70facf2f-68f4-4082-b4f3-e0fe7f908b0c · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-240-480/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03882-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-599-985/2021 pagal ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. E. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys daugiabučio namo savininkų bendrija „Tarpučiai“, valstybės įmonė Registrų centras, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė R. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) įpareigoti atsakovÄ V. E. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieÅ¡kovei priklausančiÄ 5,30 kv. m rÅ«sio patalpÄ R-36, esančiÄ name, adresu (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį taip, kad Å¡ios patalpos plotas ir visos statybinės konstrukcijos (durų anga, rÅ«sio vidinė pertvara) atitiktų valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro rÅ«sio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis;

2) atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytÄ terminÄ , leisti ieÅ¡kovei savo lėšomis atlikti minėtus darbus, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo;

3) jei atsakovas per nurodytÄ terminÄ (vienÄ mėnesį) neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovÄ sumokėti 25 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ reikalavimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turės bÅ«ti perstatyta savavaliÅ¡kai perkelta pertvara, pasibaigimo, į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ ;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas / patalpa-butas su rūsiu 5,30 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausančio buto garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje rūsys pažymėtas indeksu R-36, nurodytas plotas – 5,30 kv. m, taip pat patalpų eksploatacijoje nurodyta patalpa – sandėlis, 5,30 kv. m, viso rūsyje – 5,30 kv. m. Ieškovė savo rūsiu negali naudotis, kadangi dalimi jai priklausančio rūsio naudojasi atsakovas.

Atsakovui įregistruotos nuosavybės teisės į butÄ / patalpÄ -butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad atsakovo buto rÅ«sio nėra, taigi atsakovui nėra įregistruotos nuosavybės teisės į rÅ«sį. Daugiabučio namo rÅ«syje atsakovas naudojasi rÅ«sio patalpa, kuri yra Å¡alia ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio, ir dalimi ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio. Å ias dvi patalpas skiria bendra pertvara.

Atsakovo naudojamas rÅ«sys techninės apskaitos dokumentuose yra pažymėtas indeksu R-35, Å¡ios patalpos nurodytas plotas 2,72 kv. m. Faktinis ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio plotas yra vos 3,16 kv. m, nors turėtų bÅ«ti 5,30 kv. m. Atsakovas, nederinęs dėl rÅ«sio patalpas skiriančios pertvaros perstatymo, Å¡iÄ pertvarÄ perstatė, tiesiog nukeldamas (pastumdamas) jÄ Ä¯ ieÅ¡kovės rÅ«sio patalpÄ ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės rÅ«sio patalpÄ Å¾enkliai sumažindamas, pasididino savo naudojamos rÅ«sio patalpos plotÄ .

Dėl sumažinto rÅ«sio ploto ieÅ¡kovė negali naudotis jai priklausančiu rÅ«siu ir tokiu bÅ«du yra pažeistos ieÅ¡kovės teisės. Atsakovas tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu buvo įspėtas atlaisvinti ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio dalį, tačiau atsakovas nereagavo, jokių veiksmų nesiėmė ir toliau naudojasi ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio dalimi. Kai 1998 m. per iÅ¡ties trumpÄ laikÄ (vos keturis mėnesius) keturis kartus vienas po kito yra atliekami veiksmai dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos ir Å¡iems veiksmams atlikti teikiama buto inventorizacijos byla, kurioje (bent jau sprendžiant iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro archyve saugomos kopijos), nėra įtrauktas / įraÅ¡ytas buto rÅ«sys (sandėliukas), taip pat sudarant sandorius (dovanojimas, įgaliojimas, paveldėjimas) ir dėl to atliekama nekilnojamojo turto teisinė registracija, kai nei viename iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡duotų, taip pat notaro patvirtintų dokumentų nėra duomenų apie butui priklausantį rÅ«sį (sandėliukÄ ), atrodo visiÅ¡kai neįtikėtina, kad atsakovui, kaip atsakingam ir rÅ«pestingam turto savininkui, nuo 1998 m. liepos 29 d. (pirma buto nuosavybės teisių registracija) iki 2020 m. spalio mėn.(ieÅ¡kovės pateikta pretenzija), t. y. per 22 metus, negalėjo nekilti klausimų dėl jam priklausančio rÅ«sio teisinės registracijos ir atsakovas galėjo bÅ«ti įsitikinęs bei užtikrintas, kad rÅ«sio teisinė registracija yra atlikta.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas V. E. nurodė, kad neginčija, jog ieÅ¡kovės rÅ«sio plotas turėtų bÅ«ti 5,30 kv. m, o jam priklausančio rÅ«sio plotas – 2,72 kv. m, ir sutinka pertvaros atstatymÄ atlikti abiejų Å¡alių darbu ir lėšomis, tačiau nesutinka, kad jis bÅ«tų įpareigotas savo lėšomis atstatyti ieÅ¡kovei priklausančiÄ rÅ«sio patalpÄ Ä¯ pirminę padėtį, ir prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad bute atsakovas su Å¡eima gyvena ir butui priklausančiu rÅ«siu naudojasi nuo pat daugiabučio namo pastatymo pradžios, t. y. nuo 1990 m.

Nuosavybės teisės į šį butÄ pirmÄ kartÄ atsakovui buvo įregistruotos 1998 m. liepos 27 d. pažymos pagrindu, kuomet buvo galutinai iÅ¡mokėtas pajus už butÄ . Nepaisant to, kad pažymoje yra nurodyta, jog E. V. yra sumokėjęs pajų už butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu, kurio plotas 2,72 kv. m, atsakovo nuosavybės teisės į rÅ«sį įregistruotos nebuvo ir Å¡iuo metu nėra įregistruotos. Atsakovas visuomet buvo įsitikinęs, kad rÅ«sio teisinė registracija yra atlikta, nes nebuvo priežasčių manyti kitaip.

Atsakovas sienos, skiriančios jo ir ieškovės rūsį, niekada nestūmė ir neperstatė. Akivaizdu, kad esami ieškovės ir atsakovo rūsių kadastriniai matavimai jau 1998 m. buvo klaidingai užfiksuoti, todėl egzistuoja neatitikimai tarp kadastrinių matavimų bylose užfiksuotų duomenų ir esamos padėties. Klaidos kadastrinių matavimų bylose galėjo atsirasti todėl, kad matininkai kadastrinių matavimų brėžinius galėjo padaryti remdamiesi statinio projekto dokumentacija neatlikę matavimų vietoje, o statytojas nukrypo nuo statinio projekto.

Matininkų tikėtinos klaidos galimybę patvirtina ir tas faktas, kad abiejų rÅ«sių savininkai, naudodamiesi savo rÅ«siais nuo pat namo pastatymo momento, vieni kitiems pretenzijų dėl rÅ«sių ploto nereiÅ¡kė. Faktas, kad esama padėtis neatitinka fiksuotų kadastro duomenų, nebÅ«tinai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas atliko, veikė neteisėtai, taip pažeisdamas ieÅ¡kovės teises. Registracijos nebuvimas nepaneigia ir nepanaikina juridinio fakto – atsakovo nuosavybės teisių į rÅ«sį, kurio plotas yra 2,72 kv. m ir kuris įgytas pagal minėtÄ pažymÄ .

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Ä®statymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus, todėl tai, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį paminėjo, jog jis visuomet buvo įsitikinęs, kad rÅ«sio teisinė registracija yra atlikta, neturi esminės reikÅ¡mės bylai.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis nėra nurodytų rÅ«sio patalpų savininkas ir niekaip nėra prisidėjęs prie Å¡ių rÅ«sio patalpų perplanavimo (perstatymo), ir prašė sprendimÄ byloje priimti teismo nuožiÅ«ra.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Tarpučiai“ nurodė, kad DNSB „Tarpučiai“, kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorius, kilus konfliktui dėl rÅ«sio patalpų sienos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkų rÅ«sio patalpų, 2020 m. pabaigoje atliko faktinių aplinkybių patikrinimÄ , ir nustatė, jog minėta siena yra ne toje vietoje, kurioje ji yra nurodyta pagal pastato inventorinę bylÄ .

Nustatyta, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) rÅ«sio patalpa yra mažesnė, nei nurodyta pastato inventorinėje byloje, o Nr. (duomenys neskelbtini) rÅ«sio patalpa didesnė. IÅ¡ pradžių manyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas savavaliÅ¡kai perkėlė sienÄ padidindamas savo rÅ«sio patalpÄ . Vėliau, patekus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) rÅ«sio patalpÄ , nebuvo matoma jokių sienos perkėlimo žymių. Nei lubose, nei sienose, nei ant grindų nebuvo matyti jokių tvirtinimo žymių, sienos bei lubos buvo Å¡varios, netinkuotos, neremontuotos, tokios, kokios ir visose rÅ«sio patalpose, todėl sienos perkėlimo versija buvo atmesta kaip nepasitvirtinusi ir padaryta iÅ¡vada, jog tai yra pastato inventorinės bylos klaida (pastato inventorinė byla parengta pasinaudojant Å¡ablonu ir rengta kaip ir visuose to meto statybos tokio tipo pastatuose, fiziÅ¡kai nepatenkant į patalpÄ , neatliekant matavimų, o siena statant pastatÄ pastatyta ne į tÄ vietÄ , kaip numatyta pastato statybos projekte).

Apie konstatuotas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas informuoti butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 580 Eur už teisines paslaugas atsakovui, 9,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su atvykimu į teismÄ , trečiajam asmeniui VÄ® Registrų centrui, 18,18 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7. Teismas konstatavo, kad pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovė siekia apginti savo, kaip savininkės, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu, bÅ«tent dėl rÅ«sio, reikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį.

8. Teismui nustačius, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuriai priklausanti rÅ«sio patalpa R-36, ginčo siena ribojasi su rÅ«sio patalpa R-35, ir kurių faktinis plotas neatitinka namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«sio 1992 m. vasario 6 d. atliktuose kadastriniuose matavimuose užfiksuotų matavimo duomenų, sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė vienÄ iÅ¡ negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygų – ji yra rÅ«sio patalpos R-36 savininkė ir turi teisę reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį.

9. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovės teisės naudotis 5,30 kv. m ploto rūsio patalpa yra pažeistos, nes faktinis R-36 patalpos plotas yra 3,16 kv. m, kas užfiksuota 2020 m. lapkričio 30 d. statinio techninės būklės vertinime, todėl teismas nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

10. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovo rūsio patalpa neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia fakto, kad atsakovo butas yra su rūsiu, nes tai patvirtina tiek atsakovo buto byla, inventorinis. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir 1998 m. liepos 27 d. DNSB „Tarpučiai“ pažyma.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstas ieškovės nurodytas aplinkybės, kad duomenų, jog atsakovas teisėtai naudojasi rūsiu R-35, nėra.

12. Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nenustatė jokių ginčo pertvaros perstūmimo žymių, nes išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, stebint ginčo pertvaros apatinę dalį, kuria ji remiasi į grindis, nepastebėta, kad siena nuo apačios būtų nupjauta, o po to atkurta į pradinę padėtį, tinkas vientisas, natūraliai sutrūkęs, tinke esančios skylės priskirtinos natūraliam nusidėvėjimui, būdingam 1990 m. pastatytam namui, o kitų sienos stūmimo (traukimo, tempimo) žymių nenustatyta.

13. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovo sandėliuko pusė yra medinė, nepatvirtina, kad tokiu būdu buvo savavališkai padidintas atsakovo rūsio plotas.

14. Teismas nustatė, kad tokios konstrukcijos kaip metalinės kabės, medinės lentos yra pasikartojančios namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«syje, kas teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog tokios konstrukcijos buvo naudojamos atliekant statybos darbus centralizuotai.

15. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės rÅ«sio sandėliukas 5,30 kv. m Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas kaip buto priklausinys, neturintis atskiro unikalaus numerio, jam nesuformuota atskira nekilnojamojo turto objekto kadastrinė duomenų byla, tačiau jo plotas identifikuojamas pagal pastato patalpos, kuriame yra sandėliukas, kadastrinį planÄ , sandėliukas yra įregistruotas kaip buto priklausinys, o nekilnojamojo turto registre prie buto duomenų pateikiamas apraÅ¡ymas apie tai, kad butas yra su rÅ«siu, tai patvirtina, jog ieÅ¡kovės rÅ«sio kadastriniai matavimai neatlikti, tikslÅ«s skaičiavimai nenustatyti.

16. Teismas nenustatė, kad bÅ«tent atsakovas sukÅ«rė faktinę situacijÄ dėl faktiÅ¡kai mažesnio ieÅ¡kovės rÅ«sio ploto, nei jai priklauso ir dėl ko ji neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas, savavaliÅ¡kos statybos darbų neatliko, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė antrosios sÄ lygos, kad bÅ«tent atsakovas pažeidė jos teises. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 17. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R.

B. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, o kai kurių įrodymų apskritai nevertino, nesiaiÅ¡kino esminių (svarbiausių teisinių ir faktinių) bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, kas lėmė, jog civilinėje byloje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kuris naikintinas.

Liko neatskleista bylos esmė, neiÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, neapgintos ieÅ¡kovės pažeistos teisės naudotis jai priklausančia asmenine nuosavybe, užprogramuojant ginčus ateityje. 17.2. IeÅ¡kovė jai priklausančiu 5,30 kv. m ploto rÅ«siu negali naudotis, kadangi dalimi ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio naudojasi atsakovas. Faktinis ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio patalpos plotas sudaro tik apie 3,16 kv. m, atsakovo rÅ«sio patalpos plotas – 3,82 kv. m. 1998 m. liepos 27 d. DNSB „Tarpučiai“ pažymoje Nr. 2 nurodyta, kad E. V. yra iÅ¡mokėjęs pajų už butÄ su rÅ«siu 2,72 kv. m ploto.

Taigi atsakovas be jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovės rÅ«sio sÄ skaita naudojasi net 1,1 kv. m didesnio ploto rÅ«siu, negu jam priklausytų. Atsakovas ne tik kad naudojasi didesnio ploto rÅ«siu, tačiau iki ieÅ¡kovei kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , aktyviais veiksmais siekė įregistruoti nuosavybės teises į didesnio ploto nei jam priklausytų rÅ«sį. Todėl esant jau vien Å¡ioms aplinkybėms niekaip negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė antrosios sÄ lygos, jog bÅ«tent atsakovas pažeidė jos teises. 17.3.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl byloje nagrinėjamo ginčo padarė visiÅ¡kai formaliai, tinkamai neįvertinus visų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, o kai kuriais atvejais, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų duotų paaiÅ¡kinimų turinį sprendime iÅ¡dėstė selektyviai arba neteisingai. 17.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ dalies neteisingai cituoja institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės J.

Z. paaiÅ¡kinimų turinį, t. y. nepateikiami bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingi atstovės teiginiai. IÅ¡ tiesų, institucijos atstovė nuolat akcentavo ir pabrėžė, kad į klausimÄ , ar siena galėjo bÅ«ti perstumta, gali atsakyti tik ekspertizė. Tačiau 2021 m. spalio 26 d. teismo posėdyje institucijos atstovė nurodė, kad po iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio ji kreipėsi į savo vyresnius, didesnę patirtį turinčius kolegas, kurie nurodė, kad medinę karkasinę sienÄ (Å¡alių rÅ«sius skiriančia sienÄ â€“ ieÅ¡kovės pastaba) yra galimybė perstatyti. 17.5.

Niekaip negalima sutikti su teismo išvada, kad abejoti liudytojų J. D. ir V. B. parodymais nėra pagrindo, nes jie sutampa detalėse. Būtent detalėse nesutampa šių liudytojų parodymai, jie nėra išsamūs, objektyvūs ir patikimi. Nėra pagrindo remtis šių liudytojų parodymais. 17.6. Teismo teiginiai, kad ieškovė dublike remiasi atsakovo buto byla Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos byloje nėra, taip kaip ir ieškovės buto byla nebuvo išreikalauta, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi.

Byloje nėra atsakovo bylos „Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuria skundžiamame sprendime remiasi pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismui arba susipainiojus į bylÄ pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose arba juos tiesiog netinkamai vertinus, atmestini kaip neteisingi ir nepagrįsti teismo teiginiai bei iÅ¡vados atitinkamais bylos aspektais. 17.7. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje ginčas kyla dėl savavaliÅ¡kos statybos darbų atlikimo bei atsakovo atsakomybės už juos, reikalinga surinkti visus įrodymus bei iÅ¡tirti visas aplinkybes.

Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami teisingam ir tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, tam tikrų byloje kilusių klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinimui yra bÅ«tinos specialios žinios. Teismas viso proceso metu Å¡iuo klausimu buvo pasyvus, nesiÅ«lė pateikti bylai reikÅ¡mingų įrodymų, kurie, teismo manymu, bÅ«tų turėję esminės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui. Juolab, kad institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovė nuolat akcentavo ir pabrėžė, kad į klausimÄ , ar siena galėjo bÅ«ti perstumta, gali atsakyti tik ekspertizė.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas pats prisiėmė eksperto kompetencijas ir nurodė, kad nenustatė jokių ginčo pertvaros perstūmimo žymių.

18. Atsakovas V. E. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti galioti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 18.1. Atsakovas sutinka, kad jam priklauso rÅ«sys, kurio plotas 2,72 kv. m. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieÅ¡kovės vertinimai, jog atsakovo aktyvÅ«s veiksmai, kreipiantis į VÄ® Registrų centrÄ siekiant įregistruoti neva daugiau nuosavybės teisių nei jis jų turi į rÅ«sį, pažymėtÄ indeksu R-35 (į didesnį rÅ«sio plotÄ ), tik patvirtina ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ .

Tokie atsakovo veiksmai laikytini jo nuosavybės teisių įgyvendinimu, siekiat jas įregistruoti 1998 m. liepos 27 d. pažymos Nr. 2 pagrindu, o ne ieškovės teisių pažeidimu. 18.2. Atsakovė pripažino, kad kadastro duomenys, lemiantys ieškovės rūsio ploto duomenis, nėra teisingi, o tai reiškia, kad apeliacinio skundo 14–15 punktuose nurodytais motyvais ieškovė negali remtis, nes pati ieškovė sutinka su kadastro duomenų klaidingumu, nepaisant to, kad jie įstatymų nustatyta tvarka nepakeisti viešame registre.

IeÅ¡kovei pripažinus, kad kadastro duomenys, susiję su bylos Å¡alių rÅ«sio patalpomis (jų plotu), neteisingi ir neatitinkantys Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotų duomenų, pirmosios instancijos teismas, remdamasis visų byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, pagrįstai nusprendė, kad iÅ¡vadai, jog atsakovas be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių ieÅ¡kovė neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį, nėra pagrindo. Taigi teismas teisingai padarė iÅ¡vadas, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, nes nėra antrosios negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos – nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ . 18.3.

IeÅ¡kovė skunde kelia klausimÄ dėl liudytojų J. D. ir V. B. parodymų patikimumo ir analizuoja atskirus Å¡ių liudytojų parodymų fragmentus, taip siekiant teismÄ Ä¯tikinti, kad liudytojų parodymai nesutampa, todėl nelaikytini patikimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimai, apie tai, jog atsakovo ir ieÅ¡kovės rÅ«siai nuo pat daugiabučio namo pastatymo buvo tokio ploto, kokie yra dabar, nesiskyrė ir sutapo. Ir tai yra jų parodymų esmė, kuri patvirtina atsakovo teiginius, kad jis pertvaros niekada nestÅ«mė.

Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nenustatyta konkrečių aplinkybių, kad savininko teisių pažeidimÄ lėmė atsakovo savavaliÅ¡ka statyba, kaip nurodo ieÅ¡kovė, o ne kiti veiksniai. 18.4. IeÅ¡kovė skunde kelia klausimÄ dėl sprendimo neteisėtumo, nes teismas netyrė ir nevertino esminių faktinių aplinkybių, nes nekreipė dėmesio į tai, kad namas, kuriame yra bylos Å¡alių rÅ«siai, 1992 m. vasario 6 d. buvo inventorizuotas, neva matininkui vykstant į vietÄ ir realiai matuojant patalpų, įskaitant ir rÅ«sių plotus.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, teismas aptarė Å¡ias aplinkybes ir jas vertino visų kitų įrodymų kontekste. 18.5. Nėra aiÅ¡ku, kokiÄ reikÅ¡mę bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, ieÅ¡kovės nuomone, turi teismo suklydimas dėl 2021 m. spalio 4 d. VÄ® Registrų centro raÅ¡te dėl duomenų pateikimo nurodytų aplinkybių, kad bylos Å¡alių rÅ«sių kadastriniai matavimai buvo atlikti 2020 m. lapkričio 4 d., o ne 2005 m. balandžio 7 d. Atsakovo nuomone, teismas Å¡ias aplinkybes nustatė tik tam, kad turėtų kuo remtis vertinant faktinę bylos Å¡alių rÅ«sių padėtį (matavimus). bet tai neturi jokios reikÅ¡mės bylai, ar Å¡i faktinė situacija buvo nustatyta 2005 m. ar 2020 m., nes ieÅ¡kovė viso bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kada, jos nuomone, atsakovas sienÄ pastÅ«mė, o atsakovui teigiant, kad jis pertvaros apskritai nestÅ«mė, Å¡ios aplinkybės taip pat neaktualios. 18.6.

Teismui skundžiamu sprendimu iÅ¡važiuojamajame posėdyje užfiksuotus įrodymus įvertinus nepalankiai ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė apeliacinėje instancijoje nepagrįstai kelia naujų įrodymų, kurie galėjo bÅ«ti renkami pirmoje instancijoje, rinkimo ir pateikimo klausimÄ . Be to, ieÅ¡kovė skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ grindžia teismo pasyvumu, kuomet teismas nesiÅ«lė pateikti bylai reikÅ¡mingų įrodymų, kurie, teismo manymu, bÅ«tų turėję esminės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui.

Pažymėtina, kad Å¡alys turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, praÅ¡yti teismo juos iÅ¡reikalauti ar gauti. Bylinėjimasis vyksta rungimosi principu, o teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokiÄ teisę. 18.7. Skundžiamame sprendime labai detaliai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirtos visos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. IeÅ¡kovė skunde nenurodė, kokios esminės bylos aplinkybės neiÅ¡aiÅ¡kintos.

Skunde taip pat nenurodyta nei viena materialinės ar procesinės teisės norma, kurių pažeidimas ar neteisingas taikymas lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ . Skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tik netinkamu, ieÅ¡kovei nepalankiu įrodymų vertinimu.

19. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinoi proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės R. B. (toliau – ieÅ¡kovė arba apeliantė) ieÅ¡kinys atsakovui V. E. (toliau – atsakovas) dėl pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rÅ«siu 5.30 kv. m, esantys (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 2020 m. rugpjūčio 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. 2431. IÅ¡ 2020 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovui įregistruotos nuosavybės teisės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); įraÅ¡o apie rÅ«sį nėra; įregistravimo pagrindas – 2009 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 2136.

Pagal Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylÄ (toliau – techninės apskaitos byla), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), fondas – kooperatinis, savininkas kooperatyvas „Tarpučiai“, inventorizuota 1992 m. vasario 6 d., rÅ«sio patalpos R-35 ilgis yra 2,45 m, plotis 1,11 m, užimamas plotas 2,72 kv. m; rÅ«sio patalpos R-36 ilgis yra 3,44 m, plotis 1,54 m, užimamas plotas 5,30 kv. m. GNSB „Tarpučiai“ 1998 m. liepos 27 d. pažymoje Nr. 2 pateikiami duomenys, kad E. V. yra bendrijos narys, pajų už butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 61,71 kv. m su rÅ«siu 2,72 kv. m yra iÅ¡mokėjęs, bankui ir bendrijai įsiskolinimų nėra.

Byloje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje atsakovas naudojasi rūsio patalpa R-35, kuri yra šalia ieškovei priklausančio rūsio R-36, šias dvi patalpas skiria bendra pertvara. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad rūsio patalpos R-36 ir rūsio patalpos R-35, kurios ribojasi ginčo siena, faktiniai plotai neatitinka (duomenys neskelbtini) namo rūsio 1992 m. vasario 6 d. atliktuose kadastriniuose matavimuose užfiksuotų matavimo duomenų.

24. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad jis yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, neatskleista bylos esmė, teismas neiÅ¡tyrė ir nepasisakė dėl visų esminių bylos aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Ji kreipėsi į teismÄ su negatoriniu ieÅ¡kiniu dėl nuosavybės teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, gynimo, nes yra apsunkintos galimybės naudotis jai priklausančia rÅ«sio patalpos dalimi dėl atsakovo atliktų prieÅ¡ingų teisei veiksmų, kai atsakovas, nederinęs dėl rÅ«sio patalpas skiriančios pertvaros, Å¡iÄ pertvarÄ perstatė, tiesiog nukeldamas (perstumdamas) jÄ Ä¯ ieÅ¡kovės rÅ«sio patalpÄ ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės rÅ«sio patalpÄ Å¾enkliai sumažindamas, pasididino savo naudojamos rÅ«sio patalpos plotÄ .

Ieškovės įsitikinimu, sprendimas ieškinį atmesti yra priimtas neįsigilinus į bylos esmę, teisės pažeidimo pobūdį, juo neapgintos jos (t. y. ieškovės) nuosavybės teisės, užprogramuojant ginčus ateityje.

25. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad bÅ«tent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieÅ¡ tai (nutarties 25–26 pastraipose) nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡samiai iÅ¡dėstė Å¡alių praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, kruopščiai vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimÄ , padarė iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų, iÅ¡dėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka, todėl jų visų nekartoja.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų ir teismo įvertintų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais.

29. Nuosavybės teisės ir jos apsaugos institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos V skyriuje „Nuosavybės teisė“. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Daikto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

30. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ir kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

31. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė teismo įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieÅ¡kovei priklausančiÄ 5,30 kv. m rÅ«sio patalpÄ R-36 į pirminę padėtį taip, kad Å¡ios patalpos plotas ir visos statybinės konstrukcijos (durų anga, rÅ«sio vidinė pertvara) atitiktų VÄ® Registrų centro rÅ«sio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis. Toks ieÅ¡kovės reikalavimas atitinka negatorinio ieÅ¡kinio sampratÄ , todėl, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimÄ aiÅ¡kinančia kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad ji yra rÅ«sio patalpos R-36 savininkė ir kad yra pažeidžiamos jos teisės naudotis rÅ«sio patalpa (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad ieškinys nebuvo pareikštas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, reikalaujant pašalinti neteisėtos statybos padarinius (CK 4.103 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019).

32. Ginčo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji bÅ«tinoji negatorinio ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lyga, byloje nekilo. Pažymėtina, kad negatorinio ieÅ¡kinio atveju savininko teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidžia kitas asmuo ir reikalavimas dėl nuosavybės teisių gynimo reiÅ¡kiamas tik pažeidėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013), Todėl ieÅ¡kovė, bÅ«dama rÅ«sio patalpos R-36 savininkė ir manydama, kad jos nuosavybės teisės, nors ir nesusiję su valdymo netekimu, yra pažeistos, turėjo teisę reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį atsakovui, kuris atliko jos teises pažeidžiančius veiksmus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

33. Nagrinėjamos bylos kontekste neginčytinos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės, tikėtinas jų teisių pažeidimas, dėl kurio apribota ieÅ¡kovės galimybė jos pageidaujamomis sÄ lygomis naudotis rÅ«sio patalpa R-36. Tačiau byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidė bÅ«tent atsakovas, todėl negalimas teisinio poveikio priemonių jam taikymas, nes jis neatliko ieÅ¡kovės teises pažeidžiančių veiksmų. Byloje Å¡alių ir trečiųjų asmenų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, 2021 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡važiuojamo teismo posėdžio surinktais duomenimis, pirmosios instancijos nenustatė, kad bÅ«tent atsakovas sukÅ«rė faktinę situacijÄ dėl faktiÅ¡kai mažesnio ieÅ¡kovės rÅ«sio ploto, nei jai priklauso ir dėl ko ji neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas, savavaliÅ¡kos statybos darbų neatliko, todėl ieÅ¡kovė neįrodė antrosios sÄ lygos, kad bÅ«tent atsakovas pažeidė jos teise, dėl ko ieÅ¡kinys buvo atmestas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados yra padarytos remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, yra teisingos ir pagrįstus ir jų teisėtumo nepaneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentai.

34. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad atsakovas ne tik kad naudojasi didesnio ploto rÅ«siu, tačiau iki ieÅ¡kovei kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , aktyviais veiksmais siekė įregistruoti nuosavybės teises į didesnio ploto nei jam priklausytų rÅ«sį. Todėl, apeliantės nuomone, esant jau vien Å¡ioms aplinkybėms negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«tent atsakovas pažeidė jos teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo aspektu apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų vertinti kitaip.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjimo, jog tai, kad atsakovo rūsio patalpa neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia fakto, kad atsakovo butas yra su rūsiu, nes tai patvirtina tiek atsakovo buto byla, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir 1998 m. liepos 27 d. GNSB „Tarpučiai“ pažyma (CK 4.47 straipsnis). Pastebėtina, kad priešingai nei teigiama skunde, byloje yra pateikta atsakovo buto byla, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. liepos 27 d. Nr. DOK-27320), ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jos duomenimis.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

Å iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo veiksmai jam kreipiantis į VÄ® Registrų centrÄ siekiant įregistruoti nuosavybės teisę į rÅ«sį 1998 m. liepos 27 d. GNSB „Tarpučiai“ pažymos pagrindu, laikytini jo nuosavybės teisių įgyvendinimu, bet ne ieÅ¡kovės teisių pažeidimu. Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad 1990 m. spalio 16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnis ir iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusio Buto kodekso 117 straipsnio 3 dalis numatė, jog gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butÄ ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų teises perėmė daugiabučių namų savininkų bendrijos. Viena vertus, aplinkybė, kad atsakovo užsakymu 2020 m. lapkričio 4 d. atlikus kadastrinius matavimus nustatytas rÅ«sio patalpos R-35 3,82 kv. m (1,51 x 2,53 = 3,82) plotas yra didesnis, nei nurodytas minėtoje pažymoje (t. y. 2,72 kv. m; 1992 m. vasario 6 d. ir 9 d. kadastriniai matavimai – 2,45 x 1,11 = 2,72), savaime neįrodo ieÅ¡kovės teisių pažeidimo nuo atsakovo veiksmų priklausančių faktorių, ir kita vertus, atliekant kadastrinius matavimus nustatyta aplinkybė, kad bendra abiejų rÅ«sių siena (0,93 + 0,08 + 1,51 + 0,03 + 0,86 = 3,41) yra 15 cm trumpesnė už tÄ , kuri fiksuota nekilnojamojo turto kadastre (t. y. 3,56 m) rodo, kad kadastro duomenys, lemiantys ieÅ¡kovės rÅ«sio ploto duomenis (3,44 x 1,54 = 5,30) nėra teisingi.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės rÅ«sio sandėliukas 5,30 kv. m Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas kaip buto priklausinys, neturintis atskiro unikalaus numerio, jam nesuformuota atskira nekilnojamojo turto objekto kadastrinė duomenų byla, tačiau jo plotas identifikuojamas pagal pastato patalpos, kuriame yra sandėliukas, kadastrinį planÄ . Sandėliukas yra įregistruotas kaip buto priklausinys, o nekilnojamojo turto registre prie buto duomenų pateikiamas apraÅ¡ymas apie tai, kad butas yra su rÅ«siu, tai patvirtina, jog ieÅ¡kovės rÅ«sio kadastriniai matavimai neatlikti, tikslÅ«s skaičiavimai nenustatyti.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kÄ pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių ieÅ¡kovė neturi galimybės rÅ«siu naudotis pagal paskirtį.

35. Nors apeliantė skunde kvestionuoja liudytojų J. D. ir V. (pastaba: V.) B. parodymų patikimumÄ ir reikÅ¡mingumÄ byloje, nes, pasak apeliantės, detalėse Å¡ių liudytojų parodymai nesutampa, jie nėra iÅ¡samÅ«s, objektyvÅ«s ir patikimi, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymu patikimumu ir jų sÄ sajumu su byloje nustatinėjamomis reikÅ¡mingomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl liudytojų parodymų patikimumo yra nurodęs, kad liudytojų parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos.

Be to, liudytojų parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Pastebėtina, kad liudytojai V. B. (kuris dabar ieÅ¡kovei priklausantį butÄ su rÅ«siu pardavė jos motinai; iÅ¡klausytas 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as) ir J.

D. (buvęs namo bendrijos pirmininkas 1994 m. – apie 2002 m.; išklausytas 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas) liudijo apie daugiau nei prieš 20 m. jiems žinomas aplinkybes. Liudytojo V. B. nurodytos aplinkybės, kad rūsys buvo labai mažas, labai siauras ir juo ėjo vamzdžiai, jame galėjo pastatyti bulvių krepšį, bet dviratis netilpo, kad rūsys nepasikeitęs (nurodė apžiūrėjęs ieškovės pateiktame 2020 m. lapkričio 30 d. statinio techninės būklės vertinime esančias rūsio nuotraukas), liudytojo J.

D. nurodytos aplinkybės, kad kai reikėdavo prieiti prie vamzdžių, pati ieškovės motina eidavo į rūsį, rūsys labai mažas, jis buvo rūsyje ir jokių pakitimų nėra, pertvaros pastumti negalima, leidžia spręsti dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo, atitinkamai konstatuoti aplinkybę, kad šių liudytojų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, yra objektyvūs. Pastebėtina, kad šių liudytojų parodymai nebuvo vieninteliai įrodymai, patvirtinę, jog ginčo rūsio patalpų plotai faktiškai nepakitę nuo namo pastatymo pradžios.

36. Apeliantė, pasisakydama dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)pagrįstumo akcentuoja tai, kad Å¡ioje byloje surinkti įrodymai nėra pakankami teisingam ir tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl, jos nuomone, tam tikrų byloje kilusių klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinimui yra bÅ«tinos specialios žinios. Cituodama jai palankų, paimtÄ iÅ¡ konteksto, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovės pasakymÄ , kad medinę karkasinę sienÄ yra galimybė perstatyti, teigia, jog į klausimÄ , ar siena galėjo bÅ«ti perstumta, gali atsakyti tik ekspertizė.

37. Teisėjų kolegija, analizuodama ir vertindama minėtus (nutarties 36 pastraipa) apeliantės argumentus pažymi, kad civilinis procesas inter alia (liet. be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais (CPK 12 ir 17 straipsniai, nutarties 25 pastraipa). Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).

IeÅ¡kovei teigiant ir byloje įrodinėjant, kad jos teisių pažeidimÄ lėmė rÅ«sio patalpas skiriančios pertvaros pastÅ«mimas į jos rÅ«sio patalpÄ , Å¡ioms aplinkybėms nustatyti, be byloje jau esančio įrodymo viseto, teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu 2021 m. rugsėjo 22 d. organizavo iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį. Tačiau iÅ¡važiuojamo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ginčo pertvaros perstÅ«mimo požymių, tai detaliai aptarė ir įvertino skundžiamame sprendime.

Teismo ekspertizės skyrimo klausimo apeliantė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė ir nei pirmosios instancijos teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose, nei bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka nereiÅ¡kė praÅ¡ymo skirti ekspertizę, net ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei atkreipiant į tai dėmesį iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pakanka jos į bylÄ pateiktų įrodymų ir hipoteze grindžiamo aiÅ¡kinimo, kad atsakovas pastÅ«mė pertvarÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

Todėl apeliaciniame skunde nurodyti jos argumentai, kad tokia faktinė aplinkybė gali būti nustatyta tik byloje paskyrus teismo ekspertizę, deklaratyvūs ir nesavalaikiai (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teisme toks prašymas taip pat nėra reiškiamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visumos pakako kilusiam klausimui išnagrinėti ir pirmosios instancijos teismas, nepasiūlęs ieškovei pateikti bylai reikšmingų įrodymų (ir ekspertizės skyrimo), procesinių teisės normų nepažeidė.

Apeliantė, kuriai buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, turėjo visas galimybes teikti savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė, todėl jai kyla ir neigiami tokių aplinkybių neįrodymo padariniai.

38. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. Anksčiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

41. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. IÅ¡ apeliantės atsakovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , – 250 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas