2020-05-20 Nr. AB-9970-3-61-3-00789-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-754-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00789-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų asociacijos „Vilnijos“ draugijos, asociacijos „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, asociacijos „Lietuvos pensininkų sąjūdis“, L. K. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų asociacijos „Vilnijos“ draugijos, asociacijos „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, asociacijos „Lietuvos pensininkų sąjūdis“, L. K. ir E. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai asociacija „Vilnijos“ draugija, asociacija „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, asociacija „Lietuvos pensininkų sąjūdis“, L. K. ir E. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1-1348 „Dėl Lecho Kačynskio vardo suteikimo gatvei ir jos ribų “ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai vertinimo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Sprendimas pažeidžia Konstitucijos 25 ir 29 straipsnius, kurie draudžia kurstyti tautinę nesantaiką, varžyti ar teikti privilegijas dėl tautybės, kalbos, kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Taip pat Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 34 punkto nuostatų bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-578 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkte nurodytų kriterijų – personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims; pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.

3. Pareiškėjų teigimu, projektą dėl gatvės pavadinimo Lecho Kačynskio vardu inicijavo „Valdemaro Tomaševskio bloko“ Lietuvos Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – ir LLRA-KŠS), kuri atvirai demonstruoja, kursto ir remia Lietuvos lenkų nelojalumą Lietuvos valstybei, kryptingai veikia prieš pietryčių Lietuvos piliečių integraciją, kursto tautinę nesantaiką. Partija nuolat inicijuoja antikonstitucinius tautinių mažumų, vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, politinių partijų įstatymus ir pataisas, kuriais siekiama įtvirtinti lenkų tautinei bendruomenei išskirtines teises, skleidžia melagingus Lietuvos istorijos faktus, esą rytų Lietuvos teritorijos, kur šiuo metu didelė gyventojų dalis kalba lenkų, rusų, gudų kalbomis, yra etinės Lenkijos žemės, dėl istorinių įvykių patekusios Lietuvos valstybės jurisdikcijai. Tokią politiką ir iškreiptą istorijos interpretaciją palaikė ir aktyvus šios partijos rėmėjas – Lenkijos prezidentas L. Kačynskis. Bandymai išstumti senus autentiškus lietuviškus vietovardžių, gatvių ir aikščių pavadinimus tampa įprasta Vilnijos krašto savivaldybių tarybų, kuriose LLRA-KŠS partijos atstovai sudaro daugumą, veiklos dalimi. 2009 m. atsiprašęs už Lenkijos dalyvavimą Čekijos padalijime 1938 m., L. Kačynskis to paties nepasakė Lietuvai; niekada nėra viešai išreiškęs jokio apgailestavimo ar atsiprašymo dėl lietuviams ypač skausmingos 1920–1939 m. Vilniaus krašto okupacijos, nepagerbė žuvusių už Vilniaus kraštą lietuvių atminimo. Žuvusio Lenkijos prezidento veikla prieštaringai vertinama tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Iš viešos informacijos žinoma apie jam iškeltas bylas dėl šmeižto, ir net kaltinimus dėl perversmo organizavimo.

4. Nėra žinoma faktų, patvirtinančių šio asmens ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims. L. Kačynskio geri santykiai su Lietuvos Prezidentu V. Adamkumi neturėjo jokio tęstinumo ir nedavė jokių esminių pokyčių Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniams santykiams. L. Kačynskis Lietuvoje yra žinomas kaip prieštaringai vertinamos Lenkų kortos iniciatorius. Lenko korta vertintina kaip įsipareigojimas užsienio valstybei galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

5. Pareiškėjai patvirtino, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nes priimant Sprendimą Tarybos nariai, priklausantys LLRA-KŠS, nenusišalino. Taip pat buvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymas bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Nagrinėjamas klausimas nebuvo aptartas nei su vietos bendruomeninėmis, nei su Tarybos visuomeninėmis komisijomis, kurios, remiantis 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-300 patvirtintų nuostatų 1 punktu, yra skirtos padėti Tarybai ir komitetams gauti gyventojų, bendruomenių ar profesiniu pagrindu narius vienijančių organizacijų, institucijų atstovų nuomonę nagrinėjamais klausimais.

6. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad iš pareiškėjų skundo nėra aišku, kokias jų teises ar teisėtus interesus Sprendimas galėtų pažeisti. Sprendimas nėra individualus teisės aktas, nėra priimtas pareiškėjų atžvilgiu ir nesukelia jiems jokių teisinių pasekmių. Akivaizdu, kad teismui panaikinus ginčijamą Sprendimą, jokios pareiškėjų subjektinės teisės nebūtų apgintos.

8. Net jei laikyti, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą gindami viešąjį interesą, jis teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus, ginant viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą, apginti viešąjį interesą. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjams joks įstatymas nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą.

9. Pažymėjo, kad priimant Sprendimą jokios teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, todėl vertino, kad priimtas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjų skunde nurodytus argumentus vertino kaip subjektyvią pareiškėjų nuomonę, kuri nesudaro jokio faktinio ar teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo argumentus, pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, jog pareiškėjai skunde nenurodė nei vieno argumento, kokias pareiškėjų teises priimtas Sprendimas pažeidžia. Atsižvelgęs į skundo argumentus, teismas sprendė, kad pareiškėjai su skundu į teismą kreipėsi gindami viešąjį interesą.

12. Pažymėjo, jog į bylą pateikti asociacijų „Vilnijos“ draugija, „Lietuvos pensininkų sąjūdis“ ir „Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos“ įstatai, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos nesuteikia pareiškėjams teisės ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą. Nenustatęs pareiškėjų įgaliojimų ginti viešąjį interesą, teismas sprendė, pareiškėjai nelaikytini suinteresuotais asmenimis pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 55 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neturi materialinio suinteresuotumo.

13. Nenustatęs pareiškėjų materialinio suinteresuotumo, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

15. Šiuo atveju savivaldybės Sprendimas užgavo pareiškėjų tautinius, patriotinius jausmus, istorinę atmintį, orumą ir kursto neapykantą, todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą gindami konkrečias jų pažeistas subjektines teises ir interesus, kurie galėtų būti siejami ir su viešojo intereso apsauga. Nagrinėjamu atveju ginamos subjektinės teisės bei įstatymų saugomi interesai buvo neatsiejamai susiję su visuomeninę reikšmę turinčiomis vertybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti administracinėje byloje skundžiamą aktą. Pareiškėjai turi pakankamą teisinį pagrindą reikalauti, kad savivaldybės priimtas Sprendimas nepažeistų jų konstitucinių teisių, orumo, istorinės atminties, tautinių jausmų, nediskredituotų tautiniu pagrindu dėl pažiūrų, nepriešintų su kitomis visuomenės grupėmis.

16. Pareiškėjų teigimu, teismas, atmesdamas jų skundą, priėmė formalų sprendimą, neatsižvelgdamas į esmines Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas.

17. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisę, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Skundžiamas Sprendimas nėra priimtas pareiškėjų atžvilgiu ir nesukelia jiems jokių teisinių pasekmių. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai su skundu į teismą kreipėsi gindami viešąjį interesą.

19. Atsakovas pažymi, kad asociacijų įstatai nenumato teisės atstovauti savo narių interesus nei teismuose, nei jokiose kitose teisėsaugos institucijose.

20. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priėmė formalų sprendimą, neatsižvelgdamas į esmines Konstitucijos nuostatas. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nepaneigdamas Konstitucijos nuostatų, pagrįstai aiškino ir taikė ABTĮ normas dėl asmenų teisės kreiptis į teismą apimties šioje byloje bei pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą taikydamas viešojo intereso institutą. Taryba, nepažeisdama Konstitucijos nuostatų, tinkamai įgyvendino jai pagal Vietos savivaldos įstatymą paskirtą funkciją dėl gatvių pavadinimo suteikimo, todėl pareiškėjų argumentai dėl Sprendimo neatitikties Konstitucijai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis reglamentavimas lemia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y. juo ginčijamų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų teisiškai reikšmingų išvadų kiekis bei pobūdis, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka dalyką.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė padaręs išvadą, kad pareiškėjai gina ne savo subjektines teises, o viešąjį interesą. Kadangi teisės aktai nesuteikia jiems tokios teisės, todėl jie neturi materialinio teisinio suinteresuotumo.

23. Pareiškėjai apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas neteisingai atribojo jų subjektines teises ir įstatymu saugomą interesą nuo viešojo intereso, kurie tam tikroje apimtyje gali ir sutapti. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas įžeidžia pareiškėjų tautinius, patriotinius jausmus, kursto nesantaiką ir pan., kuo ir pasireiškia jų subjektinių teisių ir įstatymu saugomo intereso pažeidimas.

24. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjams nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą.

25. Tačiau administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad ginant viešąją interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą. Be to, skiriasi ir skundo tenkinimo sąlygos, nes ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Tuo tarpu asmuo, kuris gina savo subjektinę teisę, bylos nagrinėjimo metu turi įrodyti šios savo teisės pažeidimą. Atvejų, kada ginamas viešasis interesas, o kada pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus, atribojimas, visų pirma, apibrėžia bylos nagrinėjimo dalyką ir lemia tam tikrų įrodinėjimo taisyklių taikymą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus) apibendrinimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-679/2008).

26. Minėta, kad pareiškėjai savo asmeninį suinteresuotumą grindžia tokiomis konstitucinėmis vertybėmis kaip tautiniai, patriotiniai jausmai, nesantaikos kurstymas ir pan., kurias saugo Konstitucija (pvz., Konstitucijos 25 str. 4 d.; 14 str.; 29 str.).

27. Tai reiškia, kad pareiškėjai šiuo atveju siekia apginti ne konkrečią savo subjektinę teisę, bet įstatymu saugomą jų interesą. Tai savo ruožtu lemia, kad bylos nagrinėjimo dalyką šiuo atveju, sudaro nustatymas aplinkybės, ar gatvės pavadinimas Lecho Kačynskio vardu, pažeidžia minėtas konstitucines vertybes, o tuo pačiu ir pareiškėjų įstatymu saugomą interesą, ar ne. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas bylos aplinkybių šiuo aspektu netyrė ir dėl jų nepasisakė. Dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisingu, nes liko neatsakyta į pagrindinį pareiškėjų reikalavimą (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Asociacijos, kaip juridinio asmens, suinteresuotumas, ginant minėtas vertybes, nustatomas pagal asociacijos įsteigimo tikslus, veiklos sritį bei rūšį, kurie yra nurodomi jos įstatuose (Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 4 p.). Todėl iš naujo nagrinėjant bylą taip pat turi būti įvertinta bei nustatyta, ar pareiškėjų, kurie yra asociacijos, veikla yra susijusi su minėtų vertybių išsaugojimu, gynimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų asociacijos „Vilnijos“ draugijos, asociacijos „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, asociacijos „Lietuvos pensininkų sąjūdis“, L. K. ir E. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė