Legislator Case Law & Legislation
711be19f-609d-4ebe-a6d6-266ceb43b7e8 AI generated

711be19f-609d-4ebe-a6d6-266ceb43b7e8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 711be19f-609d-4ebe-a6d6-266ceb43b7e8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui – A. B. paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2012 metais teisėtumo.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 2/17 pareiÅ¡kėjui nuo 2005 m. gruodžio 14 d. neterminuotai paskirta 340,54 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (b. l. 15). Nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d., vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjui mokama sumažinta valstybinė pensija.

Legislator headnote

AI generated

711be19f-609d-4ebe-a6d6-266ceb43b7e8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarime konstatuota, kad jei įstatymu nustatyta kita, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardyta, pensija, pagal KonstitucijÄ ji turi bÅ«ti garantuota nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme. Ä®statymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, Å¡i asmens įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis yra sietini ir su Å¡io asmens nuosavybės teisių apsauga (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2507-815/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00583-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 6.6.1; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2013 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės SuÅ¡inskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo – A.

B. skundÄ atsakovėms – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas – A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 7 d. sprendimÄ Nr. 1D-1582(11);1.2. solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 2 083,80 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį;1.3.

įpareigoti atsakovu toliau jam mokėti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtÄ 374,59 Lt pensijÄ .2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) sprendimu jam buvo paskirta 374,59 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų pensija. Nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 gruodžio mėnesio atsakovas LR VRM iÅ¡mokėjo sumažintÄ valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ .2.2. 2013 m. sausio 9 d. jis kreipėsi į LR VRM, kaip į institucijÄ kuri skaičiuoja ir iÅ¡moka valstybines pareigÅ«nų pensijas, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį. 2013 m. vasario 7 d. iÅ¡ LR VRM gavo atsakymÄ , kad neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis jam nebus grÄ Å¾inta.2.3.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2010 m. sausio 1 d. Å io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.2.4. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi yra įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigÅ«nų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas mokamÄ valstybinės pareigÅ«no pensijos dydį susiejo su tam tikrų pajamų turėjimu ir dar kartÄ Ä¯tvirtino jos sumažinimÄ .

Å iuo atveju ir taip sumažinus pensijos dydį, dėl socialinės padėties yra diskriminuojamas dirbantis asmuo, kuriam mokama pareigÅ«no pensija. Didelis pensijos dydžio sumažinimas gali nulemti priverstinį pensininko apsisprendimÄ atsisakyti darbo. Pagal Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ . Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis varžo dirbančio pensininko, gaunančio valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ teisę laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ dėl jo socialinės padėties.

Be to, pensijos dalies praradimas vien dėl to, kad pasikeitė pensininko socialinė padėtis, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai.2.5. LR VRM, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, 1 ir 2 priede nurodytas formules, jam nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 metų gruodžio mėnesio neišmokėjo 2 083,80 Lt. 2.6. Aukščiau paminėtas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.2.7.

Senatvės ir invalidumo pensijos yra Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis nurodytos pensijų rūšys. Tačiau pagal KonstitucijÄ Ä¯statymu gali bÅ«ti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis nurodytos, pensijos ar socialinė parama (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos pensijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme (pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos) (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).2.8.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiÅ¡kia, kad įstatymu nustačius tam tikrÄ pensinį aprÅ«pinimÄ valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sÄ lygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų Å¡iÄ pensijÄ ir jÄ mokėtų. Taigi minėta Konstitucijos 52 straipsnio nuostata suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ Ä¯statymu nustatant tam tikrÄ pensijÄ Ä¯tvirtinti tokį teisinį reguliavimÄ kuris užtikrintų Å¡ios pensijos mokėjimÄ asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sÄ lygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).2.9.

Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimÄ pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sÄ lygas (išėjimas iÅ¡ tarnybos, tarnybos stažas, amžius ir kt.), įgyja teisę į tam tikrÄ Ä¯statyme nustatytÄ pensijÄ už tarnybÄ inter alia į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kartu prisiima įsipareigojimÄ tokiÄ pensijÄ paskirti ir jÄ mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sÄ lygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir mokėtų nustatyto dydžio iÅ¡mokas (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarime konstatuota, kad jei įstatymu nustatyta kita, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardyta, pensija, pagal KonstitucijÄ ji turi bÅ«ti garantuota nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme. Ä®statymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, Å¡i asmens įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis yra sietini ir su Å¡io asmens nuosavybės teisių apsauga (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).

Todėl pagal Konstitucijos 23 straipsnį asmenys, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).2.10. Teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).2.11.

Nuosavybės teisę gina ir tarptautinės teisės aktai. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, garantuojant kai kurias kitas teises ir laisves, be tų, kurios joje nurodytos, Pirmojo protokolo (toliau – ir Pirmasis protokolas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe, kad iÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatytos kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisės disponuoti savo nuosavybe gynyba taikoma ne tik valstybių civiliniuose įstatymuose nurodytiems nuosavybės teisės objektams, bet ir teisei į pensijÄ , atsiradusiai dėl darbo (byla Gaygusuz prieÅ¡ AustrijÄ (Cour eur.

D. H., arret Gaygusuz c. Autriche, du 16 septembre 1996, Recueil 1996-1V)), teisei į senatvės pensijÄ (byla VVessels-Bergervoet prieÅ¡ Nyderlandus (Cour. Eur. D. H., arret Wessels-Bergervoet c. Pays-Bas du 4 juin2002)) ir kt.2.12. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas inter alia reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausiÄ teisinę galiÄ ir kad įstatymai bei kiti teisės aktai turi atitikti KonstitucijÄ .

Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).

Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lÅ«kesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d. nutarimai).2.13. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymÄ Ä¯gijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡ios teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).2.14.

Taigi įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensijÄ , pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sÄ lygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprÅ«pinimo santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas).2.15. Konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga nereiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta pensinio aprÅ«pinimo sistema negali bÅ«ti pertvarkoma.

Pertvarkant Å¡iÄ sistemÄ kiekvienu atveju privalu paisyti Konstitucijos. Jeigu pertvarkant pensijų sistemÄ neliktų įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytų pensijų arba Å¡ių pensijų teisinis reguliavimas bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingÄ susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama. Ä®statymų leidėjas, pertvarkydamas pensijų sistemÄ taip, kad pakeičiami pensinio aprÅ«pinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriama ir mokama pensija, pensijos skyrimo ir mokėjimo sÄ lygos, pensinio aprÅ«pinimo dydžiai, privalo numatyti pakankamÄ pereinamÄ jį laikotarpį, per kurį asmenys, dirbantys tam tikrÄ darbÄ ar atliekantys tam tikrÄ tarnybÄ suteikiančiÄ teisę į tam tikrÄ pensijÄ pagal ankstesnį reguliavimÄ galėtų pasirengti tokiems pasikeitimams (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).2.16. 2012 m. vasario 6 d.

Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Å iame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) aiÅ¡kinant kartu su Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 1 priede įtvirtintu teisiniu reguliavimu, asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartÄ perskaičiuojamos taikant koeficientÄ apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nustatytÄ formulę.

Kitaip tariant, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinės pensijos perskaičiuojamos draudžiamųjų pajamų turintiems ir privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamiems asmenims, dirbantiems tam tikrÄ darbÄ , iÅ¡skyrus asmenims, užsiimantiems tam tikru verslu. Pastariesiems valstybinės pensijos dar kartÄ perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse, buvo nustatyta, kad tam tikrÄ darbÄ dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, valstybinės pensijos sumažinamos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Aptariamu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbi jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo sumažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.2.17.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonominei krizei ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius bÅ«tina paisyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiÅ«ra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbÄ valstybėje esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija bÅ«tent dėl to bÅ«tų mažinama daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba kokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.2.18.

Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

II Atsakovės – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 20–21) nurodė, kad su skundu nesutinka, pateikia tokius argumentus.1. PareiÅ¡kėjas neginčija pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. PareiÅ¡kėjui nuo 2010-06-06 iki 2012-08-31 įskaitytinai buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis, nes pareiÅ¡kėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. pensija perskaičiuota atitinkamu koeficientu pagal kitusias draudžiamÄ sias pajamas.

Ši norma pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, tačiau Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarime dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai išaiškino, kad Konstitucinio Teisino nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį: „Minėta, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį. Minėta ir tai, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, įstatymų leidėjui nekyla pareigos nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia būtų nukreipiama retroaktyviai, o ne į ateitį“.

Todėl Å¡io teismo 2012-02-06 nutarimas galioja tik į ateitį ir negali bÅ«ti taikomas ginčijamam sprendimui, nes santykių iki nutarimo įsigaliojimo nutarimas teisiÅ¡kai neveikia.2. Pagal nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Ä¯statymų leidėjas galėjo nustatyti, kad įstatymas, kuriuo pagal Konstitucinio Teismo nutarimÄ buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis galiotų retroaktyviai: „Vadinasi, Konstitucija, inter alia jos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ inter alia Seimo aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai, nepaneigia Seimo teisės nustatyti tokį naujÄ teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, t. y. naujÄ teisinį reguliavimÄ taikyti ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas.“3.

Tačiau įstatymų leidėjas to nepadarė nei Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu, nei kitu įstatymu. Todėl ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusiÄ teisę – LR VRM sprendimai dėl pareiÅ¡kėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui – A. B. paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2012 metais teisėtumo.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 2/17 pareiÅ¡kėjui nuo 2005 m. gruodžio 14 d. neterminuotai paskirta 340,54 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (b. l. 15). Nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d., vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjui mokama sumažinta valstybinė pensija.

Nuo 2010 m. gegužės mėn. pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpais turėjo draudžiamųjų pajamų (b. l. 8, 19).2. Tačiau Å¡ioje byloje kyla klausimas, per kokį terminÄ pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę ginti savo teises.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogijÄ taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad turėtų bÅ«ti taikomas trejų metų terminas.

Tačiau nuo 2013 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis buvo pakeistas, darant nuorodÄ Ä¯ Valstybinio socialinio draudimo įstatymÄ , kurio 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ) ar sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų kÅ«rybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali bÅ«ti atnaujinamas.

Skundų nagrinėjimo tvarkÄ Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas, kuris tik 2013 m. sausio 9 d. kreipėsi į vidaus reikalų ministrÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti paskirtos valstybinės pensijos už tarnybÄ nepriemokÄ (b. l. 18), praleido terminÄ , nes apie pensijos mažinimÄ Å¾inojo dar nuo 2010 m. sausio mėn. (b. l. 8, 19). Todėl Vidaus reikalų ministerija 2013 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 1D-1582(11) pareiÅ¡kėjo skundo turėjo nenagrinėti (b. l. 6-7; 16-17).Vadinasi, Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 1D-1582(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ naikintinas, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatų, priimtas VRM veikiant ultra vires, o Å¡i administracinė byla nutraukiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes pareiÅ¡kėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos, jos terminų, ir ja nebegalima pasinaudoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 7 d. sprendimÄ Nr. 1D-1582(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ ir Å¡iÄ administracinę bylÄ nutraukti.BylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                        Mefodija Povilaitienė                                                                                                                      Ernestas Spruogis                                                                                                                      Nijolė Sušinskienė