2017-10-25 Nr. AB-19224-3-61-3-03987-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-918-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03987-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. G. (I. G.) ir M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. G. ir M. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Geo Baltija“, Č. S. ir D. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai I. G. ir M. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 1SS-2733-(8.5) panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą atnaujinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Geo Baltija“ pateikto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje suprojektuoti įsiterpę žemės ūkio paskirties sklypai numatomi prijungti prie pagrindinių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. Č. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo) (toliau – Projektas) patikrą ir pateikti išvadą, vadovaujantis Projekto pateikimo patikrai metu galiojusiais aktais.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. gegužės 29 d. gautas pareiškėjų pareiškimas, kuriame jie nurodė, kad yra pradėtos žemės sklypų suprojektavimo procedūros dėl ginčo žemės sklypų sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai atsisakė savo skundo, jiems yra paaiškintos administracinės bylos nutraukimo pasekmės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjų atsisakymą nuo skundo priėmė ir administracinę bylą nutraukė.

II. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens Č. S. prašymas iš pareiškėjų priteisti 1 489,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Prašymas grindžiamas tuo, kad Č. S. trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą buvo įtraukta pareiškėjų iniciatyva, pareiškėjai skundo atsisakė nesavalaikiai, toks skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo, t. y. Tarnybos, naudai. Teismui 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi nutraukus bylą, buvo apgintos ne tik atsakovo, bet ir Č. S. teisės, kadangi ji nesutiko su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, kurio rengimo procedūras pareiškėjai siekė atnaujinti ir tęsti, atitinkamai nesutiko ir su pareiškėjų skundu.

Pareiškėjai I. G. ir M. G. atsiliepimu į prašymą prašė prašymo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens Č. S. prašymo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 31 d. nutartį nutraukti bylą pareiškėjams atsisakius skundo, nenagrinėjo pareiškėjų skundo reikalavimų, t. y. nevertino Tarnybos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 1SS-2733-(8.5.) ir reikalavimo įpareigoti Tarnybą atnaujinti Projekto patikrą teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos sprendime, kurį pareiškėjai skundė šioje byloje, be kitų aplinkybių, nurodyta, jog Projekto tikrinimas yra nutrauktas, nes yra pasibaigęs Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2013 m. gegužės 7 d. išduotų Planavimo sąlygų rajonų lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-152(2.15.1.21-MP-2) galiojimo laikas. Teismas pabrėžė, kad šis sprendimas nėra panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikytinas galiojančiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų skunde ir Č. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tiek pareiškėjai, tiek Č. S. siekė prie savo nuosavybės teisėmis valdomų sklypų prijungti įsiterpusį sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo sklypą, tarp jų yra kilęs konfliktas. Šios žemės sklypų pertvarkymo (sodininkų bendrijos bendro naudojimo sklypo prijungimo) procedūros buvo sustabdytos, nes atsakovas nutraukė Projekto tikrinimą, pasibaigus planavimo sąlygų galiojimui.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų inicijuotas Projekto, į kurį buvo įtraukta ir Č. S., patikrinimo nutraukimas, ką padarė Tarnyba, tenkino Č. S. interesus tik tuo požiūriu, kiek ji dėl asmeninių priežasčių konfliktavo su pareiškėjais. Teismo vertinimu, tai nereiškia, kad pareiškėjams atsisakius skundo ir teismui nutraukus bylą, buvo apginti Č. S. interesai. Teismas pažymėjo, kad nei byloje, nei kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pateikta jokių duomenų, jog pareiškėja būtų prieštaravusi žemės sklypų suformavimo ir pertvarkymo vykdomoms procedūroms, kai dar galiojo planavimo sąlygos, taip pat nėra rašytinių įrodymų, kad šios procedūros buvo sustabdytos ar pareiškėjų ginčijamas Tarnybos sprendimas priimtas siekiant apginti galimai pažeistas Č. S. teises ir teisėtus interesus.

Teismas darė išvadą, kad teismui galutiniu procesiniu sprendimu nutraukus bylą, trečiojo suinteresuoto asmens Č. S. interesai dėl įsiterpusio žemės sklypo prijungimo nebuvo patenkinti, o jų įgyvendinimas pareiškėjų iniciatyva grąžintas į pradinę stadiją, t. y. pareiškėjai iš naujo inicijavo žemės sklypų projektavimo procedūras. Teismas konstatavo, kad šiuo aspektu atsakovui palanki bylos baigtis realios įtakos Č. S. teisių ir pareigų apimčiai neturėjo, todėl ABTĮ 40 straipsnio prasme nelaikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas Č. S. naudai. Teismas darė išvadą, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatas Č. S. teisės į teismo išlaidų atlyginimą neįgijo.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti Č. S. iš pareiškėjų 1 489,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Č. S. nurodo, kad nesutiko su Projektu, kurio rengimo procedūras pareiškėjai siekė atnaujinti ir tęsti, nesutiko su pareiškėjų skundu, todėl teismo nutartimi nutraukus bylą akivaizdžiai buvo apgintos jos teisės ir (ar) interesai. Č. S. paaiškina, kad tarp jos ir pareiškėjų buvo nesutarimas būtent dėl Projekto. Atsiliepime į patikslintą skundą ji nurodė nesutinkanti tiek su pareiškėjų skundu, tiek su pačiu Projektu. Č. S. nurodo, kad nespėjo teikti skundo dėl Projekto, nes atsakovas nutraukė Projekto patikrinimą. Č. S. tvirtina, kad bylos nutraukimas turėjo realią įtaką jos teisių ir pareigų apimčiai, nes jos lūkesčius ir teisėtus interesus pažeidžiantis Projektas niekada nebegalės būti patvirtintas. Č. S. atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nesavalaikiai atsisakė skundo, piktnaudžiavo procesu.

Pareiškėjai I. G. ir M. G. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens Č. S. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjai paaiškina, kad įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir privatizacijos procese Č. S. dalyvavo, kaip asmuo, pareiškęs prašymą privatizuoti įsiterpusį žemės sklypą, suderinęs sklypo planą, pasirašęs susitarimą dėl įsiterpusio žemės sklypo privatizacijos proporcijų, gavęs valstybinių ir savivaldos institucijų leidimus ir sprendimus dėl sklypo suformavimo ir privatizacijos eigos. Pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės ir dokumentai buvo susiję su sklypo suformavimo ir privatizacijos eiga ir leidimais Č. S. atžvilgiu. Č. S. sprendimų neskundė, pareiškimo, kuriuo būtų atsisakiusi pirminio prašymo privatizuoti įsiterpusį žemės sklypą ar pareiškimo, prašančio perprojektuoti sklypus ar atsisakant parašo ant suderintų planų, nepateikė. Pareiškėjų manymu, jų siekis apginti teisę į įsiterpusio žemės sklypo privatizaciją pagal jau pateiktus dokumentus niekaip neprieštaravo Č. S. interesams. Pareiškėjai nurodo, kad, kreipdamiesi į teismą, neginčijo Č. S. teisių ar pareigų ir galimas teismo sprendimas nebūtų turėjęs įtakos privalomiems Č. S. veiksmams, jei ji būtų persigalvojusi įsiterpusį žemės sklypą privatizuoti. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Č. S., nurodydama, jog nesutiko su parengto projekto sprendiniais, nepateikė jokių įrodymų, kad tokį nesutikimą būtų išreiškusi ruošiant projektą, nustatant įsiterpusio sklypo ribas, atsisakant derinti paruoštą projektą. Teismo nutartis dėl administracinės bylos nutraukimo nedarė takos norminiams aktams, reguliuojantiems įsiterpusio žemės sklypo privatizavimo procedūras, todėl Č. S. teisių ir pareigų apimtis šiame procese nei padidėjo, nei sumažėjo, nes jai išliko teisė privatizuoti dalį įsiterpusio žemės sklypo. Pareiškėjai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi buvo įpareigoti skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodyti su įsiterpusiu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkus. Pareiškėjai paaiškina, kad ginčas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo kilo ne tarp Č. S. ir pareiškėjų, o gretimybėje, šalia sodininkų bendrijos esančio žemės sklypo savininkei D. P. pradėjus rašyti skundus žemėtvarkos institucijoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens Č. S. prašymo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens Č. S. teisės ar teisėti interesai nebuvo apginti, todėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

Nesutikdama su skundžiama nutartimi, Č. S. atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjų atsisakymas nuo skundo prilygintinas teismo sprendimui jos naudai, kadangi teismo nutartimi nutraukus bylą akivaizdžiai buvo apgintos jos teisės ir (ar) interesai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, kad pagal ABTĮ 40 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama. Todėl sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti, ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju šio asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą), taigi, atitinkamai ir dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtų išlaidų. Ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai trečiojo suinteresuoto asmens dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą faktiškai patirtos išlaidos nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, ir, priešingai, situacija, kuomet trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš skundo atsisakiusio pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva arba tais atvejais, kai bylos nutraukimas niekaip neįtakojo trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde ginčijo Tarnybos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 1SS-2733-(8.5), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog Projekto tikrinimas yra nutrauktas. Kaip matyti iš atsakovo Tarnybos atsiliepimo į pareiškėjų patikslintą skundą (t. I, b. l. 104-111), atsakovas sutiko, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Projekto patikros, ir paaiškino, kad dėl pateikto D. P. skundo Projekto patikra buvo sustabdyta. Atsakovas taip pat nurodė, kad D. P. skundas dar nėra išnagrinėtas, nes iš kompetentingų institucijų dar nėra gauta reikalinga informacija, kuria vadovaujantis būtų galima padaryti išvadą, jog į Projekte projektuojamą įsiterpusį valstybinį žemės plotą patenkantis kelias patenka į sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritoriją ir jį pareiškėjai gali privatizuoti. Kaip matyti iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 28 d. pažymos Nr. 45 (t. I., b. l. 138), išduotos Č. S. ir I. G., abu šie asmenys išreiškė valią privatizuoti šalia jų sklypų esantį laisvą valstybinės žemės plotą. Pareiškėjai nuo skundo atsisakė todėl, kad pradėtos tapačios žemės sklypų suprojektavimo procedūros dėl ginčo sklypų sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A30-2999 nustatė, kad pradedamas rengti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad, nors trečiasis suinteresuotas asmuo Č. S. atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą nesutiko su pareiškėjų skundo reikalavimais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Č. S. būtų prieštaravusi žemės sklypų suformavimo ir pertvarkymo vykdomoms procedūroms. Pareiškėjų ginčijamas Tarnybos sprendimas nebuvo priimtas siekiant apginti galimai pažeistas Č. S. teises ir interesus. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į pareiškėjų skundą, juo Projekto patikra buvo sustabdyta dėl kito asmens – D. P. paduoto skundo nagrinėjimo. Be to, esant iš naujo inicijuotoms žemės sklypų projektavimo procedūroms, teismo nutartis nutraukti bylą negalėjo turėti jokios įtakos Č. S. teisių ir pareigų apimčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Č. S. trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą buvo įtraukta ne pareiškėjų iniciatyva, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. spalio 18 d. nutartimi nustačius, kad asmenys, kurių žemės sklypai ribojasi su įsiterpusiu žemės sklypu, kurį norima prijungti prie pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pareiškėjai būtų piktnaudžiavę procesu ir nesavalaikiai atsisakę skundo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl trečiojo suinteresuoto asmens Č. S. atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Č. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas