70f7f17c-ba0b-4e28-8552-91f16d6df6cd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1360-230/2012Pirmosios instancijos teisėja Snieguolė Vilutienė Procesinio sprendimo kategorija: 24.1; 24.2; 43.2; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir atsakovo L.

M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-308-748/2012 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. M. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė          IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo be teisinio pagrindo įgytus 101 367,95 Lt.

Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriaus Centro pensijų poskyrio 1996-11-18 sprendimu, remiantis Invalidumo pažyma MSE-1 Nr. 223301, atsakovui nuo 1996-09-12 iki 1997-10-01 buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensija. Pensija apskaičiuota, vadovaujantis pateiktais valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä bei draudžiamÄ sias pajamas patvirtinančiais dokumentais. Patikrinus pažymų apie atsakovo darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas pagrįstumÄ , buvo gautas Panevėžio apskrities archyvo 2010-11-03 raÅ¡tas Nr. D8-2140, kuriame nurodyta, kad archyve saugomose 1988 ir 1991 metų Panevėžio rajono Krekenavos apylinkės Žibartonių (buvusio TSRS 60-mečio) kolÅ«kio valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimo protokolų knygose nėra duomenų apie L.

M. priėmimÄ 1988-07-25 į darbÄ ar kolÅ«kio narius ir atleidimÄ 1991-08-29 iÅ¡ darbo ar kolÅ«kio narių ir jo pavardė neminima. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos archyvų skyrius taip pat nurodė, kad TSRS 60-mečio kolÅ«kio dokumentų fonde 1986, 1988 ir 1999 m. atsiskaitymų už darbÄ apskaitos bylose L. M. pavardė neminima. Nustačius, jog pensijos skyrimui pateikti duomenys apie atsakovo pajamas ir darbo staÅ¾Ä neatitinka tikrovės, VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011-04-28 sprendimais Nr. 10.33.C-8884 ir Nr. 10.33.C-8889 netekto darbingumo pensija buvo perskaičiuota pagal patikslintus duomenis.

Dėl VSDFV Kauno skyriui pateiktų neteisingų duomenų apie L. M. darbÄ 1988 -1991 m. Panevėžio rajono TSRS 60-mečio kolÅ«kyje bei tariamai gautas pajamas, atsakovui per laikotarpį nuo 1996-09-12 iki 2011-02-28 buvo nepagrįstai mokėta didesnė nei priklausytų valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir susidarė 101 367,95 Lt permoka. Atsakovas, pateikdamas VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui dokumentus žinojo, kad pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, taigi, veikė nesÄ Å¾iningai, su tikslu gauti didesnę nei priklausytų netekto darbingumo pensijÄ .

Å ių tyčinių veiksmų pasėkoje atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko neturėjo ir negalėjo gauti, todėl privalo visa tai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.  Priteisė ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iÅ¡ atsakovo L. M. 41 116,73 Lt be teisinio pagrindo įgyto turto, o valstybei - 1 227,75 Lt žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į archyvų pateiktus patikslintus duomenis apie atsakovo darbÄ ir draudžiamÄ sias pajamas Panevėžio rajono Krekenavos apyl. Žibartonių kolÅ«kyje (iki 1990-07-01 buvusio „TSRS 60-čio“), sprendimu Nr. 10.33.C-8884 perskaičiavo atsakovui skirtÄ netekto darbingumo pensijÄ nuo 1996-09-12 iki 2006-10-31 ir 2011-04-28 sprendimu Nr. 10.33.C-8889 - laikotarpiu nuo 2006-10-12 iki 2035-01-3, naujai įvertindamas atsakovo darbo staÅ¾Ä (sumažinant koeficientÄ nuo 4,0167 iki 1,0583) ir draudžiamÄ sias pajamas (sumažinant koeficientÄ nuo 2,7333 iki 0,6533).

Dėl nustatytų skirtumų, susidarė netekto darbingumo pensijos permoka - 101 367,95 Lt. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atsakovui pensijÄ nuo 1996 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. vasario 28 d., tinkamai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais netekto darbingumo pensijų mokėjimÄ , t. y. veikė taip, kaip turėjo veikti, todėl atmetė atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kovo kaltės dėl pensijos permokos susidarymo, kaip nepagrįstus. IeÅ¡kovas atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija mažinama, perskaičiavo atsakovo netekto darbingumo pensijÄ atsižvelgiant į iki to mėnesio, nuo kurio paskirta pensija, įgytÄ darbo staÅ¾Ä bei turėtas draudžiamÄ sias (arba joms prilygintas) pajamas.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog jis dėl sveikatos bÅ«klės ir jauno amžiaus nesidomėjo, ar pateikiamos pažymos yra pagrįstos, kadangi atsakovas, pateikdamas ieÅ¡kovui pažymas apie darbo staÅ¾Ä ir pajamas, buvo pilnametis ir veiksnus asmuo, suprantantis savo veiksmus ir galintis juos valdyti, nes prieÅ¡ingų įrodymui nebuvo pateikta. Teismas sprendė, kad atsakovas, pateikdamas duomenis pensijai gauti, galėjo ir turėjo suprasti, kad jie neatitinka objektyvios tiesos. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas žinojo, jog pateikia tikrovę neatitinkančius dokumentu, t. y. veikė nesÄ Å¾iningai, todėl jam buvo paskaičiuota didesnė negu priklauso netekto darbingumo pensija, dėl ko laikotarpiu nuo 1996-09-12 iki 2011-02-28 susidarė 101 367,95 Lt netekto darbingumo pensijos permoka.

Teismas konstatavo, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko neturėjo ir negalėjo gauti, todėl jam kyla prievolė grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovui. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui pagrįstas abejones dėl jų teisingumo turėjo sukelti iÅ¡ pateiktų pažymų matomi faktai t. y., kad pagal pateiktas pažymas atsakovas, bÅ«damas 16 m. amžiaus, 1988 m. kolÅ«kyje dirbo nuo rugpjūčio iki gruodžio, t. y. penkis mėnesius, 1989, 1990 m. bÅ«damas 17-18 metų amžiaus dirbo po dvylika mėnesių, 1991 m. dirbo aÅ¡tuonis mėnesius.

Be to, TSRS 60-čio kolÅ«kis buvo reorganizuotas ir nuo 1990-07-01 tapo Panevėžio rajono Krekenavos apyl. Žibartonių kolÅ«kiu, todėl pažyma Nr. 807 apie darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas, 1990 m. pažyma Nr. 320 apie darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas ir 1991 m. pažyma Nr. 321 apie darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas 1988 m. – 1991 m. laikotarpiu yra suraÅ¡ytos ant tuo metu (1991-09-20) realiai nebeegzistavusio TSRS 60-mečio kolÅ«kio firminio blanko ir patvirtinta neegzistuojančio kolÅ«kio antspaudu.

Be to, pažyma Nr. 108 apie darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas už 1988 m. yra akivaizdžiai taisyta. Nustatęs Å¡ias faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pensijos skyrimo dienÄ , t. y. 1996-11-18 ieÅ¡kovas turėjo žinoti, kad pagal pateiktus dokumentus nebuvo pakankamo pagrindo atsakovui skirti pensijÄ , o pateikti duomenys turėjo bÅ«ti patikrinti. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų poskyrio sprendimo paskirti atsakovui socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensijÄ diena - 1996-11-18.

Kadangi pensija yra mokama periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis asmeniui kas mėnesį, o CK 1.125 str. 9 d. numato, kad reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė netekto darbingumo pensijÄ , gautÄ kaip be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ už penkerius metus iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2006-10-04 iki 2011-10-04, o kadangi atsakovui nepagrįsto dydžio pensija buvo mokama iki 2011-02-28, teismas priteisė grÄ Å¾inti 41 116,73 Lt permokėtos pensijos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai. Nurodo, jog teismo sprendimas naikintinas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas 2010 m. spalio mėn., realizuodamas teisės aktuose numatytas teises, pradėjo pažymų apie atsakovo valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas patikrinimÄ .

Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas, pateikdamas dokumentus pensijai gauti, veikė nesÄ Å¾iningai, todėl privalo grÄ Å¾inti visa tai, kÄ Ä¯gijo be pagrindo. Teismas pripažinęs, jog ieÅ¡kovo veiksmai apskaičiuojant ir 1996-11-18 sprendimu Nr. 4173 paskiriant atsakovui pensijÄ nuo 1996-09-12 buvo tinkami ir teisėti, vėliau buvo nenuoseklus ieÅ¡kinio senatį skaičiuodamas nuo 1996-11-18, kuomet buvo priimtas sprendimas paskirti atsakovui invalidumo (netekto darbingumo) pensijÄ . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ .

Jei VSDFV Kauno skyrius 1996 metais paskirdamas atsakovui pensijÄ elgėsi teisingai, vadinasi jis negalėjo apie savo teisės pažeidimÄ sužinoti 1996 metais. Tokia iÅ¡vada bÅ«tų galima tik konstatavus, kad VSDFV Kauno skyriaus veiksmai 1996 m. skiriant pensijÄ buvo aplaidÅ«s ar neteisėti. LR CK 1.127 straipsnis numato, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu VSDFV teritoriniams skyriams įstatymais bÅ«tų nustatyta pareiga tikrinti kiekvienÄ pensijos apskaičiavimui pateikiamÄ dokumentÄ ir teritorinis skyrius Å¡ios pareigos nevykdytų, tik tuomet ieÅ¡kinio senatį galima bÅ«tų skaičiuoti nuo dokumentų pateikimo dienos, t. y. nuo tada, kuomet turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju įstatymas numato teisę, o ne pareigÄ reikalauti iÅ¡ draudėjų, pavienių asmenų ir archyvų įstaigų dokumentų, reikalingų pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai iÅ¡duoti pagrįstai. Todėl, apelianto nuomone, ieÅ¡kinio senatis skaičiuotina nuo to momento, kada jis sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. nuo 2010-11-08, kuomet VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriuje buvo gautas Panevėžio apskrities archyvo 2010-11-03 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad archyve saugomose 1988 ir 1991 metų Panevėžio rajono Krekenavos apylinkės Žibartonių (buvusio „TSRS 60-mečio") kolÅ«kio valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolų knygose nėra duomenų apie atsakovo priėmimÄ 1988-07-25 į darbÄ ar kolÅ«kio narius ir atleidimÄ 1991-08-29 iÅ¡ darbo ar kolÅ«kio narių.

Tik 2010 m. lapkričio 8 d. teritoriniame skyriuje buvo gauta pirma informacija apie galimÄ duomenų neatitikimÄ tikrovei. Apelianto nuomone, teismas taip pat netinkamai pritaikė LR CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytÄ sutrumpintÄ penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir iÅ¡ atsakovo priteisė permokėtÄ netekto darbingumo pensijÄ , gautÄ už penkerius metus iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2006-10-04 iki 2011-10-04. Minėta nuostata taikoma reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, todėl taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio ieÅ¡kovas nepraleido.

              Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos sprendimo nepagrįstumo argumentus:Dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo          Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog atsakovas pateikdamas duomenis, reikalingus pensijai gauti, buvo veiksnus, pilnametis, todėl galėjo ir turėjo suprasti, kad jie neatitinka objektyvios tiesos.

Apeliantas negali prisiminti, kaip iÅ¡ darbdavio gavo pažymas apie darbo staÅ¾Ä ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, tačiau tvirtina, kad jas gavo iÅ¡ darbdavio, o į jų turinį nesigilino dėl savo sveikatos bÅ«klės, o ir gilintis nebuvo bÅ«tinybės. Jam nėra žinoma, kodėl duomenys, nurodyti pažymose, nebuvo perduoti archyvams. Apeliantas nurodo, kad jis nuo 1981 m. yra pastoviai gydomas VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje, 1982 m. jam diagnozuota Å¡izofrenija, Å¡iuo metu jis taip pat pastoviai gydosi ir lankosi pas psichiatrÄ .

PraÅ¡ymo pensijai gauti pateikimo metu atsakovui buvo stebėtas ligos paÅ«mėjimas, dėl ko jis 1997 m. net buvo gydytas priverstinai. Todėl vien aplinkybės, kad atsakovas pateikė ieÅ¡kovui dokumentus, kurie neatitinka objektyvios tiesos, neleidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas tai suprato. BÅ«tent dėl savo sveikatos bÅ«klės atsakovas nesigilino ir negalėjo suprasti ieÅ¡kovui pateikiamų dokumentų esmės ir turinio, todėl negalima teigti, kad atsakovas žinojo, jog pateikia ieÅ¡kovui tikrovės neatitinkančius dokumentus, tuo pačiu negalima teigti, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas.

Be to, ieÅ¡kovo institucija nėra kompetentinga nustatyti atsakovo pateiktų dokumentų tikrumo.Dėl galimybės iÅ¡ieÅ¡koti pensijos permokÄ IeÅ¡kovas yra valstybės institucija, kurios pareiga yra surinkti visus reikiamus duomenis, reikalingus teisingam pensijos dydžio apskaičiavimui, bei nustatyti teisingÄ pensijos dydį. Todėl ieÅ¡kovas turėjo atlikti atsakovo pateiktų dokumentų patikrinimÄ jų gavimo metu ir iÅ¡siaiÅ¡kinti dokumentų turinio atitikimÄ tikrovei, tačiau nesiėmė jokių priemonių tÄ padaryti, t. y. elgėsi neapdariai ir aplaidžiai, dėl to atsakovas laikytinas kaltu dėl susidariusios pensijos permokos, kuri negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota.

LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, nustato, kad jei valstybinė socialinio draudimo pensija yra permokama dėl pensijÄ skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iÅ¡ pensijos gavėjo neiÅ¡ieÅ¡komas.              Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nesutinka su ieÅ¡kovo skundo argumentu, jog ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo 2010-11-08 ir nuo Å¡ios datos reikėtų skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ .

Nurodo, kad jokios faktinės aplinkybės nuo pensijos skyrimo iki jos perskaičiavimo nesikeitė, ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ patikrinti pateiktų dokumentų turinio atitikimÄ tikrovei jau pirmo sprendimo skirti pensijÄ priėmimo metu. Todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti 1996-11-18, ir Å¡i data laikytina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, yra pagrįsta, teismas taip pat teisingai taikė ir aiÅ¡kino ir kitas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, t. y.

CK 1.125 straipsnio 9 dalį.             IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo skundo argumentai, jog jis dėl sveikatos bÅ«klės ir jauno amžiaus nesidomėjo, ar pateikiamos pažymos yra pagrįstos, atmestini. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktÄ , jog atsakovas galėjo ir turėjo žinoti, kad pateikia tikrovę neatitinkančius dokumentus, dėl ko jam buvo paskaičiuota didesnė negu priklauso netekto darbingumo pensija ir susidarė 101 367,95 Lt pensijos permoka.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko neturėjo ir negalėjo gauti, todėl jam kyla prievolė grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovui LR CK 6.237 str. pagrindu. Pagal valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Nuostatų 55. p., 57.2. p., 57.3. p.), bÅ«tent atsakovo pareiga buvo pateikti pensijÄ skiriančiam skyriui dokumentus, įrodančius valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä bei draudžiamÄ sias pajamas.

Atsakovas, pateikdamas VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui dokumentus apie tariamÄ darbÄ Panevėžio rajono TSRS 60-mečio kolÅ«kyje bei 1988-1991 m. už tÄ darbÄ tariamai gautÄ užmokestį, žinojo, kad pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, taigi, veikė nesÄ Å¾iningai, su tikslu gauti didesnę nei priklausytų netekto darbingumo pensijÄ . Atsakovo skundo argumentus, kad pensijos permoka susidarė dėl ieÅ¡kovo kaltės, laiko nepagrįstais ir nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius, apskaičiuodamas ir mokėdamas atsakovui pensijÄ , tinkamai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais netekto darbingumo pensijų mokėjimÄ , t. y. veikė taip, kaip turėjo veikti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriaus Centro pensijų poskyrio 1996-11-18 sprendimu atsakovui L. M. nuo 1996-09-12 buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensija.

Pensija apskaičiuota, vadovaujantis atsakovo pateiktais valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo staÅ¾Ä bei draudžiamÄ sias pajamas patvirtinančiais dokumentais. IeÅ¡kovui patikrinus pažymų apie atsakovo darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas pagrįstumÄ , buvo nustatyta, jog pensijos skyrimui pateikti duomenys apie atsakovo pajamas ir darbo staÅ¾Ä neatitinka tikrovės. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011-04-28 sprendimais Nr. 10.33.C-8884 ir Nr. 10.33.C-8889 atsakovo netekto darbingumo pensija buvo perskaičiuota pagal patikslintus duomenis ir nustatyta, kad jam per laikotarpį nuo 1996-09-12 iki 2011-02-28 buvo nepagrįstai mokėta didesnė nei priklausytų valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir susidarė 101 367,95 Lt permoka.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios ir ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 41 116,73 Lt be pagrindo įgyto turto (pensijos permokos), likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, su kuo nesutinka ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo.

IeÅ¡kovo teisės buvo pažeistos tuomet, kai atsakovui pateikus dokumentus buvo paskirta ir paskaičiuota nepagrįsto dydžio valstybinė socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensija, t y. nuo 1996-11-18. Pirmosios instancijos teismas bÅ«tent Å¡iuo momentu apibrėžė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nuo Å¡io momento ir turėjo sužinoti, kad pagal pateiktus dokumentus nėra teisinio pagrindo atsakovui skirti pensijÄ , o dokumentai turi bÅ«ti patikrinti.

IeÅ¡kovas teigia, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2010-11-08, kai buvo gautas Panevėžio apskrities archyvo 2010-11-03 raÅ¡tas Nr. D8-2140 (b. l. 21), iÅ¡ kurio tapo aiÅ¡ku, kad atsakovo pateikti dokumentai apie darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajams neatitinka tikrovės. Nustatant, ar ieÅ¡kovas tinkamai vykdė pareigas ir neturėjo anksčiau sužinoti apie teisių pažeidimÄ , vertintina, ar ieÅ¡kovas pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai elgėsi ir tinkamai vykdė įstatymu jam pavestas pareigas.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau Nuostatai) 63 punkte numatyta, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Analogiškai buvo įtvirtinta ir valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos skyrimo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 50 punkte.

Pareiga tikrinti paskirtų pensijų, pašalpų ir kompensacijų gavėjų bylas, nustatant ar jos teisingai ir savalaikiai paskirtos sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais pensijos skyrimo metu buvo numatyta ir Pensijų, pašalpų, kompensacijų skyrimo ir mokėjimo kontrolės vyriausiojo (sios) ir vyresniojo (sios) inspektoriaus (ės) pareiginių instrukcijų (b. l. 110-115) 3.1 punktuose. Tokiu būdu įstatymo ieškovui suteikta teisė tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, betarpiškai siejasi su pareiga siekti, kad pensija būtų paskirta maksimaliai atidžiai, apdairiai ir rūpestingai.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių ieÅ¡kovui skiriant invalidumo pensijÄ atsakovui, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodytų faktų tikrumo, t. y., kad atsakovas, bÅ«damas nepilnamečiu (mokyklinio amžiaus), nuo 16 metų amžiaus iki pat pilnametystės dirbo nuolatinai, dalis pažymų apie draudžiamÄ sias pajamas iÅ¡duota ant tuo metu jau nebeegzistavusio kolÅ«kio firminio raÅ¡to formos ir patvirtinus jau nebeegzistavusio juridinio asmens spaudu, be to, vienoje pažymų buvo taisymų.

Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas tinkamai vykdyti jam pavestas pareigas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, apie galimÄ teisių pažeidimÄ galėjo ir turėjo sužinoti faktiÅ¡kai iki valstybinės socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensijos paskyrimo. Å iuo atveju negali bÅ«ti pateisinama, kad ieÅ¡kovas, turėdamas teisę ir galimybes patikrinti atsakovo pateiktų pensijai skirti dokumentų pagrįstumÄ , tai iniciavo tik po 14 metų, t .y. tik 2010 m. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytÄ sutrumpintÄ 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, o ne dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje aiškindamas šios teisės normos taikymo atvejus yra nurodęs, kad iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms.

Nustatydamas sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ periodinio pobÅ«džio iÅ¡mokoms, įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iÅ¡ einamųjų pajamų, iÅ¡vengti beviltiÅ¡kų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v 33-ioji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-4/2011).

Atsižvelgiant į tokį nurodytos teisės normos aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo santykiams – prievolei grÄ Å¾inti pensijos, kuri buvo mokama periodiÅ¡kai kas mėnesį, permokÄ taikė CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir permokÄ pagrįstai, esant atsakovo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, skaičiavo už šį laikotarpį. Dėl ieÅ¡kovo kaltės, permokant atsakovui valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensijÄ Atmestinas ir ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas dėl prieÅ¡taringų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, vertinant ieÅ¡kovo veiksmus, bei atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad VSDFV Kauno skyriaus veiksmai apskaičiuojant ir 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu paskiriant atsakovui pensijÄ buvo teisėti, t. y. nekonstatavo ieÅ¡kovo kaltės. Kadangi atsakovas su praÅ¡ymu skirti pensijÄ pateikė visus reikalingus jai skirti dokumentus, jie buvo priimti, todėl remiantis pensijos skyrimo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 54 punktu, turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas dėl pensijos skyrimo ne vėliau kaip per 10 dienų po praÅ¡ymo su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo dienos.  Kadangi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau Pensijų įstatymas) 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu valstybinė socialinio draudimo pensija yra permokama dėl pensijÄ skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iÅ¡ pensijos gavėjo neiÅ¡ieÅ¡komas, todėl nenustačius ieÅ¡kovo kaltės svarstytinas pensijos permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo klausimas.

Nepaisant tokių teismo iÅ¡vadų, kurios paneigia ieÅ¡kovo kaltę dėl permokos, ieÅ¡kovo veiksmai ieÅ¡kinio senaties taikymo požiÅ«riu vertintini Å¡iek tiek kitaip, t. y. kada ieÅ¡kovas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymÄ ir operatyviau ginti pažeistas teises, todėl nepateisinamas asmens pasyvus elgesys savalaikiai neginant savo pažeistų teisių.

IeÅ¡kinio senaties taikymo atveju sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas sietinas su apdairumu ir rÅ«pestingumu. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas tinkamai vykdė įstatymu pavestas pareigas, tačiau jo nepakankamas apdairumas sutrukdė jam laiku nustatyti savo teisių pažeidimÄ , kas vertintina taikant ieÅ¡kinio senatį, yra tinkama ir prieÅ¡taravimo tokio pobÅ«džio iÅ¡vadose nėra. Dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir jo prievolės grÄ Å¾inti pensijos permokÄ Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas, be pagrindo įgydamas teisę gauti didesnę, nei priklausytų pensijÄ , veikė nesÄ Å¾iningai.

CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad pensija negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgyta, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai ir nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į asmens, paduodančio praÅ¡ymÄ dėl pensijos skyrimo, pareigÄ pateikti darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas įrodančių dokumentų originalus (Nuostatų redakcijos, galiojusios pensijos paskyrimo metu, 44, 46, 48 p.) bei tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcija yra paneigta.

Atsakovas kreipėsi dėl pensijos skyrimo 1996 m, kai jam buvo 24 metai, neteisingai nurodytos draudžiamosios pajamos, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo laikotarpiu nuo 1988 m. iki 1991 m., t. y. prieÅ¡ 5 metus, todėl atsakovas turėjo žinoti, kad tuo laikotarpiu jis dirbo ne kelis metus nuolatos, bet tik po keletÄ darbo dienų vasaros laikotarpiais, kÄ patvirtino archyvo duomenys. Be to, darbas kolÅ«kyje savo pobÅ«džiu neabejotinai skyrėsi nuo kitos atsakovo darbinės veiklos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas negali prisiminti apie kolÅ«kyje dirbtÄ laikotarpį ir gautas pažymas.

Nors atsakovas tvirtina, kad jis dėl savo sveikatos bÅ«klės nesigilino į pažymose nurodytų duomenų turinį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis dėl tuometinės sveikatos bÅ«klės negalėjo suvokti jo teikiamų dokumentų esmės, turinio ir pagrįstumo. Vertinant atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , yra svarbios ir byloje nustatytos aplinkybės, kad 1991 m. TSRS 60-mečio kolÅ«kio iÅ¡duotos pažymos (b. l. 18-20) tuo laikotarpiu apskritai negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotos, nes tokio kolÅ«kio jau nebebuvo (tuo metu jau Panevėžio rajono Krekenavos apyl.

Žibartnių kolūkis), o pažymas pasirašęs kolūkio pirmininkas P. M. (b .l. 16-20) pagal archyvo duomenis nurodytu laikotarpiu nebuvo pirmininku (b .l. 23). Kadangi apeliacinių skundų motyvai nepaneigia priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir jo teisėtumo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o sprendimas paliktina nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                                                           AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                                 Galina Blaževič                                                                                                                                            Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                      Â