70edf0da-c575-4873-ae2a-3bbdcb39f52e · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-530/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45334-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.1; 2.4.8 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui, nukentėjusiajai L.

J. ir jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, anglų kabos vertėjai R. T., nuteistajam L. B. ir jo gynėjui advokatui Aurimui Navikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. B. gynėjo advokato Aurimo Naviko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

L. B. 2019 m. spalio 8 d. apie 7.30 val. bÅ«damas namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sutuoktine L. J. panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtÄ - vienÄ kartÄ ranka suduodamas į deÅ¡inio peties sritį, padarydamas kraujosruvÄ deÅ¡inio peties priekinėje dalyje, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai L. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. B. gynėjas advokatas Aurimas Navikas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir L.

B. išteisinti nepadarius veikos, turinčios BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. 2.1. Skunde teigiama, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodymai yra nepakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių apie 2019 m. spalio 8 d. kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausti mažamečiai liudytojai J. B. ir A. B.. Kadangi mažamečių liudytojų parodymai ne tik nesutampa tarpusavyje ir nesudaro vieningos įvykio eigos visumos, bet iš esmės ir skiriasi nuo nurodytų nukentėjusiosios (dalyvavusių asmenų ir vietos aspektu).

Todėl tikėtina, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios mažamečiai vaikai ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakojo apie 2019 m. spalio 17 d. vykusį įvykį, kai kaltinamasis ranka pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ metro atstumu nuo savęs, pažymint, kad mažametis liudytojas A. B. apklausos metu buvo nurodęs, kad tokių atvejų daugiau nebuvo, todėl Å¡io liudytojo parodymus reikėtų vertinti ne tik kaip neįrodančius nukentėjusiosios nurodyto smurto atvejo 2019 m. spalio 8 d., bet ir jį paneigiančius, kartu atkreipiant dėmesį, kad A.

B. parodymuose yra daug vidinių prieÅ¡taravimų, jog tais parodymais bÅ«tų galima grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar L. B. ir L. J. mažamečiai vaikai kalba ne apie 2019 m. spalio 17 d. įvykį, kuris nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, savo nuosprendyje nepaaiÅ¡kindamas, kodėl liudytojais apklaustų mažamečių vaikų parodymus laiko patikimais, ypač 2019 m. spalio 17 d. įvykio kontekste, kai kaltinamasis buvo kaltinamas nukentėjusiajai sudavęs ranka į deÅ¡inio peties sritį, o abu liudytojai kalbėjo tik apie stÅ«mimÄ , kuo kaltinamasis nagrinėtoje byloje nebuvo kaltinamas. 2.2.

Skunde akcentuojama, kad teismas, grubiai pažeisdamas gynybos teises, atsisakė tenkinti kaltinamojo praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis kaltinamasis siekė paneigti kaltinimo įrodymų patikimumÄ . Anketos buvo parengtos reaguojant į nukentėjusiosios 2019 m. spalio 17 d. pateiktÄ informacijÄ , kad jos sutuoktinis fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai prieÅ¡ jÄ smurtauja vaikų akivaizdoje, tačiau iÅ¡ anketų duomenų matyti, kad grėsmės vaikui lygis nebuvo nustatytas, kadangi kaltinamojo nepilnamečiai vaikai A.

B. ir J. B. be tėvelių barimosi jokių smurto atvejų nenurodė, ir nebuvo nustatytas joks kitas rizikos veiksnys. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojos R. P. parodymai taip pat negali bÅ«ti laikomi kaltinamojo kaltę įrodančiaisiais, kadangi minėtoji liudytoja, kaip matyti iÅ¡ jos 2020 m. rugsėjo 14 d. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, apie kaltinamajam inkriminuojamÄ veikÄ Å¾ino tik tiek, kiek jai yra papasakojusi pati nukentėjusioji. Tuo tarpu nukentėjusiosios ir liudytojos R.

P. parodymų sutapimas yra nulemtas vien tik nukentėjusiosios liudytojai kaltinamojo atžvilgiu iÅ¡sakytų nusiskundimų, todėl toks parodymų sutapimas negali bÅ«ti laikomas tikrovę objektyviai atspindinčiuoju ir kaltinamojo kaltę įrodančiuoju. Kita vertus, Å¡ios liudytojos parodymų apskritai negalima laikyti patikimais dėl jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ siejančių draugiÅ¡kų santykių pažymint, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu yra sumokėjusi liudytojai R. P. 4000 Eur. Nors liudytoja teisiamojo posėdžio metu neigė, kad buvo gavusi pinigų iÅ¡ nukentėjusiosios, tačiau kaltinamasis pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs aukščiau nurodytÄ mokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ , siekdamas paneigti kaltinimo įrodymų patikimumÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, grubiai pažeisdamas gynybos teises, atsisakė prijungti šį įrodymÄ prie bylos. 2.4.

Skunde pažymima, jog nėra jokio pagrindo laikyti patikimais ir pačios nukentėjusiosios duotus parodymus. Atkreipiant dėmesį, kad nukentėjusiosios nurodyto kaltinamojo atlikto veiksmo - sudavimo ranka jai į dešinio peties sritį, - kaip specialisto nustatytos tikėtinos sužalojimo priežasties, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, vaizdo kamerų duomenų apžiūros protokole esantys 2019 m. spalio 8 d. vaizdo kamerų užfiksuoti duomenys kartu su nukentėjusiosios rašytomis SMS žinutėmis kaltinamajam, vienareikšmiai patvirtina L.

B. pateiktÄ versijÄ , kad 2019 m. spalio 8 d. tarp jo ir nukentėjusiosios vyko žodinis konfliktas dėl vaikų vežiojimo į ugdymo įstaigas. Tuo tarpu pačios nukentėjusiosios duoti parodymai prieÅ¡tarauja tarpusavyje, pažymint, kad nukentėjusioji 2020 m. rugpjūčio 17 d. teisiamajame posėdyje buvo nurodžiusi, kad žymę ant kÅ«no pastebėjo apie pietų metÄ (jos pačios 2019 m. spalio 8 d. darytame garso įraÅ¡e girdėti, kad ji iÅ¡ karto po klausimo, kodėl kaltinamasis jai trenkė, pasakė, kad jai paraudo ir gali parodyti policijai).

Ji taip pat buvo nurodžiusi, kad medikai, į kuriuos ji kreipėsi dar tÄ pačiÄ dienÄ , kai patyrė smurtÄ , dėl sužalojimo konstatavimo, tÄ dienÄ sužalojimo žymių nematė ir patarė jai ateiti kitÄ dienÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šį nukentėjusiosios nurodytÄ apsilankymÄ pas medikus, Valstybinės teismo medicinos tarnyba yra paneigusi (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat 2020 m. sausio 13 d. apklausiama nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kuria ranka kaltinamasis jai trenkė, motyvuodama tuo, kad įvykio metu buvo tamsu, ir ji negalėjo matyti, kuo jai buvo suduota, tačiau iÅ¡ byloje esančių vaizdo kamerų užfiksuotų duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 8 d. ryte namuose buvo Å¡viesu ir tai tik parodo, jog nukentėjusiosios parodymai yra nenuoÅ¡irdÅ«s. Pažymint, kad nukentėjusioji apskritai yra linkusi kalbėti netiesÄ , ir tai patvirtina civilinės bylos, kurioje yra sprendžiamas nukentėjusiosios ir kaltinamojo santuokos nutraukimo klausimas, duomenys, susiję su vaikų muÅ¡imu.

Nukentėjusioji civilinėje byloje yra nurodžiusi, kad ji vaikų nėra muÅ¡usi - „tiktai žaidusi pliaukšėdama su rankomis“, tačiau iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo mažametis sÅ«nus A. B., apklausiamas policijoje dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos specialistui bei psichologui, buvo nurodęs, kad, kai mama užpykdavo, jam suduodavo per rankÄ savo ranka, ir tuo metu jam Å¡iek tiek skaudėdavo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtÄ nutarimÄ , kuriuo kaltinamasis siekė paneigti nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ , taip pat atsisakė prijungti prie bylos. 2.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusioji, motyvuodama, kodėl ji iÅ¡ karto po jos nurodyto patirto smurto 2019 m. spalio 8 d. nesikreipė į policijÄ , vienur nurodė, kad nežinojusi apie galimybes kreiptis į policijÄ , kai tuo tarpu jos pačios darytame garso įraÅ¡e girdisi, kad ji grasina policijai parodyti paraudusiÄ vietÄ , tuo tarpu kitur nurodė, kad neturėjusi laiko kreiptis į policijÄ , kadangi ji parvedė vaikus iÅ¡ mokyklos.

Tačiau iÅ¡ byloje esančio vaizdo kamerų duomenų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad tÄ dienÄ nukentėjusioji turėjo galimybę kreiptis į policijÄ jei tik iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų patyrusi smurtÄ tiek per tÄ laikÄ , kai ji buvo namuose (nuo jos nurodyto smurto prieÅ¡ jÄ panaudojimo iki 8.49 val., nuo 12.57 val. iki 15.53 val., nuo 18.30 val. iki dienos pabaigos), tiek per tÄ laikÄ kol ji nebuvo namuose (nuo 8.49 val. iki 12.57 val., nuo 15.53 val. iki 18.30 val.). 2.6. Skunde teigiama, kad nukentėjusiosios polinkį kalbėti netiesÄ ir apkalbėti kaltinamÄ jį 2020 m. rugsėjo 14 d. teisiamajame posėdyje yra atskleidusi ir liudytoja R.

B., taip pat nukentėjusioji 2020 m. rugpjūčio 17 d. teisiamajame posėdyje yra nurodžiusi, kad kaltinamasis smurtavo prieš vaikus ir kelis kartus jiems buvo sudavęs, tačiau tokių atvejų abu mažamečiai vaikai nenurodė nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, rengusiai 2019 m. spalio 24 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios parodymų nepatikimumÄ rodo ir jos nurodomas visiÅ¡kai kitoks pokalbio su kaltinamuoju iÅ¡ karto po įvykio turinys palyginti su jos pačios 2019 m. spalio 8 d. daryto garso įraÅ¡o duomenimis. Kadangi 2020 m. sausio 13 d. apklausiama nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad po smÅ«gio sudavimo kaltinamasis jai sakė: „J., aÅ¡ kalbėjau su vaiku, ar gali manęs nepertraukti“, o jai paklausius, kodėl jis jai trenkė, kaltinamasis, pasak nukentėjusiosios, pasakė: „Kodėl tu man sutrukdei kalbėtis su sÅ«numi?“.

Tačiau iÅ¡ nukentėjusiosios pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusiajai paklausius kaltinamojo, kodėl jis jai trenkė, kaltinamasis atsakė, 1) kad jis jai netrenkė, 2) kad ji nemeluotų, 3) kad jai sakant Å¡iam trenkus, kai jis to nedarė, jis iÅ¡ tikrųjų galintis jai sutrenkti, jei tik ji norinti, 4) kad ji yra melagė. Taigi, kaip matyti, byloje esantis pačios nukentėjusiosios pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas rodo, kad nukentėjusioji klaidino teismÄ ar net melavo jam, teigdama, kad kaltinamasis, iÅ¡girdęs nukentėjusiosios klausimÄ , kodėl jis jai trenkė, dėl to teisinosi, kai iÅ¡ tikrųjų jis neigė trenkęs nukentėjusiajai L.

J.. 2.7. Skunde pažymima, kad vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, jog nukentėjusioji ir kaltinamasis yra skyrybų procese, kuriame kaltinamojo nuteisimas nukentėjusiajai gali turėti esminę reikÅ¡mę tiek įrodinėjant sutuoktinio kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, tiek sprendžiat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , kadangi pati nukentėjusioji 2020 m. rugpjūčio 17 d. teisiamajame posėdyje yra pripažinusi, jog garso įraÅ¡Ä kaip tik ir darė dėl skyrybų bylos patarta teisininko. 2.8.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp byloje esančių specialistų iÅ¡vadų, susijusių su nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo priežastimi. Pažymint, kad teismo medicinos gydytojo P. P., esančio teismo ekspertų sÄ raÅ¡e, parengta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo apskritai liko neįvertinta kaip įrodymas, kartu atsisakant tenkinti ir kaltinamojo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti liudyti teismo medicinos gydytojÄ P. P., kad bÅ«tų paneigti kaltinimo įrodymai. 2.9.

Skunde teigiama, kad teismas neteisingai interpretavo ir namuose įrengtų vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus, susijusius su 2019 m. spalio 8 d. rytu. IÅ¡ kamerų užfiksuoto vaizdo matyti tik tai, kad nukentėjusioji L. J. prieina prie durų esančio veidrodžio, tačiau, prieÅ¡ingai, nei raÅ¡oma nuosprendyje, nematyti, kad ji bÅ«tent nuo deÅ¡inio peties atsmaukinėtų rÅ«bus ir bÅ«tent deÅ¡inį petį ji apžiÅ«rinėtų per veidrodį. Tai, kad kamerų yra užfiksuota, kaip ji praeidama prieÅ¡ kamerÄ mėgina pajudinti deÅ¡inę rankÄ iÅ¡ peties srities, anaiptol nereiÅ¡kia, kad ji tÄ daro dėl patirto sužalojimo, nekalbant jau apie tai, kad toks elgesys prieÅ¡ kamerÄ niekaip neįrodo kaltinamojo neteisėtos veikos atlikimÄ jos atžvilgiu, juo labiau, kai nukentėjusioji žinojo apie name įrengtas kameras.

Taigi, taip interpretuoti kamerų užfiksuotus vaizdus galėjo tik teismas, kuriam byloje esantys įrodymai yra reikalingi ne sprendimui priimti, o savo iÅ¡ankstiniam sprendimui pateisinti. Teismo selektyvų įrodymų vertinimÄ savo iÅ¡ankstiniam sprendimui pateisinti rodo ir nukentėjusiosios daryto garso įraÅ¡o vertinimas - teismas iÅ¡ to įraÅ¡o konteksto atsirinkinėjo tik tai, kas yra reikÅ¡minga kaltinimui pagrįsti, t. y. teismas, spręsdamas vizualinės aplinkybės nustatymo klausimÄ vertino tik tame įraÅ¡e girdimÄ , tačiau teismo tendencingai suinterpretuotÄ klausimÄ kodėl vyras jÄ pastÅ«mė (garso įraÅ¡e anglų kalba yra girdimas klausimas „kodėl tu man trenkei?“), tuo tarpu tų garso įraÅ¡o duomenų, kurie kelia abejonių dėl nukentėjusiosios nurodytų kaltinamojo smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ atlikimo ar tuos veiksmus net paneigia, t. y. tame pačiame garso įraÅ¡e girdimo kaltinamojo atsakymo, kad jis jai netrenkė, kad ji nemeluotų ir t. t., teismas visiÅ¡kai nevertino.

Beje, iÅ¡ teismo tendencingai suinterpretuoto klausimo, kodėl vyras jÄ pastÅ«mė, kai garso įraÅ¡e anglų kalba yra girdimas klausimas „kodėl tu man trenkei?“, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas, siekdamas pateisinti savo iÅ¡ankstinį sprendimÄ , šį įrodymÄ tiesiog „pritempinėjo“ iki mažamečio A. B. liudijimo apie tai, kad jis yra girdėjęs, kaip mama klausė tėčio, kodėl jÄ pastÅ«mė. Todėl akivaizdu, kad visa tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismams priskirta teisingumo vykdymo funkcija. 2.10.

Taip pat tendencingai Å¡aliÅ¡kÄ pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimÄ rodo ir sprendimas kaltinamojo naudai nevertinti liudytojos R. B. parodymų dėl pastarųjų neobjektyvumo, kadangi, pasak teismo, ji yra ne tik kaltinamojo motina, kuri suinteresuota bylos baigtimi, bet ir prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi nukentėjusiosios atžvilgiu. Kadangi teismas apie liudytojos R. B. parodymų neobjektyvumÄ sprendė vien tik pagal jos retorikÄ , parodymų esmę, teisme peržiÅ«rėtus vaizdo įraÅ¡us ir jos neslėptÄ nusivylimÄ nukentėjusiÄ jÄ kaip savo marčia, tačiau tų parodymų visiÅ¡kai nevertino nei jų vidinio nuoseklumo, nei jų atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams aspektu.

Pastaruoju aspektu įvertinus liudytojos R. B. parodymus, darytina iÅ¡vada, kad jie iÅ¡ esmės atitinka kaltinamojo parodymus bei byloje esančius vaizdo ir garso įrašų duomenis. Akcentuotina, kad teismo nurodytu (ne)suiteresuotumo bylos baigtimi aspektu liudytoja R. B. visiÅ¡kai nesiskiria nuo liudytojos R. P.. Kartu atkreipiant dėmesį, kad pati nukentėjusioji liudytojÄ R. B. buvo nurodžiusi kaip tÄ , kurios akivaizdoje kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ 2019 m. spalio 8 d. rytÄ , tuo tarpu liudytoja R.

P. pati yra nurodžiusi, kad apie 2019 m. spalio 8 d. ryto įvykius ji žinanti tik tiek, kiek jai apie tai yra papasakojusi nukentėjusioji. 2.11. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas savo Å¡aliÅ¡kumÄ pademonstravo ir atsisakydamas prie bylos prijungti kaltinamojo pateiktus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, nes pasak teismo, tie duomenys buvo pateikti jau po to, kai teismas 2020 m. spalio 6 d. protokoline nutartimi buvo paskelbęs apie įrodymų tyrimų pabaigÄ . Tačiau Å¡ie įrodymai kaltinamojo buvo pateikti 2020 m. spalio 9 d., o baigiamosios kalbos buvo pasakytos tik 2020 m. lapkričio 9 d., todėl teismas ne tik turėjo procesinę galimybę prijungti prie bylos tuos įrodymus, reikÅ¡mingus tiek kaltinamojo parodymų patikimumo vertinimo, tiek bausmės individualizavimo aspektu, bet ir privalėjo tÄ padaryti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 295 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, atnaujinęs įrodymų tyrimÄ . 2.12.

Skunde nurodoma, jog teismo atsisakymas tenkinti kaltinamojo praÅ¡ymÄ kviesti liudytojÄ , kurio parodymais kaltinamasis siekė paneigti kaltinimo įrodymus, teismo atsisakymas prijungti prie bylos kaltinamojo pateiktus įrodymus, kuriais jis siekė paneigti kaltinimo liudytojų parodymų patikimumÄ , byloje esančių įrodymų tendencingas interpretavimas siekiant pateisinti savo iÅ¡ankstinį sprendimÄ - rodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė kaltinamojo teisę į rungtyniÅ¡kÄ procesÄ ir gynybos teises, bet ir buvo Å¡aliÅ¡kas.

Ir įrodymų tyrimÄ , bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, atliko pavirÅ¡utiniÅ¡kai bei neiÅ¡samiai, faktines bylos aplinkybes vertino neturėdamas visų bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų duomenų ir nepateikė pakankamų garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias abejones dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas neįdėjo maksimalių pastangų užtikrinti įstatyme įtvirtintÄ baudžiamojo proceso paskirtį iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėjas advokatas Aurimas Navikas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nukentėjusioji L. J. ir jos atstovė advokatė Daiva Jurevičienė bei prokuroras Andrius Brasas apeliacinį skundÄ prašė atmesti, o pirmosios instancijos teismo priimtÄ teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados 4. Nuteistojo L. B. gynėjo advokato Aurimo Naviko apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas L. B. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje savo sprendimÄ grindė nukentėjusiosios L. J. parodymais, liudytojų R. P., mažamečių A. B. ir J. B. parodymais, specialisto iÅ¡vada bei vaizdo ir garso įraÅ¡uose užfiksuota medžiaga, taip pat kitais bylos duomenimis. Priimtame procesiniame sprendime apylinkės teismas tinkamai motyvavo iÅ¡vadas, kodėl netiki liudytojos R. B. parodymais ir kritiÅ¡kai vertina nuteistojo L.

B. parodymus. Tačiau nuteistojo L. B. gynėjas advokatas nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu apeliaciniame skunde ginčija apylinkės teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ , teigdamas, kad nagrinėjamu atveju apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neturėdamas visų bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų duomenų, esančius įrodymus tendencingai interpretavo savo iÅ¡ankstiniam sprendimui pateisinti.

8. Teisėjų kolegija siekdama paÅ¡alinti visas abejones bei iÅ¡spręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme atliko dalinį įrodymų tyrimÄ (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Pažymint, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti atitinkamas iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008). Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, jog turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti iÅ¡vadas apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ .

9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. spalio 12 d. R. P. su praneÅ¡imu kreipėsi į policijÄ nurodydama, kad jos draugės L. J. atžvilgiu jos sutuoktinis L. B. vartoja smurtÄ , t. y. antradienį (2019 m. spalio 8 d.) trenkė L. J. kumščiu į petį. Pranešėja taip pat nurodė, kad jos paraginta nukentėjusioji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kur jai buvo iÅ¡duoti tai patvirtinantys dokumentai. Pranešėja taip pat nurodė visas jai žinomas aplinkybes ir prašė bet kuriuo metu susisiekti su nukentėjusiÄ ja (1 t., b. l. 9). 10. 2019 m. spalio 23 d. buvo paimtas protokolas - pareiÅ¡kimas iÅ¡ nukentėjusiosios L.

J., kuriame ji nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. jai bÅ«nant namo antrojo aukÅ¡to svetainėje, kur sÅ«nus skaitė knygÄ ir pasakius jam, kad Å¡is eitų valgyti, stovėjęs Å¡alia vyras L. B. atsisuko į jÄ ir pasakęs jos vardÄ rankos kumščiu smogė L. J. į deÅ¡inį petį. Nuo smÅ«gio ji net žengtelėjo atgal ir pajuto stiprų skausmÄ , kurį juto visÄ savaitę. Paklausus vyro kodėl jis jÄ muÅ¡a, jis pasakė, kad jeigu ji sako, kad jis jÄ mušė, tai tuoj jis jÄ sumuÅ¡. Ir tada vyras jai pasakė, kodėl ji jam trukdo kalbėtis su vaiku.

Tuo momentu iÅ¡ virtuvės atėjo sÅ«nus J. B., kuris suprato kÄ nukentėjusioji pasakė, nors jis nekalba angliÅ¡kai, tačiau suprato kas įvyko. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, todėl neprisimena kÄ jai sakė J., tačiau jis jÄ nuvedė į virtuvę toliau nuo vyro. L. J. teigimu įvykį matė L. B. mama (R. B.), tačiau jie abu tai neigia. SÅ«nus A. B. nematė, kaip vyras jai smogė, tik girdėjo, nes ji stovėjo jam už nugaros. Dėl Å¡io įvykio nukentėjusioji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kur jai buvo iÅ¡duota specialisto iÅ¡vada (1 t., b. l. 11-12).

11. Nukentėjusioji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė tas pačias aplinkybes, jog jai pasakius sÅ«nui, kad Å¡is eitų valgyti, vyras atsisuko į jÄ , pasakė jos vardÄ angliÅ¡kai ir trenkė jai į deÅ¡inį petį. Tuomet ji garsiai angliÅ¡kai jo paklausė kodėl jis jai trenkė? SÅ«nus J. buvęs virtuvėje ir iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ priėjo prie L. J. ir nusivedė jÄ Ä¯ virtuvę (1 t., b. l. 132-136). Apklausiama teisme nukentėjusioji patvirtino duotus parodymus bei nurodė, kad po smÅ«gio buvo raudona dėmė, tÄ vietÄ skaudėjo apie savaitę laiko, buvo nepatogu (2 t., b. l. 177-180).

12. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistojo gynėjas advokatas daug dėmesio skiria nukentėjusiosios duotų parodymų prieÅ¡taringumui ir nepatikimui, teigdamas, kad L. J. klaidino teismÄ ir, kad jos duoti parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai vykstančio santuokos nutraukimo proceso kontekste. IÅ¡ties teismų praktika formuojama taip, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017, 2017-11-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-530-209/2017).

Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ , nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad jie bÅ«tų nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi dėl esminių įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptarti nukentėjusiosios L. J. viso proceso metu duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, vienodai nurodantys esmines L. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl suduoto smÅ«gio į deÅ¡inį petį. Tai, kad nukentėjusioji ne visų apklausų metu nurodė kÄ po suduoto smÅ«gio tiksliai pasakė nuteistasis ar tai, kad skirtingai nurodė aplinkybes kada pamatė paraudusį petį bei kodėl iÅ¡karto nesikreipė į policijÄ ir pan. nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios duotais parodymais, pažymint ir tai, kad L.

J. viso proceso metu kalbėjo ne savo gimtÄ ja kalba, o tam tikrų aplinkybių nenurodymas buvo nulemtas ir apklausų metu užduodamų klausimų konteksto.

13. Tuo tarpu byloje pateiktas L. J. įvykio rytÄ darytas garso įraÅ¡as, kuris yra iÅ¡vertas iÅ¡ anglų ir kinų kalbos į lietuvių kalbÄ tik patvirtina nukentėjusiosios apklausų metu nurodytas aplinkybes bei papildo L. J. duotus parodymus. Garso įraÅ¡e užfiksuotas nukentėjusiosios ir jos vyro pokalbis dėl vaikų nuvežimo ir pasiėmimo iÅ¡ ugdymo įstaigų, pokalbyje epizodiÅ¡kai dalyvauja ir nuteistojo motina R. B.. Nukentėjusiajai ir nuteistajam aiÅ¡kinantis aplinkybes susijusias su vaikais, nukentėjusioji pakviečia sÅ«nų A. valgyti, o L.

B. sako, kad L. J. neliestų, tuomet L. J. suÅ¡unka kodėl jis jai trenkė? Jai skauda, klausia sÅ«naus A. ar Å¡is matė, kaip tėtis mušė mamÄ ? Sudavė smÅ«gį. L. B. sakant, kad jis jai netrenkė, į pokalbį įsikiÅ¡a ir L. B. motina R. B., kuri L. J. liepia užsičiaupti, taip pat sako, kad ko ji dabar kelia vaikus. Gaus į snukį, kaip reikiant. Liepia nevaidinti ir L. atžvilgiu pavartoja necenzÅ«rinį žodį. Tuomet L. B. sako L. J., kad jeigu ji sako, kad jis jai trenkė, nors netrenkė, tai jis iÅ¡ tikrųjų gali trenkti, jei ji nori.

Nukentėjusioji ir toliau tvirtina, kad L. B. jai trenkė ir jis yra melagis, jai čia paraudo ir ji gali parodyti policijai, kad jis jai trenkė. Nukentėjusioji vienam iš vaikų sako, jog matai, kad čia raudona, tėtis trenkė. Anksčiau irgi buvo trenkęs. <...„Tėvas nėra geras vyras, muša moterį“>. L. B. taip pat sako, kad nukentėjusioji yra melagė ir, kad jis kalbėjo su vaiku. Po to vaikas klausia: kodėl raudona? Kodėl raudona? Toliau vyksta pokalbis tarp nukentėjusiosios ir vaiko nesusijęs su nusikalstama veika (1 t., b. l. 49-52; 2 t., b. l. 138-139; 3 t., b. l. 185, 188-192).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiosios 2019 m. spalio 23 d. protokole – pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, o girdimas vaiko klausimas: „kodėl raudona? kodėl raudona?“ tik patvirtina, jog mažametis matė nukentėjusiosios nurodomÄ paraudimÄ atsiradusį po smÅ«gio. Ir nors 2019 m. lapkričio 4 d. apklausiami mažamečiai vaikai A. B. ir J. B. dėl mažametystės nesugebėjo tiksliai užfiksuoti visų įvykio aplinkybių ir vėliau jų atgaminti, negalėjo tiksliai papasakoti apie tos dienos įvykį, kalbėdami bendrai jiems žinomus faktus, nurodydami apie mamos pastÅ«mimÄ Ä¯ virtuvę, kuris galimai įvyko 2019 m. spalio 17 d. (1 t., b. l. 92-95).

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog A. B. duodamas parodymus taip pat nurodė, kad tėtis kartais mamÄ muÅ¡a ir stumdo. PrieÅ¡ stumiant mamÄ tėtis irgi buvo mušęs, bet jis to nematė, tik girdėjo ir po to jam pasakė mama (1 t., b. l. 117-119). J. B. pasakojo, jog tėtis pastÅ«mė mamÄ pataikydamas į deÅ¡inę rankÄ (1 t., b. l. 124-125), o apklausos pradžioje nurodė, jog mama sakė: „why you hit me?“ (kodėl tu man trenkei?), tik paskui pasitaisydamas pasakė, kad ne „hit me“, o „push me“ (kodėl tu mane stÅ«mei?) (mažamečio liudytojo J.

B. apklausos įraÅ¡o 3.07-3.12 min.), todėl tikėtina, jog J. B. buvo žinoma tiek apie mamos stÅ«mimÄ , tiek apie trenkimÄ , kadangi mažametis patvirtino, jog anglų kalbos nesupranta. Nors Å¡ie mažamečių liudytojų duoti parodymai tiesiogiai nepatvirtina, kad bÅ«tent 2019 m. spalio 8 d. L. B. vienÄ kartÄ ranka sudavė L. J. į deÅ¡inio peties sritį, tačiau nuteistasis bylos nagrinėjimo metu iÅ¡viso neigė kada nors L. J. atžvilgiu vartojęs smurtÄ , o nukentėjusioji nurodė, jog tai buvo pirmas atvejis, todėl tikėtina, kad A.

B. nurodydamas apie mamos muÅ¡imÄ , o J. B. apie pataikymÄ Ä¯ deÅ¡inę rankÄ , kalbėjo bÅ«tent apie fizinio smurto panaudojimÄ nagrinėjimu atveju.

15. Pažymėtina, kad ir 2019 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina nukentėjusiosios patirtÄ sužalojimÄ . IÅ¡vadoje nurodoma, jog nukentėjusiajai L. J. nustatyta kraujosruva deÅ¡inio peties priekinėje dalyje, 6X4 cm plote, skersai - kraujosruva, violetinė rausvu atspalviu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis rodo, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46).

16. Kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad labai tikėtina, jog kraujosruva ant deÅ¡inio peties priekinės dalies nukentėjusiajai L. J. galėjo bÅ«ti padaryta vėliau nei nurodė tiriamoji, nes rausvas kraujosruvos atspalvis bÅ«dingas iki pusės paros laiko po traumos, o nukentėjusiosios apžiÅ«ra atlikta daugiau kaip po paros laiko (2 t., b. l. 106-108). Atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas R.

L. kuris parodė, kad kraujosruvų padarymo laikas vertinamas pagal spalvos kitimÄ , bet spalvos kitimÄ pasak jo reikia vertinti labai atsargiai ir ne tokiu tikslumu, kaip bandė ekspertas P. P.. Skirtinguose medicinos literatÅ«ros Å¡altiniuose labai įvairiai apibÅ«dinamas kraujosruvų kitimo greitis ir atspalviai ypač pirmomis paromis. IÅ¡ 20 m. darbo teismo medicinos ekspertu praktikos, jis gali pasakyti, kad jeigu matosi žalsvas atspalvis tai galima sakyti, kad kraujosruva yra apie 3 parų senumo, bet iki 3 parų, kraujosruvų atspalviai labai varijuoja, gali bÅ«ti rausvai mėlyna, melsvai rausva.

Eksperto požiūriu, G. A. C. apibūdinimas, jog kraujosruva violetinė rausvu atspalviu, visiškai atitiktų tam laikotarpiui, kuris nurodytas įvykio aplinkybėse. Jeigu būtų pažymėta, kad žalsvas atspalvis, tada jis suabejotų. Spręsti pagal atspalvius rausvesnė, mėlynesnė tai pirmomis paromis reikėtų labai atsargiai ir taip kritiškai nevertinti, kaip nurodė ekspertas P. P.. Pažymint, kad taip pat yra faktoriai, kurie turi įtakos kraujosruvos gijimui: amžius, mityba, imunitetas, ligos, vartojami medikamentai, psichosocialinė būklė, lokalus poveikis, todėl jis pritaria G.

A. C. išvadai. Jo teigimu, gali būti ir taip, kad visiškai nesimato jokios žymės, tik gali būti matomas paraudimas, patinimas, gali ir nieko nesimatyti, nors ir buvo kontaktas. Būna, jog kraujosruva atsiranda ir po 3-4 parų, jau būdama žalsva, nes iš giliau iškyla pigmentas (4 t., b. l. 37-38).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.

46) ir eksperto R. L. apklausa teisme visiÅ¡kai patvirtina tai, jog sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis), neatsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas tik kitÄ dienÄ .

18. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡kelta nauja nuteistojo aplinkybių versija susijusi su nukentėjusiosios sužalojimu, kuris pasak L. B. galėjo atsirasti jam tupint prie sofos ir stojantis, kai nukentėjusioji buvo priėjusi prie sofos jam iÅ¡ nugaros ir siekė vaiko. Å iÄ versijÄ pasak kaltinamojo patvirtina ir apygardos teismui pateikta teismo medicinos papildoma konsultacinė specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu galėjo bÅ«ti padaryta L.

B. stojantis iÅ¡ tupimos padėties ir atsitrenkiant petimi į už nugaros virÅ¡ jo buvusiÄ palinkusiÄ nukentėjusiÄ jÄ L. J. (4 t., b. l. 62-63). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog konsultacinė iÅ¡vada yra rekomendacinio pobÅ«džio ir vertinama tik tiek, kiek ji neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir įvertintiems įrodymams, jų visumai. Pažymėtina tai, kad tokių aplinkybių nebuvo nurodęs nei vienas proceso dalyvis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Tokių aplinkybių jog tėtis stojosi ir atsitrenkė į mamÄ , nenurodė ir L. B. bei nukentėjusiosios L. J. mažamečiai sÅ«nÅ«s. Å ių nuteistojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir nukentėjusioji apklausiama apygardos teisme parodydama, kad prieÅ¡ L. B. trenkiant jai, jis nuo jos buvo pusės metro atstumu, o sÅ«nus tuo metu sėdėjo ant sofos ir skaitė knygÄ (4 t., b. l. 66). Todėl teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ dėl sužalojimo atsiradimo aplinkybių susijusių su stojimusi iÅ¡ tupimos padėties ir atsitrenkimu į L.

J. petį atmeta, kaip nepagrįstÄ (gynybinę), kadangi jos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys.

19. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį apylinkės teismas vadovavosi liudytojos R. P. parodymais, kuriuos apeliaciniu skundu praÅ¡oma vertinti kaip nepatikimus, duotus suinteresuoto asmens, nes liudytoja yra nukentėjusiosios draugė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Å¡ios liudytojos parodymų pripažinimo įrodymais savo sprendimÄ apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai ir iÅ¡samiai motyvavo įvertindamas tiek nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ , tiek ir nukentėjusiosios bei liudytojos draugystę.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. po įvykio sužinojusi apie nukentėjusiosios patirtÄ smurtÄ iÅ¡ sutuoktinio pusės nedelsiant paskatino L. J. kreiptis į teismo medicinos ekspertus bei vėliau gavusi nukentėjusiosios pritarimÄ , pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ . Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoja nurodė tas pačias aplinkybes bei patvirtino, kad įvykio dienÄ nukentėjusioji jai paskambino ir pasakė, kad L. B. jai trenkė kumščiu į petį, liudytoja taip pat nurodė, kad nukentėjusiajai padarytÄ sužalojimÄ (dėmę) matė tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ L.

J. jai siųstos foto nuotraukos (1 t., b. l. 139-140; 2 t., b. l. 195-197). IÅ¡ aukščiau aptartų parodymų akivaizdu, jog liudytoja baudžiamojo proceso metu pasakojo ne tik jai žinomas aplinkybes sužinotas iÅ¡ L. J., kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet ir pati matė nukentėjusiajai padarytÄ sužalojimÄ jai siųstoje foto nuotraukoje (1 t., b. l. 47), todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi Å¡io liudytojos duotais parodymais. Pažymint, kad ir apeliaciniame skunde nurodomos nukentėjusiosios pinigų pervedimo aplinkybės R.

P. nepaneigia Å¡ios iÅ¡vados, kadangi nukentėjusioji apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino pinigų pervedimo aplinkybes susijusias su mokesčių mokėjimu ir tai, kad R. P. iÅ¡ tų pinigų nieko nebuvo skirta, o pinigai buvo grÄ Å¾inti atgal L. J. (3 t., b. l. 10). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Baudžiamojo proceso taisyklės nustato ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÄ surinkti tiek asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus, o teismo pareiga, juos įvertinti teisme ir daryti abejonių nekeliančias iÅ¡vadas, dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Taigi šiuo atveju liudytojos R. P. duoti parodymai apylinkės teismo buvo ištirti ir įvertinti tinkamai.

20. Apkaltinamajame nuosprendyje taip pat buvo motyvuota, todėl netikima kaltinamojo motinos R. B. duotais parodymus nurodant, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi bei tai, kad jos duoti parodymai nėra objektyvÅ«s. Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs teisme duotų parodymų esmę ir retorikÄ bei liudytojos vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotÄ akivaizdžiai reiÅ¡kiamÄ prieÅ¡iÅ¡kumÄ nukentėjusiosios L. J. atžvilgiu. Ir nors liudytoja apklausų metu nurodė, jog jos sÅ«nus jokio smurto L.

J. atžvilgiu nevartojo, o tÄ rytÄ vyko tik žodinis jų aiÅ¡kinimasis dėl vaikų vežimo į ugdymo įstaigas ir nukentėjusioji netikėtai pareiÅ¡kė, kad L. B. jÄ mušė (1 t., b. l. 144-145; 2 t., b. l. 193-195), tačiau aukÅ¡tesnysis teismas visiÅ¡kai pritardamas apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai atkreipia dėmesį, kad ir nukentėjusiosios teismui pateiktame garso įraÅ¡e, darytame įvykio metu, girdimas R. B. liepimas užsičiaupti ir pasakymas, kad nukentėjusioji „gaus į snukį, kaip reikiant“ bei necenzÅ«rinio žodžio vartojimas, tik patvirtina nuteistojo motinos nusistatymÄ L.

J. atžvilgiu, todėl ji yra suinteresuotas asmuo bylos baigtimi ne tik kaip kaltinamojo motina. Teisėjų kolegija liudytojos R. B. parodymus vertina, kaip siekį padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja.

21. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimu, kadangi Å¡aliÅ¡kumo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012). Pažymint, kad bylos nagrinėjimo dalyvių praÅ¡ymų tenkinimas, ar jų atmetimas, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-263-697/2017), todėl kaltinamojo ir jo gynėjo teiktų duomenų atsisakymas priimti konstatuojant, kad jie nėra susijęs su nagrinėjama byla (BK 270 straipsnis) arba jie pateikti pasibaigus įrodymų tyrimui, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar pažeidė rungimosi principÄ .

22. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra praÅ¡oma įrodymus vertinti selektyviai, atsietai vienas nuo kito, apeliacinės instancijos teisme iÅ¡kėlė nukentėjusiosios sužalojimo versijÄ , kuriÄ bandė patvirtinti pateikta teismui konsultacine specialisto iÅ¡vada dėl sužalojimo laiko ir mechanizmo, teisės psichologijos specialisto iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas analizuodamas byloje surinktus įrodymus, ir vertindamas jų visumÄ , tarpusavio sÄ sajas, padarė teisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl L. B. kaltės buvimo jo veiksmuose. Apeliacinės instancijos teisme iÅ¡kelta nauja versija dėl sužalojimo mechanizmo, visgi labiau parodo nuteistojo siekį savo pozicijÄ priderinti prie byloje esančių surinktų ir įvertintų įrodymų, o tuo pačiu bandant iÅ¡vengti atsakomybės.

23. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytų ir aukščiau aptartų duomenų visetÄ pagrįstai sprendžia, jog bÅ«tent L. B. atlikto smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. sudavė ranka nukentėjusiajai L. J. į deÅ¡inio peties sritį, taip sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruvos deÅ¡inio peties priekinėje dalyje atsiradimu. Pabrėžiant, kad Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia nei skundo argumentai, nei apeliaciniame procese nuteistojo gynėjo iniciatyva pateikta teisės psichologijos specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, jog pagal gynėjo pateiktÄ bylos medžiagÄ joje teigiama, jog nukentėjusioji L.

J. neatitinka smurtÄ artimoje aplinkoje patyrusios aukos požymių (4 t., b. l. 52-61). Teismas vertindamas Å¡ias iÅ¡vadas atkreipia dėmesį į tai, kad teisės psichologijos specialistas teikdamas iÅ¡vadas apsiribojo turima bylos medžiaga, tačiau visiÅ¡kai netyrė pačios nukentėjusiosios, jos psichinio santykio su patirtais įvykiais, nevertino jos kultÅ«rinių ypatybių, gyvenimo sÄ lygų, todėl iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ , turinčiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, paneigiančiÄ byloje surinktus, įvertintus įrodymus tokius kaip mažamečių apklausas, jog „...tėtis mamÄ mušė, stÅ«mė...“, pagaliau specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuotas nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas ir kt., nėra teisinio pagrindo.

NuteistÄ jį teigiamai charakterizuojanti medžiaga, grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose neužfiksuotas smurto naudojimo atvejis bei kita medžiaga, kurios pagrindu buvo bandoma įrodinėti nukentėjusiosios parodymų nepatikimumÄ (3 t., b. l. 55-98), taip pat nepaneigia nusikaltimo sudėties požymių buvimo, nuteistojo veikoje. Todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog L. B. visiÅ¡kai pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvai nėra teisinio pagrindo.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos, gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06);

Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020). Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

25. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

26. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nuteistajam L. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Kristina Česnauskienė. 2021 m. kovo 16 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam L.

B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 113,94 Eur iÅ¡laidų (3 t., b. l. 169-170). Tačiau teisėjų kolegija susipažinusi su bylos duomenimis nustatė, kad nuteistasis apeliaciniame procese naudojosi savo pasirinko gynėjo advokato paslaugomis, o gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės paslaugų buvo atsisakyta, todėl konstatavus, jog teisinės paslaugos nuteistajam L. B. nebuvo suteikto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas netenkinamas. 27. 2021 m. rugsėjo 22 d. teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nukentėjusiajai L.

J. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 418,50 Eur iÅ¡laidų (4 t., b. l. 76-78). Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos duomenimis nustatė, kad advokatė Daiva Jurevičienė nukentėjusiajai atstovavo penkiuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kurie truko 6 val. 20 min. ir kuriuose buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, taip pat įvertinusi tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, sprendžia, jog atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, teisingos ir proporcingos suteiktoms teisinėmis paslaugomis, todėl priteistinos iÅ¡ L.

B.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo L. B. gynėjo advokato Aurimo Naviko apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo L. B. valstybės naudai 418,50 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų penkiasdeÅ¡imt centų) nukentėjusiosios L. J. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjai Danutė Giačaitė Darius Kantaravičius Aurelijus Rauckis