Legislator Case Law & Legislation
70fdcecb-618d-4285-a0c6-2d7c19b8499f AI generated

70fdcecb-618d-4285-a0c6-2d7c19b8499f · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 70fdcecb-618d-4285-a0c6-2d7c19b8499f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK specialioje dalyje numatytÄ veikÄ ; veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

Legislator headnote

AI generated

70fdcecb-618d-4285-a0c6-2d7c19b8499f · Å iaulių apygardos teismas: veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-309/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47911-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 4 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, – A.

D. – apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria pripažinta, kad A. D. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarė bÅ«damas nepakaltinamas, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A.

D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė už tai, kad jis, negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo – kliedesinio sutrikimo, 2018 m. spalio 4 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, vieÅ¡oje vietoje, miÅ¡ių aukojimo metu atėjo prie altoriaus, pasakė kunigui S. V. žodžius iÅ¡ Å ventojo raÅ¡to ir be jokios priežasties vienÄ kartÄ kairės rankos delnu trenkė kunigui S. V. į deÅ¡inį skruostÄ , taip vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei tokiu savo veiksmu sukėlė kunigui S. V. fizinį skausmÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu A. D. praÅ¡o skirti jam ambulatorinį gydymÄ . Nurodo, kad po 2018 m. spalio 4 d. nusikalstamų veikų nepadarė, po ligoninėje praleistų keturių mėnesių jo sveikata žymiai pagerėjo, pasak gydytojos, jo bÅ«klė stabili, matomas žymus pagerėjimas. Kartu pažymi, kad, nors jis pripažįsta visas faktines bylos aplinkybes, tačiau su viena jų negali sutikti, nes jį vedant iÅ¡ bažnyčios, jis savęs Kristumi nevadino.

3. Apygardos teismo posėdyje asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas priverčiamÄ sias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ , turi nustatyti sÄ lygas joms taikyti:

1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK specialioje dalyje numatytÄ veikÄ ;

2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

3) veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei.

6. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas turi diskrecijÄ savo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinybės asmeniui taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Å iuo atveju įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumÄ . Pagrindinis kriterijus parenkant Å¡iÄ medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl Å¡iuo atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, iÅ¡vados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

7. Be to, pagal BK 98 straipsnio 6 dalį teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi pagerėjus asmens sveikatai įstatymo nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2012). 8. 2019 m. balandžio 30 d.

– gegužės 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, jo mÄ stymo ypatumai, sÄ lygoti sutrikimo, turėjo įtakos jo elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu. Å iuo metu A. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

A. D. veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis (VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje) (1 t., b. l. 147–151).

9. Teismo posėdyje nuotolinėmis garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis apklausta viena iÅ¡ minėtÄ ekspertizę atlikusių teismo psichiatrių eksperčių J. D. patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. D. sirgo ir Å¡iuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, veikos padarymo metu ir Å¡iuo metu negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nurodė, kad dėl kritikos stokos negalima prognozuoti A. D. veiksmų, ambulatorinis gydymas nebÅ«tų efektyvus, todėl jam rekomenduotas stacionarinis gydymas, o gydymo režimÄ gydytojai gali keisti. Ä® pateiktÄ klausimÄ atsakė, kad A. D. veiksmai smurtiniai, nukreipti prieÅ¡ kitÄ Å¾mogų ir nevienkartiniai, A. D. nėra kritiÅ¡kas, jis gali pasielgti neprognozuojamai, negalima prognozuoti jo elgesio nei namuose, nei visuomenėje, todėl jam skirtinas priverstinis stacionarinis gydymas (2 t., b. l. 57–58).

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ekspertų A. D. rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis atitinka pavojingos veikos pobÅ«dį, A. D. psichikos sutrikimo sunkumÄ , nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ , ir pagrįstai taikė pastarajam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis.

Tenkinti A. D. skundÄ atsižvelgiant į tai, kad jis po 2018 m. spalio 4 d. nusikalstamų veikų nepadarė (1 t., b. l. 52–54), VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės 2019 m. rugpjūčio 21 d. raÅ¡te nurodyta, kad A. D. yra gydomas ir jo bÅ«klė gerėjanti, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Å¡iame raÅ¡te nurodyta ir tai, kad A. D. nekritiÅ¡kas ligos, gydymo, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu, jam diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia užtikrinti nepertraukiamÄ medikamentinį gydymÄ (2 t., b. l. 16).

Atsakant į A. D. skundo argumentÄ , kad jį vedant iÅ¡ bažnyčios, jis savęs Kristumi nevadino, pažymima, kad Å¡i aplinkybė, kuriÄ apklausų metu nurodė liudytojas A. G. (1 t., b. l. 174; 2 t., b. l. 58), neturi reikÅ¡mės nei A. D. veiksmų kvalifikavimui, nei teismo sprendimui dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.

11. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiama apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti Å¡iÄ nutartį A. D. skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

12. Kartu pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, pasikeitus A. D. psichinei sveikatos bÅ«klei, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali bÅ«ti pakeista į Å¡velnesnę priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę arba tokia priemonė gali bÅ«ti panaikinta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, – A. D. – apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Raimundas Jurgaitis Nijolė Matuzevičienė