70f0f2a0-0b4a-4e64-8fc5-37b97885b7ea · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1159-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03347-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 2.1.5.4; 3.3.1.15; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,sekretoriaujant V. G., dalyvaujant apeliantės (atsakovės) Kauno miesto savivaldybės atstovei L.

P., ieÅ¡kovei R. M. ir jos atstovui advokatui A. V.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-131-924/2016 pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl buto perdavimo neatlygintinai nuosavybės teise, tretieji asmenys D. R. ir R. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė R.

M. (mirusiosios M. B. V. teisių perėmėja) ieÅ¡kinyje prašė perduoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise neatlygintinai butÄ esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad ieÅ¡kovė 1967-03-04 pirko 1/3 dalį gyvenamojo namo buvusiu adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei iÅ¡situokus, jai ir jos buvusiam sutuoktiniui dėl namo griovimo buvo suteikti atskiri butai, t. y. Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1976-06-25 sprendimu buvo nuspręsta ieÅ¡kovei suteikti butÄ esantį (duomenys neskelbtini).

Minėtas butas ieÅ¡kovei buvo suteiktas 1976-06-28 pagal orderį Nr. 408. IeÅ¡kovė Å¡iame bute gyvena iki Å¡iol, faktiÅ¡kai valdymas nuosavybės teise yra tęstinis. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, nusprendus netaikyti ieÅ¡kinio senaties – ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei. 1974-12-11 Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime Nr. 582, kuriuo buvo patvirtinti įkainavimo aktai namų valdų ir jose esančių statinių bei želdinių, kurie nukeliami ryÅ¡ium su statyba, nėra nurodyta ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat kaip nėra ir ieÅ¡kovės pavardės tarp savininkų, kuriems buvo nuspręsta sumokėti kompensacijÄ už jų nukeliamÄ turtÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog ginčo gyvenamosios patalpos buvo suteiktos kaip kompensacija už ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiusiÄ namų valdÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos asmeninės nuosavybės teise turėta namo dalis buvo nugriauta, paimta visuomenės poreikiams, o kompensacija už tai jai nesumokėta. Jeigu ieÅ¡kovė manė, kad ginčo gyvenamosios patalpos yra suteiktos nuosavybės teise, tai neaiÅ¡ku kodėl ji neatliko ginčo gyvenamųjų patalpų teisinės registracijos savo vardu, o 2001-07-30 pasirašė ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarti, visÄ laikÄ mokėjo nuomos mokestį už ginčo gyvenamÄ sias patalpas ir nė karto neginčijo nuompinigių mokėjimo pagrindo.Tretieji asmenys D.

R., R. V. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Perdavė ieÅ¡kovei R. M. nuosavybės teise neatlygintinai butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, kad namas, kurio dalis pagal 1967-03-04 sutartį nuosavybės teise priklausė M. B. V., buvo nugriautas (atsakovė Å¡iÄ aplinkybę bylos nagrinėjimo metu pripažino), (CPK 187 str.), be to tai patvirtino byloje esantys įrodymai.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, vertino, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog M. B. V. kompensacija už jai nuosavybės teise priklausiusio buto nugriovimÄ iÅ¡mokėta nebuvo.Teismas sprendė, kad turėta namo dalis buvo nugriauta, už tai kompensacija M. B. V. (ar jos teisių perėmėjai) sumokėta nebuvo, teisės įgyti neatlygintinai ginčo butÄ už nugriautÄ namo dalį, įgytos galiojant Butų privatizavimo įstatymui, todėl teismas laikė, jog nustatytos Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje reikalaujamos sÄ lygos.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl ieÅ¡kovės nuomojamo buto atitikties privatizavimo objektui keliamiems reikalavimams, byloje pateikti duomenys, kad nei ieÅ¡kovė, nei mirusioji M.B. V. nėra privatizavusi kitos gyvenamosios patalpos.Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtino, kad ieÅ¡kovė R. M. 2007-04-02 savivaldybei buvo pateikusi praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti jos mamai M. B. V. priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 96), tačiau jos praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovė patvirtino, kad nebuvo pradėtas privatizavimo procesas iÅ¡ esmės vien dėl to, kad Butų privatizavo įstatymas nuo 1998 metų neteko galios.Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo teismas nurodė, jog vien tai, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė pasibaigus Å¡io įstatymo galiojimui turėjo suprasti, kad jos teisės yra pažeistos.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė apie jos teisių pažeidimÄ sužinojo tik gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-04-20 raÅ¡tÄ â€žDėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo“, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog Å¡iuo metu teisės aktai nenumato galimybės privatizuoti savivaldybių gyvenamÄ sias patalpas. BÅ«tent nuo Å¡io raÅ¡to gavimo ieÅ¡kovė ir suprato apie daromÄ jos teisių pažeidimÄ , todėl nuo Å¡io momento ieÅ¡kovei ir skaičiuotina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė 2015-02-23, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė termino ieÅ¡kiniui paduoti nepraleido. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmeti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis imperatyviosioms teisės normoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.1974-12- 11 Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime Nr. 582, nėra nurodyta M.

B. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat kaip nėra ir M. B. V. pavardės tarp savininkų, kuriems buvo nuspręsta sumokėti kompensacijÄ už jų nukeliamÄ turtÄ . Ginčo butas M. B. V. su Å¡eimos nariais buvo suteiktas nuomos pagrindais remiantis 1976-06-25 Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komitetu sprendimu Nr. 216.Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pažeidė CPK 185 straipsnį. Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto 1976-06-25 sprendimo Nr. 216 pagrindu ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas orderis Nr. 408, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovei suteikiama teisė apsigyventi bute, o ne perduodamas butas neatlygintinai.

IeÅ¡kovė nuo 1976 m., kai buvo priimtas Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 216 dėl ginčo buto suteikimo, negaudama kompensacijos už jai nuosavybės teise priklausiusio namo dalį, Å¡io sprendimo neskundė ir neginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, nuspręsdamas, kad M. B. V. už jai nuosavybės teise priklaususio namo dalies nugriovimÄ iÅ¡mokėta kompensacija nebuvo, rėmėsi vien ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais bei Kauno apskrities archyvo 2015-12-23 raÅ¡tu Nr. V10-3049.

Teismas netinkamai įvertino šį archyvo raÅ¡tÄ , kaip įrodymÄ , patvirtinantį, kad ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡mokėta kompensacija, nes jame nenurodoma, jog kompensacija buvo neiÅ¡mokėta, o pateikiama informacija, kad tokio pobÅ«džio sprendimas pas juos nėra saugomas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už M. B. V. asmeninės nuosavybės teise turėto namo dalies nugriovimÄ kompensacija nesumokėta, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė, kad tiek mirusioji M.

B. V., tiek jos teisių perėmėja (paveldėtoja) ieÅ¡kovė R. M. atitinka Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytas sÄ lygas.Galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui M. B. V., laikydama, kad jai priklauso nurodyta kompensacija, turėjo pateikti Kauno miesto savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl ginčo gyvenamųjų patalpų nuosavybės teisės pripažinimo neatlygintinai. Tik 2007-04-02 R. M. savivaldybei pateikė praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti jos mamai M.B. V. priklausantį butÄ adresu (duomenys neskelbtini), taip pati pripažino, kad laiko, jog galimai turi teisę į lengvatinį gyvenamųjų patalpų iÅ¡sipirkimÄ , o ne įgijimÄ neatlygintai, kitokių įrodymų į bylÄ nebuvo pateikta, todėl teismo nurodytas argumentas, jog ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad M.

