2018-04-03 Nr. AB-6783-3-63-3-02057-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-719-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02057-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. P. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. P. individualiai įmonei dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, KRATC) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. individualios įmonės 2 171,47 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Klaipėda, nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

1.2. Pareiškėjas nurodė, kad vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos jis yra nekilnojamojo daikto – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas.

II. 2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 1 449,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1-2 punktų nuostatomis, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251; 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-301; 2014 m. spalio 23 d. Nr. T2-274), pažymėjo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Taip pat, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pateiktą išaiškinimą, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose, teismas sprendė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

4. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, teismas nustatė, kad atsakovui 2001 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), registro išrašo 11 punktas), Klaipėda. Atsakovui nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimus ją sumokėti. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1999 patvirtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už minėtą turto objektą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra 2 171,74 Eur.

5. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, pagal kurią Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis (pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012), bei kad šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, pagal kurią mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d., o teismas mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2006-556/2015 ir kt.), teismas sprendė, kad MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2006-556/2015). Kadangi pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2016 m. spalio 10 d., ši data laikytina MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamuosius metus (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d.

6. Įvertinęs, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. už aptariamą turto objektą yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, teismas pareiškėjo prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Nustatęs, kad atsakovui nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. už turto objektą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apskaičiuotas 722,02 Eur įsiskolinimas, kuriam priverstinio išieškojimo senaties terminas yra pasibaigęs, teismas šią reikalavimo dalį atmetė kaip nepagrįstą, todėl sumažino priteistinos vietinės rinkliavos sumą už šį nekilnojamojo turto objektą iki 1 449,72 Eur (2 171,74 Eur – 722,02 Eur).

7. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. ginčo laikotarpiu aptariamu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 2 171,74 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., teismas tenkino iš dalies, priteisdamas 1 449,72 Eur įsiskolinimą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

III. 8. Atsakovas R. P. individuali įmonė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą patenkinti ir įpareigoti pareiškėją perskaičiuoti reikalaujamą sumą teisingu tarifu, atsižvelgiant į tai, kad sandėlyje niekuomet nebuvo vykdoma jokia prekyba. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovo turto objekto – sandėlio paskirtis pagal išduotą valstybės įmonės Registrų centro pažymą yra sandėliavimas, o ne komercinė, todėl jame nėra vykdoma jokia prekyba. Atsižvelgus į tai, atliekų surinkimui ir tvarkymui yra taikomi skirtingi tarifai. Dėl to atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją, tačiau šis nesutiko taikyti kitokio tarifo.

8.2. Įmonės savininkas R. P. nuo 2012 m. iki 2016 m. nebuvo Lietuvoje. Neaišku, dėl kokių priežasčių jam nebuvo išsiųstas šaukimas į pirmosios instancijos teismo posėdį, kuriame jis norėjo dalyvauti.

9. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo aišku, kad nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paskirtis sandėliavimo. Tačiau iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovo R. P. individualios įmonės veikla susijusi su paslaugų teikimu ir gamyba. Kitais nekilnojamojo turto objektais atsakovas vykdydamas veiklą nesinaudoja, todėl darytina išvada, kad sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra vienintelės įmonės patalpos, kuriose vykdoma veikla. Raštu atsakovas nėra kreipęsis dėl netinkamai taikomo tarifo apmokestinant jį vietine rinkliava.

9.2. Atsakovo argumentai, kad nuo 2012 m. iki 2016 m. nebuvo Lietuvoje, jam priklausančiu turtu nesinaudojo, nėra pagrįsti. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Nepaisant aplinkybės, jog rinkliavos mokėtojas negyvena / nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, turimu konkrečios savivaldybės teritorijoje, dėl šios priežasties jis negali būti atleistas nuo aptariamos pareigos. Nuo rinkliavos mokėjimo toks asmuo gali būti atleistas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje, plačiąja prasme, jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir vietinės rinkliavos mokėtoju. Pažymėtina, kad tokia įrodinėjimo našta tenka atsakovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje A556-1867/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-2806/2016).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Šiuo atveju ginčas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš esmės kilo dėl atsakovo – R. P. individualios įmonės, apmokestinimo vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – sandėlį, tarifo (jo dydžio).

11. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, prašymą, pripažino, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste mokėtojas, kadangi jam nuosavybės teise priklauso turto objektas – sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Klaipėda, tačiau apribojo pareiškėjo reikalavimą (2 171,47 Eur nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) senaties terminu ir priteisė jam iš atsakovo 1 449,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

12. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, jis iš esmės sutinka, kad yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tačiau nesutinka su jam pareiškėjo pritaikytu šios rinkliavos tarifu. Atsakovo teigimu, jam buvo pritaikytas tarifas, galiojęs sandėliavimo paskirties pastatui, kuriame vykdoma prekyba (b. l. 7, 29), tačiau iš tikrųjų jo sandėlyje niekuomet nebuvo vykdoma prekyba, todėl jam turėtų būti taikomas kitas tarifas.

13. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei atsakovo pateiktą Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ginčo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paskirtis – sandėliavimo (b. l. 6, 28), tačiau pagal Juridinių asmenų registro duomenis, atsakovo (R. P. individualios įmonės, kuriai priklauso ginčo objektas – nekilnojamasis turtas – sandėlis) veikla susijusi su paslaugų teikimu ir gamyba (b. l. 35). Pareiškėjas, nustatęs, kad kitais nekilnojamojo turto objektais atsakovas vykdydamas veiklą nesinaudoja, padarė išvadą, kad sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra vienintelės atsakovo įmonės patalpos, kuriose vykdoma veikla (prekyba), ir vietinei rinkliavai apskaičiuoti pritaikė atitinkamą sandėliavimo paskirties pastatui, kuriame vykdoma prekyba, skirtą tarifą.

14. Vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos (su vėlesniais pakeitimais, galiojusios nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) Klaipėdos miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nuostatų 1 priedo 8 punktu, pastatams, skirtiems ką nors laikyti (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, skirti produkcijai laikyti), taip pat pastatams, skirtiems žemės ūkio produkcijai auginti, gaminti ir laikyti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės, daržinės, svirnai, garažai, šiltnamiai ir kt.) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. metinės vietinės rinkliavos tarifas buvo 0,084 Lt (t. y. 0,024 Eur), o sandėliams, kuriuose vykdoma prekyba – 4,48 Lt (t. y. 1,30 Eur). Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. pirmiesiems – 0,069 Lt (t. y. 0,020 Eur), o antriesiems – 3,80 Lt (t. y. 1,10 Eur), o jau nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. abiem suvienodintas tarifas – 2,72 Lt (t. y. 0,79 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 5 d. – 0,79 Eur.

15. Taigi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sandėliavimo paskirties pastatams, priklausomai nuo juose vykdomos faktinės veiklos pobūdžio, buvo nustatytas skirtingas tarifas ir sandėliams, kuriuose vykdoma prekyba, jis buvo didesnis. Šiuo atveju pareiškėjas atsakovui taikė būtent minėtą didesnį tarifą.

16. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šio pobūdžio bylose, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tarifų dydžiai priklauso ir nuo pastatų paskirties.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 buvo konstatuota, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą dydžiai priklauso nuo: 1) nekilnojamojo turto objekto tipo (statinys, žemės sklypas), 2) nekilnojamojo turto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, 3) pagal nekilnojamojo turto tipą ir pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį apskaičiuotą galinčių susikaupti metinę atliekų normos bei 4) nekilnojamojo turto vieneto (namas, kotedžas, sodo sklypas, garažas) arba bendrojo statinio ploto.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjas, skaičiuodamas mokėtinos rinkliavos dydį, turėjo diferencijuoti tarifą pagal patalpų naudojimo faktinę paskirtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus Nuostatus mokesčio dydį suponuoja patalpų paskirtis, statinyje teikiamų paslaugų rūšis.

19. Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2807/2012 buvo nurodyta, kad „<...> esant pakankamiems įrodymams, kad pastatas – parduotuvė-kavinė (600 kv. m ploto) išnuomota UAB „Roksina“, nebuvo naudojama pagal tiesioginę paskirtį – prekybos, tačiau buvo naudojamos kaip maitinimo patalpos, rinkliava pagrįstai apskaičiuota pagal patalpų faktinio naudojimo paskirtį – maitinimo“.

20. Taigi pagal teismų praktikoje suformuluotas nuostatas sprendžiant dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėjimo viena iš įrodinėtinų faktinių aplinkybių – patalpų naudojimo faktinė paskirtis, lemianti ir rinkliavos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1519/2014), kurią turi nustatyti būtent pareiškėjas ir, atsižvelgdamas į tai, taikyti atitinkamą vietinės rinkliavos tarifą.

21. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendime šios aplinkybės – patalpų naudojimo faktinės paskirties, iš esmės neanalizavo ir vadovavosi tik pareiškėjo nustatyta (ne vien tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau ir Juridinių asmenų registro duomenimis) ginčo objekto (turto) naudojimo paskirtimi (sandėliavimo-prekybos) ir jai pritaikytu atitinkamu vietinės rinkliavos tarifu. Tačiau, vadovaujantis minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose suformuluotomis taisyklėmis, pareiškėjas (o šiuo atveju – ir teismas) turėjo vadovautis ne vien formaliais kriterijais, tačiau ir nustatyti faktinę pastato, kuriam taikomi atitinkami vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tarifai, naudojimo paskirtį.

22. Kaip minėta, atsakovo teigimu, faktinė jo sandėlio naudojimo paskirtis tokia, kokia numatyta Nekilnojamojo turto registre (t. y. sandėliavimo), jokia komercine veikla (prekyba) šiame pastate jis neužsiima. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų, išskyrus Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 28), kuriame yra įrašyta ta pati jo nekilnojamojo turto (daikto) – sandėlio, paskirtis, kaip ir Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše (b. l. 6), t. y. sandėliavimo. Pareiškėjas savo argumentus grindžia taip pat tik atsakovo įmonės pagrindinės veiklos tikslais ir rūšimis, nurodytais Juridinių asmenų registre (b. l. 35). Tačiau jokių kitų duomenų, liudijančių apie faktinę ginčo turto objekto (sandėlio) naudojimo paskirtį, byloje nei šalys pateikė, nei pirmosios instancijos teismas nustatė. Pažymėtina, jog priklausomai nuo padarytos išvados, t. y. konstatavimo dėl pastato naudojimo pagal faktinę paskirtį, šiuo atveju ir galėtų būti sprendžiama dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo teisėtumo bei pagrįstumo už aptariamą objektą.

23. Taigi, atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju atsakovas turi pareigą sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo objektą ir teismo nustatytą laikotarpį, tačiau dėl vietinės rinkliavos mokesčio dydžio nepakankamo pagrįstumo kyla abejonių, ginčas šia apimtimi perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi bylos aplinkybėms, t. y. ginčo nekilnojamojo turto objekto – sandėlio – naudojimo faktinei paskirčiai, išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 str. 1 d. 2 p.).

24. Dėl atsakovo argumentų, kad įmonės savininkas R. P. nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo išvykęs iš Lietuvos, jam nepagrįstai nebuvo įteiktas šaukimas į pirmosios instancijos teismo posėdį ir jis jame nedalyvavo, nors pageidavo išreikšti savo poziciją, pažymėtina, jog atsakovui teismo šaukimas į 2016 m. lapkričio 14 d. teismo posėdį buvo išsiųstas jo buveinės adresu ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) (b. l. 11), tačiau laiškas grįžo neįteiktas (neatsiimtas pašte) (b. l. 15). Taip pat šaukimas su teismo procesiniais dokumentais siųstas ir ginčo objekto – nekilnojamojo turto – adresu ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) (b. l. 16), tačiau laiškas taip pat grįžo neįteiktas (neatsiimtas pašte) (b. l. 19). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi taip pat nutarta apie teismo posėdžio vietą bei laiką paskelbti specialiame internetiniame tinklalapyje (b. l. 17–18). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju darytina išvada, kad atsakovas, priešingai, nei jis tvirtina, buvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą (ABTĮ 72 str. 3 d.). Taip pat, kadangi į 2016 m. lapkričio 14 d. teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, teisėtai ir pagrįstai nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 20). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su pareiškėjo prašymu, pateikti atsiliepimą, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir pan. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas atsakovui taip pat siųstas tuo pačiu jo buveinės adresu ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) (b. l. 25), tačiau šį kartą jis laišką su nuorašu gavo, su sprendimu susipažino ir pateikė apeliacinį skundą dėl jo (b. l. 26–27).

25. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes bei nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių (ABTĮ 80 str. 1 d.), todėl, atsižvelgiant į tai, kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo R. P. individualios įmonės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė