Legislator Case Law & Legislation
7110d517-e786-4a7a-ad28-78561db3dded AI generated

7110d517-e786-4a7a-ad28-78561db3dded · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Case Number 7110d517-e786-4a7a-ad28-78561db3dded
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-670-77/2012Proceso Nr. 1-41-1-01673-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.13.1.; 2.3.6.4.5. ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 14 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Eleonora Kvasauskienė,sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Virginijai Kazlauskienei,nukentėjusiosioms D. D. ir V.

Legislator headnote

AI generated

7110d517-e786-4a7a-ad28-78561db3dded · Å iaulių miesto apylinkės teismas: buvo kartu. Pjovė vienoje ir kitoje pusėje, nupjovė ir abu nulipo į apačiÄ . Dar atvažiavo įmonės darbuotojas A. V., jo paprašė, kad sudalyvautų krano guldyme, kad žmonės sustotų pagal perimetrÄ ir niekas nepriartėtų per pavojingÄ atstumÄ . K. K., A. V., R. R., V. Å . ir jis buvo apačioje, aikÅ¡telėje, dar su R. R. pasiÅ¡nekėjo, kad reikia nupjauti vienÄ vamzdį, nes kitas vamzdis kitas konstrukcijas laikė. K. K. prieÅ¡ tai iÅ¡siuntė į darbovietę, kad atvežtų papildomus pleiÅ¡tus, trosus, lynus, kadangi įpjovus vamzdį, bÅ«tų reikėję su automobiliu kranÄ Â patraukti, kad įvyktų lūžio momentas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-670-77/2012Proceso Nr. 1-41-1-01673-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.13.1.; 2.3.6.4.5. ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 14 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Eleonora Kvasauskienė,sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Virginijai Kazlauskienei,nukentėjusiosioms D. D. ir V.

D., jos atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui I. P.,ekspertui Titui Dėjui,vertėjoms Jevgenijai Zitai BajarÅ«nienei ir Anastasijai Petrovai,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamasis P. P., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės direktoriumi, bÅ«damas atsakingas už darbų saugÄ , atliekant ožinio krano KK-12,5 demontavimo darbus, (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę ir pareigÄ vykdyti demontavimo darbus, jų kontrolę ir priežiÅ«rÄ , priimti sprendimus, neužtikrino saugaus darbo ožinio krano KK-12,5 demontavimo vietoje, tinkamai neinstruktavo nukentėjusiojo R.

R., kaip atlikti ožinio krano KK-12,5 pjaustymo darbus, atliko darbus nesant gamintojo parengtos krano demontavimo/supjaustymo dujomis instrukcijos, nenumatė darbų technologinėje kortelėje konkrečių pavojingų veiksnių ir konkrečių priemonių jų poveikiui iÅ¡vengti, neužtikrino priemonių, garantuojančių demontuojamo krano stabilumÄ bei, kad kranÄ pjaustę darbuotojai nepatektų į krano virtimo trajektorijÄ , tai yra pažeidė:Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 2 straipsnio 13 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta:

„darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai – norminiai teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba Å¡io ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai)“.Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 11 straipsnio bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose įtvirtina darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais,Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 16 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta:

„saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Ä®monės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti Å¡io Ä®statymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose“, Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „darbai įmonėje turi bÅ«ti organizuojami vadovaujantis Å¡iuo Ä®statymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais“ ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais Å¡io Ä®statymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę rizikÄ Ä¯monėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus)“,Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13), 25 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad:

„darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais - imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus“,Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 27 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad:

„darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbÄ Ä¯monėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestÄ darbÄ ; darbuotojai instruktuojami Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų; kai darbuotojui nepakanka profesinių įgÅ«džių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymÄ darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymÄ vadovaudamosi Å¡io Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais.

Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarkÄ Ä¯monėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo”,Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos (patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galiojančios nuo 2005-04-27) 31 punkto reikalavimus, kuriuose nurodytas: „papildomas instruktavimas darbo vietoje“ 2 priedo reikalavimus, Dėl to, pažeidus dėl neatsargumo visus aukščiau iÅ¡dėstytus darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus organizacinius ir techninius reikalavimus, įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, tai yra 2011-10-11 apie 14.15 val., vykdant ožinio krano KK-12,5 metalinių konstrukcijų ardymo-demontavimo darbus, (duomenys neskelbtini), įvyko sunkus (mirtinas) nelaimingas atsitikimas darbe.

Nukentėjusiajam R. R. pjaunat ožinio krano „ KK-12,5“ laikančiÄ konstrukcijÄ , kranas virto ir, kliudęs R. R., jį sužalojo-atviras įspaustinis daugiaskeveldrinis kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo plyÅ¡imas, galvos smegenų sužalojimas (sutraiÅ¡kymas), povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva kaktoje, nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame petyje, deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs R.

R. mirtį. Apklaustas teisiamajame posėdyje, P. P. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad nepadarė visko, jog iÅ¡vengtų įvykio. 2011-10-11 iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę supjaustyti nupirktÄ ožinį kranÄ , kartu su juo važiavo R. R. ir V. Å .. PrieÅ¡ tai jis vadovavo pasiruoÅ¡imo darbams, nutarė, kad Å¡iam darbui atlikti reikalingi metalo pjovėjai. 11 val. atvyko į objektÄ su spec. drabužiais, diržais, Å¡almais. Vietoje su R. R. apžiÅ«rėjo kranÄ , kartu pasitarė, nes R.

R. buvo dirbęs prie tokių darbų, turėjo praktikos, pasiruošė įrangÄ . Su jais taip pat buvo K. K., kurio paprašė, kad jis apeitų teritorijÄ , nes aikÅ¡telėje buvo pristatyta automobilių. K. K. nuėjo papraÅ¡yti, kad automobiliai bÅ«tų patraukti. V. Å . buvo paaiÅ¡kinta, kad jis padavinės Å¡langas, nes reikėjo nupjauti 16 varžtų. Jie su R. R. užlipo ant krano, prisiriÅ¡o saugos diržais, Å¡langas padavė V. Å ., lietaus nebuvo, vėjo nebuvo. IÅ¡ viso reikėjo nupjauti 32 varžtus, jie su R.

R. buvo kartu. Pjovė vienoje ir kitoje pusėje, nupjovė ir abu nulipo į apačiÄ . Dar atvažiavo įmonės darbuotojas A. V., jo paprašė, kad sudalyvautų krano guldyme, kad žmonės sustotų pagal perimetrÄ ir niekas nepriartėtų per pavojingÄ atstumÄ . K. K., A. V., R. R., V. Å . ir jis buvo apačioje, aikÅ¡telėje, dar su R. R. pasiÅ¡nekėjo, kad reikia nupjauti vienÄ vamzdį, nes kitas vamzdis kitas konstrukcijas laikė. K. K. prieÅ¡ tai iÅ¡siuntė į darbovietę, kad atvežtų papildomus pleiÅ¡tus, trosus, lynus, kadangi įpjovus vamzdį, bÅ«tų reikėję su automobiliu kranÄ Â patraukti, kad įvyktų lūžio momentas.

TrosÄ prikabino prie rato, tada bÅ«tų patraukę ir kranas turėjo atsigulti. Su pleiÅ¡tais sutvirtino ratus, iÅ¡ deÅ¡inės pritvirtino lynus. Po to pietavo autobuse. Kai grįžo į aikÅ¡telę, pirÅ¡tu R. R. parodė, kur reikia pjauti, kitam darbuotojui liepė stovėti atokiau. Parodė, kur tiksliai R. R. įpjauti, o sekantis veiksmas turėjo bÅ«ti traukti ir paguldyti kranÄ . Pernešė balionus ir R. R. pasiliko pjauti vienas. Nuėjo pasiimti cigarečių į automobilį, matė, kad R. R. atsitraukęs pastovėjo, apsidairė, o po to pamatė, kad R.

R. vėl pjauna. Suriko R. R. “kÄ tu ten dirbi”. R. R. jau baiginėjo įpjauti, o po to sugrįžo ir įpjovė vamzdį per viršų. Kranas pradėjo slysti, R. R. pradėjo bėgti, gal 10 žingsnių pabėgo, atsisuko, kranas pradėjo verstis ir tuo metu jį kliudė su krano kampu. Å almas nulėkė, R. R. suklupo vietoje, tada pribėgo ir pamatė, kad jis nebegyvas. IÅ¡ karto puolė skambinti visoms įstaigoms. Atvažiavo policija, greitoji, po to vėl policija, darbo inspekcija. Uždavinėjo klausimus visi.

