2023-12-19 Nr. BB-8021-1-01-1-09407-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5294/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09407-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistųjų G. J. ir A. V. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistųjų gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, netinkamai pritaikė BK 284 straipsnį bei netinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis. Teismai iškraipė byloje surinktų įrodymų prasmę, vadovavosi prieštaringais ir abejotinais nukentėjusiojo V. M. ir suinteresuotos bylos baigtimi liudytojos, t. y. nukentėjusiojo sugyventinės parodymais, neanalizavo įrodymų visumos, jų santykio, tendencingai juos vertino bei neįrodė nuteistųjų kaltės. Teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Teismai nurodant nuteistuosius kaip konflikto iniciatorius neįvertino to, kad konfliktą inicijavo būtent nukentėjusysis, nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją bei jo aplinkybes, nepagrįstai atmetė nuteistųjų nuoseklius parodymus ir vadovavosi išimtinai prieštaringais nukentėjusiojo ir jo sugyventinės, t. y. suinteresuotų asmenų, parodymais, nevertino to, kad viešosios tvarkos pažeidimas turi atitikti objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismai netinkamai taikė šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principus. Teismų sprendimuose pabrėžtinai didesnė įrodomoji reikšmė skirta nukentėjusiojo parodymams, jam palankias aplinkybes nurodančios neobjektyvios liudytojos, t. y. sugyventinės parodymams. Pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistųjų gynėjas nesutinka su G. J. ir A. V. nuteisimu pagal BK 284 straipsnį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, G. J. ir A. V. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais. Kasatorius pateikia savą, G. J. ir A. V. poziciją pagrindžiantį faktinių bylos duomenų vertinimą ir tuo pačiu kritikuoja skundžiamuose teismų sprendimuose padarytas išvadas, tačiau kasaciniame skunde nėra pateikiama konkrečių, teisinę reikšmę turinčių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ar esminio baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų G. J. ir A. V. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė