711a5ec2-0561-472f-8845-e2c7aaa33b9e · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1641-530/2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01538-2013-3                  Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.5.1; 1.2.4.8; 1.2.5.4; 2.1.3.9; 2.. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, kaltinamajam V.

S., nukentėjusiajai G. S., ekspertui Ąžuolui Sutkui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1968-03-14, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbantis BSB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pirmininku, AB „(duomenys neskelbtini)“, bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,n u s t a t ė : V.

S. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-11-25 apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo Å¡eimos nariui - kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei G. S., kumščiu smogė ne mažiau 6 smÅ«gių ir spyrė ne mažiau 6 spyrių į įvairias kÅ«no vietas, tempdamas už plaukų trankė jos galvÄ Ä¯ sienÄ , grindis, suėmė abejomis rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir jÄ smaugė, tokiu bÅ«du padarė, poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, taip nukentėjusiajai G.

S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti savo buvusiÄ sutuoktinę G. S., esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, o bÅ«tent: 2013-11-25 apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sakydamas G. S., kad užmuÅ¡, kumščiu smogė jai ne mažiau 6 smÅ«gių ir spyrė ne mažiau 6 spyrių į įvairias kÅ«no vietas, tempdamas už plaukų trankė jos galvÄ Ä¯ sienÄ , grindis, suėmė abejomis rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir jÄ smaugė, tuo padarė poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .K.

V. S. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡važiavęs į ItalijÄ , 10 parų nebuvo namuose. Parvažiavęs, namuose rado nukentėjusiÄ jÄ ir giminaitę A. P., geriančias vynÄ , gerokai apgirtusias. Buvo akivaizdu jog 10 dienų G. S. nebÅ«ta namuose, valgyti nieko nebuvo, dujinė viryklė nevalyta. Davė suprasti, kad A. P. važiuotų namo, kuri iÅ¡sikvietusi vyrÄ , iÅ¡važiavo. Jis su ja kalbėjosi, atidarė dar vienÄ butelį vyno, papriekaiÅ¡tavo, kad vaikas permaitintas. Jis vienÄ taurę iÅ¡gėręs vyno nuėjo maudytis, o ji toliau gėrė.

Po to, paguldžius vaikÄ , jie kartu pažiÅ«rėjo televizorių ir nuėjo miegoti. Jis bandė jÄ kalbinti, meilintis, tada ji Å¡oko, sakydama, jog jis trukdo miegoti. Tuomet ji atsinešė, pasistatė taurę vyno. Nežino, kokiu bÅ«du sudaužė taurę ir ja smogė jam. Jis gindamasis bandė iÅ¡vengti, bet gavo dÅ«rius į nugarÄ . Jis kažkiek jÄ pastÅ«mė, pagriebė už rankos, už sprando, apsiramino, tada paleido. Kiek sudavė jai smÅ«gių negali pasakyti, nes gynėsi. Ji taikėsi su stiklo Å¡uke durti jam į kaklÄ , bet jis spėjo pakelti rankÄ , kliuvo į rankÄ .

Jis buvo visas kruvinas, stipriai kraujavo, paprašė pagalbos. Sienos buvo kraujuotos. Ji atsigulė. Jam susitvarsčius žaizdas, ji atėjusi vėl jį puolė, tuomet jis jÄ pastÅ«mė, ji griuvo. Atsikėlusi bėgo į kambarį dukrÄ pasiimti, bet jis neleido vaiko žadinti naktį. Apsiginčijo, ji atidarė duris ir išėjo. Jis raktus, pinigus išėmė iÅ¡ jos piniginės, nes ji buvo iÅ¡ bendrų paėmusi du po 200 litų, jis iÅ¡siėmė 170 ar 180 litų. Jai išėjus, jis pradėjo tvarkytis, rinko stiklus, plovė sienas.

Jam reikėjo iÅ¡kviesti policijÄ , bet pradėjo tvarkytis, bijojo, kad dukra eidama, nesusižeistų. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, įsileido, prašė, kad vežtų G. S. nustatyti girtumÄ , bet jie neklausė. Ji pasiėmusi savo daiktus, greitai ir išėjo. Su nukentėjusiÄ ja iÅ¡siskyrę jo iniciatyva, bet gyveno kartu. Å is įvykis jos trečias iÅ¡puolis. Tokie įvykiai Å¡eimos gėda, todėl niekam nesakė. VisiÅ¡kai neigia kaltinimÄ dėl grasinimo nužudyti, nukentėjusioji meluoja.

Teigia, jog nukentėjusioji jį terorizuoja dėl turto, pinigų. Jam net teko suraÅ¡yti testamentÄ , dukros vardu. Mano, jog įtakÄ jai daro jos mama O. A. Ž., o G. S. neturi įgÅ«džių gyventi, tankiai bÅ«na agresyvi. Nukentėjusioji G. S. parodė, kad kaltinamasis jos buvęs sutuoktinis. Ä®vykio dienÄ grįžo iÅ¡ komandiruotės. Vyras mėgėjas iÅ¡gerti. Grįžo iÅ¡gėręs ir dar iÅ¡gėrė namuose. Jam nepatiko, kad buvo namuose giminaitė su vaikais, nepatinka triukÅ¡mas. Ji su giminaite buvo pasivaiÅ¡inę vyno, buvo lengvai apsvaigusi, iÅ¡gėrė vienÄ taurę vyno.

Prasidėjo priekabiavimai, tai tas netinka, tai vaikas perÅ¡ertas, nors vaikas yra normalus. VisÄ vakarÄ nerimas, jis blaÅ¡kosi, daiktus dėlioja, tai televizorių žiÅ«ri. Visi pykčiai bÅ«davo jam esant iÅ¡gėrusiam, pradeda žeminančiai Å¡nekėti, dėl visko priekaiÅ¡tauti, pavydėti. Atsigulus ir beužmiegant, pajuto, jog jÄ spardo, neleidžia miegoti. Ji papriekaiÅ¡tavo, prašė liautis, nes jai ryte reiks eiti į darbÄ . Jis su keiksmažodžiais spirti, pirmÄ nepataikė, antrÄ pataikė.

Tuomet ji metė į jį taurę. Nežino, iÅ¡ kur pas jį tie sužalojimai. Neįsivaizduoja, iÅ¡ kur galėjo bÅ«ti sienos sulaistytos vynu ir tas susibadymas, grynai inscenizacija. Taurė sudužo į jį. Ant žemės buvo pribirę smulkių Å¡ukių, jas surinko. Jis pradėjo jai grasinti „bus tau Å¡akės, aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“. Jai grasinimai yra pastovÅ«s. Ji jam atnešė pleistrÄ , jis užsiklijavęs žaizdÄ , pradėjo jÄ talžyti, trenkė į sienÄ , antrÄ sykį trenkė, po to ji bėgo į kitÄ kambarį, vėl trenkė galvÄ , ji nukrito.

Pastoviai trankė paėmęs už plaukų. Atsitrenkė su kakta į sienÄ , kaktoje buvo guzai, nuskėlė priekinį dantį. Nežino, kodėl teismo ekspertas surašė tik kraujosruvas. Ji norėjo pasiimti vaikÄ ir iÅ¡eiti, neleido. Išėjusi iÅ¡ namų, paskambino giminaitei ir papasakojo situacijÄ , po to iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykus policijos pareigÅ«nams nuėjo į namus, pasiėmė daiktus ir vaikÄ . Skyrybos buvo dėl vyro iÅ¡gėrinėjimų, bet iÅ¡situokė bendru sutikimu.

Ji nevertė jo raÅ¡yti testamentÄ . Dėl Å¡itų sužalojimų nesikreipė į medikus, tuo metu atostogavo, nedarbingumo neturėjo. Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamasis jai dėdė. Ä®vykio vakarÄ ji su vaikais buvo pas G. S. namuose. Atnešė vaikams rÅ«belių, jos pasivaiÅ¡ino vynu, iÅ¡gėrė abi po dvi taures vyno. Dėdė grįžo, kai buvo praleidę gal valandÄ , pusantros. Atidarė kitÄ pakuotę vyno. Jis nepasitenkinimo nerodė, kad rado jas geriančias, nes buvo ne pirmas kartas.

Kai jis grįžo, ji greitai išėjo, nes jos atvažiavo paimti vyras. Nebuvo kada pabendrauti, jis grįžo iÅ¡ kelionės, buvo blaivus. Po to apie 24 val. jai paskambino G. S. ir pasakė, kad susiginčijo su vyru, apsistumdė ir ji eina pas mamÄ , liko dukra, kÄ daryti. Jai neatrodė rimta, nes bÅ«tų iÅ¡ karto policijÄ kvietus, o jai skambino ir kalbėjosi logiÅ¡kai suprantamai, kaip normalus žmogus apie vaikÄ , nebuvo isterijoje, kad nebÅ«tų galima susiÅ¡nekėti. IÅ¡ jos balso nesuprato jog bÅ«tų buvusi sumuÅ¡ta ar įbauginta.

