71278ebb-af52-495c-98e7-dfd8453112aa · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-361-485/2016Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00358-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.4.6.2.2; 2.4.6.3.4; 2.5.1 (S)                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskienei,nuteistajam V.

J., jo gynėjui advokatui Geručiui Varanavičiui,nuteistojo S. K. gynėjai advokatei R. M., iÅ¡teisintojo T. K. gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. J. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 20 MGL dydžio bauda (753,00 eurai).Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje.

S. K. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio Mercedes Benz ML350) ir paskirta 20 MGL dydžio bauda (753,00 eurai); pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio BMW 530D) ir paskirta 15 MGL dydžio bauda (564,00 eurai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 25 MGL dydžio bauda (941,00 eurų). IÅ¡ S. K. priteista iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymÄ 101,33 eurų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje.T. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimÄ . Kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti T. K. palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : S. K. ir V. J. veikdami bendrininkų grupėje, įgijo didelės vertės turtÄ , žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, t. y. vykdant bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , turėdami tikslÄ Ä¯gyti ir realizuoti nusikalstamu bÅ«du gautÄ automobilį, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d.

V. J., bendraudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sužinojo apie parduodamÄ pavogtÄ 38 279,82 eurų vertės automobilį Mercedes – Benz ML 350, susitarė dėl jo kainos ir informacijÄ apie automobilio kainÄ , modelį, techninius duomenis, komplektacijÄ ir kitus duomenis perdavė S. K.. Tęsdami nusikalstamus veiksmus ir bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , V. J. ir S. K., 2014 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu nuo 8:00 val. iki 8:40 val., Juragių k., Kauno r., tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir už 10 000 eurų įgijo iÅ¡ jo 38 279,82 eurų vertės automobilį Mercedes – Benz ML 350, žinodami, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du, t. y. vogtas Vokietijoje.

Perėmus minėtÄ automobilį, S. K. jį nuvairavo ir paslėpė garaže, esančiame A. K. g. 4, (duomenys neskelbtini)r. Be to, S. K., žinodamas, kad automobilis BMW 530D, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) 16 152,53 eurų vertės, yra gautas nusikalstamu bÅ«du, t. y. pagrobtas Vokietijoje, 2014 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 17 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, Mauručių k., Veiverių sen., Prienų r. jį įgijo iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bei laikė garaže, esančiame A.

K. g. 4, (duomenys neskelbtini)r. Po to, S. K. ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 17 d. automobilį iÅ¡ardė dalimis ir jį laikė minėtame garaže iki 2014 m. lapkričio 19 d., 13:00 val., kol jį surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nai.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. praÅ¡o pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį dalyje dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikymo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti pagal laidavimÄ be užstato laiduotojui, jo motinai J.

J.. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir tokio sprendimo motyvai yra neįtikinantys bei niekuo neparemti. Teismo iÅ¡vada, kad motina yra nepajėgi kontroliuoti jo veiksmų ar turėti bent menkiausiÄ galimybę daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ vien dėl to, kad jis yra jau suaugęs, yra neteisinga. Atvirkščiai, aplinkybė, kad jis yra jau suaugęs, leidžia jam visu rimtumu suvokti kokiÄ atsakomybę jis jaučia bÅ«tent prieÅ¡ mamÄ ir kokiÄ skriaudÄ jis jai padarytų nusikalsdamas pakartotinai.

Apeliantui nesuprantama ir tai, ar jo motina nėra tas asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, nes pagal BK 40 str. 3 d. tėvai kaip laiduotojai yra nurodyti pirmu numeriu. Ankstesni administraciniai pažeidimai taip pat negali bÅ«ti pagrindu netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos apeliantas prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, veika neatsitiktinė, tačiau sprendžiant atleidimo nuo atsakomybės klausimÄ tai neturi bÅ«ti pagrindas tvirtinti, kad pirmÄ kartÄ nusikaltęs asmuo darys naujus nusikaltimus ir teismas, nurodydamas, kad apeliantas buvo tarpininkas nusikalstamu bÅ«du įgyto automobilio realizavime, dirbtinai pasunkino jo padėtį.

Aplinkybė, kad jis buvo tik tarpininkas nusikalstamu bÅ«du įgyto turto realizavime, galėtų tik lengvinti jo padėtį, bet ne jÄ sunkinti, nes Å¡is faktas rodo, kad jo indėlis darant nusikaltimÄ buvo menkesnis. Apelianto nuomone, laidavimas kaip ir bausmė (piniginė bauda) neabejotinai pasiektų baudžiamajame procese numatytus tikslus ir Å¡iuo atveju bÅ«tų tinkamas sprendimas, nes jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, atlyginimÄ gauna tik epizodiÅ¡kai ir vidutiniÅ¡kai apie 300 Eur per mėnesį.

Padeda mamai, savo nepilnamečiams vaikams, pablogėjo sveikata, kurios gydymui greičiausiai prireiks didelių iÅ¡laidų. Laidavimas be užstato padėtų jam iÅ¡laikyti anksčiau nurodytus asmenis ir pagal iÅ¡gales gydytis V. J. diagnozuotÄ sunkų susirgimÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį: pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D) iÅ¡teisinti neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimÄ ; pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio Mercedes Benz ML350) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu, perduodant jį M.

R. atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų terminÄ . Taip pat panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ S. K. priteista valstybei proceso iÅ¡laidų 101,33 Eurų.Skunde nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo, o tai yra esminis BPK pažeidimas. Byloje iÅ¡tirtos aplinkybės, raÅ¡ytiniai ir daiktiniai įrodymai iÅ¡ esmės nepatvirtina, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D).

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik kaltinamojo prisipažinimu, kai jo nepatvirtina kiti įrodymai, o vien S. K. prisipažinimo nepakanka tam, kad bÅ«tų galima padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ apie jo kaltumÄ . Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, save apkalbėjo, jo prisipažinimas klaidingas suvokimas apie jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei iÅ¡gautas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, pažeidžiant pastarojo asmens konstitucinę teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save.

Akcentuoja ir tai, kad ir paties S. K. parodymai, neginčijamai jo kaltės, dėl automobilio BMW 530D nepatvirtina, kadangi jis automobilio BMW 530D neįsigijo, už jį nemokėjo, jo nenaudojo bei nerealizavo. Automobilį paėmė iÅ¡ardymui ir bÅ«tent už automobilio ardymo darbus bÅ«tų gavęs iÅ¡ D. 300 Eur. D. daugumÄ iÅ¡ardyto automobilio detalių iÅ¡sivežė, už darbÄ nuteistajam nebuvo sumokėjęs. Pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, nepaÅ¡alinus abejonių, neatitinka BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio nustatytų reikalavimų ir pripažintinas esminiu BPK pažeidimu.Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

IÅ¡teisinus S. K. pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D), pripažintina, kad jis padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio Mercedes Benz ML350), todėl yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas bei sÄ lygos. Apeliantas savo kaltę, pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio Mercedes Benz ML350) pripažino visiÅ¡kai, davė nuoseklius parodymus, dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, apie šį epizodÄ padėjo teisėsaugos institucijoms atskleisti nusikaltimo aplinkybes, byloje civilinio ieÅ¡kinio nėra, S. K. motina M.

R. visiÅ¡kai atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus, ji turi visas galimybes daryti savo sÅ«nui teigiamÄ Ä¯takÄ , nes gyvena kartu, todėl ji bÅ«tų pajėgi kontroliuoti sÅ«naus kasdieninį elgesį. Kadangi motina nėra nutolusi nuo sÅ«naus asmeninio gyvenimo ir yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Vertina tai, kad S. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, nusikalto pirmÄ kartÄ , kas apibÅ«dina jį kaip asmenį nelinkusį nusikalsti, yra pagrindas atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Taip pat yra pagrindas manyti, kad S. K. nedarys naujų nusikaltimų. Po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, yra praėję pakankamai daug laiko, Å¡iuo periodu jis nenusikalto, nepadarė administracinės teisės pažeidimų, todėl teigtina, kad jis padarė tinkamas iÅ¡vadas ir daugiau nusikaltimų nedarys.Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo valstybei argumentų nurodo BPK 106 str. nuostatas, kuriose numatyta, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybÄ privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ . Å iuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ nuteistojo S. K..Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė V. J. apeliacinį skundÄ tenkinti skunde nurodytais motyvais, nuteistojo S. K. gynėja prašė nuteistojo S. K. apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo T.

K. advokatas prašė abu apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti.Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Dėl nuteistojo V. J. skundo argumentų. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu, iÅ¡ esmės neginčija įrodymų vertinimo, tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo taikyti jam atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .BK 40 str. 2 d.

įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 str. 2 d., bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 str. 1 bei 3 d. esančias sÄ lygas. Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. IÅ¡analizuotos ir įvertintos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimÄ ir baudžiamojoje byloje yra gautas nuteistojo motinos J. J. praÅ¡ymas taikyti BK 40 str. 3 d. bei perduoti teisiamÄ jį V.

J. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato. Taigi, sÄ lygos taikyti BK 40 str. 1 d. yra.Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog nėra visų sÄ lygų taikyti nuteistajam BK 40 str. nuostatas, tačiau su tokia teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Kaip minėta, pirmoji iÅ¡ bÅ«tinų, numatytų BK 40 str. 2 d., asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų – asmuo nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti padaręs pirmÄ kartÄ . BK 40 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Byloje nustatyta, kad V. J. pirmÄ kartÄ padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , anksčiau jis nebuvo teistas, taigi, Å¡iuo atveju BK 40 str. 2 d. nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga yra. Taip pat nuteistasis kaltę pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o tai vertinama, kad yra ir antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nustatyta BK 40 str. 2 d. 3 p., – konstatavimas, kad asmuo bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų asmenų nenustatyta, civilinių ieÅ¡kinių nepareikÅ¡ta, todėl vertinama, kad žala nebuvo padaryta. Tam, kad bÅ«tų pagrindas asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės be Å¡ių minėtų trijų iÅ¡vardytų ir iÅ¡analizuotų sÄ lygų, svarbu ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Å i sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra.

Kaip jau minėta, V. J. teisiamas pirmÄ kartÄ už apysunkio nusikaltimo padarymÄ , savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikalstamais veiksmais žalos nepadarė. Kaltinamasis yra dirbantis asmuo, byloje yra pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos charakterizuojančios V. J. teigiamai. Be to iÅ¡ gautų pajamų jis padeda mamai, iÅ¡laiko devynmetę savo dukrÄ bei reguliariai pagal iÅ¡gales prisideda prie dar dviejų sÅ«nų ((duomenys neskelbtini)) iÅ¡laikymo. Taip pat nurodo, jog turi rimtų sveikatos problemų.

Nuteistasis nors ir baustas administracine tvarka, tačiau padaryti teisės pažeidimai nėra susiję su inkriminuota veika. Darytina išvada, jog nuteistasis turi įsipareigojimų, kuriuos siekia įgyvendinti prisidedant prie vaikų išlaikymo, neabejingas ir mamai, kuriai padeda, todėl teismo nuomone, nurodytos ir nepaneigtos V. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kolegijos nuomone, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje tinkamai rinktis kokia veikla užsiimti.Pagal BK 40 str. 3 d., laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ , nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.

Taigi, iÅ¡ Å¡io straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui bÅ«tų akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007; Nr. 2K-239/2008; Nr. 2K-160/2010).IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad J. J. praÅ¡yme nurodė, jog su sÅ«numi palaiko artimus ryÅ¡ius, jis rÅ«pinasi ja, yra pareigingas, darbÅ¡tus, gyvena kartu su motina, todėl daug bendrauja ir turi bendrus interesus kartu rÅ«pintis nuteistojo nepilnamečiu vaiku.

Taip pat nurodė, jog V. J. pažadėjo motinai, kad ateityje nepažeidinės LR įstatymų, o ji dės pastangas aiÅ¡kinti jam įstatymų pažeidimo pasekmes ir jų įtakÄ jo pilnaverčiam gyvenimui bei jo pareigas visuomenės gerovės įgyvendinimui. J. J. dirba Kauno sporto mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ sarge, charakterizuojama darbdavio teigiamai, t. y. pareiginga ir sÄ Å¾ininga, punktuali ir nepriekaiÅ¡tingai atlieka darbÄ . Be to, ji yra gerbiama ir mėgstama visų mokyklos darbuotojų.

Laiduotoja norinti bÅ«ti J. J. nėra teista, nebausta administracine tvarka ir pasižadėjo teismui teigiamai įtakoti V. J. pilietinę pareigÄ laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į J. J. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , įvertinus jos asmenines savybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad J. J. gali daryti realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui V. J., todėl, kolegijos nuomone, J. J. atitinka laiduotojai keliamus reikalavimus, yra verta teismo pasitikėjimo bei skirtina V. J. laiduotoja.Nustatydamas laidavimo terminÄ , apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, mastÄ , V.

J. atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos J. J. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.Esant Å¡ioms aplinkybėms nuosprendis panaikinamas ir byla nutrauktina, kadangi yra BPK 40 str. numatyti visi pagrindai atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.). Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentų. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis padarė jam inkriminuotÄ BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D) nusikaltimÄ .

Teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus dėl įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma S. K. apeliaciniame skunde.Analizuojamos baudžiamosios bylos Å¡ios dalies kontekste nustatyta, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas kaltu S. K. dėl BK 189 str. 2 d. inkriminavimo, tinkamai taikė įstatymÄ ir teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ dėl automobilio BMW 530D.

Nors nuteistasis tvirtina, kad teismas neįrodė jo kaltės, kadangi nuosprendis grindžiamas tik jo prisipažinimu, o byloje iÅ¡tirtos aplinkybės, raÅ¡ytiniai ir daiktiniai įrodymai iÅ¡ esmės nepatvirtina, kad S. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tačiau su tokia nuteistojo argumentacija nesutiktina. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad nusikaltimas dėl kurio S. K. yra nuteistas, įrodytas jo paties prisipažinimu, bylos raÅ¡ytine medžiaga, t. y. liudytojo T.

Ž. parodymais, kuriais liudytojas patvirtino, jog kratos metu buvo rastas Vokietijoje pavogtas ir išardytas BMW, dėl kurio S. K. nurodė, kad jį įgijo iš baltarusio ir ardė dalimis. Taip pat 2014 m. lapkričio 19 d. kratos protokolu, kurio duomenys patvirtina, kad I. J. N. nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose, esančiuose garažuose buvo rasti ir paimti ten laikomi du automobiliai, t. y. Mercedes – Benz ML 350 (VIN: (duomenys neskelbtini)) ir BMW 530D (VIN: (duomenys neskelbtini)). Liudytojo B.

R. parodymais, kuriais teigiama, kad S. K. yra jo sugyventinės I. J. N. anÅ«kas, kuris pas savo močiutę iÅ¡ tvartų pasidarė garaÅ¾Ä ir remontuoja automobilius. 2015 m. sausio 16 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡tu, kurio duomenimis nustatyta, kad automobilis BMW 530, VIN: (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 2014 m. spalio 29 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val. Vokietijoje. 2015 m. sausio 21 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad automobilio (jo kėbulo) BMW 530D, be valstybinių numerių, VIN: (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas.

Taip pat S. K. kaltė teismo buvo grindžiama 2014 m. lapkričio 19 d. kratos protokolu, kuriuo buvo paimtas jo mobilusis telefonas ir 2014 m. gruodžio 4 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriuo buvo apžiÅ«rėtas paimtas S. K. mobilusis telefonas. IÅ¡ 2015 m. balandžio 30 d. Klaipėdos teritorinės muitinės raÅ¡to matyti, kad automobilio BMW 530D muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 16152,53 Eur. BK 189 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtÄ , žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Å i nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Subjektyvioji nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Å iam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu bÅ«du.

Ä®statymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ . Kokiu bÅ«du gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iÅ¡ tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sÄ lygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiÅ«lė tÄ turtÄ ir pan. (2009 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217/2010).

Be to įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu bÅ«du gautas turtas perduodamas kaltininkui.Vertinant paduoto S. K. apeliacinio skundo argumentus dėl BK 189 str. 2 d., teisėjų kolegija, padarė faktinę ir teisinę byloje iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų raÅ¡ytinių ir daiktinių įrodymų analizę bei nustatė, kad pirmos instancijos teismas BPK įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepadarė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, kad visi byloje esantys duomenys turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, jeigu tik jie atitinka leistinumo ir sÄ sajumo reikalavimus – yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, galimi patikrinti BPK numatytais veiksmais bei yra patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Ä®rodymai yra vertinami teisėjų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos.Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ iÅ¡tyrė ir patikrino teismo nuosprendį dėl ginčijamos S. K. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D) ir vertinti kitaip įrodymus nei įvertino pirmos instancijos teismas neturi pagrindo.

Nuteistojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu bet ir kitais aptartais ir teismo iÅ¡vardintais įrodymais. Aptartų duomenų kontekste kritiÅ¡kai vertintinos apeliacinio skundo aplinkybės, kad nuteistasis prisipažindamas klaidingai suvokė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Prisipažinimas iÅ¡gautas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, pažeidžiant jo konstitucinę teisę neduoti prieÅ¡ save parodymų. Teismo nuomone, Å¡iuo nagrinėjamu aspektu, nuteistojo S. K. konstitucinė teisė neduoti prieÅ¡ save parodymų nebuvo pažeista, ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ pradedant apklausÄ , S. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, taip pat ir teisė neduoti parodymų, be to, vienoje iÅ¡ apklausų gynėjo buvo atsisakyta, kitoje apklausoje dalyvavo jo gynėjas, o nagrinėjant bylÄ teisme tokie pažeidimai nebuvo iÅ¡reikÅ¡ti, teisiamojo posėdžio metu nuteistasis kaltę pripažino, todėl sutikti su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo.

Teiginiai, kad S. K. automobilio BMW 530D neįsigijo, nes už jį nemokėjo, jo nenaudojo bei nerealizavo iÅ¡ dalies nėra pagrįsti. S. K. buvo kaltinamas ir nuteistas už didelės vertės nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ , naudojimas ir realizavimas nuteistajam nebuvo inkriminuotas. Todėl tokie argumentai vertinami kaip neatitinkantys bylos faktinių aplinkybių. Aukščiau paminėti nusikaltimo bÅ«tinieji kvalifikuojantys požymiai Å¡ioje byloje nuteistojo atžvilgiu įrodyti, todėl ir skundo teiginiai nėra pagrįsti ir dar kartÄ dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apibendrinus visa kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir naikinti pagrindo nėra.Teisingai kvalifikavęs nuteistojo S. K. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Dėl BK 40 str. nuostatų taikymo S. K. atžvilgiu. Kaip jau buvo aptarta aukščiau tam, kad bÅ«tų taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutas, be BK 40 str. 1 ir 3 d. turi bÅ«ti nustatyta ir BK 40 str. 2 d. numatytų sÄ lygų visuma. Pirmoji sÄ lyga numato, kad asmuo padarė pirmÄ kartÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. K. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijai nustačius, jog nagrinėjamoje byloje nėra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta laidavimo instituto taikymui bÅ«tina sÄ lyga, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, nepasisako ir jų plačiau neanalizuoja.

Dėl proceso iÅ¡laidų. Pirmos instancijos teismui nusprendus priteisti iÅ¡ S. K. iÅ¡laidas dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, nuteistasis nurodo, jog toks teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva ir paskyrimo pagrindas yra BPK 51 str. 1 d. 4 p. Sutinkamai su Å¡iuo apeliacinio skundo motyvu, Kauno apygardos teismas sprendžia, kad Å¡ioje dalyje Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , priteisdamas iÅ¡ nuteistojo S. K. iÅ¡laidas dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dėl gynėjo paskyrimo S. K., vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 4 p. (t.4, b. l. 87-88).

BPK 51 str. 1 d. numato atvejus, kada bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas.BPK 106 str. reglamentuoja advokato darbo apmokėjimÄ ir 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys ir į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardinti BPK 51 str. 1 d. Ä®vertinus BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis, tačiau BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybÄ privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju S. K. gynėjos dalyvavimas buvo bÅ«tinas, jis nepriklausė nuo nuteistojo valios, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ nuteistojo 101,33 Eur iÅ¡laidų. Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nuosprendis pakeičiamas, panaikinant jo dalį dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ S. K. (BPK 328 str. 4 p.).

Tuo Å¡io nuteistojo apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. J., iÅ¡laidas sudaro 17,37 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria V.

J. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.Vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti V. J. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pagal laidavimÄ be užstato, nustatant laidavimo terminÄ vieneriems metams. Laiduotoja paskirti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir baudžiamÄ jÄ bylÄ V. J. atžvilgiu nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti V. J., kad jam, laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai J. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.KardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje V.

J. panaikinti.Nuteistojo S. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ S. K. priteista 101,33 eurų iÅ¡laidų dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymÄ . Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                               RamÅ«nas Antanavičius  Algirdas Remeika Danguolė Å iugždinytė