Legislator Case Law & Legislation
2024-12-04 Nr. AB-358-3-63-3-00837-2024-1 AI generated

2024-12-04 Nr. AB-358-3-63-3-00837-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-12-04 Nr. AB-358-3-63-3-00837-2024-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-12-04 Nr. AB-358-3-63-3-00837-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateikė skundą, kuriuo ji (taip tekste) „nori apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos (toliau – ir Inspekciją) Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus (Nurodymo Nr. (26.1Mr)2D-6961_2024-04-08)“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-750-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00837-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateikė skundą, kuriuo ji (taip tekste) „nori apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos (toliau – ir Inspekciją) Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus (Nurodymo Nr. (26.1Mr)2D-6961_2024-04-08)“.

2023 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2023 m. rugpjūčio 28 d.: suformuluoti aiškų ir konkretų skundo reikalavimą; sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti jo sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus, išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė priimti sprendimą dėl 2024 m. balandžio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. (26.1Mr)2D-6961 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) panaikinimo.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog namas adresu (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas statyti 1989 m. Kaimynas pažeidė jos teises, pastatydamas tvorą. Dėl Privalomojo nurodymo ji pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Komisija). Atsižvelgdama į Komisijos 2024 m. liepos 23 d. sprendimo pastabas, savo skundą pataisė ir teikia teismui.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. (26.1Mr)2D-6961 panaikinimo.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, siekdama ginčyti Privalomąjį nurodymą, tai daro nenuosekliais veiksmais. Pareiškėja Komisijos 2024 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. P2- (AG2-161/16-2024) nurodytus trūkumus privalėjo šalinti, teikti patikslintą skundą Komisijai. Nesutikdama su Komisijos sprendimu dėl jos skundo išnagrinėjimo, galėjo Komisijos sprendimą skųsti teismui.

Teismas vertino, jog pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi vieno mėnesio terminą nuo 2024 m. balandžio 8 d. Privalomojo nurodymo gavimo, šį terminą praleido dėl savo kaltės, t. y. dėl savo nenuoseklių veiksmų skųsdama Privalomąjį nurodymą. Teismas sprendė, kad nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundas ir patikslintas skundas paduoti praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl skundą ir patikslintą skundą atsisakytina priimti.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir išnagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. 2D-14202 informavo, jog atsakymas gali būti skundžiamas pasirinktinai vienam iš nurodytų subjektų: Inspekcijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų administraciniam teismui. Pirminį skundą pareiškėja 2024 m. liepos 21 d pateikė Komisijai. Atsižvelgusi į Komisijos 2024 m. liepos 23 d. sprendime (Nr. P2- (AG2-161/16-2024) pateiktas pastabas, pareiškėja skundą pataisė ir pateikė jį Regionų administraciniam teismui. Regionų administracinis teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, nes pareiškėja turėjo pašalinti Komisijos nurodytus trūkumus ir teikti patikslintą skundą Komisijai. Regionų administracinio teismo nutartyje nurodoma, kad praleistas vieno mėnesio terminas nuo 2024 m. balandžio 8 d. Privalomojo nurodymo gavimo. Tačiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėja, laikydamasi nurodytų terminų, raštus ir informaciją teikė Inspekcijai ginčydama Privalomąjį nurodymą, tik vėliau kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kaip buvo nurodyta Inspekcijos 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. 2D-14202.

Pareiškėja pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, neišmano skundų pateikimo tvarkos ir galimai pažeidė skundo nagrinėjimo tvarką, tačiau tik dėl to atmesti mano skundą ir jo visai nenagrinėti yra neteisinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nusprendęs, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl savo kaltės, t. y. dėl savo nenuoseklių veiksmų skųsdama Privalomąjį nurodymą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad skundus teikė pagal nurodytus išaiškinimus, be to, neturi teisinio išsilavinimo, neišmano skundų pateikimo tvarkos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teisės aktuose įtvirtintų skundo padavimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, be kita ko, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019).

Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo paduoti. Konstatuotina ir tai, kad Privalomajame nurodyme buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. Privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas administraciniame teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taip pat akcentuotina, kad skundą Komisijai pareiškėja pateikė tik 2024 m. liepos 22 d., t y., taip pat praleidusi terminą skundu pateikti. Nors pareiškėja pažymi, jog Inspekcijos 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. Nr. 2D-14202 nurodyta, kad šis raštas gali būti skundžiamas pasirinktinai vienam iš nurodytų subjektų: Inspekcijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų administraciniam teismui, todėl pirminį skundą pareiškėja 2024 m. liepos 21 d pateikė Komisijai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodo skundžianti ne minėtą Inspekcijos 2024 m. birželio 27 d. raštą Nr. 2D-14202, tačiau 2024 m. balandžio 8 d. Privalomąjį nurodymą. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad neturi teisinio išsilavinimo, neišmano skundų pateikimo tvarkos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias ginčyti Privalomojo nurodymo, laikantis ABTĮ nustatytų sąlygų. Kaip minėta, Privalomajame nurodyme buvo nurodyta apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nenurodė teismui objektyvių priežasčių, ne nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, nulėmusių termino skundui paduoti praleidimą, bei terminą skundui praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėja niekaip neatskleidė, nekonkretizavo ir nepagrindė įrodymais nurodytų argumentų, kaip jos nurodytos aplinkybės lėmė, kad skundas pateiktas praleidus nustatytą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad pirminį skundą teikė pagal Inspekcijos 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. 2D-14202 pateiktą išaiškinimą, į teismą kreipėsi gavusi Komisijos nurodymą ištaisyti skundo trūkumus, nepaneigia fakto, kad pareiškėja skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo privalėjo pateikti ABTĮ nustatyta tvarka, kaip Privalomajame nurodyme ir buvo nustatyta. Pareiškėja nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų susidūrusi su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad būtent pačios pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis lėmė tai, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimus, iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė