71258ef0-c4bb-429e-b8d9-8a9bcd224a6c · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. eA2-3391-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01408-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. liepos 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balttruboprovodstroj“ nemokumo administratoriaus R. M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V. B. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1976-864/2019 atsisakyta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Balttruboprovodstroj“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. PareiÅ¡kėjas BUAB „Balttruboprovodstroj“ nemokumo administratorius R. M. 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) Atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. eB2-1976-864/2019 ir pripažinti BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankrotÄ tyčiniu. Nurodo, kad, siekdamas nustatyti nuo kada iÅ¡ryÅ¡kėjo įmonės nemokumas, užklausė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 2020 m. gegužės 12 d. gavo patikslintÄ jos finansinio reikalavimo detalizavimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad įmonė nuo 2013 m. kovo 26 d. nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio, kurio skola su delspinigiais jau 2013 m. lapkričio 26 d. iÅ¡augo iki 17 257,89 Eur.

Å iuo laikotarpiu mokestiniai reikalavimai iÅ¡ UAB „Balttruboprovodstroj“ sÄ skaitos banke negalėjo bÅ«ti padengiami, nes nuo 2013 m. į įmonės sÄ skaitÄ piniginės lėšos nepatekdavo, o mokėjimus, vadovo praÅ¡ymu, iÅ¡ savo sÄ skaitos banke, atlikdavo vienintelė įmonės skolininkė UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“. Tai parodo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Tai atitinka ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį – mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Pažymėjo, kad įmonės vadovas žinodamas, kad yra nemokamas pridėtinės vertės mokestis ir sÄ moningai pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. spalio 22 d. trečios eilės kreditoriams sumokėjo 5 473,33 Eur (18 898,32 Lt) bei 2015 m. liepos 15 d., žinodamas, kad ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra pateiktas teismui, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnį, atliko dar du mokėjimus įmonės kreditoriams 4 618,57 Eur sumoje.

Už 2013 metus VÄ® Registrų centrui pateiktame ir akcininkų susirinkimo patvirtintame balanse, nekilnojamo turto iÅ¡ viso nėra nurodyta, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktoje pažymoje nurodoma, kad už 2013 metus nesumokėtas nekilnojamojo turto mokestis sudarė 1 294,31 Eur, o delspinigiai – 69,85 Eur. Tai yra vienas iÅ¡ naujai nustatytos apgaulingai vestos buhalterijos apskaitos faktinių įrodymų, už kuriÄ tiesiogiai atsakingas įmonės vadovas. 2015 m. spalio 1 d. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus buvo gautas finansinis reikalavimas 8 046,56 Eur sumai, kuris 2016 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas. Å iame reikalavime, nebuvo konkretizuota skolos susidarymo laikotarpio pradžia ir jos dinamika. Buvo gautas ir patikslintas kreditoriaus finansinio reikalavimo detalizavimas. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų finansinių ataskaitų matyti, kad jau 2013 m. birželio 30 d. UAB „Balttruboprovodstroj“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 2 850,21 Eur (9 841,20 Lt) sumÄ , kuri pastoviai didėjo.

Nuo 2013 m. birželio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus mokestiniai reikalavimai buvo pateikiami bankui, tačiau iÅ¡ UAB „Balttruboprovodstroj“ sÄ skaitos banke, dėl lėšų trÅ«kumo, nebuvo padengiami, nes, kaip jau buvo minėta, nuo 2013 metų į įmonės sÄ skaitÄ piniginės lėšos nepatekdavo, o mokėjimus už UAB „Balttruboprovodstroj“, vadovo praÅ¡ymu, iÅ¡ savo sÄ skaitos banke atlikdavo vienintelė įmonės skolininkė UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2A-676-656/2020) nustatyta, kad įmonės vadovas V. B. negalėjo pateikti teismui 2015 m. liepos 15 d. jo pasiraÅ¡yto Reikalavimų įskaitymo akto ir kitų su Å¡iuo susijusių dokumentų originalų, todėl teismas juos pripažino niekiniais ir nusprendė priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Balttruboprovodstroj“ iÅ¡ atsakovės OAO „Beltruboprovodstroj“ 5 889,39 Eur skolÄ ir palÅ«kanas bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (5 889,39 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Tai patvirtina, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų ir naujų aplinkybių, kurios nebuvo iÅ¡nagrinėtos civilinėje byloje eB2-1976-864/2019. Naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės grindžiamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gegužės mėn. raÅ¡tais.

Å iuose raÅ¡tuose nurodoma BUAB „Balttruboprovodstroj“ skolos susidarymo detalizacija. Tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje patvirtinti 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi. Pirminį kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų patikrinimÄ atlieka bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius. Nemokumo administratorius kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumÄ pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Taigi, vadovaujantis dar iki 2020 m. sausio 10 d galiojusio Ä®BÄ® nuostatomis, 2020 m. birželio 18 d. praÅ¡ymu pateikti duomenys apie Å¡iems kreditoriams susidariusių skolų detalizacijas ne tik galėjo, bet ir privalėjo bÅ«ti žinoma dar iki 2016 m. gegužės 17 d., kuomet ir buvo patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, todėl nemokumo administratoriui teigti, jog tik 2020 m. gegužės mėn. buvo sužinotos naujos aplinkybės apie skolos susidarymÄ , nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, kad pagal naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti;

šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais, todėl nagrinėjamu atveju norma, kuria remiasi administratorius negali būti taikoma, nes įmonė jau buvo bankroto būsenos. Kadangi CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, įmonės nemokumo administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo minėto CK straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Net ignoruojant aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisminę praktikÄ ir vertinant administratoriaus argumentÄ dėl įmonės vadovo mokėjimų eiliÅ¡kumo matyti, jog tie mokėjimai, kuriuos ginčija administratorius yra 4 618,57 Eur sumai ir yra per maža, kad galėtų turėti įtakos sprendimui dėl tyčinio bankroto konstatavimo. Nemokumo administratorius 2020 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ interpretuoja naudingai sau, tačiau sprendimu buvo iÅ¡spręstas įskaitymo buvimo/nebuvimo klausimas, tačiau niekiniais, kaip teigia administratorius, reikalavimo įskaitymo aktai sprendimu nebuvo pripažinti.

Sprendimu buvo iÅ¡spręsti Å¡alių tarpusavio civiliniai santykiai ir tai niekaip nepatvirtina apgaulingo ar netinkamai vedamo buhalterinės apskaitos vedimo, kaip jis teigia. Nemokumo administratorius patikslintu praÅ¡ymu procesui atnaujinti taip pat pakartotinai dėsto aplinkybes kaip ir jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1976-864/2019 dėl bendrovės 2013 m. nesumokėto nekilnojamojo turto mokesčio, kuris sudarė 1 294,31 Eur. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog bendrovė turto neturėjo, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodyti mokesčiai pagrindžia apgaulingai vestÄ Ä¯monės buhalterijÄ ir vadovo neatsakingumÄ .

Å ie nepagrįsti nemokumo administratoriaus teiginiai jau yra aptarti ir iÅ¡nagrinėti. Sprendimu teismas pasisakė, jog įmonė 2012-2015 metais turėjo turto, o 2013 metais, kuriuos administratorius ginčija, turto buvo 67 455 Eur. Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

Tai reiÅ¡kia, kad procesas civilinėje byloje, baigtoje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, gali bÅ«ti atnaujintas tik nustačius ypatingas aplinkybes, atitinkančias CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sÄ lygas, ir tik griežtai laikantis CPK XVIII skyriuje suformuluotų procesinių taisyklių. Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ; jos pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas kitoks sprendimas.

Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo tai, kad:

1) Bankrutavusios įmonės kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakydami į jo 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. užklausimus, pateikė detaliÄ informacijÄ apie įmonės įsiskolinimų jiems susidarymo laikotarpio pradžiÄ ir jų dinamikÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad įmonė jau nuo 2013 m. buvo nemoki ir privalėjo vykdyti Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ â€“ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Taip pat Å¡ie duomenys, kartu su kitomis aplinkybėmis – nuo 2013 m. į įmonės sÄ skaitÄ piniginės lėšos nepatekdavo, o mokėjimus, vadovo praÅ¡ymu, iÅ¡ savo sÄ skaitos banke atlikdavo vienintelis įmonės skolininkas UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“; vadovas, žinodamas, kad yra nemokamas pridėtinės vertės mokestis ir, sÄ moningai pažeisdamas CK 6.9301 straipsnį, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. spalio 22 d. trečios eilės kreditoriams sumokėjo 5 473,33 Eur; vadovas 2015 m. liepos 15 d., žinodamas, kad ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra pateiktas teismui, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnį, atliko dar du mokėjimus įmonės kreditoriams 4 618,57 Eur sumoje – patvirtina, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenys apie tai, kad įmonė už 2013 m. nesumokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, patvirtina ir tai, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai;

2) Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-676-656/2020, kuriuo nustatyta, kad įmonės vadovas V. B. negalėjo pateikti teismui 2015 m. liepos 15 d. jo pasiraÅ¡yto reikalavimo įskaitymo akto ir kitų su tuo susijusių dokumentų originalų, todėl teismas juos pripažino niekiniais, kas patvirtina, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis – kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiÅ¡kėjui pateikti duomenys bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-676-656/2020 nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos iÅ¡vados neturi esminės reikÅ¡mės bylai, kurioje buvo sprendžiamos įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1976-864/2019 konstatavo, jog įmonė nemoki tapo nuo 2014 m., o ne nuo 2013 m., kaip remdamasis iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautais duomenimis teigia pareiÅ¡kėjas, tačiau visgi sprendė, kad įmonės vadovas neįvykdė Ä®BÄ® nustatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kas, įvertinus tolimesnius įmonės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) jo vadovaujamai įmonei esant faktiÅ¡kai jau nemokios bÅ«senos, nebuvo teisiniu pagrindu pripažinti įmonės bankrotÄ esant tyčiniu.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas įvertino ir pasisakė dėl įmonės kreditoriams per kitÄ Ä¯monę atliktų mokėjimų bei pripažino, kad buvęs įmonės vadovas prašė atlikti mokėjimus jo įmonės kreditoriams, iÅ¡ esmės pažeidžiant įstatyme įtvirtintÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo tvarkÄ . Tačiau įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , bet yra sÄ Å¾iningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklÄ , atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla) bei tai, kad nagrinėjamu atveju didesnę dalį mokėjimų buvo praÅ¡oma atlikti asmenims, kurie buvo įmonės darbuotojai, sumokant jiems darbo užmokestį, asmenims, kuriems buvo skola už patalpų nuomÄ , smulkiems įmonės kreditoriams, atsiskaitant už ryÅ¡io paslaugas, sprendė, kad toks buvusio įmonės vadovo veiksmas nėra laikytinas sÄ lygojančiu žymų įmonės finansinės padėties pablogėjimÄ bei atitinkamai galinčiu bÅ«ti vertinamu kaip tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančiu kriterijumi, įtvirtintu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad gavus duomenis iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-676-656/2020 priėmimo, paaiÅ¡kėjo, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, t. y. egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis – teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Pirmiausia, pareiškėjas tai, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai sieja su tuo, kad VĮ Registrų centrui pateiktame ir akcininkų susirinkimo patvirtintame balanse nekilnojamojo turto nėra nurodyta, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis, įmonė yra skolinga 1 294,31 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2013 metus. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonės vardu nekilnojamojo turto registruota niekada nebuvo.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotÄ naudotis nekilnojamÄ jį turtÄ (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamÄ , tuo laikotarpiu moka Å¡is juridinis asmuo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo teismui pateiktų duomenų matyti, kad įmonė 2013 metais mokėjo fiziniams asmenims už gyvenamųjų patalpų nuomÄ .

Todėl vertintina, kad įsiskolinimas už nekilnojamÄ jį turtÄ , galimai, susidarė Å¡iuo pagrindu, kas paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, jog VÄ® Registrų centrui pateiktame ir akcininkų susirinkimo patvirtintame balanse turėjo bÅ«ti nurodytas nekilnojamasis turtas, priklausantis įmonei. Taip pat pareiÅ¡kėjas tai, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-676-656/2020. Civilinėje byloje Nr. e2A-676-656/2020 ieÅ¡kovė BUAB „Balttruboprovodstroj“ prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės OAO „Beltruboprovodstroj“ 5 889,39 Eur skolÄ ir palÅ«kanas bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlime teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovė OAO „Beltruboprovodstroj“ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d. ieÅ¡kovė UAB „Balttruboprovodstroj“ ir atsakovė OAO „Beltruboprovodstroj“ susitarė ir pasirašė reikalavimų įskaitymo sutikrinimo aktÄ , kuriuo susitarė, jog įsiskolinimas buvo įskaitytas ir ieÅ¡kovė liko skolinga atsakovei 9 600,02 Eur, todėl atsakovė neturi jokių įsiskolinimų ieÅ¡kovei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovo atstovo su atsiliepimu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais jis grindžia atsikirtimus į ieÅ¡kinį (argumentÄ , kad atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių reikalavimų įskaitymas) neatitinka reikalavimų, keliamų dokumentų nuorašų tvirtinimui, todėl negalėjo bÅ«ti vertinami kaip leistini įrodymai.

Pažymėjo, kad atsakovės atstovas pripažino, jog originalių dokumentų gauti jis neturi galimybės, nors ir atstovauja vienÄ iÅ¡ bendrovių OAO „Balttruboprovodstroj“, kuri pasirašė dokumentus, todėl sprendė, kad iÅ¡naudotos visos galimybės surinkti atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindžiančius įrodymus, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovas neįrodė, aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Vertintina, kad remiantis Å¡iais duomenimis, nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, t. y. nėra pagrindo vertinti, jog dėl minėtame sprendime padarytų iÅ¡vadų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, vertintina, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių nebÅ«tų pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo priimto sprendimo ir priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, todėl praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Suinteresuotas asmuo V. B. praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai, patvirtinantys iÅ¡laidų dydį, bei į tai, kad iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ nevirÅ¡ija priteistino maksimalaus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžio nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, suinteresuotam asmeniui V.

B. iš pareiškėjo BUAB „Balttruboprovodstroj“ nemokumo administratoriaus R. M. priteistinos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos, nustatant, kad šios išlaidos atlygintinos iš BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas n u t a r i a : Netenkinti pareiškėjo BUAB „Balttruboprovodstroj“ nemokumo administratoriaus R. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pareiÅ¡kėjo BUAB „Balttruboprovodstroj“ nemokumo administratoriaus R. M. 1 210 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų deÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, nustatant, kad jos atlyginamos iÅ¡ BUAB „Balttruboprovodstroj“ bankroto administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas Andrius Verikas