B. V. galiojant Butų privatizavimo įstatymui bÅ«tų kreipusis į savivaldybę dėl ginčo buto perdavimo neatlygintinai atsakovė negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, nurodydama, kad tokių duomenų neturi, visiÅ¡kai nepagrįstas ir atmestinas, nes ieÅ¡kovė neįrodė Å¡ių aplinkybių, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis. IeÅ¡kovė 2007-04-02 kreipėsi į savivaldybę dėl lengvatinio privatizavimo ginčo gyvenamųjų patalpų, o dėl perdavimo neatlygintinai niekada nesirÅ«pino iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui.Teismas netinkamai pritaikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės aktų normas, nustatydamas, kad ieÅ¡kovė apie savo pažeistÄ teisę sužinojo tik gavusi 2007-04-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į Savivaldybę su praÅ¡ymu dėl neatlygintino įsigijimo ginčo gyvenamųjų patalpų, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas.IeÅ¡kovė R. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas padarė tariamai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo butas M.

B. V., buvo suteiktas vietoj nugriautos, jai nuosavybės teise priklausiusios, gyvenamojo namo dalies, o ne nuomos pagrindais, nes tokie atsakovės teiginiai prieštarauja bylos nagrinėjimo metu ištirtiems rašytiniams įrodymams. Iš teismui pateikto 2015-12-23 Kauno apskrities archyvo rašto Nr. V10-3049 turinio akivaizdu, kad jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog 1976-06-25 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 216 ir jo 1-uoju priedeliu bei šio sprendimo rengimo pažyma, ginčo butas M.

B. V. buvo suteiktas ryšium su namo nugriovimu. Iš kartu su nurodytu Kauno apskrities archyvo raštu pateikto, 1976-06-25 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 216 turinio akivaizdu, kad jo 1-u punktu buvo nuspręsta suteikti gyvenamas patalpas įmonių, įstaigų ir organizacijų dirbantiesiems pagal priedėlį Nr.

1. Nurodyto sprendimo priedelio Nr. 1 13-me punkte aiÅ¡kiai nurodyta, jog nuspręsta suteikti gyvenamas patalpas įmonių, įstaigų ir organizacijų dirbantiesiems, o bÅ«tent V. M. B., J., suteikti ginčo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ 3 kambarių, 44,05 kv.m. gyv. ploto ir atskiros virtuvės. Paminėto sprendimo rengimo pažymoje vienareikÅ¡miÅ¡kai detalizuotas ir nurodyto buto suteikimo teisinis pagrindas, pažymos 13-me punkte nurodant, kad butas M. V. suteikiamas ryÅ¡ium su namo nugriovimu. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų, prieÅ¡ tai aptartuose dokumentuose užfiksuotas faktines aplinkybes, atsakovė teismui nepateikė, dėl ko atsakovės teiginiai, jog teismas padarė tariamai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo butas M.

B. V. suteiktas ne vietoj nugriautos, jai nuosavybės teise priklausiusios, gyvenamojo namo dalies, aiškiai nepagrįsti, dėl ko atmestini. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad 1976-06-28 išduoto orderio Nr. 408 pagrindu M. B. V. tik leista apsigyventi nurodytame bute, nes jame nenurodyta, kad ginčo butas M.B. V. perduodamas neatlygintinai. Toks įrodymo turinio vertinimas aiškiai nepagrįstas, kadangi paminėtame orderyje yra aiškiai nurodytas jo išdavimo pagrindas, o būtent - 1976-06-25 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas, kurio pagrindu ginčo butas M.

B. V. suteiktas ryÅ¡ium su namo nugriovimu. Nurodyto orderio iÅ¡davimo metu ginčo butas ieÅ¡kovei M. B. V. netgi teoriÅ¡kai negalėjo bÅ«ti neatlygintinai perduotas nuosavybės teise, kadangi tuo metu nebuvo priimtas ir negaliojo Butų privatizavimo įstatymas, nes tik įsigaliojus Å¡iam įstatymui, ieÅ¡kovė M. B. V. įgijo teisę gauti ginčo butÄ neatlygintinai. Atsakovė teisingai nurodo, jog 1974-12-11 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendime Nr. 582, nėra M. B. V. pavardės, tačiau iÅ¡kraipo nurodyto sprendimo turinį.

IÅ¡ nurodyto 1974-12-11 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 582 turinio akivaizdu, kad Å¡iame sprendime iÅ¡vardinti tik tie namų valdų savininkai, kuriems už nugriautas namų valdas, ir juose esančius statinius bei želdinius buvo nuspręsta iÅ¡mokėti kompensacijas, bet paminėtame sprendime nenurodyti asmenys, kuriems piniginės kompensacijos nebuvo mokamos, suteikiant jiems vietoj nugriautų namų valdų ir juose buvusių statinių bei želdynų kitas gyvenamÄ sias patalpas, dėl ko nurodytame sprendime ir nėra M.

B. V. pavardės. Tokiu bÅ«du paminėtas raÅ¡ytinis įrodymas taipogi patvirtina tÄ aplinkybę, kad M. B. V. nebuvo iÅ¡mokėta jokia piniginė kompensacija už nugriautÄ , jai nuosavybės teise priklausiusiÄ , gyvenamojo namo dalį. Nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovė negaudama kompensacijos už nugriautÄ , jai nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, neskundė 1976 m. birželio 25 d. Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo, kuriuo jai buvo suteiktas ginčo butas. 1976 m. dar negaliojo ir negalėjo galioti BÅ«tų privatizavimo įstatymas, dėl ko ieÅ¡kovė M.

B. V. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę, o įstatymų leidėjas priims įstatymÄ , suteikiantį galimybę įgyti neatlygintinai gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , suteiktÄ vietoj nugriautos namų valdos ar jos dalies. 1976 m., vietoj nugriautos, nuosavybės teise priklausiusios gyvenamojo namo dalies, gavusi ne piniginę kompensacijÄ , bet ginčo butÄ , M. B. V. laikė, kad tai atitinka tuometinius jos interesus, dėl ko skųsti nurodytÄ DŽDT vykdomojo komiteto sprendimÄ , tuo metu bÅ«tų buvę nelogiÅ¡ka.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė negavo piniginės kompensacijos už nugriautÄ gyvenamojo namo dalį. Å is argumentas paremtas tik deklaratyviu teiginiu, jog ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad už M. B. V. asmeninės nuosavybės teise turėto namo dalies nugriovimÄ kompensacija nesumokėta, visiÅ¡kai nedetalizuojant kokius dar papildomus raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovė turėjo pateikti teismui, be jau pateiktųjų ir nenurodant, kokius įrodymus teismui pateikė pati atsakovė, kurie leistų bent manyti, kad kompensacija ieÅ¡kovei, už nugriautÄ gyvenamojo namo dalį, buvo iÅ¡mokėta.

Kauno apskrities archyvo 2015-12-23 raÅ¡te Nr. V10-3049 aiÅ¡kiai nurodyta, jog žinių apie piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ M. B. V. archyve saugomuose Kauno miesto ir Kauno miesto Lenino rajono LDT vykdomųjų komitetų finansų skyrių ir statybos - montavimo tresto "Kauno statyba" dokumentų fonduose nėra. Aplinkybę, kad nurodyta kompensacija M. B. V. nebuvo iÅ¡mokėta, patvirtina ir 1974-12-11 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 582, kuriame iÅ¡vardinti tik tie namų valdų savininkai, kuriems už nugriautas namų valdas, ir juose esančius statinius bei želdinius buvo nuspręsta iÅ¡mokėti kompensacijas, jame nenurodant asmenų, kuriems piniginės kompensacijos nebuvo mokamos, suteikiant jiems vietoj nugriautų namų valdų ir juose buvusių statinių bei želdynų kitas gyvenamÄ sias patalpas, dėl ko nurodytame sprendime ir nėra M.

B. V. pavardės. Aplinkybę, jog prieÅ¡ tai aptartų įrodymų pakanka, kad teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , jog asmeniui nebuvo iÅ¡mokėta piniginė kompensacija už nugriautÄ namų valdÄ ir joje buvusius statinius, vertindamas analogiÅ¡kas aplinkybes patvirtino ir kasacinės instancijos teismas, 2009 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009. Aplinkybę, kad detalesnė Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 4 d. nurodytos teisės realizavimo tvarka nebuvo nustatyta pripažįsta tiek kasacinės instancijos teismas (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009 ir kt.), tiek ir nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmos instancijos teisme pripažino atsakovė, papildomai paaiÅ¡kindama, kad Kauno miesto savivaldybė, perduodama piliečiams neatlygintinai valstybinius namus ar butus, Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pagrindu, jokių sprendimų nepriiminėdavo, bet įformindavo pirkimo-pardavimo sutartis, nors nurodytas nekilnojamasis turtas niekam parduodamas nebuvo.

IÅ¡ kasacinės instancijos teismo praktikos akivaizdu, kad pareiga priimti sprendimÄ , dėl neatlygintinio buto perdavimo jo nuomininkui Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pagrindu, o tuo pačiu ir tokio sprendimo priėmimo iniciatyva, teko bÅ«tent atsakovei. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog norėdama, kad nuomojamas valstybinis butas bÅ«tų neatlygintinai perduotas M. B. V., pastaroji turėjo pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybei, visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki, nes pati atsakovė pripažįsta, kad niekada nebuvo nustatyta tokių praÅ¡ymų pateikimo, jų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka, dėl ko pati atsakovė, grubiai pažeisdama CK reikalavimus, perduodama piliečiams neatlygintinai butus ar namus Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pagrindu, sudarinėjo pirkimo-pardavimo sutartis.

Netikėti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais dėl ginčo buto nėra jokio pagrindo, nes jie iÅ¡ dalies sutampa su atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimais, duotais nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmos instancijos teisme ir pripažįstant, kad galiojant BÅ«tų privatizavimo įstatymui nebuvo nustatyta tvarka, pagal kuriÄ piliečiams neatlygintinai turėjo bÅ«ti perduodami jų nuomojami valstybiniai namai ar butai, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pagrindu. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė visÄ laikÄ buvo įsitikinusi, jog ginčo butas bus įregistruotas jos vardu, patvirtina ir jos 2007 m. kreipimasis į atsakovę.

Nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia ir atsakovės apeliacinio skundo teiginiai apie ginčo buto nuomos sutarties sudarymÄ , kadangi visi valstybiniai butai, iki jų privatizavimo, buvo nuomojami ir tai nebuvo laikoma kliÅ«timi juos perduoti nuomininkams Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d. pagrindu. Å iuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovės apeliaciniame skunde minima, ginčo buto nuomos sutartis, buvo sudaryta jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, dėl ko netgi teoriÅ¡kai negali turėti jokios įtakos, ieÅ¡kovės teisėms, kurias jį įgijo galiojant Butų privatizavimo įstatymui.

Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ teismas turėjo taikyti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Kasacinės instancijos teismas, 2009 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009, nagrinėdamas analogiÅ¡kÄ ginÄÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Seimo nutarime "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos" nenustatyta, kad Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės gali bÅ«ti netenkama dėl jos neįforminimo laiku ar kitokiu bÅ«du ji bÅ«tų paneigiama.Tretieji asmenys D.

R. ir R. V. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas dėl ko naikinti jo atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neatlygintinį butų perdavimÄ piliečių nuosavybėn bei ieÅ¡kinio senatį.CPK 178 straipsnis nurodo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek mirusioji M.

B. V., tiek jos teisių perėmėja (paveldėtoja) ieÅ¡kovė R. M. atitinka Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, nes asmeninės nuosavybės teise turėta namo dalis buvo nugriauta, kompensacija už tai buvusiai savininkei M. B. V. (ar jos teisių perėmėjai) nebuvo sumokėta, teisės įgyti neatlygintinai ginčo butÄ už nugriautÄ namo dalį įgytos galiojant Butų privatizavimo įstatymui.Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį (CPK 185 str.).

Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja neatlygintinį gyvenamųjų namų ar butų perdavimÄ piliečių nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 1dalies nuostatÄ atitinkamomis sÄ lygomis įstatymas nustato, kad pripažįstama nuosavybės teisė. Esant Å¡ioje normoje nustatytoms sÄ lygoms, nuosavybės teisė atsiranda įstatymo pagrindu. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatÄ buvusiems namų savininkams neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamÄ valstybinį gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ , jeigu yra tenkinamos Å¡ios sÄ lygos:

1) jeigu buvusio savininko namas, priklausęs asmeninės nuosavybės teise, buvo nugriautas;

2) jeigu už Å¡io savininko nuosavybę nebuvo kompensuota. Nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ buvusiam savininkui atsiranda iÅ¡ įstatymo. Kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta, miesto, rajono valdyba turėjo priimti sprendimÄ neatlygintinai perduoti piliečio nuosavybėn jo nuomojamÄ butÄ ar namÄ (Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), o atsisakymas priimti tokį sprendimÄ galėjo bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnis). Detalesnės Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos nebuvo nustatyta.

Pagal įstatymÄ valstybės pavedimu veikiantis asmuo – miesto, rajono valdyba – turėjo patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytas sÄ lygas nuosavybės teisei įgyti ir, jeigu asmuo sÄ lygas atitiko, privalėjo priimti sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų įgyvendinta savininko nuosavybės teisė. SprendimÄ neatlygintinai pripažinti nuosavybės teisę gali bÅ«ti atsisakyta priimti tik tokiu atveju, jeigu valdyba nustatytų, kad asmuo neatitinka Å¡ių sÄ lygų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009) Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad ginčo butas M.

B. V. buvo suteiktas ryÅ¡ium su namo nugriovimu. Atsakovė nurodo, kad 1974-12-11 Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime Nr. 582, nėra M. B. V. pavardės tarp savininkų, kuriems nuspręsta sumokėti kompensacijÄ už jų nukeliamÄ turtÄ , kad ginčo butas suteiktas nuomos pagrindais remiantis 1976-06-25 Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komitetu sprendimu Nr. 216, o 1976-06-28 iÅ¡duoto orderio Nr. 408 pagrindu tik leista apsigyventi nurodytame bute, nes jame nenurodyta, kad ginčo butas perduodamas neatlygintinai.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai negali bÅ«ti vertinami atsietai, neatsižvelgiant į byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ginčo butas M. B. V. buvo suteiktas vietoj nugriautos, jai nuosavybės teise priklausiusios gyvenamojo namo dalies (CPK 185 str.). Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės motinai M.

B. V. (mirusi (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis gyvenamojo namo buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), namas nugriautas tuometinės valdžios institucijų sprendimu (1 t. b. l. 10-11, 12, 54-60). Iš teismui pateikto 2015-12-23 Kauno apskrities archyvo rašto Nr. V10-3049 turinio matyti, kad 1976-06-25 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 216 ir jo 1-uoju priedeliu bei šio sprendimo rengimo pažyma, ginčo butas M. B. V. buvo suteiktas ryšium su namo nugriovimu. Iš kartu su nurodytu Kauno apskrities archyvo raštu pateikto 1976-06-25 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 216 turinio matyti, kad jo 1-u punktu buvo nuspręsta suteikti gyvenamas patalpas įmonių, įstaigų ir organizacijų dirbantiesiems pagal priedėlį Nr.

1. Nurodyto sprendimo priedelio Nr. 1 13-me punkte nurodyta, jog nuspręsta suteikti gyvenamas patalpas įmonių, įstaigų ir organizacijų dirbantiesiems, o bÅ«tent V. M. B., J., suteikti ginčo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ 3 kambarių, 44,05 kv.m. gyv. ploto ir atskiros virtuvės. Paminėto sprendimo rengimo pažymoje aiÅ¡kiai detalizuotas ir nurodyto buto suteikimo teisinis pagrindas, pažymos 13-me punkte nurodant, kad butas M. V. suteikiamas ryÅ¡ium su namo nugriovimu. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų Å¡iuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose esančius duomenis, atsakovė nepateikė (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad apeliantės paminėtame 1976-06-28 išduotame orderyje Nr. 408 nurodytas jo išdavimo pagrindas – 1976 06 25 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas (1 t. b. l. 73). Iš apeliantės nurodyto 1974-12-11 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 582 turinio matyti, kad šiame sprendime išvardinti tik tie namų valdų savininkai, kuriems už nugriautas namų valdas, ir juose esančius statinius bei želdinius buvo nuspręsta išmokėti kompensacijas, jame nenurodant asmenų, kuriems piniginės kompensacijos nebuvo mokamos, todėl šie duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad M.

B. V. už jai nuosavybės teise priklaususio namo dalies nugriovimÄ nebuvo iÅ¡mokėta kompensacija. Pažymėtina, kad M. B. V. kaip ir kitų nugriauto namo, buvusio adresu (duomenys neskelbtini) gyventojų, pavardės nurodytos 1976-06-25 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendime Nr. 216 ir jo 1-ame priedelyje bei Å¡io sprendimo rengimo pažymoje 7-12, 13 punktuose, kas tik patvirtina aplinkybę, jog ginčo butas M. B. V. kaip ir kitiems to namo gyventojams buvo suteiktas ryÅ¡ium su namo nugriovimu.

Kauno apskrities archyvo 2015-12-23 raÅ¡te Nr. V10-3049 nurodyta, jog žinių apie piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ M. B. V. archyve saugomuose Kauno miesto ir Kauno miesto Lenino rajono LDT vykdomųjų komitetų finansų skyrių ir statybos - montavimo tresto "Kauno statyba" dokumentų fonduose nėra. Kolegija sprendžia, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad ieÅ¡kovei už nugriautÄ namo dalį iÅ¡mokėta kompensacija. Atsakovė vykdė vieÅ¡ojo administravimo funkcijas – pastatų paėmimÄ visuomenės poreikiams.

Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad atsakovė kaip savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektas vykdydama savo funkcijas privalėjo kaupti dokumentus (įrodymus) apie turto paėmimÄ visuomenės poreikiams, teismas sprendžia, kad atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kovei iÅ¡mokėta kompensacija, tačiau atsakovė Å¡ių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymas, kuris nepaneigia kompensacijos iÅ¡mokėjimo fakto, bet nenurodantis jokių kitų duomenų apie kompensacijos mokėjimÄ , gali bÅ«ti vertinamas kaip neįrodantis kompensacijos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo fakto.

Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo galutinė iÅ¡vada dėl neįrodyto kompensacijos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo fakto, padaryta iÅ¡ visų bylos įrodymų, nepažeidžiant CPK 185 straipsnio. 1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.. Ä®statymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, tačiau tos teisės ir pareigos, kurios įgytos pagal galiojusį įstatymÄ , neiÅ¡nyksta.

Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu jo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 ir kt.).

Nuostata dėl galimybės įgyvendinti teisę, įgytÄ Ä¯statymo galiojimo metu, butų privatizavimo atveju teismų praktikoje grindžiama ir tuo, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas – viena iÅ¡ valstybės socialinės–ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sÄ lygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamÄ sias patalpas privačion nuosavybėn. Teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimÄ nustačiusių įstatymų pagrindinį tikslÄ - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai, kad įstatymas, reguliavęs ginčo santykį, nebegalioja, neturi reikšmės, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisinis santykis dėl ginčo buto nuosavybės teisės atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Vadinasi, kai galiojant Butų privatizavimo įstatymui jo pagrindu atsirado nuosavybės teisė, tai ji turi būti ginama ir įgyvendinama. Apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad nei M.

B. V., nei jos teisių perėmėja ieÅ¡kovė nėra pasinaudoję Butų privatizavimo įstatymo suteikta teise įsigyti lengvatine tvarka nuosavybėn iÅ¡ valstybės nuomojamÄ bÅ«stÄ , todėl atitinka Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje nurodytas sÄ lygas. Dėl ieÅ¡kinio senaties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai pritaikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nustatydamas, kad ieÅ¡kovė apie savo pažeistÄ teisę sužinojo tik gavusi 2007-04-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ , tačiau nepateikė įrodymų, kad galiojant LR Buto privatizavimo įstatymui iki 1997-12-31 kreipėsi į Savivaldybę su praÅ¡ymu dėl ginčo buto perdavimo nuosavybėn neatlygintinai.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi momento, nuo kada ieÅ¡kovė suprato, jog jos teisės pažeidžiamos, nustatymas (CK 1.127 str.). Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad Å¡is momentas sietinas su ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybe, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo gavusi 2007 04 20 raÅ¡tÄ â€žDėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“,, o ieÅ¡kinys priimtas 2015 m. vasario 23 d. (t. I, b. l.3). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovė nėra praleidusi 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1. 125 str. 1 d.).

Kaip jau paminėta Å¡ios nutarties 16 punkte, nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ buvusiam savininkui atsirado iÅ¡ įstatymo, detalesnės Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos nebuvo nustatyta, o pareiga pagal įstatymÄ kilo valstybės pavedimu veikiančiam asmeniui – miesto, rajono valdybai, kuri turėjo patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytas sÄ lygas nuosavybės teisei įgyti ir, jeigu asmuo sÄ lygas atitiko, privalėjo priimti sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų įgyvendinta savininko nuosavybės teisė.

Iš pradiniame ieškinyje išdėstytų aplinkybių, invalidumo pažymų kopijų ( b. l.

23) matyti, kad M. B. V. nuo 1998 05 11 tapo 1-os grupės invalide, iki tol sirgo reumatoidiniu artritu, liga progresavo, kad dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui žodžiu kreipėsi į butų privatizavimo tarnybÄ dėl ginčo buto įregistravimo nuosavybės teise jos vardu, tačiau tarnybos darbuotojai jai paaiÅ¡kino, kad papildomai kreiptis dėl privatizavimo minėto buto nereikia, nes pagal privatizavimo įstatymÄ , paėmus nuosavybę ir nekompensavus už jÄ , suteiktas butas bus įregistruotas ieÅ¡kovės vardu.

Atsižvelgiant į Å¡iame nutarties punkte nustatytas aplinkybes, į tai, kad galiojant įstatymo nuostatai, suteikiančiai galimybę gauti butÄ neatlygintai (Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnis) ir nesant duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovei buvo kompensuota namo dalies vertė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog visiÅ¡kai pagrįstai M. B. V. (jos teisių perėmėja ieÅ¡kovė R. M.) galėjo tikėti, kad butas, kuris jai buvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka už nugriaunamÄ namo dalį, jai bus perduotas neatlygintinai, o apie savo teisių pažeidimÄ ji galėjo nesuprasti iki 2007 04 20 raÅ¡to gavimo.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui M. B. V. įgyta teisė neatlygintinai gauti teisėtai nuomojamÄ ginčo butÄ negali bÅ«ti paneigta ar kaip nors pasibaigusi, nes pati atsakovė įstatymo galiojimo laikotarpiu bei 2007 m. spręsdama praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo, nevykdė pareigos priimti sprendimÄ dėl neatlygintinio ginčo buto perdavimo, o 2007 04 20 atsakymu dar ir suklaidino ieÅ¡kovę, nurodydama, kad ginčo patalpos neprivatizuojamos ir ieÅ¡kovė neturi teisės jas privatizuoti.

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 vasario 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str.1 d.).

IeÅ¡kovė, jos atstovas nepateikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 93 str.)Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 325-330 straipsniais,n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                 Aušra Baubienė                                                                               Virginija Gudynienė                                                                               Izolda Nėnienė