2016-04-20 Nr. AB-8678-3-61-3-00285-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-460-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00285-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 21 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 „Dėl komisaro V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2 punktą; 2) įpareigoti atsakovą sumokėti darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d.; 3) įpareigoti atsakovą sumokėti pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., už 2013 ir 2014 metus bei už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 14 d.; 4) įpareigoti atsakovą spręsti dėl darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-190/2015 (proceso Nr. 1-10-1-00350-2014-8).

Pareiškėjas 2016 m. vasario 10 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki visiško atsiskaitymo dienos, o 2016 m. vasario 18 d. padavė patikslintą skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. vasario 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 19 d. nutartimis priimti nagrinėti pareiškėjo skundo ir 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 18 d. patikslintų skundų reikalavimai, kuriais prašoma: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d.; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki visiško atsiskaitymo dienos; 4) įpareigoti atsakovą išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. vasario 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

Pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad palaiko skundo ir anksčiau paduotų patikslintų skundų dalyką bei visus reikalavimus dėl Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 dalies, ir papildomai tikslindamas skundą prašė teismo:

1) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą; 2) įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti 42074,32 Eur (be mokesčių) darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (2012 m. birželio 14 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. 7698,94 Eur (26582,89 Lt); 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. 13894,81 Eur (47976,00 Lt); 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. 13894,81 Eur (47976,00 Lt); 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 14 d. 6585,76 Eur); 3) įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti pinigines kompensacijas pareiškėjui už nepanaudotas kasmetines atostogas: 765,77 Eur (be mokesčių) už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (19,27 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 1390 Eur (be mokesčių) už 2013 metus (35 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 1390 Eur (be mokesčių) už 2014 metus (35 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 718,48 Eur (be mokesčių) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (18,08 d. x 0,7 x 56,77); 4) įpareigoti Vilniaus AVPK spręsti dėl darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-190/2015 (proceso Nr. 1-10-1-00350-2014-8); 5) įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti 950,33 Eur (be mokesčių) atimant 2016 m. liepos 27 d. sumokėtą 728,46 Eur (be mokesčių) piniginę kompensaciją už neginčijamąją dalį 23,92 d. nepanaudotų atostogų: 2009 m.

– 1 d., 2012 m. (laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 13 d.) – 15,8 d. (165 d. x 35 d. / 365 d.), 2015 m. – 5,7 d. (laikotarpis nuo 2015 m. birželio 14 d. iki 2015 m. liepos 27 d. – 4,82 d. (44 d. x 40 d. / 365 d.), laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0,88 d. (8 d. x 40 d. /365 d.)), 2016 m. – 1 d. (laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d. – 1,42 d. (13 d. x 40 d. / 365 d.);

6) priteisti 363,33 Eur (be mokesčių) ligos pašalpą atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 17,53 Eur (su mokesčiais) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d. (8 d.);

7) priteisti 4769 Eur (be mokesčių) išeitinę 4 mėnesių kompensaciją (išeitinę išmoką) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 55,17 Eur (su mokesčiais);

8) priteisti 55,67 Eur (be mokesčių) darbo užmokestį už 2015 m. birželio 15 d. darbo dieną;

9) priteisti 56,77 Eur (be mokesčių) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, gautą teisme 2016 m. kovo 16 d.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies normomis, pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo patikslinto skundo pirmasis reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą, yra teismo priimtas, todėl šio reikalavimo priimtinumo klausimo teismas pakartotinai nesprendė.

Įvertinęs kitus pareiškėjo reikalavimus, kuriais prašoma įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nurodytus patikslinto skundo reikalavimuose Nr. 2–9, teismas konstatavo, kad šie reikalavimai yra nenagrinėtini, kadangi dėl jų tarp šalių nėra kilęs ginčas. Teismas pastebėjo, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus turi būti nurodoma, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti ir pateiktas teismui atsisakymas įformintas raštu. Iš priimtų pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų teismas sprendė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš esmės dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pareiškėjui mokėti darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį, pažymėjo, kad teismas nenagrinėja galimų pareiškėjo teisių pažeidimų ateityje. Viename iš patikslinto skundo reikalavimų pareiškėjas reikalauja įpareigoti atsakovą spręsti dėl darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo. Teismo vertinimu, toks reikalavimas yra negalimas, kaip ir kiti patikslinto skundo reikalavimai, nes nėra atsisakymo prašomas sumas išmokėti ir nėra pagrindo teigti, kad teismui patenkinus pareiškėjo priimtus reikalavimus šioje byloje, atsakovas atsisakys vykdyti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas šiuo metu neturi jokio pagrindo spręsti dėl išmokėjimo pareiškėjui patikslintame skunde prašomų sumų, kadangi ginčas dėl darbo užmokesčio mokėjimo už laikino nušalinimo laikotarpius tik bus nagrinėjamas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nesulaukęs įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo už laikino nušalinimo laikotarpius, iš anksto siekia inicijuoti kitą teisminį ginčą, nukreiptą į galimus atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl tokie reikalavimai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą (gautą teisme 2016 m. kovo 16 d.), kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas V. J. 2016 m. kovo 24 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį iš dalies, nurodant, kad 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimai Nr. 1–4 ir Nr. 9 priimami nagrinėti.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad atsakovas skundžiamu Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 10-TE-27 „Dėl komisaro V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 10-TE-27) atleido jį iš vidaus tarnybos ir privalėjo laikytis teisės aktais numatytų reikalavimų atleidžiant darbuotoją, bet jų nesilaiko – vengia atsiskaityti su darbuotoju. Iš Įsakymo Nr. 10-TE-27 matyti, kad atsakovas išreiškė savo valią nemokėti pareiškėjui ne tik už laikiną nušalinimą nuo pareigų, bet ir už nepanaudotas kasmetines atostogas už atitinkamus laikotarpius.

Pareiškėjas ginčija šiuos atsakovo nurodymus. Teismas priėmė nagrinėti jo 2016 m. sausio 21 d. skundą ir 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 18 d. patikslintus skundus, t. y. sutiko nagrinėti šiuose skunduose pareikštus reikalavimus. Anot pareiškėjo, 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimais Nr. 2, 3, 7, 9 jis tik patikslino (sukonkretizavo) teismo jau priimtus nagrinėti reikalavimus, nurodė kokio dydžio reikalaujama priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpius, pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinę kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

Taigi pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. patikslintu skundu tik apibendrino 2016 m. sausio 21 d. skundo ir 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 18 d. patikslintų skundų reikalavimus, o reikalavimą Nr. 4 (kaip ir reikalavimą Nr. 1), kuris jau buvo priimtas teismo nagrinėti kaip 2016 m. sausio 21 d. skunde nurodytas reikalavimas Nr. 4, tiesiog atkartojo, todėl yra nelogiška atsisakyti priimti teismo jau priimtą nagrinėti reikalavimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas mano, kad jo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimai Nr. 2, 3, 7, 9 turėjo būti priimti nagrinėjimui.

Atsakovas reikalavimą Nr. 7, kuriuo prašoma išmokėti 4 mėnesių išeitinę kompensaciją, jau pradėjo vykdyti, todėl pareiškėjas pažymi, jog dėl minėto reikalavimo tinkamo vykdymo jis atskiru prašymu kreipsis į atsakovą, o prašymo netenkinimo atveju nustatyta tvarka kreipsis į teismą. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad sutinka su teismo atsisakymu priimti nagrinėti jo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimus Nr. 5, 6, 8. Dėl šių reikalavimų pareiškėjas kreipsis į atsakovą atskiru prašymu, o prašymo netenkinimo atveju nustatyta tvarka kreipsis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šiuo atveju svarstytinas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, paduotą teismui 2016 m. kovo 16 d.

Pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. paduotu patikslintu skundu siekė įgyvendinti savo procesinę teisę tikslinti skundą, numatytą ABTĮ 52 straipsnyje. Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2016 m. sausio 21 d. skundu, kuriame reiškė iš viso keturis reikalavimus:

1) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 „Dėl komisaro V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2 punktą; 2) įpareigoti atsakovą sumokėti darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d.; 3) įpareigoti atsakovą sumokėti pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., už 2013 ir 2014 metus bei už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 14 d.; 4) įpareigoti atsakovą spręsti dėl darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-190/2015 (proceso Nr. 1-10-1-00350-2014-8).

Spręsdamas šio skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2016 m. sausio 25 d. nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nutarė „Priimti pareiškėjo skundą. <...>“, t. y. galima būtų manyti, jog teismas priėmė nagrinėjimui visus keturis pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. skunde pareikštus reikalavimus. Tačiau tos pačios 2016 m. sausio 25 d. nutarties aprašomojoje dalyje kalbant apie gautą skundą nurodoma, jog šiuo skundu prašoma „panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 13 d.

įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą ir įpareigoti atsakovą išmokėti darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d.“, toliau nurodoma, kad „Pareiškėjo skundas iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių keliamas reikalavimus, todėl priimtinas“. Iš pateikto prieštaringo bei netikslaus pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties turinio nėra aišku, ar teismas faktiškai priėmė nagrinėti visus keturis pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. skunde pareikštus reikalavimus, t. y. priėmė skundą nagrinėti visa apimtimi, ar priėmė tik skundo reikalavimus Nr. 1 (panaikinti Įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą) ir Nr. 2 (įpareigoti atsakovą sumokėti darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d.).

Iš elektroninės bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 10 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki visiško atsiskaitymo dienos, o 2016 m. vasario 18 d. padavė patikslintą skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. vasario 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Paminėti 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. vasario 18 d. pareiškėjo patikslintų skundų reikalavimai buvo priimti atitinkamai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 19 d. nutartimis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. padavė teismui dar vieną patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog palaiko savo 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 18 d. patikslintų skundų reikalavimus, bei papildomai tikslindamas skundą prašė teismo:

1) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą; 2) įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti 42074,32 Eur (be mokesčių) darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (2012 m. birželio 14 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. 7698,94 Eur (26582,89 Lt); 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. 13894,81 Eur (47976,00 Lt); 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. 13894,81 Eur (47976,00 Lt); 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 14 d. 6585,76 Eur); 3) įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti pinigines kompensacijas pareiškėjui už nepanaudotas kasmetines atostogas: 765,77 Eur (be mokesčių) už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (19,27 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 1390 Eur (be mokesčių) už 2013 metus (35 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 1390 Eur (be mokesčių) už 2014 metus (35 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 718,48 Eur (be mokesčių) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (18,08 d. x 0,7 x 56,77); 4) įpareigoti Vilniaus AVPK spręsti dėl darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-190/2015 (proceso Nr. 1-10-1-00350-2014-8); 5) įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti 950,33 Eur (be mokesčių) atimant 2016 m. liepos 27 d. sumokėtą 728,46 Eur (be mokesčių) piniginę kompensaciją už neginčijamąją dalį 23,92 d. nepanaudotų atostogų: 2009 m.

– 1 d., 2012 m. (laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 13 d.) – 15,8 d. (165 d. x 35 d. / 365 d.), 2015 m. – 5,7 d. (laikotarpis nuo 2015 m. birželio 14 d. iki 2015 m. liepos 27 d. – 4,82 d. (44 d. x 40 d. / 365 d.), laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0,88 d. (8 d. x 40 d. /365 d.)), 2016 m. – 1 d. (laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d. – 1,42 d. (13 d. x 40 d. / 365 d.);

6) priteisti 363,33 Eur (be mokesčių) ligos pašalpą atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 17,53 Eur (su mokesčiais) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d. (8 d.);

7) priteisti 4769 Eur (be mokesčių) išeitinę 4 mėnesių kompensaciją (išeitinę išmoką) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 55,17 Eur (su mokesčiais);

8) priteisti 55,67 Eur (be mokesčių) darbo užmokestį už 2015 m. birželio 15 d. darbo dieną;

9) priteisti 56,77 Eur (be mokesčių) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

Skundžiama 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslintą skundą visa apimtimi, t. y. visus devynis šiame skunde pareikštus reikalavimus. Teismas tokį procesinį sprendimą motyvavo iš esmės dviem argumentais, t. y.: pirma, pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimas Nr. 1, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą, jau yra teismo priimtas, todėl šio reikalavimo priimtinumo klausimas pakartotinai nesprendžiamas; antra, dėl patikslinto skundo reikalavimų Nr. 2–9 tarp šalių nėra kilęs ginčas, nes nėra atsakovo atsisakymo išmokėti prašomas sumas.

Teisėjų kolegija su pirmuoju iš pirmiau nurodytų teismo motyvų sutinka bei pažymi, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi. Atsižvelgiant į minėtos teismo nutarties turinį, dėl šio konkretaus reikalavimo priėmimo jokių abejonių nekyla, todėl skundžiamoje 2016 m. kovo 23 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė pakartotinai spręsti jau teismo išspręstą klausimą, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad teismas pagal pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. paduotą skundą jau ėmėsi nagrinėti jo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 „Dėl komisaro V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2 punktą.

Palyginus pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. skunde pareikštą reikalavimą Nr. 2 „įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti V. J. darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d.“ su 2016 m. kovo 16 d. patikslintame skunde pareikštu reikalavimu Nr. 2 „įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti V. J. 42074,32 Eur (be mokesčių) darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (2012 m. birželio 14 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. 7698,94 Eur (26582,89 Lt); 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. 13894,81 Eur (47976,00 Lt); 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. 13894,81 Eur (47976,00 Lt); 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 14 d. 6585,76 Eur)“, matyti, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. patikslintame skunde tik patikslino 2016 m. sausio 21 d. skundu pareikštą reikalavimą Nr. 2, iš esmės šio reikalavimo turinio nekeisdamas, tik įvardydamas prašomą sumokėti darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. sumą (42074,32 Eur be mokesčių) bei nurodydamas kaip ši suma, anot pareiškėjo, yra apskaičiuojama. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2016 m. kovo 23 d. nutartyje be jokio pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimą Nr. 2 nagrinėti teisme.

Skundžiamoje 2016 m. kovo 23 d. nutartyje teismas, be kita ko, atsisakė priimti ir pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimus Nr. 3 ir Nr. 4. Palyginus minėtus reikalavimus su pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. teismui paduotame skunde pareikštais reikalavimais Nr. 3 ir Nr. 4, akivaizdu, jog patikslintame skunde savo reikalavimą Nr. 4, kurį buvo nurodęs ir skunde numeriu 4, pareiškėjas visiškai atkartojo nekeisdamas jo apimties ir turinio, o reikalavimą Nr. 3 patikslino, įvardydamas konkrečias prašomas sumokėti piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumas, tačiau laikotarpius, už kuriuos, anot pareiškėjo, turi būti apskaičiuojamos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, pareiškėjas paliko tuos pačius, kuriuos buvo nurodęs ir 2016 m. sausio 21 d. skundo reikalavime Nr. 3. Atsižvelgiant į tai, būtų galima teigti, jog teismas skundžiamoje 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, analogiškai kaip ir dėl reikalavimo Nr. 2, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimą Nr. 3, nes pastarojo reikalavimo turinio bei apimties pareiškėjas nekeitė, tik patikslino prašomas priteisti sumas. Tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties, kuria buvo išspręstas pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. paduoto skundo priėmimo klausimas, turinio nėra aišku, ar teismas priėmė nagrinėti skundą visa apimtimi, ar tik skunde pareikštus reikalavimus Nr. 1 ir Nr. 2. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, siekiant pašalinti atsiradusį procesinį neaiškumą ir neapibrėžtumą, pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimų Nr. 3 ir Nr. 4 priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pabrėžė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsisakyti priimti nagrinėti jo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimus Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 8. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nurodyta apimtimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties neginčija, teisėjų kolegija dėl pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimų Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 8 priimtinumo šiuo konkrečiu atveju nepasisako.

Dėl 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimo Nr. 7, kuriuo prašoma priteisti 4769 Eur (be mokesčių) išeitinę 4 mėnesių kompensaciją (išeitinę išmoką), atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 55,17 Eur (su mokesčiais), pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, kad atsakovas reikalavimą Nr. 7 dėl 4 mėnesių išeitinės kompensacijos išmokėjimo jau pradėjo vykdyti, todėl pareiškėjas dėl minėto reikalavimo tinkamo vykdymo atskiru prašymu kreipsis į atsakovą, o prašymo netenkinimo atveju nustatyta tvarka kreipsis į teismą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta jo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimą Nr. 7 nagrinėti teisme, taigi, šiuo klausimu teisėjų kolegija taip pat plačiau nepasisako.

Pasak pareiškėjo, savo 2016 m. kovo 16 d. patikslintame skunde jis tik patikslino (sukonkretizavo) teismo jau priimtą nagrinėti reikalavimą Nr. 9, todėl mano, jog teismas turėjo šį reikalavimą priimti nagrinėjimui. Kaip matyti iš 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo, pareiškėjas šio skundo reikalavimu Nr. 9 prašė priteisti „56,77 Eur (be mokesčių) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos“. Akivaizdu, kad šis reikalavimas pagal savo pobūdį bei tikslą sutampa su pareiškėjo 2016 m. vasario 18 d. teismui paduoto patikslinto skundo reikalavimu, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. vasario 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Minėta, jog pareiškėjo 2016 m. vasario 18 d. patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėjimui 2016 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi. Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo teiginiui, kad savo 2016 m. kovo 16 d. patikslintame skunde jis iš esmės tik patikslino (sukonkretizavo) reikalavimą Nr. 9, kuris buvo priimtas nagrinėjimui 2016 m. vasario 19 d. nutartimi, t. y. nurodė konkrečią prašomą sumą – t. y. 56,77 Eur (be mokesčių), atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2016 m. kovo 23 d. nutartyje nepagrįstai atsisakė priimti 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimą Nr. 9.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, tuo tarpu ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (žr. 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimus Nr. 2–9 pažymėjo, kad šie reikalavimai yra nenagrinėtini, kadangi dėl jų tarp šalių nėra kilęs ginčas. Taigi teismas iš esmės atsižvelgė į pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, tačiau, kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju netinkamai aiškino bylos faktines aplinkybes, todėl priėjo prie neteisingų išvadų.

Teisėjų kolegija pritaria pirmiau nurodytai teismų praktikoje suformuluotai nuostatai, jog, nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, t. y. faktiškai nesant tarp šalių ginčo, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 „Dėl komisaro V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2 punktą, kuriame atsakovas nurodė Vilniaus AVPK Finansų skyriui nemokėti pareiškėjui, kuris to paties įsakymo 1 punktu atleistas iš vidaus tarnybos, darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpius nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., už 2013 ir 2014 metus bei už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. Iš pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų argumentų matyti, kad pareiškėjas inicijavo šį administracinį ginčą teisme ne ginčydamas jo atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesutikdamas būtent su atsakovo sprendimais (inter alia išdėstytu ginčijamame Įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punkte), susijusiais su, pasak pareiškėjo, nepagrįstu bei neteisėtu atsakovo atsisakymu teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš vidaus tarnybos asmeniu (pareiškėju). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų reikalavimai, kuriais prašoma įpareigoti atsakovą sumokėti atitinkamas išmokas ir kompensacijas atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos bei atsiskaitant su juo teisės aktų nustatyta tvarka, laikytini tarpusavyje susiję bei gali būti vertinami kaip išvestiniai iš pareiškėjo ginčijamo Įsakymo Nr. 10-TE-27, kuriuo atsakovas atleisdamas pareiškėją iš vidaus tarnybos nurodė atsiskaitymo su juo tvarką. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėtų į tai atsižvelgti pakartotinai svarstydamas pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį. Dėl pirmiau nurodytų motyvų skundžiamos nutarties dalis, kurioje atsakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo, gauto teisme 2016 m. kovo 16 d., reikalavimą Nr. 2 (kuriuo prašoma įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti V. J. 42074,32 Eur (be mokesčių) darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (2012 m. birželio 14 d.

– 2012 m. gruodžio 31 d. 7698,94 Eur (26582,89 Lt); 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. 13894,81 Eur (47976,00 Lt); 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. 13894,81 Eur (47976,00 Lt); 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 14 d. 6585,76 Eur)), reikalavimą Nr. 3 (kuriuo prašoma įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti pinigines kompensacijas pareiškėjui už nepanaudotas kasmetines atostogas: 765,77 Eur (be mokesčių) už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (19,27 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 1390 Eur (be mokesčių) už 2013 metus (35 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 1390 Eur (be mokesčių) už 2014 metus (35 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 718,48 Eur (be mokesčių) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (18,08 d. x 0,7 x 56,77)), reikalavimą Nr. 4 (kuriuo prašoma įpareigoti Vilniaus AVPK spręsti dėl darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-190/2015 (proceso Nr. 1-10-1-00350-2014-8)) ir reikalavimą Nr. 9 (kuriuo prašoma priteisti 56,77 Eur (be mokesčių) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos), panaikinama ir dėl įvardytų reikalavimų pareiškėjo patikslinto skundo, gauto teisme 2016 m. kovo 16 d., priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje nenustatyta pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl dėl atsisakymo priimti kitus pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimus nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį iš dalies. Nutarties dalį, kurioje atsakyta priimti pareiškėjo V. J. (V. J.) patikslinto skundo, gauto teisme 2016 m. kovo 16 d., reikalavimus Nr. 2, 3, 4 ir 9, panaikinti ir dėl nurodytų reikalavimų patikslinto skundo, gauto teisme 2016 m. kovo 16 d., priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė