7100e918-7308-4ecc-82c8-70beed5a6246 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla NrPraneÅ¡Äjas Algirdas Gaputis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-350/2010TeisÄjas ArtÅ«ras Ridikas                                       Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00376-2008-1              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5; 2.4.6. (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2010 m. balandžio 22 d.PanevÄžys            PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo GapuÄio (praneÅ¡Äjas), teisÄjų Evaldo Vanago ir Eligijaus GladuÄio,Sekretoriaujant Rimai PaÄeÅ¡iÅ«nienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,nuteistajam E. K., gynÄjui Antanui JaraÅ¡iui, nukentÄjusiajam V.
Legislator headnote
AI generated7100e918-7308-4ecc-82c8-70beed5a6246 · PanevÄžio apygardos teismas: Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantÄ pagrįstai pripažino kaltu dÄl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde dÄstoma nuteistojo pozicija, kurios jis laikÄsi ir viso bylos ikiteisminio tyrimo metu bei jÄ nagrinÄjant teisme, kad jis nepadarÄ Å¡io nusikaltimo, kad nukentÄjusiajam jis sudavÄ tik vienÄ smÅ«gį, nuo kurio kaltinime nurodytos pasekmÄs nekilo ir negalÄjo kilti, kad niekas kitas kieme taip pat V. M. nemuÅ¡Ä, o sumuÅ¡tas nukentÄjusysis galÄjo bÅ«ti kitų asmenų ir kitoje vietoje vÄliau.
Full text
Baudžiamoji byla NrPraneÅ¡Äjas Algirdas Gaputis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-350/2010TeisÄjas ArtÅ«ras Ridikas                                       Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00376-2008-1              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5; 2.4.6. (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2010 m. balandžio 22 d.PanevÄžys            PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo GapuÄio (praneÅ¡Äjas), teisÄjų Evaldo Vanago ir Eligijaus GladuÄio,Sekretoriaujant Rimai PaÄeÅ¡iÅ«nienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,nuteistajam E. K., gynÄjui Antanui JaraÅ¡iui, nukentÄjusiajam V.
M.,nukentÄjusiojo atstovui advokatui Alfonsui MaÅ¡aluivieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2009-12-23 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvÄs apribojimu vieneriems metams deÅ¡imÄiai mÄnesių, įpareigojant per bausmÄs laikÄ dirbti ar bÅ«ti užsiregistravus darbo biržoje ir per du mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos atlyginti visÄ nusikaltimu padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ .             Priteista iÅ¡ E. K.
V. M. 23605,19 Lt turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo bei turÄtos proceso iÅ¡laidos, taip pat priteista 3256 Lt Valstybinei ligonių kasai.             TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , nustatÄ: E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužÄs 17 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) k., PanevÄžio r., G. K. sodybos kieme, tyÄia, suduodamas V. M. rankomis ir kojomis ne mažiau, kaip tris kartus į galvos bei krÅ«tinÄs sritis, padarÄ nukentÄjusiajam poodinÄ kraujosruvÄ kairÄs ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ kairiame skruoste, poodinÄ kraujosruvÄ kairiame žande, apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs lūžius kampo ir kaklelio srityse, deÅ¡inÄs pusÄs kÅ«no lūžį 3-4 dantų srityje, kraujo susikaupimÄ kairio virÅ¡utinio žandikaulio antyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis E. K. skundžia PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti jį iÅ¡teisinantį nuosprendį, nes jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarÄ.
Nurodo, kad bÅ«nant tÄvo sodyboje kartu buvÄs V. M. gÄrÄ alkoholį ir jį visaip įžeidinÄjo. Pats buvo blaivus. NeapsikentÄs įžeidinÄjimų lauke sudavÄ V. M. vienÄ smÅ«gį į pakaušį. Pastarasis nugriuvo, taÄiau ne dÄl smÅ«gio, o dÄl girtumo. TÄ gali patvirtinti kartu buvÄ R. K., E. Z., kurių parodymus teismas nepagrįstai atmetÄ ir jais nesivadovavo. Daugiau nukentÄjusiojo atžvilgiu smurto niekas nevartojo. GrįžÄs į namo vidų V. M. vÄl gÄrÄ, vÄliau praÅ¡Ä iÅ¡kviesti taksi.
KitÄ dienÄ tÄvas liepÄ važiuoti atsipraÅ¡yti V. M. už suduotÄ smÅ«gį. NuvykÄs su E. Z. pamatÄ, kad V. M. sumuÅ¡tas, kas jį taip sužalojo nežino. Mano, kad pastarasis dÄl girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių. IÅ¡ sodybos V. M. iÅ¡Äjo apie 24 val., po pusvalandžio liudytojos S. Ä. parodymais jis buvo autobuso stotelÄje, o apie 3.30 val., atÄjo pas A. Å ., kur pernakvojo. TodÄl mano, kad nukentÄjusysis galÄjo bÅ«ti sumuÅ¡tas autobuso stotelÄje ar pakeliui į A.
Å . sodybÄ , arba susižaloti pats dÄl girtumo. Tai patvirtina ir ta aplinkybÄ, kad liudytojas A. Å . prie stotelÄs rado iÅ¡gulÄtÄ Å¾olÄ ir pamestÄ nukentÄjusiojo telefonÄ . Apeliantas neginÄija sudavÄs nukentÄjusiajam vienÄ smÅ«gį, taÄiau dÄl tokių veiksmų atsakomybÄ numatyta BK 140 str., ir procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, kurį gali inicijuoti tik nukentÄjusysis. Nesutinka ir su priteistu nukentÄjusiajam neturtinÄs žalos dydžiu. Net įrodžius kaltÄ dÄl jam inkriminuotos veikos, teismas turÄjo atsižvelgti ne tik į nukentÄjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , bet ir į jo, neva padariusio veikÄ kaltÄ, turtinÄ padÄtį, kitas aplinkybes - kad jo veiksmai buvo sÄ lygoti provokuojanÄio nukentÄjusiojo elgesio.
Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti mažintinas.   Be to, mano, kad teismas skyrÄ aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmÄ. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybÄ lengvinanÄių nei sunkinanÄių aplinkybių, teismas skyrÄ laisvÄs apribojimo bausmÄ, kuri savo trukme ilgesnÄ už galimÄ Å¡ios bausmÄs vidurkį BK 48 str. 2 d. prasme.Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡o skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentÄjusysis ir jo atstovas- atmesti.Skundas atmestinas.
Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantÄ pagrįstai pripažino kaltu dÄl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde dÄstoma nuteistojo pozicija, kurios jis laikÄsi ir viso bylos ikiteisminio tyrimo metu bei jÄ nagrinÄjant teisme, kad jis nepadarÄ Å¡io nusikaltimo, kad nukentÄjusiajam jis sudavÄ tik vienÄ smÅ«gį, nuo kurio kaltinime nurodytos pasekmÄs nekilo ir negalÄjo kilti, kad niekas kitas kieme taip pat V. M. nemuÅ¡Ä, o sumuÅ¡tas nukentÄjusysis galÄjo bÅ«ti kitų asmenų ir kitoje vietoje vÄliau.
Å ie motyvai yra nepagrįsti ir paneigti byloje esanÄių įrodymų visetu. Viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentÄjusysis V. M. davÄ nuoseklius parodymus, kad jis buvo sumuÅ¡tas bÅ«tent G. K. sodyboje, o vÄliau iki patenkant į ligoninÄ jo niekas nebemuÅ¡Ä. Å iuos nukentÄjusiojo parodymus patvirtina nuosprendyje aptarti liudytojų S. Ä., A. Å ., kurie su nukentÄjusiuoju bendravo iÅ¡ karto po įvykio, parodymai. Apie tai, kur ir kieno buvo sumuÅ¡tas, V. M. telefonu praneÅ¡Ä S. Ä. neužilgo po įvykio.
Å iÄ aplinkybÄ iÅ¡ esmÄs patvirtino taip pat ir nuteistasis E. K. bei liudytoja R. K., patvirtinÄ, jog S. Ä. neužilgo po to, kai V. M. iÅ¡ sodybos iÅ¡Äjo, buvo pas juos atvykusi ir juos kaltino V. M. sumuÅ¡imu, nors pati nukentÄjusiojo sumuÅ¡to dar nebuvo maÄiusi. A. Å . taip pat parodÄ, kad V. M. jam sakÄ, jog sumuÅ¡tas buvo K sodyboje. PažymÄtina ir tai, kad apeliantas neneigia sodyboje sudavÄs smÅ«gį V. M.. TÄ patvirtino ir liudytojai R. K. bei E. Z.. Taigi, minimų įrodymų visetu neginÄijamai įrodyta, kad V.
M. įvykio dienÄ buvo sumuÅ¡tas ir visi nustatyti sužalojimai jam buvo padaryti bÅ«tent tik G. K. sodyboje. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄios teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų matyti, kad V. M. buvo medikų buvo apžiÅ«rÄtas kitÄ rytÄ po įvykio ir apžiÅ«ros metu nurodÄ tas paÄias sužalojimo aplinkybes. Specialisto iÅ¡vadose užfiksuoti V. M. padarytų sužalojimų lokalizacija, pobÅ«dis, laikas, sveikatos sužalojimo mastas, visiÅ¡kai atitinka, nukentÄjusiojo nurodytas aplinkybes apie jam padarytus sužalojimus.
Byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad V. M. sužalojimo metu įvykio vietoje buvo nuteistasis, nukentÄjusysis, taip pat liudytojai E. Z. ir R. K.. NukentÄjusysis V. M. visÄ laikÄ nuosekliai nurodÄ, kad pirmiausia jis gavo smÅ«gį iÅ¡ nugaros į galvos- kaklo sritį. Po Å¡io smÅ«gio jis nugriuvo ir po to buvo muÅ¡amas bei spardomas dviejų asmenų- E. K. ir E. Z.. TaÄiau, atsižvelgiant į tai, kad V. M. parodymai apie jo iki įvykio iÅ¡gerto alkoholio kiekį bei gebÄjimÄ orientuotis aplinkoje po pirmo smÅ«gio iki jo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo labai nenuoseklÅ«s ir nukentÄjusysis nesugebÄjo paaiÅ¡kinti to priežasties, nÄra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai tikÄti, jog jo atžvilgiu smurtÄ vartojo ir E. Z., kadangi Å¡ių parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
E. K., E. Z. ir R. K. parodÄ, kad E. K. dÄl netinkamo V. M. elgesio iÅ¡ tikrųjų sudavÄ smÅ«gį pastarajam iÅ¡ už nugaros ir jis nugriuvo. R. K. parodÄ, kad E. K. smÅ«giavo kumÅ¡Äiu V. M. į kažkurį skruostÄ , o E. Z. parodÄ, kad smÅ«gis teko V. M. į galvos sritį. Tuo tarpu tik nuteistasis E. K. parodÄ, kad V. M. pargriuvo ne nuo jo smÅ«gio, o dÄl girtumo. Å ie nuteistojo parodymai atmestini, kadangi jie prieÅ¡tarauja minÄtų liudytojų parodymams, be to, R. K. parodÄ, kad po E. K. smÅ«gio âV.
M. ranka trynÄ skruostÄ ar žandikaulį, matÄsi, kad jam skaudaâ (T.1 b.l. 136) Tiek E. Z., tiek R. K. parodÄ, kad tuoj po to jie iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡Äjo ir grįžo į namÄ , t.y. nematÄ, kad V. M. bÅ«tų suduota daugiau smÅ«gių. E. Z. neigia muÅ¡Äs V. M., nuteistasis E. K. taip pat parodÄ, kad E. Z. V. M. nemuÅ¡Ä, R. K. irgi neparodÄ, jog matÄ, kad E. Z. suduotų smÅ«gius V. M.. NÄra jokio pagrindo abejoti liudytojos R. K. parodymais, kad ji į namÄ grįžo pirma, t.y. anksÄiau už E. K. ir E. Z., kurie, anot R.
K., ten atÄjo vÄliau. Vadinasi, R. K. negalÄjo matyti ir nematÄ konflikto pabaigos ir todÄl jos parodymai niekaip nepaneigia V. M. parodymų, jog jam įvykio vietoje buvo suduoti visi smÅ«giai.Aptartų įrodymų visetu neginÄytinai įrodyta, kad V. M. visi nustatyti sužalojimai buvo padaryti vienu metu ir, nesant jokių įrodymų, apart aptartų atmestinų nukentÄjusiojo parodymų dÄl Å¡ios aplinkybÄs, jog smÅ«gius nukentÄjusiajam bÅ«tų sudavÄs ne vien nuteistasis E. K., pastarojo kaltÄ tyÄia padarius V.
M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. yra visiÅ¡kai įrodyta.Teisingai kvalifikavÄs nuteistojo E. K. veikÄ , teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrÄ jam bausmÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstydamas bausmÄs skyrimo motyvus, teismas atsižvelgÄ Ä¯ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, jo asmenybÄ, kitas aplinkybes. Motyvai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes.
Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumÄ - jie įvykdÄ nesunkų tyÄinį nusikaltimÄ , jo atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, jo asmenybÄ apibÅ«dinanÄius duomenis â anksÄiau neteistas, baustas administracine tvarka ir padarÄ motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmÄs tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvÄs apribojimo bausmÄ. TeisÄjų kolegija pažymi, kad bausmÄ turi bÅ«ti adekvati nusikalstamai veikai, už kuriÄ ji paskirta.
Å iuo konkreÄiu atveju apylinkÄs teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad nukentÄjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, pasekmÄs neiÅ¡nyko net praÄjus gana ilgam laiko tarpui po veikos padarymo bei į tai, kad buvo suduotas ne vienas smÅ«gis, padarytas sužalojimas, dÄl kurio gana ilgai truko gydymas, todÄl skyrÄ bausmÄ, kuri savo trukme didesnÄ nei įstatyme numatytas laisvÄs apribojimo bausmÄs vidurkis. Tokia bausmÄ visiÅ¡kai atitinka BK 41 str, numatytÄ bausmÄs paskirtį ir apriboja nuteistojo teises bei laisves adekvaÄiai padarytos veikos pobÅ«džiui, pavojingumui ir kitiems BK 54 str. 2 d. numatytiems kriterijams, todÄl trumpinti bausmÄs terminÄ nÄra pagrindo.
Apeliantas nesutinka su priteistu nukentÄjusiajam neturtinÄs žalos dydžiu. NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinÄs žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito â nuvertinti ir turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentÄjusiojo V. M. atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukÄlÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai galvos srityje, sulaužytas žandikaulis, dÄl ko iki Å¡iol jauÄia skausmÄ . Viena ausimi iki Å¡iol girdi silpniau, buvo operuojamas, laukia ir daugiau operacijų.
PatirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusysis įvertino 30000 lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentÄjusiojo pozicijÄ , taip pat atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad neigiamos pasekmÄs atsirado dÄl neteisÄtų nuteistojo veiksmų, todÄl pareiga atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ atsiranda neturtinÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui bei, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinÄs žalos piniginio įvertinimo, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentÄjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturinÄs žalos sumažino ir priteisÄ 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, mažinti jÄ dar labiau, nÄra pagrindo.
Civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡nagrinÄtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinÄs teisÄs normų.Tokiu bÅ«du, apylinkÄs teismo nuosprendis yra teisÄtas bei pagrįstas ir keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nÄra jokio pagrindo.             TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., N u t a r Ä : Nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ atmesti.                            TeisÄjai                          Algirdas Gaputis                           Evaldas Vanagas                                                                                                                                   Eligijus Gladutis