Po to atvykusi policija viskÄ fotografavo, apklausinėjo ir liepė atvykti į komisariatÄ , davė parodymus. Mano, kad jei bÅ«tų vykę viskas taip, kaip buvo numatyta paruoÅ¡iamuose darbuose, R. R. Å¡iandien bÅ«tų gyvas. R. R. padarė lemtingÄ klaidÄ , nes grįžo ir įpjovė dar vamzdį. PleiÅ¡tai buvo panaudoti iÅ¡ visų pusių, apkaiÅ¡yti ratai, paskutiniame rate dar iÅ¡pjovė skylę trosui pritvirtinti. PleiÅ¡tai neatlaikė dėl to, kad vamzdis buvo nupjautas visiÅ¡kai. R. R. UAB “(duomenys neskelbtini)” dirbo apie metus, matė, kad R.

R. gerai dirba, nebijojo jo vežtis į objektÄ , nes jis turėjo patirties. Instrukcijos, kaip jie turėjo viskÄ daryti, nebuvo, jie patys turėjo viskÄ nuspręsti. R. R. turėjo kvalifikacijÄ , buvo apmokytas, instruktuotas periodiÅ¡kai. Mano, kad įvykio metu R. R. atliko tik pjovėjo darbÄ . Sutinka, kad kaip įmonės vadovas turėjo žinoti norminius aktus. Ä®vykio metu jis organizavo darbus, žodžiu nurodinėjo, kÄ ir kam daryti. PasiraÅ¡yti R. R., kad jis žino kur pjauti, nedavė. Manė, kad tai nebÅ«tina.

Nesutinka su iÅ¡vada dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nes iÅ¡vadoje nurodyti nebegaliojantys straipsniai. Po įvykio stengėsi nukentėjusiosioms viskÄ atlyginti. Suorganizavo motinos V. D. ir jos dukters atvykimÄ iÅ¡ Rusijos, surengė ir apmokėjo laidotuves, gedulingus pietus. Po laidotuvių atsigulė į ligoninę, nes suprastėjo sveikata. Kiek viskas kainavo, tiksliai pasakyti negali. Tuo metu įmonėje pinigų nebuvo, pardavė savo asmeninius keturis automobilius, gavo apie trylika tÅ«kstančių litų, juos visus iÅ¡leido atlyginant žalÄ .

Po to dar iÅ¡ įmonės iÅ¡leido apie penkiolika tÅ«kstančių litų. D. D. iÅ¡mokėjo R. R. atlyginimÄ ir kompensacijÄ . Buvo padaryti visi reikalingi vertimai, kad V. D. gautų vizÄ , jÄ su dukra apgyvendino vieÅ¡butyje, apmokėjo visas pragyvenimo iÅ¡laidas, davė 600-800 litų. Visur kartu su jomis važiavo, jomis rÅ«pinosi, už viskÄ mokėjo. IÅ¡ viso iÅ¡leido apie trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų. Taip pat V. D. paprašė 1000 eurų už tai, kad ji pasiraÅ¡ytų, jog neturi kaltinamajam jokių pretenzijų, tuos pinigus jis jai sumokėjo.

Su pareikÅ¡tu 100000 litų civiliniu ieÅ¡kiniu neturtinei žalai atlyginti nesutinka, kadangi neturi galimybės sumokėti, kranas yra areÅ¡tuotas, įmonės padėti ypatingai sunki. Už kranÄ buvo sumokėta 40000 litų, jis areÅ¡tuotas, susidarė skolos mokesčiams ir SODRAI. Jei tokia suma bus priteista, įmonė bankrutuos, ir dar dvideÅ¡imt du žmonės liks be darbo. Galėtų mokėti 5-10 tÅ«kstančius litų. Dokumentų, patvirtinančių jo asmeniÅ¡kai ir jo įmonės patirtas iÅ¡laidas neturi, jų nerinko, nes nukentėjusioji V.

D. raÅ¡tu pareiÅ¡kė, kad visos iÅ¡laidos apmokėtos, pretenzijų jam neturi. Be kaltinamojo P. P. prisipažinimo iÅ¡ dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų paaiÅ¡kinimais bei kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais:Nukentėjusioji V. D. paaiÅ¡kino, kad R. R. yra jos sÅ«nus. Visus keturis savo vaikus pagimdė Lietuvoje, pragyvenus 30 metų su antru vyru, iÅ¡važiavo iÅ¡ Lietuvos, nes jis buvo kariÅ¡kis. SÅ«nus R. R. Klaipėdoje baigė jÅ«reivystės mokyklÄ savarankiÅ¡kai.

Prašė sÅ«naus vykti kartu su ja gyventi į RusijÄ , tačiau sÅ«nus nesutiko, sakė, kad Lietuva yra jo tėvyne. 2011-10-11 4 val. ryte apie sÅ«naus mirtį savo darbo vietoje jai telefonu pranešė sÅ«naus sugyventinė D. D.. Po to apie tai pranešė kaltinamasis P. P.. Nors su sÅ«numi nesimatė 17 metų dėl sunkios materialinės padėties, nes nei jis, nei ji negalėjo atvykti, tačiau su juo nuolat bendravo telefonu, tarp jų buvo stiprus ryÅ¡ys. Ji anksčiau sÅ«nui siųsdavo pinigus, daiktus, tačiau 8 metus sÅ«naus materialiai nerėmė.

Kadangi jai po Å¡io įvykio sutriko sveikata, į Å iaulius po sÅ«naus žūties atvyko su dukra. Kaltinamasis jas nuvežė į kapines. Su dukra turėjo vizÄ tik 5 dienoms, jų pratęsti kaltinamasis jas vežė į KlaipėdÄ , aprodė LietuvÄ . Ji dėkinga kaltinamajam, kad jis jas vežiojo, apmokėjo laidojimo iÅ¡laidas, kelionės ir pragyvenimo iÅ¡laidas, davė grynųjų 900 eurų. Kai pirma kartÄ buvo apklausta, parašė, kad atsisako moralinės žalos, nes kaltinamasis žadėjo, kad SODRA joms iÅ¡mokės kompensacijÄ .

Tačiau ten nuvykus joms paaiÅ¡kino, kad jai paÅ¡alpa nepriklauso, nes ji yra Rusijos pilietė. Tada pasikonsultavo su pažįstamu advokatu, kad jai reikia praÅ¡yti atlyginti neturtinę žalÄ . P. P. žadėjo pastatyti sÅ«nui paminkÄ , tačiau to nepadarė. Žuvus sÅ«nui, sutriko sveikata, prarado orientacijÄ , skaudėjo kojÄ ir rankÄ , turėjo problemų su nervais. Serga onkologine liga, o po įvykio viskas paaÅ¡trėjo, kadangi organizmas buvo apnuodytas nuo vaistų, kuriuos gėrė dėl sÅ«naus žūties.

Po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigas. Gydymas buvo nemokamas, bet pirko vaistus. Ji pati keturi metai iÅ¡siskyrusi, gauna tik pensijÄ , gyvena su sÅ«numi ir jo žmona, turi dar vienÄ dukrÄ , kuri guli psichoneurologiniame internate, nes yra pavojinga. Patyrė didelę moralinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina ne 300000 Lt, kaip ieÅ¡kinyje, o 100 000 litų. Taip pat prašė priteisti kelionės, vertimų iÅ¡laidas, apmokėti už pirktus vaistus. Jei teismas priteis moralinės žalos, nenori, kad kaltinamasis pastatytų paminklÄ sÅ«nui, ji tai padarys pati.

Nukentėjusioji D. D. teisme paaiÅ¡kino, kad R. R. buvo jos sugyventinis, su juo gyveno kartu 10 metų. Partnerystės įteisinę nebuvo, tačiau vedė bendrÄ Å«kį. Visas iÅ¡laidas ir pajamas dalinosi kaip Å¡eimoje. Vaikų neturėjo. 2011-10-11 R. R. žuvo savo darbo vietoje. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie R. R. mirtį jai pranešė kaimynė. Nuvykus į įvykio vietÄ kaltinamasis P. P. paaiÅ¡kino, kad R. R. žuvo demontuojant kranÄ , kai virsdamas kranas jį kliudė. Su savo mama R.

R. palaikė ryÅ¡ius telefonu, nes ji gyvena Rusijos Federacijose, susiskambindavo 3-4 kartus per metus, kalbėdavo po 5-10 minučių, laiÅ¡kais jie nesusiraÅ¡inėjo. Darbdavys pranešė motinai apie sÅ«naus mirtį telefonu, po to ji taip pat susisiekė telefonu. Per 10 metų, kol kartu gyveno, jis pas mamÄ nuvykęs nebuvo, nes neturėjo tam pinigų, mama taip pat atvykusi nebuvo. R. R. motina materialinės paramos sÅ«nui neteikė, per 10 metų atsiuntė tik megztinį. Nėra buvę, kad kažkas R.

R. atvežtų dovanų nuo mamos. R. R. mirus, įmonės direktorius P. P. padengė visas laidojimo iÅ¡laidas, iÅ¡mokėjo neiÅ¡mokėtÄ R. R. darbo užmokestį bei sumokėjo moralinę kompensacijÄ , iÅ¡ viso apie 3000 litų. Todėl dėl R. R. žūties nei įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei įmonės direktoriui P. P., jokių pretenzijų neturi. Jokių civilinių ieÅ¡kinių baudžiamojoje byloje nereiÅ¡kia. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas I. P. teisme paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ dalies sutinka su patikslintu V.

D. civiliniu ieÅ¡kiniu. Jie yra įsipareigoję V. D. pastatyti paminklÄ ant R. R. kapo ir pažado laikysis. Tai turi padaryti, suėjus metams nuo R. R. mirties. Su nukentėjusiÄ ja V. D. dabar nebendrauja, bet bandys draugiÅ¡kai susitarti dėl paminklo statymo. Neturtinės žalos nepripažįsta. Ä®monė yra atlyginusi nukentėjusiajai laidojimo iÅ¡laidas, taip pat iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai kompensacijÄ . Kiek ir už kÄ mokėjo R. R. motinai, įmonė dokumentų nerinko. Teismui jų pateikti negali.

Ä®monės turtinė padėtis labai sunki. Å iomis aplinkybėmis, pardavę kažkokį turtÄ , gal surinktų 5-10 tÅ«kstančius litų V. D. praÅ¡omai neturtinei žalai atlyginti.Ekspertas Titas Dėjus teisme tvirtino savo iÅ¡vadÄ . PaaiÅ¡kino, kad pirmiausia darbų vadovas turėjo suprojektuoti, kaip reikia nuversti kranÄ . Kaltinamojo P. P. pateikto krano griovimo planas nėra vienareikÅ¡miÅ¡kas, jo negalima suprasti, todėl yra tikimybė, kad darbininkas galėjo ko nors nesuprasti. Kai paruoÅ¡iamas detalus krano griovimo projektas, darbų vadovas darbininkÄ turi instruktuoti, kaip jam saugiai dirbti, kaip apsisaugoti nuo demontuojamo krano užvirtimo ir įsitikinti, ar darbininkas gerai suprato.

Pateiktoje medžiagoje nėra tokios instrukcijos, kaip R. R. turėjo apsisaugoti aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kÄ jis turėtų daryti, kai ant jo pradės virsti bokÅ¡tinis kranas arba kÄ R. R. turėjo daryti, kad tas kranas ant jo nevirstų. Privalėjo bÅ«ti įformintas papildomas instruktavimas darbo vietoje, pasikeitus darbo sÄ lygoms ir pavojingiems veiksniams. Žodinis paaiÅ¡kinimas turi bÅ«ti nustatyta tvarka įformintas, Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja Å¡ios formos, tačiau jį perskaičius turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad darbininkas viskÄ suprato.

Jeigu darbininkas yra instruktuojamas, kaip jam reikia atlikti saugiai darbus ir jis pasirašo, tačiau daro kitaip, tada jam galima inkriminuoti, kad jo veiksmai neatitiko instrukcijos reikalavimų. Pateiktoje medžiagoje nebuvo požymių, kad R. R. buvo instruktuotas, kad jis pasirašė ir mokėjo dirbti. Nukentėjusysis nebuvo tinkamai instruktuotas, todėl negalima spręsti apie jo padarytus pažeidimus. Taip pat pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kaip kranas turėjo būti demontuotas. Tokie kranai, mechanizmai demontuojami atvirkščia tvarka, kaip ir buvo surinkti.

O jų pastatymo ar surinkimo tvarkos medžiagoje nėra. Jeigu demontavimui nenaudojami kėlimo kranai, visada yra pavojus, kad konstrukcija gali virsti, todėl aplinkui susidaro pavojinga zona, kurioje žmonių bÅ«ti negali. Dokumentų apie pavojingas zonas, kada ir kas turi iÅ¡eiti, kur iÅ¡eiti, nėra, kaip giliai reikėjo nupjauti tÄ metalÄ taip pat nėra. Saugiai krano demontuoti su vienu pjovikliu ir be kėlimo įrenginių neįmanoma. Å ituo atveju turėjo bÅ«ti vertinta rizika, kad kranas gali virsti, pastatyti slėptuvę darbininkui, į kuriÄ jis galėtų Å¡okti kranui virstant, tačiau taip detaliai krano montavimo darbai nebuvo suprojektuoti.

Darbų technologinėje lentelėje nenurodymas krano demontavimo metu susidarančios pavojingos zonos ir jos mÄ sto, laikytinas esminiu pažeidimu. Turėjo bÅ«ti apskaičiuota pavojinga zona ir aptverta juosta, numatyti atsitraukimai. Nėra raÅ¡ytinių dokumentų, kuriuose bÅ«tų numatytas krano ilgis ir kaip jis gali kristi, pavojingos zonos dydis, kaip ir kur žmonės turi pasitraukti. Be to, darbdavys buvo darbų atlikimo vietoje ir turėjo kontroliuoti, kaip darbininkas pjauna ir, jeigu darbininkas pjovė ne taip kaip reikia, darbdavys turėjo sustabdyti darbus ir dar kartÄ instruktuoti žmogų, kad jis suprastų, kaip reikia pjauti.

P. P. neatliko visko taip, kaip numato darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Liudytoja J. Č. paaiÅ¡kino, kad R. R. yra jos brolis. Iki kol jai sukako 14 metų, gyveno Lietuvoje kartu su broliu, po to ji su motina iÅ¡važiavo į RusijÄ , o R. R. iÅ¡važiavo mokytis į KlaipėdÄ . 2011-10-11 sužinojo, kad brolis žuvo savo darbo vietoje, apie tai pranešė brolio sugyventinė D. D.. Kaltinamasis P. P. rÅ«pinosi laidotuvėmis, brolį palaidojo Å iauliuose, kadangi Å¡iame mieste yra draugų ir pažįstamų, kurie gali prižiÅ«rėti kapÄ .

Kai atvažiavo į LietuvÄ , brolio darbdavys P. P. nuvežė jÄ su motina į vietÄ , kur žuvo brolis. Kaltinamasis jas apgyvendino vieÅ¡butyje, jos buvo viskuo aprÅ«pintos, visur iÅ¡vežiotos, apmokėtos visos iÅ¡laidos, kurios buvo numatytos ir nenumatytos, kad čia galėtų susitvarkyti visus savo reikalus, dėl to pretenzijų neturi. Su motina ir P. P. buvo suraÅ¡iusios raÅ¡tÄ , kad materialinių ir moralinių pretenzijų jam neturi, nes tÄ liepė jai raÅ¡yti motina. Su motina dėl brolio mirties sunkiai pergyveno.

Brolio nematė 17 metų, tačiau su juo bendraudavo telefonu. Iki Å¡io įvykio motinos sveikata buvo normali, ji turėjo tik nežymių nusiskundimų. Po įvyko su motina nepavyko normaliai susikalbėti, ji viskÄ ignoravo, negalėjo blaiviai mÄ styti. Dėl pablogėjusios sveikatos motina pusę metų gydėsi psichiatrinės ligoninės stacionare, su ja dirbo psichoterapeutai ir psichologai. Iki Å¡iol motina nereaguoja į aplinkÄ , yra nedėmesinga, labai greitai viskÄ pamirÅ¡ta. Liudytojas V. Å . paaiÅ¡kino, kad 2011-10-11 jam ir R.

R. direktorius P. P. pasakė, kad reikės supjaustyti kranÄ . Direktorius iÅ¡aiÅ¡kino, kad turi bÅ«ti Å¡almai, diržai, batai, spec. drabužiai, paaiÅ¡kino visas saugos taisykles. Po to, P. P. parodė jiems nupieÅ¡tÄ planÄ , kur ir kaip reikės kranÄ pjauti. Tada jie visi nuvažiavo į vietÄ , ir P. P. dar kartÄ jiems paaiÅ¡kino saugumo technikÄ , kad viskas bÅ«tų pagal reikalavimus. KranÄ sutvirtino apačioje įstatę ties ratais pleiÅ¡tus, kad kranas nevažiuotų, nes jis stovėjo ant bėgių.

Po to, P. P. su R. R. užlipo į krano viršų, o jį paliko apačioje, kad paduotų, kas reikalinga darbui. Jis save prisiriÅ¡o virve, o P. P. su R. R. užsikėlė įrankius. Girdėjo, kaip P. P. kalbėjosi su R. R., bet negirdėjo apie kÄ . Jie vienoje vietoje pjovė varžtus, paskui kitoje vietoje, paskui jam pasakė paimti žarnas ir nusileido į apačiÄ . Po to direktorius jam pasakė, kad reikės apačioje nupjauti didelį vamzdį, o antrÄ vamzdį turėjo nupjauti R. R.. Kai nupjovė tÄ vamzdį, direktorius jam pasakė pasitraukti į Å¡alį per saugų atstumÄ , nes bus pjaunamas antras vamzdis.

R. R. priėjo ir pradėjo pjauti vamzdį, direktorius su R. R. kalbėjo, pasakė, kad iki galo 15-20 cm nepjautų. R. R. nupjovė iki pusės, pažiūrėjo į viršų, kad kranas vis dar stovi, tada nupjovė iki galo, ir kranas pradėjo kristi. Kampo galu kranas nukrito tiesiai ant galvos bėgančiam R. R.. Tuo metu R. R. buvo su šalmu, po smūgio šalmas nukrito. Kai kranas pradėjo virsti, jis tuo metu buvo saugioje zonoje, maždaug 10 metrų atstumu nuo R. R., o direktorius P. P. buvo nuėjęs iki mašinos atsinešti cigarečių.

Jei R. R. nebÅ«tų nupjovęs krano iki galo, o tik tiek, kiek liepė direktorius, kranas nebÅ«tų nuvirtęs. Kai kranÄ demontavo, P. P. buvo nurodęs atsitraukimo kryptis, jeigu kranas pradėtų virsti, tačiau žuvusysis bėgo įstrižai, ne ta kryptimi. Liudytojas R. M. paaiÅ¡kino, kad tuo metu budėjo operatyvinėje grupėje, dirbo Å iaulių apskrities VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėju. Atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) kur darbo vietoje žuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R.

R.. Kartu su juo vyko Å iaulių apskrities VPK kriminalistinių tyrimų biuro ekspertė S. Č.. Ä® įvykio vietÄ nuvyko maždaug po 20 minučių, ten buvo patrulių rinktinės ekipažas ir darbo inspekcijos darbuotojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. P., darbininkas V. Å ., P. P. sÅ«nus I. P. ir dar vienas darbuotojas. Ä®vykio vietoje buvo nuvirtęs ožinis kranas, o netoliese uždengtas juoda plėvele žmogaus lavonas. Lavonas iki jo atvykimo nebuvo judintas. Priėjęs prie lavono jį atidengė, lavonas gulėjo pusiau ant Å¡ono, galvoje buvo kirstinė žaizda, taisyklingo trikampio, 7-8 centimetrų.

Å almas gulėjo Å¡alia R. R. galvos, ten buvęs kitas darbuotojas parodė, kad R. R. įvykio metu buvo su Å¡almu. Lavonas buvo su darbinėmis pirÅ¡tinėmis, kitokių darbo priemonių Å¡alia nepamena, saugos diržais žuvusysis nebuvo apsijuosęs, jie buvo padėti už 5-7 metrų nuo lavono. Pjovimo įrankiai objekte buvo, bet jie buvo ne prie lavono, o ožinio krano važinėjimo aikÅ¡telės ribose, nuo krano apie 5 metrai, trosų įvykio vietoje nepamena. Padarė įvykio vietos apžiÅ«rÄ , surašė užduotį atlikti lavono tyrimÄ , atliko operatyvinius procesinius veiksmus.

Pas R. R. rastu telefonu susisiekė su jo sugyventine, jai atvykus, atidavė rastus R. R. asmeninius daiktus. Liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telės virÅ¡ininku. 2011-10-11 vyko krano iÅ¡montavimo darbai. Ä®monės direktorius P. P. prašė jo, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) pažiÅ«rėti, kad jokios transporto priemonės ar žmonės nepatektų į teritorijÄ , kai bus iÅ¡montuojamas kranas. Kai atvažiavo prie krano, P. P., R. R., V. Å . pietavo, V.

Å . jau buvo nupjovęs dalį vamzdžio. Paskui matė, kaip direktorius P. P. paaiÅ¡kino ir parodė pirÅ¡tu prie krano atraminio vamzdžio, kur R. R. reikia įpjauti. Girdėjo, kad R. R. buvo pasakyta, kad jei kas bus neaiÅ¡ku, turi viskÄ palikti ir atsitraukti nuo krano, buvo nurodęs atsitraukimo kryptį pagal geležinkelio bėgį. Kranas buvo sutvirtintas ties bėgiais, matė nuo krano iÅ¡tiestÄ ilgÄ trosÄ , kuris buvo paruoÅ¡tas iÅ¡traukti sutvirtinimams iÅ¡ po krano ratų. Tada jam direktorius pasakė eiti žiÅ«rėti, kad niekas nepatektų į teritorijÄ .

Stovėjo prie įvažiavimo, apie 20 m. nuo krano ir matė, kaip R. R. įpjovė ožinio krano atramÄ iÅ¡ vienos pusės apačios, paskui persimetė pjovimo žarnas į kitÄ pusę, ir iÅ¡ apačios taip pat įpjovė, paskui lyg tai norėjo nueiti, tačiau staiga vėl pridėjo pjovimo įrankį ir dar įpjovė atramÄ , tada kranas pradėjo staiga virsti, R. R. bandė bėgti, tačiau virdamas kranas jį kliudė, ir jis mirė vietoje. R. R. buvo su apsauginiu Å¡almu. Jis pats krano ardymo darbuose nedalyvavo, todėl su ardymo planu nebuvo supažindintas, direktoriaus praÅ¡ymu tik atvyko apsaugoti teritorijÄ .Liudytojas K.

K. paaiÅ¡kino, kad 2011-10-11 ryte direktorių P. P., darbuotojus R. R. ir V. Å . atvežė į teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Toje teritorijoje stovėjo ožinis kranas. Direktorius P. P. pasiliko prie to krano su R. R. ir V. Å ., jie apžiÅ«rėjo kranÄ , užsidėjo apsauginius diržus ir Å¡almus. Direktorius kažkÄ aiÅ¡kino R. R. ir V. Å . dėl krano pjovimo, nuleidimo. Paskui direktorius su R. R. užlipo į krano viršų, kažkÄ aiÅ¡kinosi. Nulipę apžiÅ«rėjo krano ratus ir liepė jam atvežti plieninių trosų.

Grįžo apie per pietus, trosus atidavė, kas ir kaip juos tvirtino, nepamena. Papietavus jie nuėjo toliau dirbti. Tuo metu jau buvo atvažiavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telės virÅ¡ininkas A. V., kuris ėjo prie krano kartu su direktoriumi P. P. ir R. R.. Pats liko prie automobilio. Kaip V. Å . pjovė kranÄ nematė, nes atvyko vėliau. Matė, kaip P. P. kažkÄ aiÅ¡kino R. R. ties viena iÅ¡ krano atramų, kažkÄ rankomis rodė. Paskui A. V. nuėjo prie įvažiavimo į teritorijÄ , direktorius su V.

Å . atsitraukė saugiu atstumu. Matė, kaip R. R. įpjovė krano atramÄ vienoje pusėje iÅ¡ apačios, paskui persimetė pjovimo žarnas į atramos kitÄ pusė ir ten įpjovė. Tada sustojo pjauti. Direktorius atėjo prie automobilio, pasiėmė cigarečių iÅ¡ maÅ¡inos ir pamatė, kad R. R. vėl pjauna atramÄ , ir staiga kranas pradėjo virsti. R. R. bėgo nuo krano, tačiau virsdamas kranas kliudė R. R. galvÄ . R. R. direktorius buvo paaiÅ¡kinęs ir parodęs, kur ir į kokiÄ pusę trauktis, jeigu kranas virstų, tačiau R.

R. bėgo į kitÄ pusę. R. R. dirbo su Å¡almu. Kaltinamasis visÄ laikÄ stebėjo, kÄ daro pjovėjas, buvo prie jo visÄ laikÄ , tik kritimo momentu atėjo iki automobilio pasiimti cigarečių. Su krano ardymo planu supažindintas nebuvo, nes pačiuose ardymo darbuose nedalyvavo, tik atvežė žmones ir įrangÄ .Liudytoja P. G. teisme paaiÅ¡kino, kad nuo 1993 m. iki 1999 m. gyveno Orenburge. Gerai pažįsta nukentėjusiosios V. D. Å¡eimÄ , važinėja į LietuvÄ . V. D. per jÄ sÅ«nui R. R. perduodavo pinigų, daiktų.

Atvykusi į LietuvÄ bendraudavo su R. R., atiduodavo, kÄ perduodavo motina – pinigus, daiktus, megztinius, striukes. R. R. rašė laiÅ¡kus mamai, skambindavo telefonu, taip pat kažkÄ perduodavo. Paskutinį kartÄ R. R. matė 3- 5 metai prieÅ¡ įvykį, o nukentėjusiÄ jÄ V. D. susitinka kiekvienais metais. Paskutinį kartÄ V. D. siuntinį perdavė R. R. prieÅ¡ 3-5 metus. Liudytojas V. K. teisme paaiÅ¡kino, kad kartu su R. R. dirbo 7-8 metus metalo supirktuvėje „(duomenys neskelbtini)“.

PrieÅ¡ tai su juo kartu mokėsi Rygoje. Pažįsta V. D., nes gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) rajone. Žino, kad teta P. (P. G.) atvažiuodavo pas R. R. ir atveždavo jam dovanų nuo motinos. Jis pats yra paėmęs Å¡iuos daiktus iÅ¡ P. ir nuvežęs R. R.. IÅ¡ R. R. žinojo, kad jis bendraudavo su motina telefonu, motina norėjo, kad R. R. atvažiuotų jos aplankyti, tačiau R. R. tris kartus atidėjo kelionę. Kodėl R. R. motina neatvažiuodavo į LietuvÄ , nežino. Su R. R. kartu yra demontavę ožinius kranus.

Ar reikalingi kiti kranai demontuojant kranÄ , priklauso nuo krano konstrukcijos. R. R. buvo patyręs pjovėjas. Liudytojas vyriausiasis darbo inspektorius J. A. M. paaiÅ¡kino, kad nelaimingo tyrimo medžiagos 17 punkte yra tyrimo iÅ¡vados, kurios tiesiogiai nusako, kad R. R. turėjo bÅ«ti apmokytas, atestuotas ir instruktuotas tiksliniu instruktažu darbo vietoje atliekant pavojingus darbus. Metalo pjaustymo darbas priskiriamas pavojingų darbų kategorijai ir patenka į vyriausybės nustatytÄ pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä .

Nagrinėjamu atveju buvo atliekamas stambių konstrukcijų demontavimas, kuris taip pat įtrauktas į vyriausybės pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä . 17 punkte yra nurodyta, kad R. R. ir V. Å . nebuvo atestuoti, apmokyti atlikti stambių konstrukcijų demontavimo darbus, taip pat yra nurodytas teisės aktas, kuris buvo pažeistas. Pavojingų darbų atlikimui yra reikalavimai, kad darbuotojai prieÅ¡ atliekant pavojingus darbus turi bÅ«ti instruktuoti tiksliniu instruktažu darbo vietoje, ne periodiniu instruktažu, taip pat turi pasiraÅ¡yti instruktavimo kortelėje bei turi bÅ«ti iÅ¡duotas paskyra-leidimas.

Å iuo atveju paskyros-leidimo nebuvo, buvo pateiktas leidimas, kuriame nėra grafos, kad darbuotojai supažindinti su profesinės rizikos veiksniais ir galimais pavojais darbo vietoje. Darbų technologinės kortelės ir paskyros-leidimo įvykio dienÄ P. P. jam nepateikė, pristatė tik po savaitės. Periodiniai instruktavimo žurnalai buvo pateikti tÄ pačiÄ dienÄ . Jam buvo pateikta techninio krano dokumentacija, kurioje buvo detalizacijos brėžiniai. Detalizacijos brėžiniuose kai kurios vietos buvo apvestos tuÅ¡inuku, P. P. aiÅ¡kino, kad taip jis instruktavo darbuotojus.

Byloje yra pridėta paskyra-leidimas, tačiau ji neatitinka vyriausybės nustatytos formos. Tokiu atveju galima teigti, kad darbuotojai nebuvo instruktuoti, neapmokyti atlikti pavojingus darbus. SavavaliÅ¡kų R. R. veiksmų negalima nustatyti, kadangi darbdavys dalyvavo darbo vietoje, tiesiogiai vadovavo procesui, davė nurodymus ir turėjo užtikrinti saugumÄ . Technologijos, kaip atlikti krano demontavimo darbus, nebuvo sudaryta, darbuotojas su tuo nebuvo supažindintas, raÅ¡tiÅ¡kų dokumentų nėra, pasiraÅ¡ytinai darbuotojas nebuvo instruktuotas.

Žodinis instruktažas nėra reglamentuotas. Kaltinamasis P. P. krano supjaustymo darbų schemos nepateikė, buvo pateikta tik krano dokumentacijos montažinė detalizacijos schema, kuri nieko bendro neturi su montavimo darbais. ApžiÅ«rėjo įvykio vietÄ ir nupjautÄ vamzdį. Kad kranas nuvirto sÄ lygojo ne tik nupjautas vamzdis, sÄ lygojo ir tai, kad kranas nebuvo tinamai pritvirtintas. Nupjovus vamzdį krano kojos pradėjo skėstis, ratai pradėjo važiuoti ant bėgių, nes jie nebuvo tinkamai užtvirtinti, užfiksuoti ir tai sudarė sÄ lygas kranui griÅ«ti.

Jei kranas bÅ«tų užtvirtintas tvirtai, nupjovus strypus, jis nebÅ«tų galėjęs skėstis. Kai atvažiavo į įvykio vietÄ , ratų kaiščiai mėtėsi Å¡alia ratų, tai reiÅ¡kia, kad jie nebuvo patikimai užtvirtinti. Kaip turi bÅ«ti užtvirtinti ratai nėra reglamentuojama, bet jie turėjo bÅ«ti užtvirtinti taip, kad kranas nevirstų. P. P. vadovavo darbams, jis turėjo užtikrinti darbuotojų saugumÄ . Tyrimo iÅ¡vada yra kvalifikuota, jis turi kvalifikacijÄ , kuri jam suteikia leidimÄ tirti nelaimingus atsitikimus, daryti iÅ¡vadas, tyrimo medžiagÄ pateikti prokurorams.

Iš 2011-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios  (duomenys neskelbtini), apžiūra, sudaryta schema, fotografuota (1 t., 5-8 b. l.).Iš 2011-11-07, 2012-04-04 apžiūros protokolų matyti, kad užfiksuota ožinio krano KK-12,5, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, elektrinis ožinis kranas nufilmuotas, fotografuotas (1 t., 9-10, 13-17 b. l.).Iš 2011-10-13 Specialisto išvados Nr. M 526/11(04) matyti, kad R. R. mirtis įvyko nuo atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių ir galvos smegenų sužalojimo.

Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu rastos dvi muštinės žaizdos kairiame momenyje, žaizdų projekcijoje kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, povoratinklinė kraujosruva, sutraiškytos galvos smegenys. R. R. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 1,5-2 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2011-10-13 10 valandos. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. R. R. atviras įspaustinis daugiaskeveldrinis kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, galvos smegenų sužalojimas (sutraiškymas), povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva kaktoje, nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame petyje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje padaryti netrukus prieš mirtį kontaktuojant su bukais kietais paviršiais.

Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų sutraiÅ¡kymo. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo Å¡eÅ¡ių smÅ«ginių kontaktų su bukais kietais pavirÅ¡iais. R. R. mirtis įvyko nuo atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių ir galvos smegenų sužalojimo. Visi R. R. kÅ«ne rasti sužalojimai padaryti prieÅ¡ mirtį. Nukentėjusysis po kÅ«no sužalojimų jam padarymo negalėjo atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus dėl daugybinių atvirų kaukolės smegeninės dalies kaulų lūžių ir galvos smegenų sutraiÅ¡kymo.

Rasti sužalojimai padaryti kontaktuojant su keliais bukais kietais paviršiais. Tikėtina, kad nubrozdinimai dešinio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. Mirusiojo R. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 26-28 b. l.).Iš 2011-11-28 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos ir nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, 2011-12-09 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus pateiktos dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos pastabų matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas, pasireiškęs tuo, kad darbdavys, organizuojant elektrinio ožinio krano pjaustymo darbus, neįvertino galimos rizikos dėl pavojų, kylančių atliekant stambių gabaritų metalo konstrukcijų pjaustymo (ardymo) darbus bei galimos krano užvirtimo ant dirbančiųjų rizikos.

Nebuvo numatytas ir pasirinktas tinkamas bei saugus krano demontavimo darbų atlikimo eiliÅ¡kumas. Pažeistas: LR Darbo kodekso 264 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimas bei neįvykdytos darbdavio pareigos, numatytos LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimuose. Darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto, neinstruktuoto sveikatos darbe klausimais asmens (metalo pjaustytojo-pagalbinio darbininko R. R.). Darbuotojai R. R. ir V. Å . nebuvo apmokyti ir atestuoti bei instruktuoti atlikti pavojingus darbus: surenkamųjų sunkių elementų montavimas ir iÅ¡ardymas bei darbai, keliantys darbuotojams užgriuvimo, nuskendimo arba kritimo pavojų, kurio rizika padidėja dėl statybos pobÅ«džio, darbo metodų arba aplinkos sÄ lygų darbo vietoje arba statybvietėje, taip pat priskiriami prie pavojingų darbų.

Pažeistas: LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimus (1 t., 36-120 , 127-130 b. l.).IÅ¡ 2012-03-23 Ekspertizės akto Nr.11-595(12) matyti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra tai, kad ožinio krano demontavimo metu buvo suardytos jo stabilumÄ (ardymo metu) užtikrinančios metalinės konstrukcijos, ir, kad metalo pjovėjas, ožinio krano virtimo metu, buvo jo virtimo trajektorijoje. Tai, kad darbai nebuvo tinkamai reglamentuoti įmonėje parengtais norminiais dokumentais ir darbus vykdęs metalo pjovėjas nebuvo tinkamai, kaip numato Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galioja nuo 2005-04-27), instruktuotas atlikti ožinio krano pjaustymo darbus, organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ .

Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe atveju nebuvo užtikrintos priemonės, garantuojančios demontuojamo krano stabilumÄ , ir nebuvo užtikrinta, kad metalo konstrukcijas pjaustę darbuotojai nepateks į krano virtimo trajektorijÄ (2 t., 37-40 b. l.).IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiamų dokumentų lydraščių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) pateikė Paskiros-leidimo (darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose) kopijÄ , Darbų technologinės kortelės kopijÄ , Ä®sakymo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimo kopijÄ , Metalo pjovėjo (7212) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 13 kopijÄ , Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatų kopijÄ , Ä®sakymo dėl darbuotojų instruktavimo kopijÄ , Ä®sakymo Nr. 201101/06 dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo kopijÄ , Nemokamų iÅ¡duodamų darbuotojams asmeninių apsauginių priemonių sÄ raÅ¡o kopijÄ , Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės kopijÄ , Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimo žurnalo kopijÄ , Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje žurnalo kopijÄ , Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo kopijÄ , Ä®vadinių (bendrų) prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo kopijÄ , PrieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo kopijÄ (1 t., b. l. 132-200, 2 t., b. l. 1-6).IÅ¡ 2011-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. P. pateikė statybinį Å¡almÄ (2 t., 7 b. l.), atlikta Å¡almo apžiÅ«ra (2 t., 8-9 b. l.).IÅ¡ 2011-11-18 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė pateikė ožinio krano pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AC11-10 kopijÄ (2 t., 15, 17-18 b. l.).IÅ¡ 2012-01-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. P. pateikė: darbo sutarties kopijÄ , V.

D. raÅ¡to rusų kalba kopijÄ ir vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , krano demontavimo darbų fotonuotraukas (2 t., 153-159 b. l.).IÅ¡ 2011-10-27 Specialisto iÅ¡vados Nr. TK-6/T-A 1310/11(04) matyti, kad mirusiojo R. R. kraujyje ir Å¡lapime etilo alkoholio nerasta (1 t., 24-25 b. l.).Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialÅ«s subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugÄ darbe, saugos darbe norminių aktų laikymÄ si. Å i nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji, lokalinio pobÅ«džio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiamas klausimas, ar tų pareigų buvo laikomasi.

Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-134/2010, 2K-221/2011, 2K-485/2011 ir kt.).Teismas, išanalizavęs visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. P. kaltė dėl pažeistų darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų organizacinių ir techninių reikalavimų, sukėlusių R.

R. mirtį, yra įrodyta visiÅ¡kai. IÅ¡ 2011-04-11 darbo sutarties matyti, kad R. R. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo pjaustytojo – pagalbinio darbininko pareigoms (1 t., 28 b. l.). 2011-10-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus pavaduotojo I. P. sudarė su fiziniu asmeniu A. Č. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AC11-10, pagal kuriÄ UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nupirko iÅ¡ A. Č. elektrinį ožinį kranÄ KK-12,5. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punkto sÄ lygÄ buvo numatyta, kad ,,pirkėjas iÅ¡simontuoja ir iÅ¡siveža Prekę savo lėšomis bei atsako už saugų darbÄ iÅ¡montuojant kranÄ â€œ (1 t., 54-55 b. l.).

Kaltinamasis P. P. nurodė Å¡ias įvykio aplinkybės - 2011 m. spalio 10 d. R. R. ir jis, pagal Å¡io krano techninę dokumentacijÄ ir R. R. praktinius įgÅ«džius, demontuojant tokio tipo kranus, parengė darbų planÄ . Jame pagal R. R. rekomendacijas buvo numatyta, kokius darbus reikia atlikti, kad saugiai demontuoti šį kranÄ . 2011 m. spalio 11 d. kaltinamasis - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. P. ir Å¡ios bendrovės metalo pjaustytojai - pagalbiniai darbininkai V. Å . ir R. R. apie 11.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijÄ , kurioje stovėjo nupirktas elektrinis ožinis kranas KK-12,5, atlikti Å¡io krano demontavimo darbus.

Apie 11 val., kaltinamojo P. P. teigimu, jis instruktavo darbuotojus žodžiu, kaip saugiai demontuoti kranÄ ir saugiai atsitraukti, atlaisvinus kojas laikančias konstrukcijas, pagal iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ planÄ . Direktorius P. P., su darbuotojų pagalba, sutvirtino vienos krano pusės ratus metaliniais kaiščiais, kitos krano pusės ratus sutvirtino kaiščiais prie kurių buvo pritvirtinti metaliniai lynai, kad galėtų saugiai iÅ¡traukti metalinius kaiščius iÅ¡ po ratų. Po pietų pertraukos direktorius P. P. pjovėjui - pagalbiniam darbininkui V.

Å . nurodė nupjauti laikančius sujungimus kairės krano kojos, bei dar kartÄ paaiÅ¡kino, kaip saugiai atsitraukti nupjovus konstrukcijÄ , o R. R. deÅ¡inės kojos laikančiÄ konstrukcijÄ Ä¯pjauti iki pusės iÅ¡ apačios ir kaip atsitraukti į saugiÄ zonÄ . Pjovėjui V. Å . nupjovus laikančiÄ konstrukcijÄ ir atsitraukus į saugiÄ vietÄ , pjovėjas R. R. pradėjo pjauti kitÄ laikančiÄ konstrukcijÄ . Kaip buvo numatyta, jis truputį įpjovė konstrukcijÄ ir atsitraukė. Po to, R. R., toliau labai atsargiai atsitraukęs nuo pjovimo vietos, per rankos ir pjoviklio atstumÄ , pradėjo didinti įpjovÄ .

P. P. teigimu, jis bandė R. R. pasakyti, kad nebedidintų įpjovos, tačiau kranas tuo metu pradėjo virsti ir kliudė R. R.. Å ias įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų V. Å ., A. V., K. K. paaiÅ¡kinimai teisme. Kaltinamasis P. P. teisme pripažino, kad nepadarė visko, jog iÅ¡vengtų Å¡io įvykio, organizavo darbÄ darbo vietoje ir atliko parengiamuosius darbus, tačiau nesilaikė norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, nustatyta tvarka neinstruktavo darbuotojų ir neparengė detalaus krano demontavimo plano.

Ekspertas Titas Dėjus teisme patvirtino 2012-03-23 ekspertizės akte Nr.11-595(12) nurodytÄ iÅ¡vadÄ , jog darbai nebuvo tinkamai reglamentuoti įmonėje parengtais norminiais dokumentais, ir darbus vykdęs metalo pjovėjas nebuvo tinkamai instruktuotas atlikti ožinio krano pjaustymo darbus. Tai organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ . Nelaimingo atsitikimo darbe atveju nebuvo užtikrintos priemonės, garantuojančios demontuojamo krano stabilumÄ , ir nebuvo užtikrinta, kad metalo konstrukcijas pjaustę darbuotojai nepateks į krano virtimo trajektorijÄ (2 t., 37-40 b. l.).

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pateikta Darbų technologinė kortelė (be patvirtintos datos), tačiau joje nenumatyta, kaip saugiai atlikti ožinio krano supjaustymo darbus, konkretÅ«s pavojingi veiksniai ir konkrečios priemonės jų poveikiui iÅ¡vengti, kad pagal jÄ bÅ«tų galima saugiai atlikti demontavimo darbus. Be to, nėra duomenų, kad darbus vykdę darbuotojai, tame tarpe ir žuvęs R. R., buvo supažindinti su parengtu ir patvirtintu dokumentu. Kaltinamasis P. P. teisme teigė, kad žodžiu instruktavo R.

R., kaip atlikti krano demontavimo darbus, taip pat nurodė atsitraukimo kryptis. Kaltinamojo P. P. pateiktuose detalizacijos brėžiniuose kai kurios vietos buvo apvestos tuÅ¡inuku, P. P. aiÅ¡kino, kad taip jis instruktavo darbuotojus. Visgi ekspertas Titas Dėjus teisme patvirtino, kad žodinis paaiÅ¡kinimas turi bÅ«ti nustatyta tvarka įformintas ir iÅ¡ jo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad darbininkas suprato darbo atlikimo tvarkÄ . Kadangi negalima nustatyti, jog R. R. buvo tinkamai instruktuotas dėl darbų atlikimo, negalima spręsti, ar R.

R. tinkamai vykdė jam pavestÄ darbÄ . Liudytojas VDI Å iaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Jonas A. M. patvirtino, kad savavaliÅ¡kų R. R. veiksmų negalima nustatyti, kadangi darbdavys dalyvavo darbo vietoje, tiesiogiai vadovavo procesui, davė nurodymus ir turėjo užtikrinti saugumÄ . Kaltinamasis P. P. privalėjo paruoÅ¡ti detalų krano griovimo projektÄ ir tinkamai – pasiraÅ¡ytinai su juo supažindinti darbuotojus, taip pat apskaičiuoti pavojingÄ zonos dydį ir numatyti atsitraukimus iÅ¡ jos.

IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad R. R. buvo apmokytas atlikti metalų suvirintojų bei pjaustytojų elektra ir dujomis darbÄ , taip pat instruktuotas darbo vietoje pirminiu instruktažu pagal „Metalo pjovėjo (7212) saugos ir sveikatos instrukcijÄ (1 t., 180-200 b. l.), tačiau atliekant pavojingus darbus (surenkamų sunkių elementų montavimas ir iÅ¡ardymas) neinstruktuotas tiksliniu instruktažu darbo vietoje, taip pat neiÅ¡duota tinkama paskyra-leidimas pavojingiems darbams atlikti. Parengtoje paskyroje – leidime nėra numatytos konkrečios ir vienareikÅ¡miÅ¡kos priemonės, kad jas įgyvendinus bÅ«tų užtikrintas saugus darbas.

P. P. padarytus darbo saugos pažeidimus patvirtina liudytojo Jono A. M. paaiÅ¡kinimai teisme bei 2011-11-28 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos ir nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 bei 2011-12-09 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus pateiktos dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos pastabose nurodytos aplinkybės, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys sietinos su ardomo/demontuojamo ožinio krano metalinės konstrukcijos stabilumo netekimu ir darbuotojo patekimu į ožinio krano virtimo trajektorijÄ .

Iš to seka, kad kaltinamasis P. P. neįvertino galimos rizikos dėl pavojų, kylančių atliekant stambių gabaritų metalo konstrukcijų pjaustymo (ardymo) darbus bei galimos krano užvirtimo ant dirbančiųjų rizikos, nenumatė ir nepasirinko tinkamo bei saugaus krano demontavimo darbų atlikimo eiliškumo, darbuotojai nebuvo apmokyti ir atestuoti bei instruktuoti atlikti pavojingus darbus (1 t., 36-120 , 2 t., 127-130 b. l.). Nors kaltinamasis nurodė, kad ožinis kranas buvo tinkamai sutvirtintas ir pleištai neatlaikė dėl to, kad vamzdis buvo nupjautas visiškai, visgi liudytojas J.

A. M. nurodė, kad krano nuvirtimÄ sÄ lygojo ne tik nupjautas vamzdis, bet ir tai, kad kranas nebuvo tinamai pritvirtintas, įvykio vietoje ratų kaiščiai mėtėsi Å¡alia ratų, o tai reiÅ¡kia, kad jie nebuvo patikimai užtvirtinti. Kaltinamasis P. P. vadovavo darbams, todėl turėjo užtikrinti darbuotojų saugumÄ bei sudaryti tinkamas sÄ lygas ožinio krano demontavimui. Ä®vykio aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, kuriuose yra fotonuotraukos su virtusio ožinio krano ir mirtinai sužaloto R.

R. vaizdais (1 t., 5-8, 9-10, 13-17 b. l.) bei 2011-10-13 specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 526/11(04) nurodyti R. R. padarytų sužalojimai – R. R. mirtis įvyko nuo atvirų kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų sužalojimų, kurie padaryti kontaktuojant su bukais kietais pavirÅ¡iais (1 t., 26-28 b. l.). Kaltinamasis P. P., bÅ«damas įmonės direktoriumi ir darbdaviu R. R. atžvilgiu, buvo atsakingas už saugÄ darbe bei saugos darbe norminių aktų laikymÄ si. P. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 2 straipsnio 13 punkto, 11 straipsnio, 16 straipsnio 3 punkto, 20 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1, 2 dalių, 27 straipsnio 1,5 dalių, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos (patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galiojančios nuo 2005-04-27) 31 punkto reikalavimų, neužtikrino saugaus darbo ožinio krano KK-12,5 demontavimo vietoje, tinkamai neinstruktavo nukentėjusiojo R.

R., kaip atlikti ožinio krano KK-12,5 pjaustymo darbus, atliko darbus nesant gamintojo parengtos krano demontavimo/supjaustymo dujomis instrukcijos, nenumatė darbų technologinėje kortelėje konkrečių pavojingų veiksnių ir konkrečių priemonių jų poveikiui iÅ¡vengti, neužtikrino priemonių garantuojančių demontuojamo krano stabilumÄ bei, kad kranÄ pjaustę darbuotojai nepatektų į krano virtinimo trajektorijÄ ir dėl to darbo vietoje žuvo R. R.. Tokiu bÅ«du, yra nustatyta, kad P. P. pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo mirtinai sužalotas žmogus.

P. P. veikÄ padarė dėl neatsargumo, jo neatsargi kaltė pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu: P. P. nenumatė, kad dėl jo padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų gali atsirasti pavojingi padariniai – t. y. gali bÅ«ti mirtinai sužalotas žmogus, nors pagal teismo iÅ¡analizuotas veikos padarymo aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis), todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį.Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 ir 61 straipsniuose.P. P. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu (LR BK 16 str.), anksčiau neteistas (2 t., 181 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., 186-189 b. l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (2 t., 185 b. l.), VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės filialo Psichiatrijos pacientų registre yra (2 t., 195 b. l.), VšĮ Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nustatyta, kad P. P. psichiÅ¡kai sveikas (2 t., 196 b. l.), dirbantis (2 t., 192 b. l.).Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino žuvusiojo artimiesiems turtinę žalÄ , savo lėšomis palaidojo žuvusįjį R.

R., teikė visokeriopÄ pagalbÄ Å¾uvusiojo motinai ir seseriai, atvykusioms iÅ¡ Rusijos į LietuvÄ , nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos turėjo ir nukentėjusiojo R. R. rizikingas elgesys darbo vietoje (BK 59 str.1 dalies 3, 6 punktai, 2 dalis).Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas skiria pirmÄ kartÄ už neatsargų nusikaltimÄ teisiamam P. P. BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ (LR BK 47 str.).

Baudos dydis, įvertinus P. P. veikos sukeltus padarinius – dėl kaltinamojo neatsargaus veikimo(neveikimo) darbų saugos ir sveikatos srityje R. R. buvo mirtinai sužalotas, į kaltinamojo elgesį su žuvusiojo artimaisiais po nelaimingo atsitikimo darbe, skirtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos vidurkis. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. pareiškė 2809,36 Lt ieškinį dėl turtinės ir 300 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 64-65 b. l., 3 t., 73-74 b. l.).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji sumažino savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 100000 Lt. Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Nukentėjusioji nurodė, kad 548,86 Lt iÅ¡leido vaistams, 96,80 Lt sumokėjo vertimų biurui, 2163,70 Lt sumokėjo už savo ir dukros kelionę. Pagrindinis priteisiamos turtinės žalos siekis yra atstatyti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės turtinę gerovę į pradinę padėtį, todėl nukentėjusiajai priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 548,86 Lt už pirktus vaistus bei 96,80 Lt už dokumentų vertimÄ , viso 645,66 Lt turtinės žalos.

Ieškinys dalyje dėl 2163,70 Lt nukentėjusiosios V. D. ir jos dukters J. Č. kelionės išlaidų atmestinas, nes ikiteisminio tyrimo metu jas apmokėjo kaltinamasis P. P., tai patvirtina jų rašytinis susitarimas (2 t., 156-157 b. l.), to teisme neneigė ir pati nukentėjusioji V. D., liudytoja J. Č., o kelionės išlaidas į teisiamuosius posėdžius pagal teismo nutartį apmokėjo teismas 2012-11-09 nutartimi.Neturtinė žala Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija ir kt, teismo įvertinta pinigais, tačiau nei neturtinės žalos atlyginimo minimumo, nei maksimumo dydžių Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, turi siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali bÅ«ti taikomas, nes padarytÄ neturtinę žalÄ tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

Nukentėjusioji V. D. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvus sÅ«nui, jai pablogėjo sveikata: prarado orientacijÄ , skaudėjo kojÄ ir rankÄ , turėjo psichologinių problemų. IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigas dėl depresinės reakcijos (3 t., 75-85 b. l.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad sÅ«naus žūtis nukentėjusiajai sukėlė neigiamų pasekmių jos sveikatai, emocinei bÅ«klei. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji iki sÅ«naus žūties jau sirgo onkologinėmis ligomis ir tai turėjo įtakos jos dabartinei sveikatos bÅ«klei.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į situacijos ypatumus – su sÅ«numi ji bendraudavo tik telefonu, nesimatė 17 metų, finansiÅ¡kai nuo sÅ«naus priklausoma nebuvo. Teismas taip pat įvertina už žalos padarymÄ atsakingo asmens civilinio atsakovo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ finansinę Å«kinę padėtį, į tai, kad po Å¡io įvykio įmonėje susidarė sunki finansinė padėtis (įsiskolinimai SODRAI ir VMI, lėšų neužtenka darbo užmokesčiai darbuotojams iÅ¡mokėti, areÅ¡tuotas turtas).

Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po įvykio – jis geranoriÅ¡kai apmokėjo nukentėjusiosios ir jos dukters kelionės, gyvenimo Lietuvoje, laidotuvių, vizų pratęsimo iÅ¡laidas, iÅ¡mokėjo V. D. ir D. D. pinigines kompensacijas, jo asmeninės ir įmonės patirtos iÅ¡laidos nukentėjusiesiems sudaro apie 30000 litų. Ä®vertinęs padaryto nusikaltimo sunkumÄ , konkrečias jo padarymo aplinkybes – kad nelaimingÄ atsitikimÄ iÅ¡ dalies (liudytojų parodymais) galėjo sÄ lygoti ir nukentėjusiojo neatsargus elgesys darbo vietoje, kaltinamojo neatsargiÄ kaltę ir geranoriÅ¡kÄ elgesį po įvykio, pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, taip pat įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, bus pasiekta bendrÄ neturtinės žalos dydį sumažinus iki 20 000 Lt.

Likusioje dalyje ieškinys dėl 80000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nukentėjusiajai V. D. priteistina iš civilinio atsakovo UAB“(duomenys neskelbtini)“ 645,66 Lt turtinės žalos ir 20000, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.(BPK 109, 113 str.2 d., 115 str.1 d.)Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:elektrinis ožinis kranas KK-12,5 (1 t., 11, 12 b.

l) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai - „PrieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas“, „Įvadinių (bendrų) prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas“, „darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo žurnalas“ (2 t., 20-22 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.),kompaktinė plokÅ¡telė (pritvirtinta prie bylos 1 tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos kaip tyrimo medžiaga (LR BPK 92 str. 3 d.),statybinis Å¡almas (paketas Nr. 1), ožinio krano KK-12,5 ardymo instrukcija (paketas Nr. 2 (vokas)) nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini teisėtam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).2012-04-10 Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu laikinai apribota UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į: elektrinį ožinį kranÄ â€žKK-12.5“, esantį (duomenys neskelbtini); automobilį SCANIA P93M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį SCANIA P 82ML, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį CITROEN C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį FORD AEROSTAR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį SUBARU LEGACY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį OPEL REKORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini); automobilį MAN 26.403, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); priekabÄ TRABOSA, valstybinis numeris SK743, VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį MERCEDES BENZ L 608, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtÄ parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti. Paskirtas turto saugotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas I. P.. (2 t., 108-122 b. l.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į Å¡iuos daiktus, panaikintinas.Proceso iÅ¡laidos: nukentėjusiosios V. D. ir liudytojos J. Č. kelionės iÅ¡laidos į teisiamuosius posėdžius, kurios sudaro 3510,97 Lt, 2012-11-09 Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡mokėtos iÅ¡ teismo lėšų.

Eksperto Tito Dėjau kelionės iÅ¡laidos į teisiamÄ jį posėdį sudaro 109, 98 Lt, 2012-10-23 teismo nutartimi jos pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡mokėtos T.Dėjui iÅ¡ teismo lėšų. (BPK 104 str.1 d.). Kadangi teismo patirtos iÅ¡laidos priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su kaltinamojo P. P. nusikalstamais veiksmais, jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo P. P.. (LR BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., n u s p r e n d ž i a:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 38 MGL 4940, 00 Lt (keturių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties litų) dydžio bauda. BaudÄ Ä¯pareigoti sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 645, 66 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus, 66 centus) turtinės žalos ir 20 000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iÅ¡ P. P. 3621, 00 Lt( tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ ) proceso iÅ¡laidų valstybei (BPK 105 straipsnio 1 dalis).             Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - elektrinį ožinį kranÄ KK-12,5 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus („PrieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas“, „Įvadinių (bendrų) prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas“, „darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo žurnalas“), palikti savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.), kompaktinę plokÅ¡telę palikti saugoti prie bylos kaip tyrimo medžiagÄ (LR BPK 92 str. 3 d.), statybinį Å¡almÄ ir ožinio krano KK-12,5 ardymo instrukcijÄ grÄ Å¾inti teisėtam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).             2012-04-10 Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui - elektriniam ožiniui kranui „KK-12.5“, automobiliui SCANIA P93M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui SCANIA P 82ML, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui CITROEN C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui FORD AEROSTAR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui SUBARU LEGACY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui OPEL REKORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui MAN 26.403, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); priekabai TRABOSA, valstybinis numeris SK743, VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui MERCEDES BENZ L 608, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobiliui RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių miesto apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                         Eleonora Kvasauskienė                         Â