Liudytoja nukentėjusiosios mama Ona A. Ž. parodė, kad prieÅ¡ tai buvo smurtas. Jis iÅ¡sigalvodavo, kliedėdavo, kad ji valkatauja, iÅ¡ darbo išėjus su kažkuo susitikinėja, neaiÅ¡ku, kÄ jis gali sugalvoti. Buvo ne vienas kartas. Å io įvykio metu pas jÄ atėjo G. apsiverkusi, susinervavusi, iÅ¡muÅ¡tas dantis, pasakė sumušė. Duktė pasakojo, kad V. S. pradėjo priekaiÅ¡tauti, nesÄ mones kalbėti, po to už plaukų griebė, trenkė du kartus į sienÄ , apspardė, smaugė. Sakė atėmė raktÄ , pinigus iÅ¡ piniginės iÅ¡kraustė ir iÅ¡stÅ«mė.

Ji dažnai sakydavo, kad jis neprognozuojamas, grasindavo, o ji palikus vaikÄ . IÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavus, nuėjo į butÄ , pasiėmė vaikÄ . Paskui ji parašė pareiÅ¡kimÄ . Dukra tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėrusi, geria kartu, nors žino, kad jis agresyvus. Dukra gyvena pas jį, nes jis žadėjo bÅ«ti geras, atsipraÅ¡inėjo.Ekspertas Ąžuolas Sutkus paaiÅ¡kino, kad su specialistų iÅ¡vadomis susipažinęs. D. S. sužalojimų – sužalota 26 dienÄ , o apžiÅ«ra 27 dienÄ , praėjus pusantros paros po įvykio, per tokį laikotarpį turėjo kraujosruvos kakle iÅ¡ryÅ¡kėti.

Galvoje kraujosruvos plaukuotoje dalyje paprastai būna neryškios, ryškiausia būna patinimas. Jos turėjo matytis, jeigu buvo žiūrėta. Dėl danties nuskėlimo sveikatos sužalojimo mastas nesikeistų – nežymus, tik protezavimo išlaidos, bet visumoje jam nepakaktų dokumentų, kad dantis nuskeltas, ar labai šviežiai, baltesnis, aštresnis. Sutinka su daktarės išvada. Laikrodžiu galėjo nuskelti dantį, jeigu dantis buvo plombuotas. Paprastai nuo smūgio ranka, dantis neskyla, gali skilti nuo sukandimo.

Nuo rankos turi bÅ«ti ir lÅ«pos, ir dantenos sužalotos. D. S. sužalojimų – jų yra 12, kairės Å¡launies, žasto nugariniame pavirÅ¡iuje, ties kairės pusės mentimi. Pagal dislokacijÄ , negalėjo pats susižaloti mentę. DeÅ¡inės blauzdos užpakaliniam pavirÅ¡iuje labai lengvai pasiekiama. Tos žaizdos pagal visÄ apraÅ¡ymÄ yra pjautinės aÅ¡triu daiktu. Žaizdos padengtos iÅ¡kiliais Å¡aÅ¡ais. Žaizda nuo įbrėžimo skiriasi, ne kiauryminis, o čia 2,5 žaizda, didelė, reikėtų siÅ«ti.

A. S., ekspertas nustatė, kad kiti sužalojimai buvo nedideli, tačiau kairiam žaste ir blauzdoje – buvo žaizdos, nes likę randai. Mentėje yra likę nedideli randeliai.Specialisto išvada Nr.G3104/13(02), G. S. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis devynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-11-25. Poodinės kraujosruvos nugaros srityje galėjo būti padarytos nugriuvus ar atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b.1.13).Specialisto iÅ¡vada Nr. G3101/13(02) V. S. konstatuota pavirÅ¡inės pjautinės žaizdos nugaroje, kairio peties srityje, kairiajame žaste, deÅ¡inėje blauzdoje, pjautinės žaizdos kairiajame žaste, nugaroje , viso dvylika sužalojimų. Sužalojimai padaryti aÅ¡triu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti stiklo Å¡ukės. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2013-11-25. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b.1.42).K.

V. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.. K. V. S. paaiÅ¡kinimai, nukentėjusiosios G. S. bei posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, specialisto pateiktos iÅ¡vados patvirtina, kad V. S. 2013-11-25 apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei G. S., sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvas nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje.

K. V. S. nors ir pripažino smÅ«gių sudavimÄ , tačiau tvirtino, kad jie buvo suduoti ginantis nuo agresyviai nusiteikusios neblaivios G. S., kai Å¡i jį gulintį puolė su nuskelta stikline taure. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir specialisto Ąžuolo Sutkaus paaiÅ¡kinimų teisme matyti jog V. S. iÅ¡ties buvo konstatuota 12-ka pjautinių žaizdų, kurios galėjo bÅ«ti padarytos stiklo Å¡ukėmis. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalį nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki.Kaltinamojo V. S., nukentėjusiosios G. S. paaiÅ¡kinimais, specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad G. S. turėdama rankoje stiklo Å¡ukę puolė V. S., metė Å¡ukę į jį, po to taikėsi su stiklo Å¡uke durti jam į kaklÄ , pasekmė – pavirÅ¡inės pjautinės žaizdos nugaroje, kairio peties srityje, kairiajame žaste, deÅ¡inėje blauzdoje, pjautinės žaizdos kairiajame žaste, nugaroje.

Tokie nukentėjusiosios veiksmai įrodo kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , buvus realų pavojų kaltinamojo sveikatai, todėl pagrįstai laikytina, kad V. S. tiesioginio pavojaus sÄ lygomis turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir ja teisėtai pasinaudojo, suduodamas jai smÅ«gius, bei pastumdamas jÄ , ko pasekoje pastaroji atsitrenkė į kietus pavirÅ¡ius, kas ir užfiksuota specialisto iÅ¡vadose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ( b.l. 13). Teismas vertina ir tas aplinkybes, kad tiek S., tiek S. neneigė vartoję alkoholinius gėrimas, tad teismas turi pagrindo manyti, jog tiek V.

S., tiek G. S. Å¡io įvykio metu buvo neblaivÅ«s. Vertinant jų parodymus privalu atsižvelgti į jų abiejų neblaivumÄ , Å¡io įvykio metu ir aplinkybių atpasakojimÄ . G. S. nurodo, kad ginčas prasidėjo nuo to, kai V. S. jai įspyrė koja, gulinčiai lovoje. Tuo tarpu apklausta pas tyrėjÄ nurodė, kad V. S. bandė jai įspirti, tačiau jam nepavyko ir ji atsikėlė iÅ¡ lovos ( b.l. 8). Apie V. S. sužalojimÄ stiklo Å¡ukėmis G. S. apklausoje nenurodė. Gi V. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad konfliktuoti pradėjo buvusi sutuoktinė dėl to, kai jis gulėdamas lovoje ėmė jai meilintis kaip vyras, ji pareikalavo atstoti nuo jo, bei leisti miegoti.

Teismas įvertinęs tai, kad abu buvę sutuoktiniai, atsigulė į tÄ pačiÄ lovÄ , rodo, jog tarp jų jokio konflikto iki to nebuvo. Tai, kad G. S. pasirinko tokį atsakÄ Ä¯ buvusio sutuoktinio pasiÅ«lymÄ , rodo, kad visas konfliktas, smurto naudojimas prasidėjo nuo to, kai stiklo Å¡ukėmis buvo užpultas ir žalojamas V. S.. G. S. nurodė, kad stiklo taurė sudužo atsitrenkusi į S., kas tikrai mažiau tikėtina, nei V. S. teiginys, jog G. S. nuskėlusi stiklo taurę su Å¡ukėmis puolė V.

S. ir Å¡iam besiginant kliuvo į rankÄ , nugarÄ bei peties sritį. Esant puolimui, akivaizdu jog siekis apsiginti yra natÅ«ralus, juo labiau, kad V. S. buvusios sutuoktinės atžvilgiu nenaudojo jokio įrankio, o smÅ«gius sudavė ranka, nuo ko pastaroji nugriuvo. Specialisto iÅ¡vada objektyviai nustatyta, kad G. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad dalis sužalojimų nugaroje galėjo gautis griÅ«vant ir atsitrenkiant į kietus pavirÅ¡ius. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad tiriamoji specialistei paaiÅ¡kino, jog jai buvo sumuÅ¡ta galva, kumščiu sumušė veidÄ , galvÄ trenkė į sienÄ , smaugė kaklo plote, tačiau specialistė atlikusi tiriamosios apžiÅ«rÄ , praėjus pusantros paros nuo įvykio, jokių sužalojimų veide, galvoje nerado ir jų neaprašė.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors ir nurodyta, jog rastas nuskeltas danties kraÅ¡tas, helio plombos dalis, tačiau dantenose ir lÅ«poje sužalojimai nekonstatuoti. Tai leidžia pagrįstai abejoti nukentėjusios parodymų teisingumu, tikrumu dėl galvos, veido sumuÅ¡imo. Gi liudytoja A. P., kuri buvo geruose santykiuose su nukentėjusiÄ ja, gėrė abi vynÄ , bendravo taip pat nurodė kitokias aplinkybes, nei pati nukentėjusioji: tai, kad V. S. grįžo iÅ¡ komandiruotės blaivus, tuo tarpu nukentėjusioji teigė, kad neblaivus.

A. P. teigė, kad abi iÅ¡gėrė po dvi taures vyno, o nukentėjusioji teigė, tik kad po vienÄ taurę. A. P. teigė jog telefonu jai paskambinusi G. S. teigė jog susipyko su V. S., tačiau iÅ¡ pastarosios kalbos nesuprato jog ji bÅ«tų pasimetusi, klaustų kÄ daryti, praÅ¡ytų pagalbos. Teismas įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ mano , jog V. S. veikė bÅ«tinosios ginties ribose, jų neperžengė, nes G. S. konstatuotas analogiÅ¡kai kaip ir V. S. nežymus sveikatos sutrikdymas (LR BK 28 str. 3 d.).

Ä®rodymų, kad V. S. grasino G. S. , iÅ¡skyrus G. S. parodymus duotus teisme dėl grasinimo, nėra. Apklausta iÅ¡ karto po įvykio ji Å¡ių aplinkybių nenurodė, tik nurodė, kad V. S. smurtavo ( b.l. 8). Apie grasinimus G. S. nurodė, tik 2013-12-17 apklausoje. Todėl teismas esant tokiam nenuoseklumui, jos parodymus Å¡ioje dalyje vertina kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Nustatyta, kad G. S. pirma puolė V. S. taurės Å¡uke, todėl tai parodo, jog ji veikė drÄ siai, V. S. nebijojo ir turėjo suprasti, kad gindamasis asmuo gali pavartoti ne tik smurtÄ bet ir grasinančio pobÅ«džio žodžius, kaip atsakÄ Ä¯ smurtÄ .

G. S. teisme teigė, kad po suduotų smÅ«gių V. S. nuėjo į voniÄ , o ji tuo tarpu rinko Å¡ukes, kas paneigia, kad jeigu ji bÅ«tų bijojusi V. S. ir jo grasinimų, tikėtina jog bÅ«tų pasirinkusi kitokį elgesio variantÄ , pabėgusi iÅ¡ namų. Nesant jokių objektyvių įrodymų dėl veikos numatytos LR BK 145str.1d. padarymo, V. S. iÅ¡teisintinas BPK 303str.1d. 1p. pagrindais. L. O. A. Ž. parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip suinteresuoto asmens, kadangi yra nukentėjusios motina ir akivaizdu, jog duoda savo dukrai palankius parodymus, dėl dukros bÅ«klės po įvykio.

Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog V. S. gulėdamas lovoje net nesiruošė naudoti smurtÄ , tuo tarpu G. S. puolė jį stiklo Å¡ukėmis. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodant, kad esant specifinei konfliktinei situacijai muÅ¡tynėms, abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tuo tarpu bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, Nr. 2K-316/2012, Nr. 2K-273/2012).Teismas konstatuoja, kad V.

S. veika formaliai atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymiams, tačiau G. S. V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, t.y. esant aplinkybei Å¡alinančiai baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl baudžiamasis procesas nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d.). Dėl veikos numatytos BK 145str.1d. V. S. iÅ¡teisintinas, nesant įrodymų jog padaryta veika numatyta LR BK 145str.1d..Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra. V. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 32, 33), laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu baudžiamasis procesas yra nutrauktas, taip pat į kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas parenkant kardomÄ jÄ priemonę, teismas sprendžia esant pagrindui panaikinti kaltinamajam skirta kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p., 303str.5d.1p. , 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas n u s p r e n d ž i a : V. S. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai. V. S. iÅ¡teisinti pagal LR BK 145str.1d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.V.

S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                       Danutė Giačaitė