvo patvirtinti iš esmės neteisingi duomenys, jį priimant buvo pažeistos VAĮ numatytos procedūros, taip pat jis prieštarauja Bendrajam planui, tačiau teisėjų kolegija nurodo, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl šie pareiškėjo nurodyti argumentai nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012).
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė