2022-12-21 Nr. AB-31576-3-64-3-01658-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1105-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01658-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui M. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašė priteisti iš atsakovo M. G. (toliau – ir atsakovas) 54,29 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) , apskaičiuotos nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nuo 1997 m. rugpjūčio 13 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenamosioms patalpoms yra suteiktas tikslus adresas – (duomenys neskelbtini). Atsakovui kartą per metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos. Atsakovas nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. nesumokėjo 54,29 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota vadovaujantis, be kita ko, Akmenės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104 patvirtintais Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.2 punktu.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad Savivaldybės administracijos Kruopių seniūnija pateikė informaciją, jog suteikus gyvenamosioms patalpoms tikslų adresą – (duomenys neskelbtini), buto savininkas A. G. M. G. deklaruoti šiuo adresu nesutiko. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 12.2 punkto pagrindu gyventojai vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi tuo atveju, jeigu patalpos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos, taip pat nuo 1993 m. kovo 25 d. įregistruota jų nuosavybės teisė A. G. vardu. Teismas konstatavo, kad Nuostatų 12.2 punkte nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama ne su asmens gyvenamosios vietos deklaravimu, o su jo gyvenimo nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose faktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-388-789/2021), o seniūnijos duomenimis M. G. nurodytose gyvenamosiose patalpose negyvena.

5. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą, apskaičiuotą nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., atmestinas.

III. 6. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.

7. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, konstatuodamas, jog gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys nepagrindžia asmens gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose fakto. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio, šio straipsnio 1 dalies 8 punkto, šio straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio, šio straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei konstatavo teismas, deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta, t. y. fizinio asmens faktinio gyvenimo vieta.

8. Pareiškėjas pažymi, kad seniūnijos pažymoje, kurioje yra informacija, jog atsakovas nurodytu adresu negyvena, nenurodyta, kokia reikšminga informacija remiantis šis faktas paremtas, nenurodytas kitas atsakovo adresas, pats atsakovas taip pat neįrodė kito savo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, todėl teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalies nuostata ir laikytis prezumpcijos, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

9. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-388-789/2021, nes šios administracinės bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 54,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., priteisimo iš atsakovo M. G. pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas nelaikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 prasme, kadangi Nuostatų 12.2 punkto pagrindu gyventojai vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi tuo atveju, jeigu patalpos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba. Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos, taip pat nuo 1993 m. kovo 25 d. įregistruota jų nuosavybės teisė A. G. vardu. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 12.2 punkte nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama ne su asmens gyvenamosios vietos deklaravimu, o su jo gyvenimo nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose faktu, o seniūnijos duomenimis M. G. nurodytose gyvenamosiose patalpose negyvena.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, padaręs nepagrįstą išvadą, kad deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta nėra jo faktinio gyvenimo vieta. Pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, kad deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta yra jo faktinė gyvenamoji vieta, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančia seniūnijos pažyma, kadangi joje nenurodyta, kokia informacija remdamasi seniūnija padarė išvadą, kad atsakovas negyvena nurodytu adresu, nenurodė kito atsakovo adreso, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad nagrinėjant šioje byloje pareiškėjo inicijuotą ginčą, esminė aplinkybė yra ta, ar pareiškėjas įrodė, jog atsakovas gali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų 12.2 punktą.

13. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai – nagrinėjamu atveju Nuostatai.

14. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija) vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas (2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija) suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai (2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-377 redakcija) taip pat nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 str. 2 d. (2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija).

15. Nuostatų 12.2 punkte nustatyta, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, t. y. gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties).

16. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pagal Nuostatų 12.2 punktą vietinės rinkliavos mokėtoju yra laikytinas tik gyvenamosios paskirties patalpose, esančiose savivaldybės teritorijoje, kurios atitinka vieną iš trijų alternatyvių sąlygų:1) šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre; 2) nebaigta jų statyba; 3) gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties, gyvenantis asmuo.

17. Byloje esantis Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė yra įregistruota A. G. vardu, buto baigtumas – 100 proc. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtos patalpos neatitinka nei vienos iš Nuostatų 12.2 punkte įtvirtintų alternatyvių sąlygų.

18. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo Nuostatų 12.2 punkto pagrindu.

19. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos tokios kategorijos bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1425-1062/2019; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-968-789/2022 ), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytas motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė