2018-06-13 Nr. AB-11521-3-61-3-04665-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-271-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04665-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Želdynėlis“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Želdynėlis“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. BRK-7522 (10.2.2) (toliau – ir Raštas)

2. Pareiškėjas nurodė, kad NMA pateikė paraiškos projektą dėl medžių šaknų formavimo ir augalų iškasimo motorizuoto įrenginio įsigijimo. NMA specialistai elektroniniu paštu pranešė, kad mažos įmonės pateiktas projektas neatitinka kriterijų paramai gauti, nes pareiškėja yra įdarbinusi 10 darbuotojų, nors realiai buvo užimti šeši pilni etatai. Parama neskirta dėl per didelio darbuotojų skaičiaus. Raštas nemotyvuotas, NMA nepateikė darbuotojų skaičiaus įmonėje skaičiavimo metodikos. Pareiškėjas teigė, kad NMA turėjo skaičiuoti vidutinį darbuotojų skaičių, atsižvelgdama į užimtų etatų skaičių, o ne pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) pateiktą informaciją apie bendrą darbuotojų (asmenų) skaičių, kadangi iš 10 darbuotojų tik 4 dirbo visu etatu.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo projektas buvo pripažintas netinkamu paramai gauti, nes neatitiko teisės aktų reikalavimų. Paramos pagal nustatytas taisykles galėjo kreiptis privatus juridinis asmuo, atitinkantis labai mažai įmonei keliamus reikalavimus. Labai maža įmonė yra ta, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos ir (arba) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 6 905 600 Lt (2 000 000 Eur). Pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimų. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Pareiškėjas, teikdamas paramos paraišką, pateikė darbuotojų sąrašą, pagal kurį atsakovas nustatė, jog 2014 m. rugsėjo 16 d. įmonėje buvo devynios darbo vietos, prieš projektą buvo sukurta 1 nauja nuolatinė darbo vieta. Pareiškėjo pateikta informacija nesutapo su duomenimis, gautais iš Sodros, todėl paraiška buvo vertinama, remiantis Sodros pateiktais duomenimis. NMA, vertindama paraišką, nustatė, kad įmonėje dirbo 10 darbuotojų. Pagal Sodros duomenis 2013 m. pareiškėjo vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 11. Įmonėje nedirbo mažiau kaip 10 darbuotojų, todėl pareiškėjas neatitiko labai mažos įmonės statuso, kaip nustatyta teisės aktuose, ir projektas buvo pripažintas netinkamu paramai gauti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo UAB „Želdynėlis“ skundą tenkinti, panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, kad pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 19 d. projektas „UAB „Želdynėlis“ kraštovaizdžio tvarkymo verslo plėtra“ yra netinkamas paramai gauti, įformintą 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. BRK-7522 (10.2.2).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 19 d. NMA pateikė projektą „UAB „Želdynėlis“ kraštovaizdžio tvarkymo verslo plėtra“ (toliau – ir Projektas) ir paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ reg. Nr. 3VK-KK-14-1-003636-PR001 (toliau – ir Paraiška). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) 2015 m. rugpjūčio 19 d. potvarkiu Nr. 4D–107 (toliau – ir Potvarkis), netenkino Paraiškos, kadangi Projektas yra netinkamas paramai gauti. Pareiškėjas apie Potvarkį buvo informuotas NMA 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. BRK-7522(10.2.2), prie kurio pridėtas Potvarkio išrašas.

7. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-468 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklės (redakcija nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kurių 4.4 punkte nustatyta, kad labai maža įmonė yra įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos ir (arba) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 6 905 600 Lt (šešių milijonų devynių šimtų penkių tūkstančių šešių šimtų litų) (2 000 000 Eur (dviejų milijonų eurų)). Teismas sprendė, kad Įgyvendinimo taisyklių 4.4 punkte nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos, kurias atitikęs pareiškėjas gali būti laikomas labai maža įmone.

8. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad labai maža įmonė yra įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. Eur; įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 1,5 mln. Eur. Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojų skaičių atitinka vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius. Vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

9. Iš pareiškėjo NMA pateiktų duomenų matyti, jog įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. Eur, įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 1,5 mln. Eur. Pareiškėjas Paraiškos V skyriaus lentelės 1 punkto 6 stulpelyje nurodė, kad iki 2014 metų turėjo 9 darbo vietas, 3 punkto 6 stulpelyje nurodė, kad vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius – 9. Paramos paraiškos V skyriaus lentelės 3 punkte nurodyta, kad vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas, vadovaujantis Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-126 (toliau – ir Aprašas). Potvarkis priimtas 2015 m. rugpjūčio 19 d., tuo metu galiojo 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 4-154 patvirtinta Aprašo redakcija nuo 2015 m. balandžio 1 d. Apraše nustatomi vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo principai, teikiant paramą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nustatytas valstybės paramos formas (1 p.). Pagal Aprašo 2.1 punktą darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą ir dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą, individualios įmonės savininkas (arba individualios įmonės savininko paskirtas individualios įmonės vadovas, kai su juo sudaroma civilinė sutartis), mažosios bendrijos vadovas (arba mažosios bendrijos atstovas), tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai (fiziniai asmenys) ir verslininkai. Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai.

10. Teismas, įvertinęs minėtų teisės aktų nuostatas, sprendė, kad apskaičiuojant vidutinį metų sąrašinį darbuotojų skaičių, turi būti taikoma Apraše nustatyta skaičiavimo metodika. Pagal Aprašo 4 punktą darbuotojas, dirbęs visą darbo dieną, laikomas vienetu, o ne visą darbo dieną dirbę darbuotojai vertinami kaip vieneto dalys. Todėl teismas konstatavo, kad nustatant vidutinį metų sąrašinį darbuotojų skaičių, turi būti atsižvelgiama į tai, ar darbuotojas dirba visą darbo dieną.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas patvirtino, jog tikrino pareiškėjo darbuotojų skaičių pagal Sodros duomenis. Teismas nustatė, kad atsakovas rėmėsi Sodros pažyma, kurioje nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. įmonėje dirbo 10 darbuotojų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 41 punkte nustatyta, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonėje dirbo 10 darbuotojų, neginčytina, tačiau iš atsakovo pateiktų Sodros duomenų nėra įmanoma nustatyti, ar darbuotojai dirbo visą darbo dieną, todėl, nustatant vidutinį metų sąrašinį darbuotojų skaičių, minėti duomenys nesudarė pakankamo pagrindo spręsti, ar pareiškėjas gali būti laikoma labai maža įmone.

12. Pareiškėjo atstovas NMA pateikė 2015 m. balandžio 30 d. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, jog įmonėje keturi darbuotojai dirba pilną etatą, du darbuotojai po pusę etato, penki darbuotojai po ketvirtį etato. Atsiradus Paraiškos duomenų nesutapimui su pareiškėjo pateiktu aiškinamuoju raštu, NMA turėjo vadovautis Administravimo taisyklių 37 punktu, kuriame nustatyta, kad, iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo teigimu, jis tik informavo pareiškėja apie Ministerijos kanclerio priimtą Potvarkį, o Rašto panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių pareiškėjui. Įgyvendinimo taisyklių 46 punkte nustatyta, kad, vadovaudamasi Projektų atrankos komiteto rekomendacijomis, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priima Ministerija. Apie tokį Ministerijos sprendimą NMA informuojama per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 47 punktą NMA apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo informuoja pareiškėjus registruotu laišku per 3 darbo dienas nuo Ministerijos sprendimo gavimo Agentūroje dienos, pridėdama sprendimo išrašą ir sprendimo apskundimo tvarką. Teismas konstatavo, kad NMA nagrinėjamu atveju vykdė Įgyvendinimo taisyklių 47 punkte nustatytą pareigą ir apie Potvarkį informavo pareiškėją.

14. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.7 punktu, už pateiktų paramos paraiškų vertinimą ir tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, yra atsakinga NMA. Administravimo taisyklių 78 punkte nustatyta, kad parama skiriama tiems projektams, kuriems ją skirti rekomendavo projektų atrankos komitetas. Valdymo institucija (Ministerija) arba NMA gali atsisakyti skirti paramą projektų atrankos komiteto rekomenduotai paramos paraiškai, jei tam yra svarbių priežasčių. Apie tokį sprendimą, pagrįsdama jo priežastis, valdymo institucija (Ministerija) arba NMA informuoja projektų atrankos komitetą. Tuo atveju, jei tokios priežastys nebuvo žinomos projektų atrankos komitetui, valdymo institucija (Ministerija) arba NMA gali jas nurodyti ir paramos paraišką grąžinti vertinti pakartotinai ir sprendimą priimti, atsižvelgdama į naujas projektų atrankos komiteto rekomendacijas.

15. Iš Potvarkio turinio matyti, jog jis priimtas, atsižvelgiant į NMA Paraiškų vertinimo rezultatų suvestines (2014 m. gruodžio 5 d. Nr. (SV)-238, 2015 m. liepos 9 d. Nr. (SV)-71, 2015 m. liepos 10 d. (SV)-72 ir 2015 m. liepos 17 d. Nr. (SV)-74) ir Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, V atrankos komiteto 2015 m. liepos 20 d. posėdžio Nr. 81 2015 m. liepos 22 d. protokolą Nr. 8D-358 (5.50).

16. Teismas vertino, kad NMA negalėjo priimti teisingos ir pagrįstos išvados, o, remiantis NMA išvadomis, negalėjo būti priimtas ir Ministerijos kanclerio Potvarkis, kad pareiškėjo projektas yra netinkamas paramai gauti. Teismas konstatavo, kad paraiškos vertinimo metu NMA nesurinko pakankamai informacijos ginčijamoms išvadoms padaryti, priimti sprendimai neatitinka faktinės situacijos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų. Teismas sprendė, kad NMA, vertindama pareiškėjo paraišką dėl paramos gavimo, neišnaudojo visų Administravimo taisyklėse įtvirtintų priemonių ir galimybių surinkti visą informaciją, rėmėsi netikslia iš Sodros gauta informacija, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kad pareiškėjos projektas yra netinkamas paramai gauti.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimų dėl Potvarkio panaikinimo. Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, o pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas. Pareiškėjas skunde pateikė argumentus dėl vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus nustatymo, taigi skundo pagrindas apėmė šių aplinkybių įvertinimą. Teismas sprendime pasisakė dėl pareiškėjo suformuluoto skundo pagrindo. Pareiškėjui skunde nesuformulavus reikalavimo panaikinti Potvarkį, vadovaudamasis dispozityvumo principu, teismas priėmė sprendimą tik dėl suformuluoto skundo dalyko (reikalavimo). Teismas konstatavo, kad NMA sprendimas, kad pareiškėjo Projektas yra netinkamas paramai gauti, įformintas 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. BRK-7522 (10.2.2), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

III. 18. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad vadovavosi Administravimo taisyklių 41 punktu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Kadangi nesutapo paraiškoje nurodyti duomenys ir duomenys gauti ir Sodros, NMA privalėjo vadovautis viešuosiuose registruose esančia informacija, t. y. Sodros pateiktais duomenimis. Pareiškėjo paraiška buvo vertinama remiantis būtent Sodros pateiktais duomenimis. Kadangi paraiškos pateikimo metu pagal viešuosiuose registruose esančią informaciją įmonėje nedirbo mažiau kaip 10 darbuotojų, pareiškėjas neatitiko labai mažai įmonei keliamų reikalavimų ir nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų.

20. Skundžiamas Raštas priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 46 punktu, kuriame nurodyta kad Ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas svarsto, kuriuos projektus finansuoti, ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų arba nefinansuotinų projektų. Vadovaudamasi Projektų atrankos komiteto rekomendacijomis, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priima Ministerija (Įgyvendinimo taisyklių 48 p.). Apie tokį Ministerijos sprendimą Agentūra informuojama per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Toliau, pagal Įgyvendinimo taisyklių 49 punktą NMA apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo informuoja pareiškėjus registruotu laišku, pridėdama sprendimo išrašą ir sprendimo apskundimo tvarką. Šiuo atveju Ministerija priėmė Potvarkį, kad pareiškėjo Projektas yra netinkamas paramai gauti, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, o NMA apie Ministerijos priimtą sprendimą (Potvarkį) informavo pareiškėją. Teismas panaikino ne Ministerijos Potvarkį, t. y. sprendimą, o NMA Raštą, kuriuo persiųstas Ministerijos Potvarkis. Teismo pagrindimas ir motyvai nėra aiškūs, kadangi Potvarkis, kuris ir sukelia teisines pasekmes liko galioti, o panaikintas tik lydraščio funkcijas atliekantis Raštas, kuris nėra administracinis sprendimas, kaip apibrėžiama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

21. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dėl darbuotojų skaičiaus skaičiavimo. Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunktyje nustatyta, jog paramos gali kreiptis privatus juridinis asmuo, atitinkantis labai mažai įmonei keliamus reikalavimus, kaip apibrėžta Įgyvendinimo taisyklių 4.4 papunktyje, t. y. labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos ir (arba) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 6 905 600 Lt (2 000 000 Eur). Įgyvendinimo taisyklės neduoda nuorodos į Įstatymą, nėra kalbama apie sąrašinį darbuotojų skaičių, o aiškiai kalbama apie įmonės darbuotojų – asmenų skaičių, todėl NMA skaičiavo darbuotojus taip, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklėse.

22. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai taikė teisės aktų redakcijas, galiojusias paraiškos vertinimo metu. Būtent paraiškos pateikimo metu galiojusioje Aprašo redakcijoje nėra teismo cituojamos nuostatos, kad darbuotojas, dirbęs visą darbo dieną, laikomas vienetu, o ne visą darbo dieną dirbę darbuotojai vertinami kaip vieneto dalys, todėl nebuvo galimybės skaičiuoti ne visą darbo dieną dirbančius asmenis kaip vieneto dalis. Aprašo pakeitimai, padaryti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 4-154 įsigaliojo tik 2015 m. balandžio 1 d., o pareiškėjas paraišką pateikė 2014 m. rugsėjo 19 d., todėl teismo taikyta redakcija (įsigaliojusia tik 2015 m. balandžio 1 d.) nebuvo galima vadovautis. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, turėjo aiškiai suprasti, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą viršijo nustatytą darbuotojų kiekį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl NMA 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. BRK-7522(10.2.2) „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad su minėtu Raštu nesutinka, prašė jį panaikinti. Pareiškėjo nuomone, jo teiktas Projektas nepagrįstai buvo įvertintas kaip neatitinkantis nustatytų kriterijų paramai gauti, atsakovas netinkamai vertino dirbančių asmenų skaičių, dėl to nepagrįstai nepripažino UAB „Želdynėlis“ labai maža įmone ir neskyrė paramos pagal pateiktą Paraišką, pateikė nemotyvuotą ir neinformatyvų atsakymą dėl darbuotojų skaičiaus vertinimo ir skaičiavimo metodikos.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamą Raštą panaikino. Teismas konstatavo, kad NMA, vertindama pareiškėjo Paraišką, neišnaudojo visų Administravimo taisyklėse įtvirtintų priemonių ir galimybių surinkti visą informaciją, reikalingą tinkamam paraiškos vertinimui, rėmėsi netikslia iš Sodros gauta informacija, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kad pareiškėjo Projektas yra netinkamas paramai gauti. Teismas nustatė, kad remiantis NMA neteisingomis ir nepagrįstomis išvadomis, negalėjo būti priimtas ir Potvarkis, jog Projektas yra netinkamas finansuoti, tačiau nurodė, kad pareiškėjas skunde neprašė panaikinti Potvarkio, kuriuo iš esmės ir buvo nuspręsta dėl Projekto netinkamumo paramai gauti, todėl, vadovaudamasis dispozityvumo principu, priėmė sprendimą tik dėl Rašto panaikinimo.

26. Atsakovas NMA, teikdamas apeliacinį skundą, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, Potvarkis, kuris sukelia teisines pasekmes pareiškėjui liko galioti, o panaikintas tik lydraščio funkcijas atliekantis Raštas, kuris nėra administracinis sprendimas, kaip apibrėžiama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, tačiau teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisnos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str. (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 10 str.)) (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas mano, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010; 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-678-525/2017 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo Rašto turinį (iš kurio matyti, kad atsakovas NMA pareiškėją Raštu informuoja, jog Ministerija priėmė Potvarkį, kad pareiškėjo Projektas yra netinkamas paramai gauti, nes neatitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, kad šį Ministerijos sprendimą (t. y. Potvarkį, o ne Raštą) pareiškėjas gali apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos (b. l. 5)), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti kilusį ginčą, taip pat vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsnyje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 10 str.) įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą, suformuluojant atskirą reikalavimą dėl Potvarkio panaikinimo bei įspėti pareiškėją apie jam kilsiančias teisines pasekmes, jei jis skundo nepatikslins. Tik pareiškėjui patikslinus skundo dalyką ir pagrindą ar atsisakius tai padaryti, teismas galėjo iš esmės nagrinėti bylą pagal pareiškėjo skundą. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad tokių veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko, nei ruošdamasis bylos nagrinėjimui, nei nagrinėdamas bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (b. l. 11–12) priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti pareiškėjo paraišką tinkama paramai gauti ir atitinkančią kriterijus paramai gauti. Pareiškėjui nepasiūlius pašalinti minėtų skundo trūkumų, buvo nepagrįstai apribota jo teisė ginti pažeistas teises. Pabrėžtina, kad pareiškėjui paduodant skundą, jis nebuvo praleidęs Potvarkio apskundimo termino.

29. Atsižvelgdanma į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus bei nesiėmė priemonių tam, kad būtų tinkamai apibrėžtos nagrinėjamos administracinės bylos ribos. Nepasiūlęs pareiškėjui patikslinti skundą, pirmosios instancijos teismas ginčo ribas nepagrįstai susiaurino iki Rašto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo bei apribojo pareiškėjo teisę į tinkamą bei visapusišką jo skundo išnagrinėjimą teisme. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, o byla dėl nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė