711fc00a-81fd-4ce7-a115-3908bd3cd20a · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-858-255/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02964-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2; 45.4.4; 45.4.5.; 79.1.                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. gruodžio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina BertaÅ¡ienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo, ir                                                           n u s t a t ė: J. G. nubausta už tai, kad ji 2013 m. liepos 2 d. apie 13.53 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį automobilį.

Vairuotoja apie eismo įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å iais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutarimu J. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 100 Lt baudÄ , pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu J. G. paskirta galutinė 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.J. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimÄ ir panaikinti nutarimo dalį, kurioje ji nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kitÄ nutarimo dalį, kurioje ji pripažinta kalta padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ir nubausta 100 Lt bauda, palikti nepakeistÄ , arba, teismui nutarus netenkinti Å¡io jos praÅ¡ymo, praÅ¡o teismo pakeisti nutarimo dalį, kuria ji nubausta už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ATPK 301 straipsnį, paskirti jai Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje.Apeliaciniame skunde J.

G. nurodo, kad neprieštarauja dėl to, kad yra pripažinta kalta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, su šia nutarimo dalimi sutinka ir savo kaltės neginčija, tačiau nesutinka su nutarimo dalimi, kuria ji nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatavo, kad iš eismo įvykio vietos ji pasišalino tyčia, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu tiek ji, tiek jos atstovas teismui paaiškino, kad iš įvykio vietos ji pasišalino tik dėl to, kad nesuprato pakliuvusi į eismo įvykį.

J. G. nurodo, kad automobiliu iÅ¡ stovėjimo vietos pajudėjo labai nedideliu greičiu, automobilyje, kuris buvo su uždarytais langais, sėdėjo jos mažametis sergantis vaikas, kuris rėkė ir klykė, iÅ¡važiuodama iÅ¡ stovėjimo vietos jokio susidÅ«rimo ar kitokio kontakto su kliÅ«timi nepajuto, todėl nesustojo ir neiÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, taip pat negirdėjo jokio garso, kuris bÅ«tų leidęs įtarti galimÄ automobilių kontaktÄ . Liudytoja V. R. parodė, kad eismo įvykis įvyko J.

G. automobilio bamperiui braukiantis į nukentėjusiųjų bamperį, t. y. kad automobilių susidÅ«rimo nebuvo, kas patvirtina J. G. teiginį, jog ji nejuto jokio susidÅ«rimo, nes paprasčiausiai smÅ«gio nebuvo. TÄ patvirtina ir filmuota medžiaga, kurioje nesimato, jog automobiliai bÅ«tų patyrę susidÅ«rimo smÅ«gį, leidusį maÅ¡inos salone jį pajusti. J. G. bÅ«dama tokioje triukÅ¡mingoje aplinkoje automobilyje negirdėjo jokio susidÅ«rimo garso, kaip negirdėjo ir nematė, kad jai signalizavo kokia nors maÅ¡ina.

Be to, iÅ¡važiuojant iÅ¡ stovėjimo vietos nesuveikė nei vienos Å¡alia stovėjusios maÅ¡inos signalizacija. Kadangi liudytoja V. R. patvirtino, jog jos vyrui signalizuojant, J. G. automobiliu nuvažiavo visiÅ¡kai nesureagavusi į signalÄ , nepristabdžiusi, nepagreitinusi važiavimo, nebuvo iÅ¡lipusi, tai patvirtina, jog ji negirdėjo jokio susidÅ«rimo garso ir nepajuto jokio smÅ«gio, nes prieÅ¡ingu atveju arba bÅ«tų sustojusi ir iÅ¡lipusi pasižiÅ«rėti, kas atsitiko, arba, jei bÅ«tų vengusi atsakomybės, bÅ«tų skubiai didesniu greičiu pasiÅ¡alinusi.

Tačiau ji automobilį iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡vairavo vienodu greičiu, nei skubėdama, nei sustodama, kas patvirtina, jog jokio eismo įvykio ji nepastebėjo, pabėgti iÅ¡ eismo įvykio vietos nenorėjo. Apeliantė nurodo, kad iÅ¡važiuodama iÅ¡ stovėjimo vietos automobilio bamperiu galėjo brÅ«kÅ¡telėti Å¡alia stovinčiam automobiliui, dėl to savo kaltės neneigia, tačiau ji negalėjo iÅ¡girsti automobilių susilietimo garso, kadangi automobiliai ne susidÅ«rė, o praslydo liesdami vienas kitÄ , smÅ«gio bangos nebuvo, todėl eismo įvykio negalėjo pajusti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ji neturėjo jokio tikslo ar motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi jos automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl eismo įvykio atveju jai esant kaltininkei padarytÄ Å¾alÄ bÅ«tų atlyginusi draudimo bendrovė, ji nebuvo neblaivi, turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , todėl neturėjo tikslo vengti atsakomybės. Be to, buvo eismo įvykio liudytojai, kurie matė automobilį ir jo valstybinius numerius, nebuvo prasmės vengiant atsakomybės pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Anksčiau yra buvusi eismo įvykių kaltininke, tačiau niekada nevengė atsakomybės. Nei liudytojų parodymai, nei filmuota medžiaga nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji būtų išgirdusi, pamačiusi, pajutusi arba kitaip supratusi, jog įvyko eismo įvykis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas suklydo ir netinkamai įvertino jos elgesį, nepagrįstai pripažindamas kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.J.

J. skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti teisės normų reikalavimai, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, esant prieÅ¡taravimams, nebuvo apklausti visi įvykį matę asmenys. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ji tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, rėmėsi liudytojos V. R. parodymais, nors ir konstatuodamas, kad jos parodymai neatitinka kitos bylos medžiagos, jie yra prieÅ¡taringi. Duodama parodymus teisme V. R. painiojosi ir iÅ¡ jos parodymų liko neaiÅ¡ku, ar ji matė, kaip įvyko eismo įvykis ar tik iÅ¡girdo susidÅ«rimo garsÄ ir iÅ¡ jo nusprendė, kad įvyko eismo įvykis.

Apeliantė nurodo, kad pagal Lietuvos teismų praktikÄ administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus" bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl asmens kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT- 21/2012).

Mano, kad esant prieÅ¡taravimams tarp jos paaiÅ¡kinimų, liudytojos V. R. paaiÅ¡kinimų, filmuotos medžiagos, teismas nesistengė paÅ¡alinti byloje kilusių prieÅ¡taravimų ir neapklausė dar vieno tiesioginio Å¡io įvykio liudytojo - V. R. vyro, kuris kartu su ja sėdėjo automobilyje ir bÅ«tų galėjęs duoti parodymus apie eismo įvykio aplinkybes. Kadangi byloje nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, mano, kad byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui, įpareigojant apklausti eismo įvykio liudytojÄ - V.

R. vyrÄ .J. G. skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jÄ kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, rėmėsi 2013 m. liepos 3 d. jos paaiÅ¡kinimu, kuriame ji neigė buvusi Taikos pr. 64 namo kieme ir neigė važiavusi automobiliu. Teismas tai vertino kaip siekį iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, nors ji, turėdama daugiau nei parÄ laiko, nepaslėpė savo automobilio, jo nesuremontavo, taip galėdama nuslėpti įvykio žymes. 2013 m. liepos 3 d. policijos pareigÅ«nai atvykę į jos namus pareikalavo parodyti automobilį, o apžiÅ«ros metu pareigÅ«nai paklausė, ar J.

G. juo važinėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme, nes ten įvyko eismo įvykis. Nesupratusi apie kokiÄ vietÄ kalbama, nes nežino tikslaus parduotuvės (duomenys neskelbtini) adreso, pareigÅ«nams nepaaiÅ¡kinus tikslios vietos, apie kuriÄ jie kalba, kadangi po jokius kiemus nesivažinėja ir jokiame eismo įvykyje nebuvo dalyvavusi, pareigÅ«nams nurodė, kad jame nebuvo. J. G. paaiÅ¡kinus, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme nesivažinėjo, policijos pareigÅ«nas nepatikslino informacijos, nepaklausė apie parduotuvės (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikÅ¡telę, todėl ji net neįtarė, kad kalbama bÅ«tent apie jÄ .

Baigęs apžiÅ«rÄ policijos pareigÅ«nas savo ranka surašė kažkokį dokumentÄ , kurį ji pasirašė neskaičiusi, nes pasitikėjo policijos pareigÅ«nais. Be to, jos mažametis vaikas tuo metu sirgo, stipriai karščiavo, namuose ji buvo viena, todėl, palikusi sergantį vaikÄ vienÄ namuose, kuo skubiau stengėsi pas jį sugrįžti ir nesigilino į dokumento turinį, juo labiau, kad ji yra rusė ir vis tiek be vertimo nebÅ«tų supratusi, kas ten yra paraÅ¡yta, o praÅ¡yti vertimo ir gilintis neturėjo laiko.

Jei bÅ«tų perskaičiusi paaiÅ¡kinimÄ , bÅ«tų supratusi, kad kalba eina apie parduotuvės (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikÅ¡telę, ir bÅ«tų pareigÅ«nams pateikusi tikslesnį paaiÅ¡kinimÄ . Bylos nagrinėjimo metu ji davė iÅ¡samius, nuoseklius parodymus, kurie neprieÅ¡tarauja filmuotai eismo įvykio medžiagai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo remtis jos parodymais, duotais teismo posėdžio metu.Apeliaciniame skunde teigiama, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su skundo argumentais dėl J.

G. kaltės, padarius administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, praÅ¡o teismo spręsti klausimÄ dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ jai skyrė per griežtÄ nuobaudÄ , nes galėjo pritaikyti ATPK 301 straipsnį ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje. Apeliantė nurodo, kad ji turi 12 metų vairavimo staÅ¾Ä , per kurį buvo tik keletÄ kartų bausta už nežymius kelių eismo taisyklių pažeidimus, per paskutinius trejus metus ji nėra padariusi jokių pažeidimų, eismo įvykio metu ji buvo apdraudusi automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , byloje nėra jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Taip pat nurodo, kad ji viena augina mažametį vaikÄ , kuriam Å¡iuo metu 3 metai, dirba, vairuotojo pažymėjimas jai yra bÅ«tinas, kad spėtų suderinti vaiko priežiÅ«rÄ ir darbÄ , prieÅ¡ prasidedant darbo pamainai privalo nuvežti vaikÄ Ä¯ darželį, kuris yra toli nuo namų, bei spėti nuvykti į darbÄ . Vakare po darbo turi suspėti paimti vaikÄ iÅ¡ darželio, o neturėdama automobilio fiziÅ¡kai dėl didelių atstumų nesugebės laiku atvykti į darbÄ , o kiekvienÄ vakarÄ turės praÅ¡ytis leidimo iÅ¡ darbo iÅ¡eiti anksčiau, nei baigiasi darbo laikas, kadangi kitaip nespės vaiko paimti iki darželio uždarymo.

Mano, kad dėl nuolatinio vėlavimo ir darbo dienos trumpinimo bus priversta iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir taip neteks vienintelio pragyvenimo Å¡altinio. Atkreipia dėmesį, kad ji ir jis 3 metų sÅ«nus gyvena tik iÅ¡ jos darbo užmokesčio, kuris vidutiniÅ¡kai sudaro 700,00 Lt per mėnesį, todėl teismo paskirta 3 000,00 Lt bauda jai reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ finansinį sužlugdymÄ . J. G. viena augina vaikÄ , neturi jokių kitų pajamų ar santaupų, negauna jokių socialinių iÅ¡mokų, vaiko tėvas iÅ¡laikymo neteikia, taip pat neturi nekilnojamojo turto, vienintelis jos turtas - automobilis, kurio vertė mažesnė nei jai skirta bauda, be to, kuris yra bÅ«tinas vaiko poreikiams užtikrinti.

Taip pat apeliantė nurodo, kad neturės galimybės sumokėti teismo paskirtos baudos, todėl prasidės priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas dėl ko prie baudos dar prisidės vykdymo iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas ir sumažinant už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ paskirtÄ nuobaudÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro virÅ¡ininkas praÅ¡o nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslas bÅ«tent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymÄ , tuo siekiama prevencijos tikslų. J. G. įvykdė grubius administracinius teisės pažeidimus t.y. vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį, apie kurį policijai nepranešė, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Visi surinkti įrodymai yra administracinėje byloje. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su skundo reikalavimais.

Mano, kad pažeidėjos kaltė yra įrodyta administracinėje byloje, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad J. G. siekia iÅ¡vengti atsakomybės. Pažeidėja apeliaciniame skunde teigia, kad nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau nesuvokimas neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. Mano, kad J. G. administracinė nuobauda yra paskirta tinkamai, atsižvelgiant į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, jų pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

Administracinės nuobaudos taikymas yra J. G. padarytų administracinių teisės pažeidimų pasekmės, už kurį atsakinga yra ji pati. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visos visuomenės vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant per prevencinių priemonių taikymÄ užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio administracinį teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė J. G. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ . Apeliantė pripažįsta, kad padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo J. G. veikoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad J.

G. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad J. G. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Ji suvokė, kad įvykio metu apgadino kitÄ automobilį, ir, žinodama ir suprasdama, kad tokiu bÅ«du padarė turtinę žalÄ , jis turėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais bei privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsiant praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijos pareigÅ«nams.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutarimÄ skunde teigia, jog ji nesuprato, kad ji padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitÄ automobilį, dėl to ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau byloje esantys įrodymai Å¡iÄ jos versijÄ paneigia. Ginčydama savo kaltę, J. G. akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. R. parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi, neapklausė kito eismo įvykio liudytojo ir nepaÅ¡alino Å¡ios liudytojos parodymuose esančių prieÅ¡taravimų, nepagrįstai nesivadovavo J.

G. parodymais, kuriuos ji davė bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl to neiÅ¡siaiÅ¡kino visų aplinkybių ir nepagrįstai jÄ pripažino kalta dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad teismas nesiaiÅ¡kino jos kaltės turinio. Savo apeliaciniame skunde J. G. teigia, kad nepajuto kliudžiusi kitÄ automobilį, taigi, iÅ¡važiavo nesuvokdama kad daro ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

Vertindamas tai, ar J. G. suvokė savo daromo pažeidimo esmę, pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ , įvertino visas aplinkybes ir tinkamai nustatė J. G. kaltės turinį darant minėtÄ pažeidimÄ . Tai, kad teismas neatliko tam tikrų pareiÅ¡kėjos nurodomų procesinių veiksmų (neapklausė tam tikrų asmenų), nereiÅ¡kia, kad tyrimas buvo neiÅ¡samus. Papildomų procesinių veiksmų atlikimas bÅ«tinas tuomet, kai byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nors liudytojos V. R. parodymai dėl aplinkybių, kad J. G. buvo be vaiko neatitinka filmuotos medžiagos duomenų, tačiau tokių parodymų neatitikimus teismas laikė nereikÅ¡mingais, nes tai neturi įtakos sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, nagrinėjamoje byloje teismui užteko duomenų dėl J. G. kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, todėl nebuvo bÅ«tina rinkti papildomos informacijos ir apklausinėti kitus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pirmos instancijos teismui. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčia, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. PareiÅ¡kėja teisi, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę KET pažeidimo (nepajunta kontakto), ir tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties.

Pagrįstas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog ji automobiliu iÅ¡ stovėjimo vietos pajudėjo labai nedideliu greičiu, iÅ¡važiuodama iÅ¡ stovėjimo nesustojo ir neiÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, automobilių susidÅ«rimo nebuvo. Objektyviai vertinant, tai galėtų patvirtinti J. G. teiginį, jog ji nejuto jokio susidÅ«rimo, nes paprasčiausiai smÅ«gio nebuvo. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie J. G. kaltę padarė vertindamas bÅ«tent pažeidėjos elgesį po eismo įvykio.

Sutiktina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nors J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia, tačiau ji 2013 m. liepos 3 d. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad ji 2013 m. liepos 2 d. apie 14.30 val., į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savo automobiliu AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavusi nebuvo (b.l. 12), o teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo eismo įvykio vietoje, Å¡ie J.

G. parodymai vertintini kaip prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Apygardos teismas negali Å¡ių J. G. parodymų vertinti kitaip, kaip tik siekimÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2013 m. liepos 3 d., tai yra, kitÄ dienÄ po įvykusio eismo įvykio vykstant apklausai, J. G. suprato, kad policijos pareigÅ«nai apklausinėja dėl įvykusio eismo įvykio, todėl neigė, kad 2013 m. liepos 2 d., vairavo jai priklausantį automobilį ir 14.30 val. buvo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tokiu bÅ«du siekdama iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Apeliaciniame skunde J.

G. nurodė, kad negalima vadovautis jos 2013 m. liepos 3 d. paaiÅ¡kinimu, kadangi ji pasirašė šį paaiÅ¡kinimÄ jo neskaičiusi, nes nesupranta lietuvių kalbos, o vertimui neturėjo laiko. Toks pareiÅ¡kėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje esanti medžiaga patvirtina, kad J. G. supranta lietuvių kalbÄ . Pirmos instancijos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ ji nepageidavo, kad dalyvautų vertėjas, nesakė, kad nesupranta lietuvių kalbos, be to, nieko nenurodė apie tai, kad ji nesuprato, kas yra paraÅ¡yta 2013 m. liepos 3 d. jos duotame paaiÅ¡kinime.

Iš 2013 m. liepos 3 d. J. G. paaiškinimo matyti, kad po pareigūno surašytu tekstu J. G. savo ranka lietuvių kalba parašė „Iš mano žodžių parašyta teisingai, perskaičiau, papildymų neturiu“ (b.l. 12), be to, byloje esantis J. G. ranka rašytas prašymas Klaipėdos miesto apylinkės teismui (b.l.

52) taip pat įrodo, kad J. G. supranta lietuvių kalbÄ , gali laisvai skaityti ir raÅ¡yti lietuvių kalba. Toks apeliantės argumentas, kurį ji nurodo savo apeliaciniame skunde, tačiau apie tai net neužsiminė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ teisme, vertinamas kaip jos gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, todėl atmetamas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kitÄ dienÄ po įvykusio eismo įvykio vykstant apklausai, J. G. suprato, kad policijos pareigÅ«nai jÄ apklausinėja dėl įvykusio eismo įvykio, todėl neigė, kad 2013 m. liepos 2 d., vairavo jai priklausantį automobilį ir 14.30 val. buvo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini).

BÅ«tent Å¡is J. G. policijos pareigÅ«nams duotas paaiÅ¡kinimas buvo pagrindas spręsti, jog ji suvokė esamÄ situacijÄ ir savo daromÄ administracinės teisės pažeidimÄ , dėl to galima pagrįstai teigti, kad J. G., pasiÅ¡alindama iÅ¡ įvykio vietos ir apie tai nepraneÅ¡dama policijos pareigÅ«nams, suprato, kad ji tai daro neteisėtai, ir taip norėjo elgtis siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ . J. G., suvokdama savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Ä®vertinus Å¡iuos byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad J. G. suprato apgadinusi kitÄ automobilį ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Akivaizdu, kad bet kuris rÅ«pestingas ir atsakingas vairuotojas, patyręs tokio pobÅ«džio įvykį negalėtų nenumanyti, kad gali bÅ«ti padaryta žala ne tik jo paties automobiliui, bet ir kitiems automobiliams, kuriuos automobilis kliudė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog J. G. kaip atsakinga ir rÅ«pestinga vairuotoja turėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, apie kurį ji turėjo pareigÄ praneÅ¡ti policijai, o ne pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, J.

G. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčiÄ . Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų jo keisti nėra pagrindo. Nustačius, kad J. G. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia ir taip padarė administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pareiÅ¡kėja praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl ATPK 301 straipsnio taikymo. Pagal ATPK 301 straipsnio 1 dalį organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama iÅ¡ esmės tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Nagrinėjamoje byloje J. G. už jos padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Pažymėtina, kad J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, ji savo kaltę neigė nuo pat pažeidimo padarymo, policijos pareigÅ«nus bandė suklaidinti nurodydama, kad ji 2013 m. liepos 2 d. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) nebuvo atvažiavusi su automobiliu, pirmos instancijos teisme nors ir pripažino, kad buvo eismo įvykio vietoje, tačiau toliau neigė savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, apeliaciniame skunde taip pat, nurodydama papildomas aplinkybes apie tai, kad nesupranta lietuvių kalbos, toliau neigė savo kaltę.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos nurodytose teismų praktikos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013) ATPK 301 straipsnis buvo taikytas administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, kurie nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, buvo pripažintos jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar pan. Be to, objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiÅ¡kėjos teiginiai, kurių pagrindu ji praÅ¡o sumažinti paskirtÄ baudÄ - apeliaciniame skunde nurodo, kad savo mažametį vaikÄ ji augina viena ir yra vieniÅ¡a motina, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ji bÅ«tų vieniÅ¡a motina nepateikė, administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik duomenys apie J.

G. darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę J. G. neskirti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ ir (ar) taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad J. G. nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas. Laikytina, kad pažeidėjos dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnį, išskyrus patiriamus nepatogumus netekus teisės vairuoti transporto priemones, J. G. nenurodė, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį.

Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. spalio 31 d. nutarimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir J.

G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.   Teisėja                                                                                                     Regina Bertašienė