2025-09-19 Nr. BB-4347-1-01-1-12681-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-30812025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12681-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. C. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo D. C. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį D. C. atžvilgiu ir bylą jam nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 320 ir 332 straipsnių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta D. C. teisė į teisingą teismą bei teisingą bylos nagrinėjimą ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai byloje esančių neaiškumų ir abejonių nevertino nuteistojo naudai, vertindami įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, nevertino bylos aplinkybių visumos, nesiėmė visų įmanomų priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė apeliaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų.

Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad D. C. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 263 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Didesne dalimi įrodymų dėl jų neatitikties teisėtumo ir leistinumo reikalavimams negali būti grindžiama D. C. kaltė, o kitų įrodymų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis prielaidomis, preziumavo, kad D. C. ir S. O. (S. O.) iš karto po vagystės vartojo pavogtas psichotropines medžiagas. Be to, priešingai negu nurodo teismas, D. C. ir kitų nuteistųjų susijaudinimas ir pasimetimas, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, nėra jų kaltę patvirtinanti aplinkybė. D. C. nesuvokė, kad kartu su kitais nuteistaisiais gabeno draudžiamas medžiagas, vien važiavimas automobiliu, kuriuo gabentos minėtos medžiagos, nepatvirtina, jog jam tai buvo žinoma. Net ir preziumavus, kad D. C. žinojo apie automobilyje gabenamas psichotropines medžiagas, jis faktiškai negalėjo suvokti ir nesuvokė, jog jų kiekis yra labai didelis. Tokiu atveju jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami nebent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kasatorius pateikia bylos duomenų analizę bei teigia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai D. C. atžvilgiu buvo neteisėti ir jų metu surinkti duomenys, kaip neatitinkantys BPK reikalavimų, negali būti naudojami byloje. Tačiau kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis teismai vadovavosi, suteikdami jiems išskirtinį prioritetą.

Kasatoriaus nuomone, leistinais įrodymais nelaikytini ir policijos pareigūnų M. P. ir P. A. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pateisino įtariamojo S. O. teisės tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką pažeidimą ir policijos pareigūno M. P. liudijimą (neformalią apklausą) laikė teisėtu įrodymu ir šiuo liudijimu bei gydymo įstaigoje vykusio pokalbio su pareigūnu M. P. metu S. O. išsakytu prisipažinimu pagrobus psichotropines medžiagas grindė nuosprendį. Toks prisipažinimas neformalaus pokalbio su policijos pareigūnu metu negali būti pripažįstamas įrodymu ir juo negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat D. C. kaltė negali būti grindžiama ir duomenimis, gautais savo tapatybės neatskleidusių pareigūnų veiksmais, t. y. užfiksuotais vienoje areštinės kameroje patalpintų įtariamųjų D. C. ir S. O. pokalbiais. Pasak kasatoriaus, iš įvykių chronologijos galima spręsti, kad dėl to, jog abu įtariamieji nedavė savo kaltę patvirtinančių parodymų, teisėsaugos institucijos ėmėsi gudrybių, siekdamos neteisėtu būdu išgauti iš jų prisipažinimą ar kitus jų kaltę patvirtinančius parodymus. Toks duomenų rinkimas apribojo D. C. procesines teises ir pasirinkimo laisvę kalbėti ar tylėti. Šie neleistinai, pažeidžiant įrodymų rinkimo ir baudžiamojo proceso sąžiningumo reikalavimus gauti duomenys, kaip ir prieš tai kasaciniame skunde nurodyti duomenys, negalėjo būti gretinami su kitais įrodymais bei šiais duomenimis grindžiama D. C. kaltė dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų vagystės ir jų gabenimo.

Kasatoriaus vertinimu, nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo argumentus dėl šių duomenų nepripažinimo įrodymais, tačiau nepakankamai patikrino jų rinkimo (gavimo) teisėtumą ir leistinumą bei viską interpretavo išimtinai kaltinimo naudai, visus argumentus nurodė selektyviai, „rankiodamas“ kaltinančius įrodymus ir teisindamas tyrimo veiksmus atlikusių pareigūnų padarytus pažeidimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinio skundo argumentai dėl padarytų BPK normų pažeidimų, vertinant įrodymus (be kita ko, teisėtumo ir leistinumo aspektais), nepagrįsto D. C. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį grindžiami subjektyviu įrodymų vertinimu ir nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis. Pažymėtina, kad šiame kasaciniame skunde keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK normų nesilaikymo renkant duomenis ir pripažįstant juos įrodymais, taip pat dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo vertinant bylos įrodymus ir jų pagrindu nustatant D. C. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 263 straipsnio 3 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Nuteistojo D. C. gynėjas S. Juzukonis kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Tai, kad kasatoriui nėra priimtinos apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Teismo išvadų ginčijimas deklaratyviais teiginiais apie BPK normų ir teisės principų pažeidimus, nuteistojo procesinių teisių suvaržymą nepagrindžia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. C. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius