A-552-2802-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-2802/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00566-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už visą pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Telšių apskrities VMI) viršininko 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. P1-251 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. G.“ (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti ją į Telšių apskrities VMI A lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidas.

Skunde (t. I, b. l. 2-4) paaiškino, kad atsakovas nesurinko duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nenustatė jos kaltės, Įsakymą priėmė vadovaudamasis prielaidomis, jog A. G. iš V. V., tariamai siekusio užmegzti gerus santykius su jį tikrinančiomis tarnybomis ir pasigerinti, kad nebūtų tikrinamas ateityje, priėmė dovaną. Pasak pareiškėjos, komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nevertino visų duomenų ir padarė klaidingą išvadą. Atsakovas neatsižvelgė į liudytojo A. U. parodymus. Vietoje to rėmėsi kritiškai vertintinais M. S. Z. bei E. B. paaiškinimais. Pareiškėjos manymu, tarnybinė nuobauda jai paskirta dėl konfliktų su Telšių apskrities VMI vadovu, kuriam nepatiko, kad A. G. ginčijo anksčiau jai skirtas tarnybines nuobaudas. Įsakymas priimtas siekiant susidoroti su pareiškėja.

Atsakovas Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 115-120) paaiškino, kad Įsakyme aiškiai įvardyti veiksmai, kurie laikytini šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, bei nurodyti teisės aktai, kurie buvo pažeisti ir kurių pagrindu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda. Nors ikiteisminis tyrimas pareiškėjos ir V. V. atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 punktu, tačiau, atsakovo nuomone, liko nepaneigta tikimybė, jog nusikalstama veika visgi buvo padaryta (ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybių surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo). Atsakovas nurodė, kad komisija, tyrusi tarnybinį nusižengimą, nustatė, jog pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, t. y. suprato savo atliekamos veikos priešingumą teisei, numatė žalingus šios veikos padarinius ir jų siekė. Paimdama dovaną ji diskreditavo Telšių apskrities VMI autoritetą. Komisija tinkamai įvertino liudytojų parodymus, kurie nebuvo šališki, nes tyrimo metu nenustatyta konfliktų tarp pareiškėjos ir liudytojų. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino Telšių apskrities VMI nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-720-03 pasisakė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 30 straipsnyje nustatyta teisės norma, kuri negali būti aiškinama plečiamai, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ne nuo tos dienos, kai padarytas nusižengimas turėjo paaiškėti. Nusižengimo paaiškėjimo diena yra išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo surašymo diena. Atsiliepime pažymėta, kad 2011 m. spalio 4 d. Telšių apskrities VMI įvyko reorganizacija. Pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta. Įsteigtos kitos, kurių dalis yra laisvos. Telšių apskrities VMI skelbia konkursus joms užimti, tačiau atsakovas nesutinka pareiškėją grąžinti į darbą, kadangi Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjos A. G. skundą tenkino iš dalies: pripažino A. G. atleidimą iš valstybės tarnybos (Telšių apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų) neteisėtu; panaikino Telšių apskrities VMI viršininko 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. P1-251 1 ir 2 punktą; pripažino, kad A. G. iš valstybės tarnybos (Telšių apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų) atleista teismo sprendimu; priteisė pareiškėjai iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, įpareigojant jos dydį apskaičiuoti atsižvelgiant į pareiškėjos turėtą nepertraukiamą stažą Telšių apskrities VMI bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė pareiškėjai iš atsakovo 913,14 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (t. I, b. l. 246-250).

Teismas nurodė, kad A. G. pripažinta 2010 m. rugpjūčio 19 d. padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kai atlikdama operatyvų patikrinimą su M. S. Z. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės bei Plungės rajono policijos komisariato darbuotojais gavo dovanų iš V. V.. Tarnybinė nuobauda jai skirta 2011 m. rugpjūčio 4 d. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant nuobauda galėtų būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą buvo praleistas 6 mėnesių terminas. Atsižvelgiant į tai, Įsakymo 1 punktas, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir 2 punktas, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš darbo, pripažinti neteisėtais.

Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja buvo atleista iš Telšių apskrities VMI Operatyviosios kontrolės skyriaus A lygio 6 kategorijos vyresniosios specialistės pareigų. Nuo 2011 m. spalio 4 d. įvyko Telšių apskrities VMI struktūros pakeitimai. Telšių apskrities VMI 2011 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. P1-178 Telšių apskrities VMI Operatyviosios kontrolės skyrius, taip pat ir pareiškėjos buvusi pareigybė, 2011 m. spalio 3 d. buvo panaikinti ir naujai nuo 2011 m. spalio 4 d. Telšių apskrities VMI nebeįsteigti. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė, Operatyviosios kontrolės skyriaus vykdytos funkcijos buvo perduotos Klaipėdos apskrities VMI. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog grąžinti pareiškėją į Telšių apskrities VMI A lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas nėra galimybės dėl organizacinių priežasčių, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 140 straipsnio 1 dalimi priteisė pareiškėjai vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (Darbo kodekso 297 str. 4 d.). Taip pat teismas padarė išvadą, kad pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo patirtų teismo išlaidų atlyginimą, t. y. 800 Lt skundo surašymo, 720 Lt atstovavimo, 8,40 Lt pašto ir 297,88 Lt kelionės išlaidų, kurios sumažintos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 ir 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 str. 2 d.).

III. Atsakovas Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti (t. II, b. l. 11-14).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas neteisingai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio reikalavimus, neįvertino to paties straipsnio 4 dalies nuostatų. Kaip teisminė praktika ginčijamam atvejui netinkamai prilyginta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3689/2011. Šiuo atveju ginčas kilęs dėl tarnybinio nusižengimo, neturinčio baudžiamosios veikos požymių.

2. Teismas nepakankamai išanalizavo aplinkybes, įrodančias, kad tarnybinis nusižengimas turėjo baudžiamosios veikos požymių. A. G. tarnybinio tyrimo medžiaga buvo perduota Plungės rajono apylinkės prokuratūrai, o tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdytas, po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, vėl atnaujintas. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), 18 punktą, jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Šiai institucijai atsisakius iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą arba asmenį atleidus nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartyje konstatavo, kad Plungės rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą turėjo nutraukti ne vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 212 straipsnio 1 punktu, o BPK 212 straipsnio 2 punktu. Taigi nutraukiant ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu lieka nepaneigta galimybė, kad nusikalstama veika galimai buvo padaryta, tiesiog nėra galimybių (jos visos išnaudotos) surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

4. Vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi atsirado pagrindas pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš užimamų pareigų už šiurkštų Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 punkto (korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn), 4 punkto (piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas) ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 2 punkto (teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra) reikalavimų pažeidimą.

5. Tarnybinis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. rugpjūčio 30 d., sustabdytas – 2010 m. rugsėjo 13 d. Nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2011 m. liepos 21 d. A. G. buvo laikinai nedarbinga. Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. G. byloje buvo priimta 2011 m. birželio 15 d., todėl vadovaujantis Taisyklių 11 punktu tarnybinis tyrimas atnaujintas tik nuo 2011 m. liepos 22 d. Komisija išvadą surašė 2011 m. rugpjūčio 2 d., o nuobauda paskirta 2011 m. rugpjūčio 4 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad skiriant nuobaudą, kai baudžiamoji byla nutraukiama, dviejų mėnesių terminas nebuvo pasibaigęs (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė - valstybės tarnautojui skirtos tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų - teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas panaikino pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą tik tuo pagrindu, kad atsakovas praleido Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje numatytus terminus tarnybinei nuobaudai skirti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir materialinės teisės normų aiškinimu nesutinka.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, matyti, kad įstatymų leidėjas išskyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti. Visu pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra - kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Taigi tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialų – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies priešpaskutiniame sakinyje minimus atvejus patenka ir ikiteisminio tyrimo atlikimas. Nustatyti, ar konkrečioje asmens veikoje yra nusikalstamos veikos sudėtis, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą yra kompetentingos ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai, todėl ikiteisminio tyrimo atlikimas turi būti prilyginamas šioje teisės normoje tiesiogiai minimam kompetentingos institucijos patikrinimui. Tokį šios teisės normos aiškinimą pagrindžia ir tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalį , paaiškėjus, jog tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

Aiškinant šias teisės normas teleologiniu požiūriu, darytina išvada, kad tais atvejais, kai dėl valstybės tarnautojo veikos, kuri gali būti laikoma tarnybiniu nusižengimu, yra atliekamas Seimo kontrolieriaus tyrimas, ikiteisminis tyrimas ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas (pvz. sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas), įstatymų leidėjas numatė specialų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą ir leido tarnybinę nuobaudą paskirti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo tyrimo ar patikrinimo užbaigimo ir kartu ne vėliau kaip per tris metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Ši išimtis yra skirta tiems atvejams, kai valstybės tarnautojo veiksmuose galimi sunkesnės nei tarnybinis nusižengimas veikos požymiai ir yra būtina nustatyti, ar nusižengusio asmens atžvilgiu neturėtų būti taikoma administracinė, baudžiamoji ar materialinė atsakomybė. Turint omenyje šių teisės sričių procedūrų trukmę, būtų nelogiška vis tiek taikyti bendrąjį šešių mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, nes tai sudarytų sąlygas nusižengusiems valstybės tarnautojams kai kuriais atvejais išvengti tarnybinės atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad veika, už kurią atsakovas pareiškėjai skundžiamu įsakymu paskyrė tarnybinę nuobaudą, buvo padaryta 2010 m. rugpjūčio 19 d. Ikiteisminis tyrimas dėl tos pačios veikos Plungės rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas 2010 m. rugsėjo 13 d., o tarnybinis tyrimas Telšių AVMI tuo metu buvo sustabdytas. Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. G. byloje buvo priimta ir įsiteisėjo 2011 m. birželio 15 d. Taigi atsakovas turėjo teisę tęsti tarnybinį patikrinimą ir skirti tarnybinę nuobaudą A. G. iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. Skundžiamas įsakymas priimtas 2011 m. rugpjūčio 4 d., t.y. atsakovui nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nurodytų terminų tarnybinei nuobaudai skirti.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo yra nepagrįsta. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnį, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnio pagrindu.

Taip pat iš apeliaciniu skundu skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nagrinėjo tik vienintelį skundžiamos tarnybinės nuobaudos teisėtumo aspektą – terminą jai paskirti. Skundžiamame teismo sprendime nėra jokių motyvų dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, nes nėra vertinti administracinėje byloje surinkti įrodymai dėl tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo pareiškėjos veiksmuose, jos kaltės, paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumo padarytam nusižengimui, neaptarta atsakovo reorganizacijos galima įtaka pareiškėjos atlyginimo už priverstinę pravaikštą dydžiui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ne tik ištirti visas faktines bylos aplinkybes, bet ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis Dalia Višinskienė