Legislator Case Law & Legislation
7100e918-7308-4ecc-82c8-70beed5a6246 AI generated

7100e918-7308-4ecc-82c8-70beed5a6246 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 7100e918-7308-4ecc-82c8-70beed5a6246
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrPranešėjas Algirdas Gaputis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-350/2010Teisėjas Artūras Ridikas                                       Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00376-2008-1              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5; 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2010 m. balandžio 22 d.Panevėžys            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,Sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,nuteistajam E. K., gynėjui Antanui Jarašiui, nukentėjusiajam V.

Legislator headnote

AI generated

7100e918-7308-4ecc-82c8-70beed5a6246 · Panevėžio apygardos teismas: Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantÄ pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde dėstoma nuteistojo pozicija, kurios jis laikėsi ir viso bylos ikiteisminio tyrimo metu bei jÄ nagrinėjant teisme, kad jis nepadarė Å¡io nusikaltimo, kad nukentėjusiajam jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį, nuo kurio kaltinime nurodytos pasekmės nekilo ir negalėjo kilti, kad niekas kitas kieme taip pat V. M. nemušė, o sumuÅ¡tas nukentėjusysis galėjo bÅ«ti kitų asmenų ir kitoje vietoje vėliau.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrPranešėjas Algirdas Gaputis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-350/2010Teisėjas Artūras Ridikas                                       Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00376-2008-1              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5; 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2010 m. balandžio 22 d.Panevėžys            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,Sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,nuteistajam E. K., gynėjui Antanui Jarašiui, nukentėjusiajam V.

M.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Alfonsui MaÅ¡aluivieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams deÅ¡imčiai mėnesių, įpareigojant per bausmės laikÄ dirbti ar bÅ«ti užsiregistravus darbo biržoje ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti visÄ nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .             Priteista iÅ¡ E. K.

V. M. 23605,19 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei turėtos proceso iÅ¡laidos, taip pat priteista 3256 Lt Valstybinei ligonių kasai.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 17 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., G. K. sodybos kieme, tyčia, suduodamas V. M. rankomis ir kojomis ne mažiau, kaip tris kartus į galvos bei krÅ«tinės sritis, padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame skruoste, poodinę kraujosruvÄ kairiame žande, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžius kampo ir kaklelio srityse, deÅ¡inės pusės kÅ«no lūžį 3-4 dantų srityje, kraujo susikaupimÄ kairio virÅ¡utinio žandikaulio antyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis E. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti jį iÅ¡teisinantį nuosprendį, nes jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė.

Nurodo, kad bÅ«nant tėvo sodyboje kartu buvęs V. M. gėrė alkoholį ir jį visaip įžeidinėjo. Pats buvo blaivus. Neapsikentęs įžeidinėjimų lauke sudavė V. M. vienÄ smÅ«gį į pakaušį. Pastarasis nugriuvo, tačiau ne dėl smÅ«gio, o dėl girtumo. TÄ gali patvirtinti kartu buvę R. K., E. Z., kurių parodymus teismas nepagrįstai atmetė ir jais nesivadovavo. Daugiau nukentėjusiojo atžvilgiu smurto niekas nevartojo. Grįžęs į namo vidų V. M. vėl gėrė, vėliau prašė iÅ¡kviesti taksi.

KitÄ dienÄ tėvas liepė važiuoti atsipraÅ¡yti V. M. už suduotÄ smÅ«gį. Nuvykęs su E. Z. pamatė, kad V. M. sumuÅ¡tas, kas jį taip sužalojo nežino. Mano, kad pastarasis dėl girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių. IÅ¡ sodybos V. M. išėjo apie 24 val., po pusvalandžio liudytojos S. Č. parodymais jis buvo autobuso stotelėje, o apie 3.30 val., atėjo pas A. Å ., kur pernakvojo. Todėl mano, kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas autobuso stotelėje ar pakeliui į A.

Å . sodybÄ , arba susižaloti pats dėl girtumo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad liudytojas A. Å . prie stotelės rado iÅ¡gulėtÄ Å¾olę ir pamestÄ nukentėjusiojo telefonÄ . Apeliantas neginčija sudavęs nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį, tačiau dėl tokių veiksmų atsakomybė numatyta BK 140 str., ir procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, kurį gali inicijuoti tik nukentėjusysis. Nesutinka ir su priteistu nukentėjusiajam neturtinės žalos dydžiu. Net įrodžius kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , bet ir į jo, neva padariusio veikÄ kaltę, turtinę padėtį, kitas aplinkybes - kad jo veiksmai buvo sÄ lygoti provokuojančio nukentėjusiojo elgesio.

Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas.   Be to, mano, kad teismas skyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, teismas skyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri savo trukme ilgesnė už galimÄ Å¡ios bausmės vidurkį BK 48 str. 2 d. prasme.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas- atmesti.Skundas atmestinas.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantÄ pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde dėstoma nuteistojo pozicija, kurios jis laikėsi ir viso bylos ikiteisminio tyrimo metu bei jÄ nagrinėjant teisme, kad jis nepadarė Å¡io nusikaltimo, kad nukentėjusiajam jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį, nuo kurio kaltinime nurodytos pasekmės nekilo ir negalėjo kilti, kad niekas kitas kieme taip pat V. M. nemušė, o sumuÅ¡tas nukentėjusysis galėjo bÅ«ti kitų asmenų ir kitoje vietoje vėliau.

Šie motyvai yra nepagrįsti ir paneigti byloje esančių įrodymų visetu. Viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentėjusysis V. M. davė nuoseklius parodymus, kad jis buvo sumuštas būtent G. K. sodyboje, o vėliau iki patenkant į ligoninę jo niekas nebemušė. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina nuosprendyje aptarti liudytojų S. Č., A. Š., kurie su nukentėjusiuoju bendravo iš karto po įvykio, parodymai. Apie tai, kur ir kieno buvo sumuštas, V. M. telefonu pranešė S. Č. neužilgo po įvykio.

Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino taip pat ir nuteistasis E. K. bei liudytoja R. K., patvirtinę, jog S. Č. neužilgo po to, kai V. M. iÅ¡ sodybos išėjo, buvo pas juos atvykusi ir juos kaltino V. M. sumuÅ¡imu, nors pati nukentėjusiojo sumuÅ¡to dar nebuvo mačiusi. A. Å . taip pat parodė, kad V. M. jam sakė, jog sumuÅ¡tas buvo K sodyboje. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neneigia sodyboje sudavęs smÅ«gį V. M.. TÄ patvirtino ir liudytojai R. K. bei E. Z.. Taigi, minimų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad V.

M. įvykio dienÄ buvo sumuÅ¡tas ir visi nustatyti sužalojimai jam buvo padaryti bÅ«tent tik G. K. sodyboje. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų matyti, kad V. M. buvo medikų buvo apžiÅ«rėtas kitÄ rytÄ po įvykio ir apžiÅ«ros metu nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes. Specialisto iÅ¡vadose užfiksuoti V. M. padarytų sužalojimų lokalizacija, pobÅ«dis, laikas, sveikatos sužalojimo mastas, visiÅ¡kai atitinka, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jam padarytus sužalojimus.

Byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad V. M. sužalojimo metu įvykio vietoje buvo nuteistasis, nukentėjusysis, taip pat liudytojai E. Z. ir R. K.. Nukentėjusysis V. M. visÄ laikÄ nuosekliai nurodė, kad pirmiausia jis gavo smÅ«gį iÅ¡ nugaros į galvos- kaklo sritį. Po Å¡io smÅ«gio jis nugriuvo ir po to buvo muÅ¡amas bei spardomas dviejų asmenų- E. K. ir E. Z.. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. M. parodymai apie jo iki įvykio iÅ¡gerto alkoholio kiekį bei gebėjimÄ orientuotis aplinkoje po pirmo smÅ«gio iki jo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo labai nenuoseklÅ«s ir nukentėjusysis nesugebėjo paaiÅ¡kinti to priežasties, nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai tikėti, jog jo atžvilgiu smurtÄ vartojo ir E. Z., kadangi Å¡ių parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

E. K., E. Z. ir R. K. parodė, kad E. K. dėl netinkamo V. M. elgesio iÅ¡ tikrųjų sudavė smÅ«gį pastarajam iÅ¡ už nugaros ir jis nugriuvo. R. K. parodė, kad E. K. smÅ«giavo kumščiu V. M. į kažkurį skruostÄ , o E. Z. parodė, kad smÅ«gis teko V. M. į galvos sritį. Tuo tarpu tik nuteistasis E. K. parodė, kad V. M. pargriuvo ne nuo jo smÅ«gio, o dėl girtumo. Å ie nuteistojo parodymai atmestini, kadangi jie prieÅ¡tarauja minėtų liudytojų parodymams, be to, R. K. parodė, kad po E. K. smÅ«gio „V.

M. ranka trynė skruostÄ ar žandikaulį, matėsi, kad jam skauda“ (T.1 b.l. 136) Tiek E. Z., tiek R. K. parodė, kad tuoj po to jie iÅ¡ įvykio vietos išėjo ir grįžo į namÄ , t.y. nematė, kad V. M. bÅ«tų suduota daugiau smÅ«gių. E. Z. neigia mušęs V. M., nuteistasis E. K. taip pat parodė, kad E. Z. V. M. nemušė, R. K. irgi neparodė, jog matė, kad E. Z. suduotų smÅ«gius V. M.. Nėra jokio pagrindo abejoti liudytojos R. K. parodymais, kad ji į namÄ grįžo pirma, t.y. anksčiau už E. K. ir E. Z., kurie, anot R.

K., ten atėjo vėliau. Vadinasi, R. K. negalėjo matyti ir nematė konflikto pabaigos ir todėl jos parodymai niekaip nepaneigia V. M. parodymų, jog jam įvykio vietoje buvo suduoti visi smūgiai.Aptartų įrodymų visetu neginčytinai įrodyta, kad V. M. visi nustatyti sužalojimai buvo padaryti vienu metu ir, nesant jokių įrodymų, apart aptartų atmestinų nukentėjusiojo parodymų dėl šios aplinkybės, jog smūgius nukentėjusiajam būtų sudavęs ne vien nuteistasis E. K., pastarojo kaltė tyčia padarius V.

M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. yra visiÅ¡kai įrodyta.Teisingai kvalifikavęs nuteistojo E. K. veikÄ , teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, jo asmenybę, kitas aplinkybes. Motyvai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes.

Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumÄ - jie įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė turi bÅ«ti adekvati nusikalstamai veikai, už kuriÄ ji paskirta.

Å iuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, pasekmės neiÅ¡nyko net praėjus gana ilgam laiko tarpui po veikos padarymo bei į tai, kad buvo suduotas ne vienas smÅ«gis, padarytas sužalojimas, dėl kurio gana ilgai truko gydymas, todėl skyrė bausmę, kuri savo trukme didesnė nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė visiÅ¡kai atitinka BK 41 str, numatytÄ bausmės paskirtį ir apriboja nuteistojo teises bei laisves adekvačiai padarytos veikos pobÅ«džiui, pavojingumui ir kitiems BK 54 str. 2 d. numatytiems kriterijams, todėl trumpinti bausmės terminÄ nėra pagrindo.

Apeliantas nesutinka su priteistu nukentėjusiajam neturtinės žalos dydžiu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti ir turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai galvos srityje, sulaužytas žandikaulis, dėl ko iki Å¡iol jaučia skausmÄ . Viena ausimi iki Å¡iol girdi silpniau, buvo operuojamas, laukia ir daugiau operacijų.

PatirtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusysis įvertino 30000 lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo pozicijÄ , taip pat atsižvelgė į tai, kad neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalÄ atsiranda neturtinę žalÄ padariusiam asmeniui bei, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturinės žalos sumažino ir priteisė 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, mažinti jÄ dar labiau, nėra pagrindo.

Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.Tokiu bÅ«du, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., N u t a r ė : Nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ atmesti.                            Teisėjai                          Algirdas Gaputis                           Evaldas Vanagas                                                                                                                                   Eligijus Gladutis