710b0781-3e37-4b3b-9a02-e5aee601cc42 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1261-473/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04025-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kuriÄ 2011 m. sausio 14 d. paskirta atlikti Vilniaus PN. PareiÅ¡kėjui, kaip ir visiems 5 Vilniaus PN naujai atvykusiems asmenims, buvo patikrinta sveikata ir jokių sveikatos sutrikimų rasta nebuvo. 2012 metų vasarÄ pareiÅ¡kėjas pradėjo dirbti valgykloje, kurioje darbo sÄ lygos buvo sunkios: buvo pastovi drėgmė, garai, skersvėjis, didžiulis karÅ¡tis (nuo viryklės), darbas buvo be iÅ¡eiginių dienų.

Nurodytos darbo sÄ lygos sudarė palankias sÄ lygas į pareiÅ¡kėjo organizmÄ patekusiam užkratui (tuberkuliozei) iÅ¡sivystyti ir progresuoti. Tuberkuliozė pareiÅ¡kėjui buvo diagnozuota 2016 metų gruodžio mėnesį. Nurodo, kad Vilniaus PN maistas buvo prastas: trÅ«ko vitaminų, racione nebuvo vaisių, trÅ«ko mėsos produktų, žuvies kokybė buvo labai prasta, todėl nuteistieji, kurie iÅ¡ artimųjų negaudavo paramos arba labai maÅ¾Ä paramÄ , buvo priversti gyventi nepakankamai pasisotinus.

Dėl maisto stokos ir kokybės nusilpę organizmai nepajėgÅ«s prieÅ¡intis infekcijai. PraneÅ¡imÄ , jog pareiÅ¡kėjas galimai yra užsikrėtęs tuberkulioze, gavo 2017 metų vasario viduryje. Tuo tarpu plaučius Å¡veičiant 2012m., 2013 m., 2014 m. jokių ligos požymių rasta nebuvo. Tikrinant plaučius 2015 m. rentgeno aparatu buvo pastebėtos nežymios dėmelės plaučiuose, tačiau į tai nebuvo atkreiptas dėmesys. PareiÅ¡kėjo manymu, jei 2015 m. Vilniaus PN sveikatos tarnyba bÅ«tų tinkamai sureagavusi į plaučiuose rastus patamsėjimus, tikrai bÅ«tų galima užkirsti keliÄ infekcijai, o gydymo ciklas nebÅ«tų buvęs toks ilgas ir sudėtingas, liekamųjų reiÅ¡kinių rizikos faktorius bÅ«tų buvęs mažesnis nei dabar.

Tačiau dėl Vilniaus PN darbuotojų, atsakingų už sveikatos priežiÅ«rÄ aplaidumo, sunkių darbo sÄ lygų, dėl vitaminų stokos maiste, nusilpo pareiÅ¡kėjo organizmas ir pareiÅ¡kėjas susirgo tuberkulioze. Atsižvelgiant į tai, kad tuberkulioze perduodama oro-laÅ¡eliniu bÅ«du, Vilniaus PN administracija nepasirÅ«pino užkrato patekimo užkardymu. 2017 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ VPN buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL), į kuriÄ iÅ¡tyrimui ir gydymuisi pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas 2017 m. kovo 1 d.

Pažymi, kad imuniteto nusilpimas, tapimas neatspariu infekcijoms gali bÅ«ti sietinas ir su tuo, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus PN, t. y. beveik pačiame Vilniaus miesto centre. Pagal Civilinės saugos centro duomenis oro užterÅ¡tumas Vilniaus mieste, pagal nustatytÄ sunkiųjų ir kietųjų dalelių normÄ virÅ¡ijamas 1,5 - 2,5 karto nei leidžiama, - daugiau nei 8mėn. per metus - laikotarpyje. Mieste gyvenantys žmones yra sÄ moningai pasirinkę gyvenamÄ jÄ vietÄ - tai žinodami. Nuteistiesiems, atvykusiems į Vilniaus PN, tokia informacija nėra teikiama, todėl nuteistieji ne tik neturi galimybės praÅ¡yti bÅ«ti perkeliamiems bausmę atlikti į kitas įkalinimo įstaigas.

Todėl nuteistųjų organizmas sÄ moningai iÅ¡ lėto yra nuodijamas sunkiosiomis dalelėmis. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad infekcija kažkokiu bÅ«du papuolė į Vilniaus PN teritorijÄ . Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulę psichologinę traumÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , sveikatai padaryta neatitaisoma žala. Viso Å¡ito buvo galima iÅ¡vengti, jei Vilniaus PN bÅ«tų informavę apie padidėjusiÄ oro tarÅ¡Ä , bÅ«tų suteikę normalias maitinimosi ir darbo sÄ lygas bei tinkamai bÅ«tų sureagavę į rastus patamsėjimus 2015 metais.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nors gydymas 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo baigtas, tačiau tuberkuliozė yra tokia liga, kuriÄ galima tik sustabdyti, apgydyti. Susidarius palankiai tuberkuliozės lazdelių terpei, liga gali bet kada atsinaujinti. PareiÅ¡kėjas patyrė giliÄ psichologinę traumÄ , kuri yra lydima pastovios baimės, kad liga neatsinaujintų. Dėl baimės, kad liga neatsinaujintų, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sivystė depresija, baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 19-24).

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Vilniaus PN atvyko 2011 m. sausio 14 d. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. liepos 1 d. tris kartus buvo laikinai etapuotas į Å iaulių tardymo izoliatorių. PareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡ Vilniaus PN buvo etapuotas į LAVL, nuo 2017 m. vasario 27 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne Vilniaus PN. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad tuberkulioze susirgo dėl netinkamų darbo sÄ lygų Vilniaus PN valgykloje. Dėl Å¡io skundo argumento atsakovės atstovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pats, savo laisva valia nuolat darbindavosi Vilniaus PN valgykloje, taip pat nuolat prašė, kad bÅ«tų didinamas jo užimamas etatas.

PareiÅ¡kėjas, skunde teigdamas, kad tuberkulioze susirgo dėl darbo sÄ lygų Vilniaus PN. Taigi, pareiÅ¡kėjo darbo sÄ lygos, taip pat ir gyvenimo sÄ lygos jį tenkino, prieÅ¡ingu atveju jis bet kada galėjo nutraukti darbo santykius ir gyventi kartu su kitais nuteistaisiais nuteistujų bÅ«riuose. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN valgykloje dirbantys nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų atskirame bÅ«ryje (atskirose nuo bendrojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose). Nuteistiesiems dirbantiems valgykloje sukurtos Å¡iek tiek palankesnės buities sÄ lygos, pvz. nuolat tiekiamas karÅ¡tas vanduo asmens higienai palaikyti (darbas su maistu) ir pan.

Å ie nuteistieji gyvena atskirame bÅ«ryje, kuriame gyvena apie 20 (dvideÅ¡imt) nuteistųjų. Vilniaus PN neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tu kreipęsis i Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl darbo ar kalinimo sÄ lygų. PaaiÅ¡kina, kad visiems Vilniaus PN nuteistiesiems kasmet atliekami krÅ«tinės lÄ stos profilaktiniai rentgenologiniai tyrimai, siekiant kontroliuoti plaučių tuberkuliozės atvejus. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN atviros/aktyvios plaučių tuberkuliozės atvejų nebuvo nustatyta.

Nurodo, kad Vilniaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytoja, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo Sveikatos istorijÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , kad kadangi 2014 m. lapkričio 11 d. radiologas apraÅ¡o plaučiuose kairėje tvirtus tuberkuliozės židinius, gali bÅ«ti, kad tuberkuliozinis užkratas buvęs anksčiau, tačiau nepasireiÅ¡kė kliniÅ¡kai. 2016 m. lapkričio 22 d. rentgenologinio tyrimo metu pareiÅ¡kėjui nustačius kairėje plaučių pusėje smulkių židinių ir įtarus tuberkuliozinį procesÄ , pareiÅ¡kėjÄ nutarta siųsti į LAVL kontrolei po atlikto krÅ«tinės lÄ stos tyrimo.

Nurodo, kad nuteistųjų krÅ«tinės lÄ stos tyrimus atlieka į laisvės atėmimo vietas atvykstantis LAVL radiologas su specialia tyrimui atlikti medicinine įranga. Tyrimas buvo atliktas Vilniaus PN, tačiau tyrimo rezultatai buvo vertinami LAVL ir tik vėliau atsiųsti į Vilniaus PN. Todėl Vilniaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje gavus pareiÅ¡kėjo tyrimo rezultatus pareiÅ¡kėjas nedelsiant 2017 m. vasario 27 d. buvo siunčiamas į LAVL. Atsakovės atstovas dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad bÅ«damas Vilniaus PN ir dirbdamas netinkamomis sÄ lygomis, jis susirgo nepagydoma liga (tuberkulioze), paaiÅ¡kina, kad kaip matyti iÅ¡ Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vieÅ¡ai skelbiamų duomenų tuberkuliozė TBC plinta nuo žmogaus žmogui per orÄ su laÅ¡eliais.

Apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis (kitaip sakant yra infekuoti TBC bakterijomis), bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo. Tuberkuliozė yra gydoma ir iÅ¡gydoma liga. Aktyviai, vaistams jautrios tuberkuliozės formai gydyti taikomas standartinis 4 antimikrobinių vaistų 6 mėnesių kursas. Dauginio atsparumo tuberkuliozė yra tokia tuberkuliozės forma, kuriÄ sukelia bakterijos, nepaveikios galingiausiems pirmos eilės (arba standartiniams) vaistams prieÅ¡ TBC.

Atsparios vaistams tuberkuliozės formos yra gydomos antros eilės vaistais. Pažymi, kad LAVL nuo TBC pareiÅ¡kėjas gydytas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d., duomenų, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡gydytas, jo asmens sveikatos istorijoje nėra. Todėl duomenų, kad tuberkulioze pareiÅ¡kėjas, užsikrėtė bÅ«tent Vilniaus PN, taip pat kad nebÅ«tų iÅ¡gydytas nuo jos nėra. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad dėl persirgimo tuberkulioze atsirado kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui planinio profilaktinio krÅ«tinės lÄ stos tyrimo metu 2016 m. gruodžio 22 d. kairėje plaučių pusėje aptikta smulkių židinių, padaryta iÅ¡vada:

įtariamas tuberkuliozinis procesas kairėje. Pareiškėjui sveikatos sutrikimai nustatyti ne dėl jo nusiskundimų, o profilaktinio tyrimo metu. Iš LAVL 2018 m. liepos 30 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, matyti, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 30 dienai pastovaus gydymo negauna, t. y. pilnai išgydytas. Taigi, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN profilaktinio tyrimo metu buvo nustatyti pakitimai plaučiuose, pareiškėjas operatyviai konvojuotas į LAVL, pritaikytas kvalifikuotas gydymas, kurio dėka pacientas/pareiškėjas pasveiko nuo TBC.

Pabrėžia, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ .

PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų Vilniaus namų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. sausio 14 d. iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atvyko į Vilniaus PN; laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. liepos 1 d. pareiÅ¡kėjas 3 kartus buvo etapuotas į Å iaulių tardymo izoliatorių; 2017 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Vilniaus PN buvo etapuotas į LAVL (b. l. 25-26). Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 7-167 paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu buvo paskirtas 0,5 etatu valgyklos darbininku, nustatant 0,5 koeficientÄ minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimÄ nuo 2011 m. liepos 22 d. (b. l. 27, 28).

Vilniaus PN direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 7-102 pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ valgyklos darbininko pareigų nuo 2012 m. balandžio 24 d. (b. l. 29). Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 7-116 paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu buvo paskirtas 0,5 etatu valgyklos darbininku, nustatant 0,43 koeficientÄ minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimÄ nuo 2013 m. balandžio 25 d. (b. l. 31). Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 7-16 paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ valgyklos darbininko pareigų nuo 2015 m. sausio 14 d. (b. l. 32).

Nuo 2015-01-15 tarp Vilniaus PN ir UAB „Pontem“ buvo pasiraÅ¡yta Maitinimo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 24-3, pagal kuriÄ UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti maitinimo paslaugÄ Vilniaus PN nuteistiesiems; UAB „Pontem“ žinion perėjo ir Vilniaus PN valgykla, taip pat ir valgykloje dirbantys darbuotojai – nuteistieji; UAB „Pontem“ nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento nuteistuosius įdarbindavo per valstybės įmonę (toliau – VÄ®) „MÅ«sų amatai“ (b. l. 20). VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus 2015 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. 7/05-5 paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu buvo paskirtas 0,5 etatu virtuvės darbuotojo laikininko pareigoms, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientÄ nuo 2015 m. sausio 15 d. (b. l. 33). VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 7/05-153 paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu buvo perkeltas iÅ¡ 0,5 etato virtuvės darbuotojo į 0,75 etato virtuvės darbuotojo laikininko pareigas, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientÄ nuo 2015 m. lapkričio 19 d. (b. l. 34). VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d.

įsakymu Nr. 7/05-51 paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu buvo perkeltas iÅ¡ 0,75 etato virtuvės darbuotojo į virtuvės darbuotojo laikininko pareigas pilnu etatu, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientÄ nuo 2016 m. balandžio 7 d. (b. l. 35). Vilniaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytoja V. G. 2019 m. sausio 4 d. surašė medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ (toliau – IÅ¡raÅ¡as), kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjui krÅ«tinės lÄ stos tyrimai buvo atlikti 2010 m. spalio 21 d. – be patologinių pakitimų; 2014 m. lapkričio 4 d.

– tvirti tuberkuliozės židiniai O/S12 (galėjo būti anksčiau persirgęs TBC); 2015 m. lapkričio 4 d. – be matomų patologinių pakitimų; 2016 m. gruodžio 22 d. – karėje S2 grupė smulkių židinių (išvada: įtariamas tuberkuliozinis procesas kairėje) (b. l. 82-83). Išraše, be kita ko, nurodyta, kad 2017 m. kovo 16 d. pareiškėjui diagnozuota tuberkuliozė, gydytas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl Vilniaus PN darbuotojų, atsakingų už sveikatos priežiÅ«rÄ aplaidumo, sunkių darbo sÄ lygų, dėl netinkamos mytybos, nusilpo pareiÅ¡kėjo organizmas ir pareiÅ¡kėjas susirgo tuberkulioze; plaučių tuberkuliozė pareiÅ¡kėjui paliko neiÅ¡nykstančius padarinius sveikatos atžvilgiu ir giliÄ psichologinę traumÄ , kuri yra lydima pastovios baimės, kad ligos progresija neatsinaujintų. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs fizines ir dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ ir pažeminimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad susirgimÄ tuberkulioze sÄ lygojo netinkamos darbo sÄ lygos valgykloje: buvo pastovi drėgmė, garai, skersvėjis, didžiulis karÅ¡tis (nuo viryklės), darbas buvo be iÅ¡eiginių dienų. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas valgykloje dirbo savo noru, įsakymai dėl pareiÅ¡kėjo įdarbinimo buvo priimami atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus (b. l. 27, 28, 31, 33-35). IÅ¡ skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų darbo sÄ lygų nėra paremti jokiais įrodymais, skunde nedetalizuota.

PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų darbo sÄ lygų į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl pareiÅ¡kėjo darbo sÄ lygų. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad susirgimas tuberkulioze buvo sÄ lygotas netinkamų darbo, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, teigia, kad dėl netinkamo (nepakankamo) maitinimo (vitaminų ir kt. medžiagų trÅ«kumo), maisto kokybės nusilpo pareiÅ¡kėjo organizmas, kas sÄ lygojo susirgimÄ tuberkulioze.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyriuje „Nuteistųjų apsipirkimas parduotuvėje“ 76 punkte nustatyta nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad trÅ«kstant maisto pareiÅ¡kėjas, kuris, be kita ko, ginčo laikotarpiu dirbo ir gavo darbo užmokestį, galėjo Å¡ia teise pasinaudoti. IÅ¡ skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo maisto nėra paremti jokiais įrodymais, skunde nedetalizuota, kada ir kokių maisto produktų trÅ«ko. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl nepakankamo maitinimo į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl pareiÅ¡kėjo maitinimo.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad susirgimas tuberkulioze buvo sÄ lygotas netinkamo maitinimo, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas teigia, jog susirgimÄ tuberkulioze, be kita ko, sÄ lygojo aplaidus Vilniaus PN sveiktos priežiÅ«ros darbuotojų elgesys. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčai dėl žalos, padarytos pacientui netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu atlyginimo yra civiliniai, todėl toks ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos, padarytos pacientui netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu atlyginimo yra civiliniai, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (2014 m. gegužės 16 d. nutartis Nr. A858-338/2014; 2017 m. kovo 27 d. nutartis Nr. A-968-502/2017). Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog tuberkulioze pareiškėjas užsikrėtė būtent Vilniaus PN.

Be to, tuberkulioze užsikrečiama oro laÅ¡eliniu bÅ«du. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į minėtus teisės aktus ir teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjo skundo bei atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundÄ argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A.

P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Balčytienė