70f8ce2a-b54d-4ac8-8b93-07392cd2ff78 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1113-601/2011Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03748-2010-0                                      Procesinio sprendimo kategorija 30.3; 30.6; 121.18; 121.21 (S) Pirmos instancijos teismo teisėja RÅ«ta Neveckienė KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų RÅ«tos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, atsakovo atstovei Jolantai PetruÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Z.

M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-570/2011 pagal ieÅ¡kovės Z. M. ieÅ¡kinį atsakovui Marijampolės miesto tarybai ir tretiesiems asmenims N. M., G. M. dėl pažeistų teisių gynimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : IeÅ¡kovė Z. M. prašė teismo pripažinti, kad ji turi teisę pagal Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas sprendime nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimai buvo suteiktas Marijampolės valstybinio verpimo fabriko (Å¡iuo metu AB „Vernitas“ profsÄ jungos komiteto posėdžio 1992-04-16 protokolu Nr. 47 (b. l. 6-9) ir 1992-11-11 Marijampolės miesto valdybos potvarkiu Nr. 740 (b. l. 50,51). Nuo 1992 m. ieÅ¡kovė Å¡iame bute gyveno su sutuoktiniu K. M. ir vaikais N. M. bei G. M. (M.) 1994-03-04 buvo sudaryta Å¡io buto nuomos sutartis (b. l. 28-30). 1998-12-31 ginčo butÄ nuosavybės teise perėmė Marijampolės savivaldybė, su kuria, atstovaujant UAB „Marijampolės bÅ«tų Å«kis“, 2003-01-21 ieÅ¡kovė sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 31-34).

Taigi, ieÅ¡kovė ginčo butu naudojasi nuomos pagrindu, ji yra buto pagrindinė nuomininkė, ir iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitos gyvenamosios patalpos nėra privatizavusi (b. l. 20, 21), todėl teismas laikė, jog ji yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.). Teismas nurodė, jog sprendžiant klausimÄ , ar ieÅ¡kovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui nustatyta tvarka pasinaudojo teise privatizuoti butÄ , atlikdama veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, bÅ«tina nustatyti, ar ji laiku pateikė pareiÅ¡kimÄ privatizuoti ginčo butÄ , tik jo privatizuoti negalėjo dėl susiklosčiusių individualių aplinkybių.

Kaip matyti iÅ¡ butų privatizavimÄ pradėjusio vykdyti AB „Vernitas“ ir vėliau privatizavimÄ vykdžiusio UAB „Marijampolės butų Å«kis“ pateiktų pažymų (b.l. 78, 90), jokie ieÅ¡kovės praÅ¡ymai dėl buto privatizavimo, susitarimas kieno vardu privatizuoti butÄ ir kiti dokumentai nerasti. Duomenų, kad jie dingę ar UAB „Marijampolės butų Å«kis“ ir Marijampolės savivaldybei buvo neperduoti, byloje nėra. Teismas sprendė, kad duomenų, kad ieÅ¡kovė laiku bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ butÄ privatizuoti ir sudariusi su sutuoktiniu K.

M. susitarimÄ kieno vardu butas bus privatizuotas, nėra. Byloje yra ginčo buto techninės apskaitos bylos nuoraÅ¡as (b. l. 16-21, 73) ir jo pagrindu 1994-04-27 sudarytas buto įkainojimo aktas, kuriame nurodyta, kiek už butÄ ieÅ¡kovė turėtų sumokėti, tačiau kaip pati ieÅ¡kovė patvirtino, nustatytu terminu įmokų nesumokėjo. Todėl teismas laikė, kad buto inventorizacinė byla ir jos pagrindu sudarytas įkainojimo aktas nėra pakankami įrodymai, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė laiku pateikė praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ ir atitinkamoms institucijoms pateikė pilnamečių asmenų susitarimÄ dėl buto įsigijimo savo vardu.

Be to, inventorizacines bylas buvo galima pasidaryti ir kitais tikslais (nebÅ«tinai siekiant lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ ), o 1994 m. paruoÅ¡tas buto įkainojimo aktas (b. l. 73), sudarytas buto kainos nustatymo tikslu, liko neįgyvendintas, t.y. jame nurodytos vienkartinės iÅ¡mokos į valstybės biudžetÄ nesumokėtos, todėl daryti prielaidas, kad jis buvo sudarytas jau esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui ir susitarimui privatizuoti patalpas, tikrai nėra pagrindo. IeÅ¡kovės pakviestos liudytojos Å¡ios aplinkybės taip pat nepatvirtino.

Teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovė ir ginčo butas atitiko Butų privatizavimo įstatyme nurodytus kriterijus, tačiau ieÅ¡kovė iki 1998-07-01 nesikreipė į institucijÄ , įpareigotÄ spręsti butų privatizavimo klausimus ir neiÅ¡reiÅ¡kė kaip to reikalavo įstatymas savo valios įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, todėl jai negali bÅ«ti suteikiama teisė pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalas, esančias (duomenys neskelbtini), (Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi ieÅ¡kinį atmetė, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisė 16,90 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - pripažinti, jog ieÅ¡kovė turi teisę jos nuomojamÄ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Motyvuose nurodo:

1) butų privatizavimo įstatymui 1998-07-01 netekus galios, Å¡io įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas privatizavimo procedÅ«ras galimai užbaigti pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.;2) nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė įstatymu nustatytu laiku nesikreipė į institucijÄ , įpareigotÄ spręsti butų privatizavimo klausimus ir nepareiÅ¡kė savo valios įsigyti nuosavybėn nuomojamas patalpas, kadangi byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais (buto technikos apskaitos bylos, buto įkainojimo akto bei liudytojų I.

B., L. M. parodymų bei atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimų, jog jeigu yra įkainojimo aktas, tai ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti pradėjusi buto privatizavimo procedÅ«rÄ ) nustatytos visos bÅ«tinos buto privatizavimo sÄ lygos (LAT 2009-0921 nutartis c. b. Nr. 3K-3344/2009).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Marijampolės savivaldybės meras praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Motyvuose nurodo:

1) ginčo butÄ Marijampolės savivaldybė valdo nuosavybės teise;2) pasibaigus butų privatizavimui, UAB „Marijampolės butų Å«kis“ 1997 m. ir 2007 m. Marijampolės savivaldybei perdavė asmenų neužbaigusių privatizavimo procedÅ«rų sÄ raÅ¡us ir su tuo susijusius dokumentus, tačiau apeliantė į juos įtraukta nebuvo;3) nepagrįstai apeliantė remiasi Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., kadangi minėta norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedÅ«ros, o ieÅ¡kovė kaip buto privatizavimo subjektas, neatliko jokių veiksmų bÅ«tinų butui privatizuoti, ji neįgijo teisės privatizuoti butÄ pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ .        Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundÄ , o atsakovo atstovė prašė atmesti apeliacinį skundÄ .        Apeliacinis skundas tenkintinas.        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).        Nustatyta, kad butas, esantis Kauno g. 39-29 Marijampolės m. (toliau – ginčo butas), ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimai buvo suteiktas Marijampolės valstybinio verpimo fabriko (Å¡iuo metu AB “Vernitas” profsÄ jungos komiteto posėdžio 1992-04-16 protokolu Nr. 47 (b .l. 6-9) ir 1992-11-11 Marijampolės miesto valdybos potvarkiu Nr. 740 (b. l. 50, 51). Nuo 1992 m. ieÅ¡kovė Å¡iame bute gyveno su sutuoktiniu K.

M. ir vaikais N. M. bei G. M. (M.). 1994-03-04 buvo sudaryta Å¡io buto nuomos sutartis (b. l. 28-30). 1998-12-31 ginčo butÄ nuosavybės teise perėmė Marijampolės savivaldybė, su kuria, atstovaujant UAB „Marijampolės bÅ«tų Å«kis“, 2003-01-21 ieÅ¡kovė sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 31-34).         Byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovė įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti ginčo butÄ , t. y. pateikė pareiÅ¡kimÄ privatizuoti butÄ .        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ ; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ ; teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo visada turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčai iÅ¡ esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į bÅ«stÄ pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiÅ¡kinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 str., 3 str.);

3) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo.        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taip pat kad Å¡i gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (tÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, to neginčija ir atsakovas), tačiau kyla ginčas, dėl to, ar ieÅ¡kovė pasinaudojo teise privatizuoti ginčo butÄ lengvatine tvarka Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, pateikdama praÅ¡ymÄ jį privatizuoti.        IeÅ¡kovė nurodo, kad 1993 m. rudenį pateikė praÅ¡ymÄ (kartu ir susitarimÄ su vyru butÄ pirkti jos vardu), kuris nėra iÅ¡likęs, Marijampolės valstybinio verpimo fabriko administracijai leisti privatizuoti ginčo butÄ .

Tuo tikslu buvo padaryta ginčo buto inventorizacinė byla (b. l. 16-21), už kuriÄ ji apmokėjo ir 1994 m. balandžio 27 d. suraÅ¡ytas ginčo buto įkainojimo aktas, kuriame pirkėju nurodyta ieÅ¡kovė (b. l. 73).         Lietuvos Respublikos CPK 78 str. numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad nėra iÅ¡likęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymas privatizuoti ginčo butÄ bei sutuoktinių susitarimas kieno vardu tai bus daroma, nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai:

1) ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, jog ji 1993 m. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo, 2) padaryta ginčo buto inventorizacijos byla, 3) suraÅ¡ytas ginčo buto įkainojimo aktas, 4) liudytojos L. M. parodymai, kurie patvirtina, kad ji kartu su ieÅ¡kove tvarkėsi dokumentus, kartu rašė praÅ¡ymÄ , 5) liudytojos I. B. (suraÅ¡iusi ginčo buto įkainavimo aktÄ ) parodymai, kurie patvirtina, kad praÅ¡ymas buvo, jeigu buvo suraÅ¡ytas ginčo buto įkainavimo aktas, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų suraÅ¡ytas ginčo buto įkainavimo aktas, 6) atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimas, jog name, kuriame yra ieÅ¡kovės ginčo butas, buvo ir daugiau asmenų, kurių praÅ¡ymai privatizuoti butÄ neiÅ¡likę, tačiau teisminiu keliu jie nusistatė galimybę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, - yra pakankami daryti iÅ¡vadai, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovė padavė pareiÅ¡kimÄ ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butÄ .

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ir jos pateiktus įrodymus, duomenų, jog ginčo buto privatizavimo procedÅ«ra nebuvo baigta dėl ieÅ¡kovės kaltės nėra, todėl yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis.         Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

        Apeliacinį skundÄ patenkinus, iÅ¡ atsakovo apeliantei (ieÅ¡kovei) priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.), kurias sudaro ieÅ¡kovės sumokėti žyminiai mokesčiai, t. y. 268 Lt (b. l. 5, 38, 100). IeÅ¡kinį patenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 88 str., 96 str.), kurias sudaro 31,70 Lt.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,n u s p r e n d ž i a :        Apeliacinį skundÄ patenkinti.        Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti.        Pripažinti ieÅ¡kovei Z.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ (įraÅ¡o Nr. 70/48285) Marijampolės savivaldybės tarybos vardu, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .        Priteisti iÅ¡ atsakovo Marijampolės savivaldybės ieÅ¡kovei Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 268 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.        Priteisti iÅ¡ atsakovo Marijampolės savivaldybės 31,70 Lt (trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

       Kolegijos pirmininkas                                                                                         Evaldas Burzdikas Kolegijos teisėjai                                                                                         RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                                                                                                                                                                       Albinas Čeplinskas        Â