2026-02-11 Nr. AB-3088-3-64-3-03095-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-123-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03095-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas), neatitinka tikrovės; 2) pripažinti, kad savalaikis nenagrinėjimas teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, neatitinka Konstitucinio Teismo Nutarime nurodytų teiginių; 3) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme bus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų bylos, grąžinti vykdomuosius dokumentus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo pirmasis ir antrasis reikalavimai nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai, jie negali būti administracinės bylos dalyku, todėl juos atsisakė priimti.

Teismas, spręsdamas dėl trečiojo skundo reikalavimo, nurodė, kad administraciniams teismams nėra priskirta spręsti klausimų vykdymo procese. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, nurodė, kad vykdymo procesus vykdo antstolis (CPK 625 str. 1 d.), o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamas CPK normomis. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis pareiškėjo skundo reikalavimas nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl jį atsisakytina priimti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme ir nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai) neatitinka tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Iš pareiškėjo skundo (pareiškimo) pirmosios instancijos teismui galima suprasti, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 625 straipsniu, prašo atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus. Pareiškėjo skundas (pareiškimas) iš esmės yra susijęs su administracinių teismų paskirtų baudų už piktnaudžiavimą administraciniu procesu vykdymu, kurio procesą reglamentuoja CPK VI dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas vykdymo procese atlieka tik įstatyme įtvirtintas funkcijas: nagrinėja antstolio ir kitų asmenų pareiškimus vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis), atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis), nagrinėja skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (CPK 510 straipsnis) ir ginčus, kilusius vykdymo procese (CPK 602, 603 ir kt. straipsniai). CPK 593, 594 ir 510 straipsniuose nustatytas funkcijas atlieka apylinkių teismai, o ginčus nagrinėti kaip pirmosios instancijos teismams kompetencija suteikta apylinkių ir apygardų teismams. Procesinį sprendimą priėmusio teismo kompetencija vykdymo procese yra siejama su vykdomojo rašto išdavimu (jo pateikimu vykdyti įstatyme nustatytais atvejais) ir vykdymo išaiškinimu (CPK 589 straipsnis). Toks teisinis reguliavimas patvirtina, kad teismas, priėmęs vykdytiną sprendimą (nuosprendį), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, negali savo iniciatyva atlikti jokių papildomų funkcijų priverstinio vykdymo procese, nei nurodyta įstatyme. Vykdytiną procesinį sprendimą priėmęs teismas negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo (valstybės) atstovu vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025).

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kitose panašiose aplinkybėmis bylose, išnagrinėtose pagal pareiškėjo atskiruosius skundus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1450-525/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1509-624/2025; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1461-415/2025; kt.).

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nesvarstomas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo Nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo Nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė