70fbd320-b490-4df6-8d1c-04a3c8fbb29c · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                                         Civilinė byla Nr. 2A-518-227/2012Rima Šimbelytė                                                      Teism. proc. Nr. 2-08-3-03480-2011-2                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                        50.11.2; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-400/2012 pagal ieÅ¡kovo Panevėžio miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui V. A. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡keldinti atsakovÄ V.

A. su visu jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Panevėžio miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Tarp šalių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo sudaryta. 2006-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1975-589/2006, papildytu 2007-03-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-73-544/2007, V. A. buvo įpareigotas su Panevėžio miesto savivaldybe pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tačiau šis teismo sprendimas neįvykdytas ir nuomos sutartis nepasirašyta.

Mano, kad yra pagrindas remiantis CK 6.612 str. atsakovÄ iÅ¡keldinti, kadangi jis yra savavaliÅ¡kai užėmęs gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Be to, atsakovas nemoka mokesčių. Kadangi ieÅ¡kovas yra patalpų savininkas, o nuomos sutartis su atsakovu nesudaryta, ieÅ¡kovui atsiranda pareiga atsiskaityti už V. A. užimtoms patalpoms suteiktas paslaugas.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: iÅ¡keldino atsakovÄ V. A. su jo turtu iÅ¡ gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, priteisė iÅ¡ jo valstybei 100 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Panevėžio miesto savivaldybei (b.l.91-92). IÅ¡ buto suteikimo atsakovui dokumentų, orderio nuorašų matyti, jog komunalinis butas (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas atsakovui pagal Panevėžio miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1974-12-19 sprendimÄ Nr.428 ( b.l.11-27). 2006-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1975-589/2006 buvo patenkintas ieÅ¡kovo Panevėžio miesto savivaldybės ieÅ¡kinys ir V. A. įpareigotas su Panevėžio miesto savivaldybe pasiraÅ¡yti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 2007-03-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-73-544/2007 2006-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu, papildant jo rezoliucinę dalį sekančiai: atsakovas V.

A. su ieškovu Panevėžio miesto savivaldybe įpareigojamas pasirašyti gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; nustatyti, kad teismo sprendimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo pasirašyti gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, atsakovas V. A., g. 1940-06-27, turi įvykdyti per 1 mėnesį nuo Panevėžio miesto apylinkės 2006-09-26 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nurodyta, kad atsakovui V. A. neįvykdžius teismo sprendimo dalies pasirašyti minėtos gyvenamos patalpos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui V.

A. skiriama 100 Lt bauda (b.l.11-16). Teismo sprendimas neįvykdytas ir nuomos sutartis nepasiraÅ¡yta. Teismas įvertino tai, kad komunalinis butas buvo paskirtas atsakovui Panevėžio miesto DŽDT VK 1974-12-19 sprendimu Nr. 428 (b. l. 6-11P), jam 1975-01-07 buvo iÅ¡duotas orderis Nr. 2586, suteikęs teisę užimti minėtÄ paskirtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nurodytu adresu (b. l. 75), atsakovas suteiktÄ gyvenamÄ patalpÄ nurodytu adresu priėmė, iÅ¡duotojo orderio Nr. 2586 pagrindu joje apsigyveno, deklaravo savo gyvenamÄ vietÄ , Å¡ia patalpa naudojosi ir naudojasi iki Å¡iol, iki 2002 metų mokėjo nuomos, komunalinius, eksploatacinius mokesčius.

Laikė, kad abiejų Å¡alių valia konkliudentiniais veiksmais tarp jų susiklostė minėtos gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai ir be raÅ¡ytinio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties įforminimo, nors to imperatyvia norma reikalavo tiek tuo metu galiojusio 1964 m. CK 320 str., Butų kodekso 52str., tiek Å¡iuo metu reikalauja galiojančio CK 6.579 str. (1964 m. CK 41 str. 2 dalis, 4 str. 1 dalis), todėl atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , jog Å¡iuo atveju taikytina bendroji norma, nustatanti nuomotojo teisę iÅ¡keldinti nuomininkÄ , nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 str.).

Atsakovas turėjo ir iki Å¡iol turi didelių įsiskolinimų už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas: AB „Panevėžio bÅ«tų Å«kis “ (už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2012-01-01) – 1061,22 Lt, AB „Panevėžio energija“ (už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2012-01-02-01)- 3089,42 Lt. (2 t., b.l. 106,120). Laikė, kad atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ mokėti buto nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas (CK 6.487 str. 1 d., 6.576 str., 6.584 str.).

Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad tarp jo ir ieÅ¡kovo susiklostė bÅ«sto panaudos santykiai ir už jo užimama bÅ«stÄ visus mokesčius privalo sumokėti savivaldybė, kadangi įstatymuose nenumatyta, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus įgytos nuomininko teisės bÅ«tų panaikintos arba laikomos iÅ¡nykusiomis nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo dienos. AiÅ¡kindamas CK 6.611 straipsnio ir CK 6.575 straipsnio nuostatas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«sto nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai gali bÅ«ti iÅ¡keldinami iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos tais atvejais, kad nuomininkas nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas bei nustačius, ar toks pažeidimas yra esminis, kokio yra tokio pažeidimo konkrečios aplinkybės ir priežastys.

Laikė, kad atsakovo nemokėjimas nuomininkui priklausančio mokėti nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas yra pagrindas jį iÅ¡keldinti, nes pradelstas įsiskolinimas yra žymus ir tęsiasi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ nuo 2002 m. lapkričio mėnesio (priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡komos Antstolio) iki 2012-02-01 (2 t.,b.l.108,-110, 112). Atsižvelgė į tai, kad atsakovas 2012-02-24 teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam mokama senatvės pensijÄ , kuriÄ jis kaupia banke savo asmeninėje sÄ skaitoje, tik kartais paimdamas pinigų pragyvenimui, nemoka nurodytų mokesčių, nuo tada kai jam nebetaikomos mokesčių lengvatos ir sutiktų mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, jei savivaldybė jam leistų butÄ privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis.

Ä®vertino tai, kad atsakovas nevykdo teismų sprendimų pasiraÅ¡yti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Laikė esant pakankamai duomenų pripažinti, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nerodo jokių pastangų likviduoti įsiskolinimÄ , aplamai jį neigdamas ir tendencingai sudarydamas naujÄ . Ä®siskolinimo didėjimas yra pagrindas nuomotojui iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 6.611 str.). Vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) darė iÅ¡vadÄ , kad nuomininkas piktnaudžiauja savo teisėmis ir tai sudaro pagrindÄ nuomininkÄ iÅ¡keldinti.

IÅ¡ atsakovo patenkinus ieÅ¡kinį priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, taikė netinkamas materialines teisės normas. Teismas girdėjo tik ieÅ¡kovo pozicijÄ tuo buvo pažeistas CPK 6 straipsnyje įtvirtintas lygybės įstatymui, 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi, 17 straipsnyje įtvirtintas Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir kiti principai. 2000 m.

Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, jokių iÅ¡imčių esant buto nuomos santykiams nenumatyta (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d.). Atsakovas bute teisėtai apsigyveno 1974 m., todėl visos teisės, pareigos bei sutarties nesilaikymo pasekmių visetas buvo numatytos teisės aktuose, galiojusiuose iki naujojo CK įsigaliojimo. Teismas nepagrįstai pripažino, kad tarp Å¡alių egzistavo faktiniai buto nuomos santykiai, kadangi tokiu atveju turėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytinė nuomos sutartis, o atsakovas, bÅ«damas neįgalus, nepamena, kur padėjo buto nuomos sutartį, ar ji buvo iÅ¡ viso sudaryta, todėl jos neturėdamas, jÄ Ä¯vardino panaudos sutartimi, o ieÅ¡kovas sÄ moningai nuomos sutartį slepia, nes jos egzistavimas jai nenaudingas.

Gavęs orderį, asmuo privalėdavo vykti į butų Å«kio tarnybÄ , kurioje, su juo bÅ«davo sudaroma tipinė butų nuomos sutartis, tada iÅ¡duodama atsiskaitymo knygelė ir perduodami buto raktai. Be atsiskaitymo knygelės negalėjo bÅ«ti priimami jokie mokesčiai. Jei asmuo mokėjo mokesčius, nuomos sutartis su juo buvo sudaryta. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos TSR Komunalinio Å«kio ministerijos 1968 m. kovo 7 d. įsakymu patvirtintomis „Gyvenamosios patalpos vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos, valstybinės, kooperatinės ir visuomeninės organizacijos name nuomos tipinė sutartis“ nuostatomis, kuriose nenumatyta galimybė nuomininkÄ iÅ¡keldinti, jeigu jis nemoka mokesčių ir nuomos.

Rėmimasis Butų kodekso, įsigaliojusio tik 1982 m., 2000 m. CK normomis laikytinas absoliučiu teisiniu nonsensu. Pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti CK 6.487 straipsnio 1 dalies, 6.576 straipsnio, 6.584 straipsnio, kadangi jokios faktinės aplinkybės šiomis materialinėmis normomis negali būti ir nėra kvalifikuojamos, šalių teisės, pareigos, pareigų nevykdymo pasekmės kyla iš tipinės sutarties. Byloje netaikytinas Konstitucijos 24 straipsnis, kadangi santykiai sureglamentuoti įstatymais ir poįstatyminiais aktais, nepagrįstai teismas remiasi EŽTT išnagrinėtomis bylomis nesugebėdamas atskleisti suformuluotų taisyklių turinio, bylos faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad išnagrinėtų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės yra tapačios.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valdžios pareigÅ«nai gali apriboti asmens teisę į bÅ«stÄ tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje, tačiau teismas nusprendė prieÅ¡ingai, nenustatęs teisės normos, kuri tai leistų daryti, poreikio demokratinės visuomenės požiÅ«riu atsakovÄ iÅ¡keldinti. Byloje netaikytini Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymai, kadangi jokio ginčo dėl Å¡iais įstatymais reglamentuojamų teisinių santykių Å¡ioje byloje nebuvo.

Byloje netaikintinas CK 320 straipsnis, nes 1974 m. jis reglamentavo tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir vietų bendrabučiuose suteikimÄ . Jokios logikos neturi teiginys, kad CK 6.611 straipsnio aiÅ¡kinimas neatsiejamas nuo CK 6.575 straipsnio turinio aiÅ¡kinimo, kadangi 2000 m. CK tuo metu nebuvo, CK 6.575 str. yra informacinio pobÅ«džio, CK 6.611 straipsnis reglamentuoja jau konkrečiÄ nuomotojo teisę nuomininkui nemokant nuomos mokesčių. Teismas privalėjo vadovautis Tipine gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ir 1964 m.

CK 356 straipsniu, pateikiančiu baigtinį sÄ raÅ¡Ä pagrindų, nusakančiais, kada nuomininkas gali bÅ«ti iÅ¡keldintas iÅ¡ užimamų patalpų nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Teismas nepagrįstai iÅ¡keldino atsakovÄ nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principas. NeaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas pripažino, kad susidaręs įsiskolinimas yra didelis, nesvarstė, ar egzistuoja iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pensijos galimybė.

Teismo sprendimas teisiÅ¡kai neargumentuotas, turi visus sprendimo, turinčio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymus prijungti nurodytas bylas, kadangi juose yra apeliacinį skundÄ pagrindžiantys dokumentai, bei nepagrįstai neleido pateikti eilės dokumentų, kurie bÅ«tų paneigę nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti, 2012 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , sutinka su teismo iÅ¡vadomis.

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Panevėžio miesto savivaldybei (b.l.91-92). IÅ¡ buto suteikimo atsakovui dokumentų, orderio nuorašų matyti, jog komunalinis butas (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas atsakovui pagal Panevėžio miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1974-12-19 sprendimÄ Nr.428 ( b.l.11-27). 2006-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1975-589/2006 buvo patenkintas ieÅ¡kovo Panevėžio miesto savivaldybės ieÅ¡kinys ir V.

A. įpareigotas su Panevėžio miesto savivaldybe pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 2007-03-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-73-544/2007 2006-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu, papildant jo rezoliucinę dalį sekančiai: atsakovas V. A. su ieškovu Panevėžio miesto savivaldybe įpareigojamas pasirašyti gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; nustatyti, kad teismo sprendimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo pasirašyti gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, atsakovas V.

A., g. 1940-06-27, turi įvykdyti per 1 mėnesį nuo Panevėžio miesto apylinkės 2006-09-26 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nurodyta, kad atsakovui V. A. neįvykdžius teismo sprendimo dalies pasiraÅ¡yti minėtos gyvenamos patalpos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui V. A. skiriama 100 Lt bauda (b.l.11-16). Teismo sprendimas neįvykdytas ir nuomos sutartis nepasiraÅ¡yta. Už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas susidarę įsiskolinimai AB „Panevėžio bÅ«tų Å«kis“ (už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2012-01-01) – 1061,22 Lt, AB „Panevėžio energija“ (už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2012-01-02-01)- 3089,42 Lt. (2 t., b.l. 106,120).

Apelianto teiginiai nenuoseklÅ«s, vienu metu jis teigia, kad nepamena, kur sudarytÄ buto nuomos sutartį padėjo, kad ieÅ¡kovas sutartį sÄ moningai slepia, kitur, kad neatsimena, ar sutartis buvo sudaryta, bet sutinka, kad nesudarius sutarties jam nebÅ«tų iÅ¡duota atsiskaitymo knygelė ir nebÅ«tų galima mokėti mokesčių. Apeliantas teigia, kad Å¡alių santykiai reglamentuoti Lietuvos TSR Komunalinio Å«kio ministerijos 1968 m. kovo 7 d. įsakymu patvirtintomis „Gyvenamosios patalpos vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos, valstybinės, kooperatinės ir visuomeninės organizacijos name nuomos tipinės sutarties“ nuostatų, tačiau byloje duomenų, kad Å¡alys pasirašė tipinę butų nuomos sutartį, nėra ir spręsti, kad aukščiau minėtu įsakymu patvirtintos nuostatos taikytinos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , negalima.

Pagal 1964 m. CK 322 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turėjo bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. JÄ turėjo pasiraÅ¡yti įgaliotasis pareigÅ«nas ir nuomininkas. Bylos duomenimis, Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios jokių sutarčių, tačiau pripažinta, kad tarp Å¡alių 1974 metais susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Panevėžio miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1975-589/2006 nustatyta, kad atsakovas nepasirašė 1984-12-20, 1998-11-04 tipinių gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių, neatvyko pasiraÅ¡yti tokios sutarties pagal 2005-10-24 kvietimÄ , nors tokiÄ pareigÄ jam numatė atitinkamai kvietimų metu galiojusios 1964 m.

CK 320 str., Butų kodekso 52 str., CK 6.579 str. nuostatos. 2006-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1975-589/2006, papildytu 2007-03-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-73-544/2007, V. A. buvo įpareigotas su Panevėžio miesto savivaldybe pasiraÅ¡yti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį konstatavus, kad tarp Å¡alių nuomos teisiniai santykiai egzistuoja, tačiau raÅ¡ytinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju netaikytina 6.612 str.

įtvirtina norma dėl nuomininko iškeldinimo nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad 2000 m. civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus įstatyme numatytoms išimtims. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (įstatymo 4str.2d.).

Kadangi Å¡alių nuomos santykiai prasidėję 1974 m. tęsėsi ir įsigaliojus 2000 m. CK, jau galiojant naujam kodeksui susidarė įsiskolinimai už naudojimÄ si bÅ«stu, tai teismas ginčo sprendimui pagrįstai taikė 2000 m. CK nuostatas. Pagal CK 6.576 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (pirmosios instancijos teismas dėl suklydimo vietoj CK 6.576 str. nurodo CK 6.575 str.).

Taigi nuomos sutartis atlygintinė. Nuomininko pareiga naudoti gyvenamÄ sias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimÄ si patalpomis mokėti periodiÅ¡kai nuomos mokestį vienos iÅ¡ pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymÄ nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininkÄ iÅ¡keldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pastebėtina, kad ir sudarant nuomos sutartį pagal 1964 m. CK nuostatas už gyvenamųjų patalpų nuomÄ turėjo bÅ«ti mokami nuompinigiai (1964 m.

CK 326-328 str.). CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ , yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo, teismas turi įvertinti tokios teisinės priemonės proporcingumÄ padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į bÅ«stÄ ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau kai ginčo Å¡alys saistomos iÅ¡skirtinio pobÅ«džio – socialinio bÅ«sto – nuomos sutarties, teismai turi atsižvelgti ir į Å¡ios sutarties pobÅ«dį bei sudarymo tikslus, suponuojančius didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugÄ â€“ be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių taikymo Lietuva įsipareigojo.

Žmogaus teisė į bÅ«sto neliečiamybę yra konstitucinė teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos Å¡iai teisei principas taip pat įtvirtintas tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Valstybės organai, vykdantys teisinę žmogaus teisių ir laisvių gynybÄ , tiesiogiai taiko Konstitucijos normas, taip pat įgyvendina Konvencijos nuostatas. Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „bÅ«sto“ sÄ voka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ .

Teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ apribojimas gali bÅ«ti įvairių formų, iÅ¡ kurių griežčiausia – bÅ«sto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumÄ ir pagrįstumÄ . Apribojimas bus laikomas „bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valdžios pareigÅ«nai gali apriboti asmens teisę į bÅ«stÄ tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje (Stankova v.

Slovakia, judgement of 9 October 2007, ap. no. 7205/02, § 58; Prokopovich v. Russia, jugdement of 18 February 2005, ap. no. 58255/00 §§ 43–45). Nors įstatyme numatyta galimybė iÅ¡keldinti asmenį, jei jis nemoka nuomos bei kitų mokesčių, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , privalo atsižvelgti į abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, ar individo, vieÅ¡asis, bendrasis interesas ar piliečio interesas. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į bÅ«stÄ apribojimo proporcingumo ir atitikties bÅ«tinumui asmens nenaudai priimti griežčiausiÄ teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Sprendžiant dėl teisės į bÅ«stÄ ribojimo proporcingumo ir atitikties bÅ«tinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi bÅ«ti tiriamos ir aiÅ¡kinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės bÅ«klės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę bÅ«klę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų iÅ¡laikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grÄ Å¾inti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirÅ«pinti kita gyvenamÄ ja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų bÅ«sto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių).

Pagal Å¡ių ir kitų konkrečiam ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ teismai turėtų spręsti, ar pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas. Ar priežastys, dėl kurių socialinio bÅ«sto nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, yra pateisinamos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, todėl savivaldybei, siekiančiai iÅ¡keldinti nuomininkÄ iÅ¡ socialinio bÅ«sto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kartu tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sÄ moningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumÄ , kuris bÅ«tų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra nesumokėjęs AB „Panevėžio butų Å«kis“ (už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2012-01-01) – 1061,22 Lt už nuomÄ , AB „Panevėžio energija“ (už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2012-01-02-01) - 3089,42 Lt už Å¡ilumos energijÄ . (2 t., b.l. 106,120).

Įsiskolinimas yra ženklus, įvertinant ir tai, už kokį laikotarpį jis susidaręs. Kadangi atsakovas su ieškovu nėra pasirašęs nuomos sutarties, taip pat šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su AB „Panevėžio energija“, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504-755/2010, AB „Panevėžio energija“ ieškinys dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo iš V. A. atmestas, nurodant, kad tokiu atveju už skolas atsako būsto savininkas, t.y. ieškovas.

Akivaizdu, kad atsakovui atsisakius sudaryti raÅ¡ytinę nuomos sutartį su ieÅ¡kovu, Å¡ilumos pirkimo-paradavimo sutartį su Å¡ilumos tiekėju bei nemokant už patalpoms teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ , ieÅ¡kovui daroma žala. Atsakovas 2012-02-24 teismo posėdžio metu patvirtino, kad AB „Panevėžio energija“ siunčiamų sÄ skaitų net neskaito, jas iÅ¡meta (t.2, b.l. 129), atsakovo nuomone, jis neturi pareigos mokėti nei nuomos, nei už teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovas gauna pensijÄ , taupo pinigus, tačiau nemoka mokesčių dėl to, kad jam panaikintos mokesčių lengvatos, mokesčius sutiktų mokėti, jei jam bÅ«tų leista privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos iÅ¡vadas, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nerodo jokių pastangų likviduoti įsiskolinimÄ , jį neigdamas ir tendencingai sudarydamas naujÄ . Teismas atsižvelgia į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra garbingo amžiaus, pensininkas, atsakovui, jo teigimu, yra nustatyta globa, jam paskirtas globėjas, į tai, kad byloje yra duomenų, jog V. A. savivaldybei priklausančiame bute nuolat negyvena (t.2, b.l. 109, 115), todėl tikėtina, kad turės galimybę apsirÅ«pinti kita gyvenamÄ ja patalpa, į tai, kad pats atsakovas vengė sudaryti su ieÅ¡kovu raÅ¡ytinę nuomos sutartį, taip iÅ¡reikÅ¡damas savo nuomonę, jog tęsti nuomos santykių nepageidauja, bei pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuspendė atsakovÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamų patalpų CK 6.611 str. pagrindu.

Teismas pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), įvertinęs bylos aplinkybes pripažino esant svarbesnį ne individo, o savivaldybės interesÄ . Apeliantas deklaratyviai teigia, kad proceso metu buvo pažeisti CPK 6, 12, 17 ir kituose straipsniuose įtvirtinti principai, savo teiginio niekaip neargumentuoja. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad atsakovo procesinės teisės buvo pažeistos, teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, todėl atmestinas teiginys, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant tik į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimas, o teismas imasi priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo prie bylos prijungti visas civilines bylas, nagrinėtas po kompensacijų mokėjimo nutraukimo, buto užėmimo, iÅ¡keldinimo, tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kus jau nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje, kai atsakovas turėjo pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, pateikti teismui reikalingų dokumentų kopijas.Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos Å¡ios kategorijos bylose.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai.Apeliaciniame skunde atsakovas prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo praÅ¡ymo nemotyvavo.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis teismas pripažino, kad netikslinga Å¡ioje byloje rinkti naujus įrodymus, jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių bylÄ reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovas nenurodė, jis turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apelianto praÅ¡ymo netenkino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

          Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                         Margarita Dzelzienė                                                                                  Laimantas MisiÅ«nas                                                                               Laimutė Sankauskaitė