2019-10-16 Nr. AB-19635-3-61-3-03571-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1532-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03571-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. P-264 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. J.“ (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas dėl tariamai vykdomos komercinės veiklos ir jos nedeklaravimo privačių interesų deklaracijoje teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, nei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų įstatymas), nei Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – Žvalgybos įstatymas) nuostatų jis nepažeidė.

3. Pareiškėjas nesutiko, kad padarė Interesų įstatymo pažeidimą, nes jis nepasinaudojo jokia viešai neskelbiama informacija, taip pat savo tarnybine padėtimi (pareigomis) asmeninei naudai gauti, nes žemės sklypų dalių nuomos sutartims sudaryti pareiškėjui nebuvo reikalinga jokia viešai neskelbiama informacija, o sudarytos sutartys niekaip nesusijusios su pareiškėjo tarnyba. Be to, pareiškėjas negavo jokios asmeninės naudos. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad pažeidė Žvalgybos įstatymo nustatytų reikalavimų, nes žemės sklypų dalių nuomos sutartys faktiškai niekada nebuvo vykdomos. Pareiškėjas niekada neturėjo jokių ketinimų vykdyti ekonominę veiklą ir nesiėmė jokių veiksmų tokią veiklą vykdyti. Aplinkybė, kad buvo sudaryti sandoriai, kurie nebuvo vykdomi, dar nereiškia ekonominės veiklos siekimo. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kad paveldėjo MB „Saulės Jonas“ ir yra jos steigėjas bei kad privalėjo deklaruoti sudarytas žemės sklypų dalių nuomos sutartis privačių interesų deklaracijoje, nes sandorių vertė neviršijo 3 000,00 Eur ribos. Sudaryti žemės sklypo dalių nuomos sandoriai neturėjo įtakos jo sprendimams, atliekant tarnybines pareigas.

4. Skundžiamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, o paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga, nes atsakovas nevertino pareiškėjo asmeninių savybių ir jo charakteristikos.

5. Atsakovas Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas sudarė 6 atlygintino pobūdžio žemės sklypų dalių nuomos sandorius, siekdamas gauti pajamų per tęstinį laikotarpį, t. y. per nuomos sutarčių galiojimo laikotarpį, kuris yra 20 metų. Atsiskaitymai tarp nuomininkų ir nuomotojų nebuvo vykdomi tik dėl to, kad Seime nebuvo priimti mažosioms bendrijoms naudingi elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių vystymą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai ir mažosios bendrijos nepradėjo vykdyti savo veiklos. Pareiškėjas pats aktyviai dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, kad jos plėtotų veiklą, susijusią su atsinaujinančių energijos šaltinių elektrines energetika. Faktą, kad pareiškėjas dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, patvirtino ir liudytojas, t. y. asmuo, kuris rūpinosi žemės sklypų dalių nuomos sutarčių sudarymu.

7. Pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo faktą patvirtino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK). Pareiškėjas, dirbdamas Valstybės saugumo departamente ir būdamas atsakingas už informacijos rinkimą energetikos srityje, 2012 m. spalio 31 d. kartu su A. J., A. D. ir G. D. sudarė 6 žemės sklypo dalių nuomos sutartis 20 metų terminui atlygintinai, t. y. už 400,00 Eur dydžio nuomos mokestį per kalendorinius metus, laikinai valdyti ir naudotis bei perdavė žemės sklypus elektrinių iš atsinaujinančių energijos šaltinių statybai (įrengimui) ir eksploatacijai, tačiau, sudaręs šiuos sandorius, pareiškėjas nepatikslino privačių interesų deklaracijos. Visos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, kurios buvo nustatytos tarnybinio patikrinimo metu ir įtvirtintos tarnybinio patikrinimo išvadoje, yra žinomos pareiškėjui ir jis dar 2017 m. rugsėjo 11 d. susipažino su tarnybinio patikrinimo išvada. Skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su padarytu pažeidimu.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 19 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. (07)-22-330 (toliau – Pranešimas) pareiškėjas buvo informuotas, kad 2012 m. spalio 31 d. kartu su A. J., A. D. ir G. D. sudarė 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis ir 20 metų terminui atlygintinai, t. y. už 400 Eur dydžio nuomos mokestį per kalendorius metus, laikinai valdyti ir naudotis perdavė: MB „Saulės Jonas“ 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Giedrės energija“ 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Vakaro slėnis“ 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Saulėnauda“ 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Adelės Energija“ 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Jonėnų saulė“ 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų) (toliau – ir mažosios bendrijos). Tokiu būdu pareiškėjas galimai pažeidė Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą žvalgybos pareigūnams taikomą draudimą – vykdyti ekonominę, ūkinę veiklą komercinę arba individualią veiklą. Su šiuo Pranešimu pareiškėjas supažindintas 2017 m. liepos 20 d. pasirašytinai. 2017 m. liepos 20 d., 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. rugsėjo 4 d. ir 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai dėl Pranešime nurodytų aplinkybių.

10. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. rugsėjo 11 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 33-6S (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad T. J. nuo 2000 m. iki 2015 m. Valstybės saugumo departamente dirbo pagal energetikos sritį, įskaitant ir atsinaujinančios energijos išteklių kryptį. 2012 m. dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, kurios gavo leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus. 2012 m. spalio 31 d. T. J., kartu su A. J., A. D. ir G. D. su šiomis bendrijomis sudarė 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis 20 metų terminui atlygintinai, t. y. pagal kiekvieną sutartį už 8 000,00 Eur. Taip pat konstatuota, jog T. J., sudaręs 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis, nepatikslino privačių interesų deklaracijos, nors tai atlikti jis privalėjo.

11. Atsakovas, vadovaudamasis Interesų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu kreipėsi į VTEK, siekdamas, kad VTEK įvertintų Valstybės saugumo departamento Išvadoje užfiksuotus faktus. VTEK 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu pripažino, kad Valstybės saugumo departamento 2017 m. rugsėjo 14 d. rašte pateiktas pareiškėjo veiksmų įvertinimas atitinka Interesų įstatymo nuostatas, taigi Valstybės saugumo departamento išvados, jog pareiškėjas pažeidė Interesų įstatymo nuostatas, yra pagrįstos.

12. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tai, kad pareiškėjas nesilaikė Interesų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto draudimo žvalgybos pareigūnams.

13. Teismas pabrėžė, kad, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, suteikti viešiesiems interesams pirmenybę prieš privačius interesus ir tokiu būdu užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą, Interesų statymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės.

14. Teismas, išanalizavęs Interesų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad iš šių teisės normų matyti, kad jose asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: draudimas naudotis savo pareigomis asmeninei naudai gauti; draudimas naudotis viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai ir pareiga per įstatyme numatytą terminą pasikeitus deklaruojančio asmens pateiktoje deklaracijoje nurodytiems duomenims, patikslinti deklaraciją. Iš šių teisės normų taip pat aiškiai matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus.

15. Teismas, atsižvelgęs į Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, kad šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, ar pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, taip įvertinti pareiškėjo padėtį šiame procese ir galimą interesų konfliktą bei pareiškėjo veikimą Interesų įstatymo keliamų reikalavimų kontekste.

16. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 31 d. T. J. kartu su A. J., A. D. ir G. D. sudarė 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis 20 metų terminui atlygintinai, t. y. už 400,00 Eur dydžio nuomos mokestį per kalendorinius metus, laikinai valdyti ir naudotis bei perdavė žemės sklypus elektrinių iš atsinaujinančių energijos šaltinių statybai (įrengimui) ir eksploatacijai, t. y. MB „Saulės Jonas“ 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Giedrės energija“ 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Vakaro slėnis“ 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Saulėnauda“ 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Adelės Energija“ 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB „Jonėnų saulė“ 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų).

Tai patvirtina byloje esančios 2012 m. spalio 31 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartys. Tarnybinio patikrinimo metu, apklausus patį pareiškėją ir kitus asmenis, nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, kreipdamasis į T. Ž. dėl dokumentų sutvarkymo, sudarė 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis su mažosiomis bendrijomis, kurios yra atlygintinos ir pagal kurias mažosios bendrijos įsipareigojo per 20 metų sumokėti po 8 000,00 Eur. Kaip patvirtino visi tarnybinio patikrinimo metu apklausti asmenys, atsiskaitymai pagal 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis nebuvo vykdomi, nes nebuvo priimti mažųjų bendrijų veiklai naudingi teisės aktai ir bendrijos veiklos nevystė būtent dėl šios priežasties.

Taigi tarnybinio patikrinimo metu įrodyta, kad sudarant minėtas sutartis buvo siekiama vystyti tokio pobūdžio elektros energijos gamybą ir jų ekonominį suinteresuotumą, o pareiškėjo veikla yra vertintina kaip ekonominė bei sudarytų 6 žemės sklypo dalių nuomos galutinis tikslas – gauti pajamas išgaunant elektros energiją ir ją parduodant. Nors pareiškėjas tvirtina, kad tokia atsakovo tarnybinio patikrinimo metu padaryta nepagrįsta išvada, tačiau šį pareiškėjo teiginį paneigia byloje esantys duomenys. Pareiškėjo teiginiai, kad sudarytos sutartys niekaip nesusijusios su jo tarnyba, niekada neturėjo jokių ketinimų vykdyti ekonominę veiklą ir nesiėmė jokių veiksmų tokią veiklą vykdyti, kad nepasinaudojo jokia viešai neskelbiama informacija, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl niekaip nepaneigiantis tarnybinio patikrinimo metu padarytų išvadų ir nekeičiantis nagrinėjamos situacijos.

17. Teismas išanalizavo teismų praktiką dėl Interesų įstatymo taikymo.

18. Teismas pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų yra nesavanaudiškumo principas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams. Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo veiksmai, sudarant anksčiau paminėtus sandorius ir siekiant vykdyti veiklą bei ateityje gauti iš jos pajamų, yra suderinami su minėtu principu. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, dirbdamas Valstybės saugumo departamente, jis rinko ir kaupė informaciją, susijusią su strateginę reikšmę turinčių elektros energijos ūkio objektų funkcionalumu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas veikė asmeniniais tikslais ir pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, sudarydamas anksčiau minėtus sandorius tuo metu, kai Valstybės saugumo departamente dirbo energetikos srityje, įskaitant ir atsinaujinančios energijos išteklių kryptį.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nevykdė pareigos deklaruoti sandorių, kaip tai numato Interesų įstatymo nuostatos ir Žvalgybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalis. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad jis neprivalėjo to daryti, nes Interesų įstatyme yra numatyta pareiga per įstatyme numatytą terminą pasikeitus deklaruojančio asmens pateiktoje deklaracijoje nurodytiems duomenims, patikslinti deklaraciją. Be to, VTEK 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu pripažino, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas atitinka Interesų įstatymo nuostatas ir Valstybės saugumo departamento išvada, jog pareiškėjas pažeidė Interesų įstatymo nuostatas, yra pagrįsta. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo veiksmus pagrįstai įvertino kaip pažeidžiančius Interesų įstatymo ir Žvalgybos įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

20. Dėl pareiškėjo argumento, kad paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga, nes atsakovas nevertino visų aplinkybių, teismas pažymėjo, kad Išvadoje sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos tarnybinės nuobaudos atsižvelgta į tai, kad nenustatytos jokios tarnybinę atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 7 punktą žvalgybos pareigūnas iš tarnybos gali būti atleistas, kai jis pažeidžia šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus draudimus ar apribojimus. Taigi vertindamas šią teisės normą, teismas padarė išvadą, kad už tokį pažeidimą pareiškėjui atsakovas skyrė švelnesnę galimą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tokia nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus pareiškėjo asmenybę, jo paskatinimus ir kitas aplinkybes. Teismas, įvertinęs aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, taip pat pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta. Paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

21. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo Įsakymo motyvuojamoji dalis yra Išvada. Palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas). Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Pareiškėjas yra susipažinęs su teisės aktų reikalavimais ir žinojo, kaip privalo elgtis; objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, pareiškėjas nenurodė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai.

22. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Interesų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto draudimo žvalgybos pareigūnams nuostatas.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.

24. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas dalyvavo, steigiant mažąsias bendrijas, kurios planavo vykdyti su energetika susijusią veiklą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dalyvavo, steigiant bendrijas.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo sudarytų žemės sklypų dalių nuomos sutarčių tikslas buvo gauti pajamas išgaunant elektros energiją ir ją parduodant. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, jog nuomos sutartimi nebuvo ir negalėjo būti siekiama vykdyti kokią nors su energetika susijusią veiklą. Nuomos sutarčių tikslas gali būti tik nuomos mokesčio gavimas.

26. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, jog sudarytos žemės sklypo dalių nuomos sutartys faktiškai nebuvo vykdomos, pareiškėjas šių sutarčių pagrindu jokių pajamų nėra gavęs. Vadovaujantis teismo logika, teismas pripažino, kad pareiškėjui nuobauda paskirta už ketinimą vykdyti žemės sklypo dalių nuomos sutartis.

27. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, nepateikė jokių šią išvadą pagrindžiančių argumentų.

28. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo. Žvalgybos įstatymas nedraudžia sudaryti sandorių dėl pareigūnui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir gauti iš šių sandorių pajamų. Pareiškėjo sudarytos sutartys savaime neprieštarauja Žvalgybos įstatymo nuostatoms.

29. Sprendime nėra pateikta paaiškinimų, kokiu būdu pareiškėjas pasinaudojo tarnybine padėtimi, kokią tarnybinę informaciją panaudojo sudarydamas nuomos sutartis.

30. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarnybinės nuobaudos pagrįstumą patvirtino VTEK, be to, teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad yra suėjęs senaties terminas pareiškėjo atžvilgiu.

31. Pareiškėjas taip pat prašo iškviesti ir teismo posėdyje apklausti liudytojus.

32. Atsakovas Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Aplinkybę, kad pareiškėjas dalyvavo, steigiant mažąsias bendrijas, patvirtino T. Ž..

34. Pareiškėjo veikla, kuria jis dalyvavo 2012 m. steigiant mažąsias bendrijas, o vėliau sudarant sutartis su minėtomis bendrijomis, buvo įvertina kaip ekonominė, kadangi pareiškėjas kartu su kitais asmenimis sudarydamas atlygintino pobūdžio sutartis, t. y. žemės sklypo dalių nuomos sutartimis siekė gauti pajamų. Šiuo atveju buvo sudarytos šešios žemės sklypo dalių nuomos sutartys, kurių skaičius negali būti laikytinas atsitiktinio pobūdžio žemės sklypų nuomos sutartimis.

35. Žemės sklypo dalių nuomos sutartys, kurias sudarė pareiškėjas, tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo galiojančios. Pareiškėjas informaciją apie nutrauktas sutartis pateikė tik kartu su skundu pirmosios instancijos teismui.

36. Pareiškėjas, dirbdamas Valstybės saugumo departamente, rinko ir kaupė informaciją, susijusia su strateginę reikšmę turinčių elektros energijos ūkio subjektų funkcionalumu, įskaitant atsinaujinančios energijos išteklių kryptį, kuria pasinaudojo asmeniniais tikslais. Pareiškėjas, būdamas Valstybės saugumo departamento pareigūnu ir žinodamas teisės aktus, privalėjo vengti interesų konfliktų, nesinaudoti tarnyboje gauta informacija asmeninei naudai gauti, vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų Valstybės saugumo departamento reputacijai. Pareiškėjas turėjo ir privalėjo numatyti, kad jo nedarbinė veikla, susijusi su žemės sklypų nuoma, gali sukelti interesų konfliktą. Aplinkybė, kad žiniasklaida iškėlė tokį faktą ir kad asmuo nėra deklaravęs savo interesų, parodė interesų konflikto kilimą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės saugumo departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. P-264, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda pareiškėjui T. J., pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Apeliantas prašo teismo posėdžio metu apklausti liudytojus T. Ž. ir G. S.. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad apelianto nurodyti liudytojai jau yra apklausti tarnybinio patikrinimo metu (I t., b. l. 107-108, 112-116). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jie apklausti išsamiai, užfiksuoti ir užduodami klausimai bei pilni atsakymai. Prašyme nėra aiškiai suformuluota, kokius papildomus klausimus reiktų užduoti liudytojams, taip pat nėra nurodyta, kokias papildomas reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes galėtų paaiškinti pareiškėjo nurodyti asmenys. Taigi, poreikio dar kartą juos apklausti paminėtus asmenis nėra. Papildomas asmenų iškvietimas duoti paaiškinimus prieštarautų racionalaus proceso principui. Taip pat apeliantas prašo prijungti prie bylos 2018 m. vasario 8 d. teismo posėdžio ištraukos stenogramą. Esant byloje posėdžio įrašui, ištraukos stenograma yra perteklinė. Dėl to pareikšti prašymai netenkinami.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas. Iš apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų taisyklių laikėsi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui argumentų nekartoja.

41. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas tam, kad jos plėtotų veiklą, susijusią su atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinių energetika. T. Ž., t. y. asmuo, kuris rūpinosi mažųjų bendrijų steigimu, žemės sklypų dalių nuomos sutarčių sudarymu, kuris yra ir vienos iš mažųjų bendrijų, išsinuomojusių iš pareiškėjo žemę, vadovas, patvirtino, kad patį planą pristatė pareiškėjas, kuris prašė padėti sutvarkyti mažųjų bendrijų steigimo dokumentus. Šiuos tiesioginius įrodymus patvirtina ir visuma kitų įrodymų esančių byloje, t. y. nuomos sutartys, kitų asmenų paaiškinimai, įrodantys glaudžius santykius tarp visų asmenų dalyvavusių sudarant sutartis bei steigiant mažąsias bendrijas. Sudarytos nuomos sutartys, vertinant visumą aplinkybių, nebuvo atsitiktinės. Pareiškėjo veikla, kuria jis dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, o vėliau ir sudarant 6 žemės sklypo dalių nuomos sutartis su mažosiomis bendrijomis, iš esmės yra grupės asmenų bendras privatus verslas, be jokios abejonės yra ekonominė veikla, nes pareiškėjas kartu su kitais asmenimis organizavo verslo struktūros tinklą, nuomos sutartis, visa ko galutinis tikslas buvo pateikti rinkai elektros energiją ir gauti pajamų.

42. Apelianto nurodyti įrodymai nėra pakankami paneigti aukščiau paminėtas aplinkybes. Apelianto teiginiai, kad žemės sklypus įsigijo neturėdamas ketinimų juose vykdyti veiklą, kad veikla, susijusi su saulės energetika, žemės sklypuose niekada nebuvo vykdoma, faktiškai žemė nebuvo nuomojama, nuomininkai ja nesinaudojo, nepaneigia fakto, kad sutarčių sudarymo metu jis dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, siekė gauti pajamų per ilgą tęstinį laikotarpį. Tai, kad apeliantas negauna ir negavo iš nuomos sutarčių pajamų, nepanaikina galimybės jam teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti iš nuomininkų nuomos mokesčio. Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įtvirtinta 2013 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-822-1356/2013, yra priimta kitų faktinių aplinkybių kontekste ir šiai bylai neaktuali. Taigi, apeliantas neabejotinai pažeidė Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą žvalgybos pareigūnams taikomą draudimą vykdyti ekonominę, ūkinę komercinę arba individualią veiklą. Vien tai sudaro pagrindą skirti nuobaudą pareiškėjui.

43. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo konstatuotais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimais. Teismas sutinka su apeliantu, kad VTEK realaus tyrimo neatliko ir jos nuomonė neturi reikšmingos įrodomosios reikšmės byloje. Dėl kitų apelianto argumentų teismas pažymi, kad Interesų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose punkte numatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti ir nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai. Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos (7 straipsnio 1 dalis).

44. Apeliantas teigia, kad jis nuomos sutartis sudarė kartu su kitais asmenimis, tai sudarytų sandorių vertė neviršija įstatymu įtvirtintos 3 000 Eur ribos jo atžvilgiu, dėl to jis neturėjo pareigos šiuos sandorius deklaruoti. Teismas atmeta šiuos paaiškinimus. Ginčo nuomos sutarčių objektas yra vientisas, sutartys gali būti tęsiamos neribotai, jokia konkreti pareiškėjui tenkanti suma sutartyse nėra įtvirtinta. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo dirbtinai skaidyti bendrą sutarties sumą bandant apskaičiuoti galbūt pareiškėjui tenkančią dalį.

45. Aplinkybės, ar apeliantas pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti ir naudojosi viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Galutines išvadas teismas daro atsižvelgdamas į bendras įrodinėjimo taisykles nurodytas šios nutarties 40 p. Apeliantas apeliaciniame skunde ignoruoja visumą įrodymų ir aplinkybių esančių byloje, analizuoja byloje esančius įrodymus jų nesiedamas vienų su kitais. Tokį požiūrį teismas atmeta. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad apeliantas ilgą laiką buvo atsakingas už informacijos rinkimą ir kaupimą energetikos srityje, susijusią su elektros energijos ūkio objektų funkcionavimu, ūkinės-finansinės veiklos patikimumu. Pareiškėjas turėjo tarnybinių žinių energetikos srityje, įskaitant ir atsinaujinančios energijos išteklių sritį. Byloje įrodyta, kad pareiškėjo aktyvūs veiksmai dalyvaujant steigiant mažąsias bendrijas tam, kad jos plėtotų veiklą, susijusią su atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinių energetika, 6 žemės sklypo dalių nuomos sutarčių organizavimas bei žemės sklypų perdavimas elektrinių iš atsinaujinančių energijos šaltinių statybai (įrengimui) ir eksploatacijai buvo sąlygotas jo turimų specialiųjų tarnybinių žinių energetikos srityje ir asmeninių interesų.

46. Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-492- 607-13, tačiau apelianto nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl nėra pagrindo vadovautis joje pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

47. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius