2021-09-22 Nr. AB-19150-3-61-3-03900-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1436-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03900-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Energetikos skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. A51-107936/19 (3.3.2.26E-ENE) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą pašalinti prie (duomenys neskelbtini) namo įrengiamos komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo pusiau požeminių konteinerių aikštelės Nr. 1088 (toliau – ir Aikštelė Nr. 1088, pusiau požeminė konteinerių aikštelė) pradėtos statybos padarinius ir ją demontuoti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2019 m. lapkričio 7 d. gavo Raštą, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas dėl Aikštelės Nr. 1088 įrengimo sustabdymo ir įrengimo kitoje vietoje. Raštas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir kitų teisės aktų nuostatas, Bendrijos ir jos narių teisėtus interesus.

2.2. Administracija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1330 patvirtinta Preliminaria komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Vilniaus mieste schema, buvo numačiusi, kad pareiškėjo valdomą namą (duomenys neskelbtini) aptarnaus naujai įrengiama aikštelė Nr. 851, kuri turėjo būti įrengiama tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos mėn. paaiškėjo, kad aikštelė perprojektuota ir nebeaptarnaus namo (duomenys neskelbtini). Nepranešus Bendrijai, numatyta įrengti Aikštelę Nr. 1088 prie namo (duomenys neskelbtini). Toks įrengimas grubiai pažeidžia namo gyventojų teises ir teisėtus interesus, nes atliekų surinkimas bus vykdomas po namo langais, sumažės į aikštelę orientuotų butų rinkos vertė, bus sukelta vizualinė tarša, kils nemalonus kvapas, bus pritraukiami asocialūs asmenys. Pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 28 d. pateikė siūlymus, prašydamas persvarstyti aikštelės vietą. Pareiškėjui buvo pateiktas skundžiamas Raštas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. spalio 29 d. grupės posėdyje projektuotojas įvertino namo gyventojų pasiūlytas Aikštelės Nr. 1088 perkėlimo vietas, ir nustatė, kad įrengimas pasiūlytose vietose negalimas dėl neišlaikytų minimalių 10 m atstumų iki pastatų (duomenys neskelbtini), aikštelė būtų įrengta per toli nuo kelio, šiukšliavežė negalėtų jos aptarnauti, būtinas didelis medžių genėjimas, gal net kirtimas. Darbo grupė 2019 m. lapkričio 5 d. posėdžio metu nusprendė Aikštelę Nr. 1088 palikti toje pačioje vietoje.

2.3. Atsakovas pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 punkte numatytą proporcingumo principą. Konteinerių įrengimas turi atitikti ne vien formalius minimalius reikalavimus, tačiau būtina įvertinti ir užtikrinti, kad asmenų ir bendruomenių interesai būtų proporcingai subalansuoti. Savivaldybė, be pagrindo pakeitusi aikštelės Nr. 851 vietą bei atsisakiusi pakeisti Aikštelės Nr. 1088 vietą, nesilaiko proporcingumo principo. Skundžiamu Raštu Administracija pažeidė VAĮ 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintą administravimo efektyvumo principą. Administracija įrengė naują papildomą Aikštelę Nr. 1088, nors anksčiau numatyta aikštelė Nr. 851 visiškai tenkino visų gyventojų poreikius. Taip pat buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas skaidrumo principas, numatantis, jog viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą. Gyventojai nebuvo informuoti, kad pakeista aikštelės Nr. 851 įrengimo vieta ir ji neaptarnaus namo (duomenys neskelbtini) gyventojų. Tik pradėjus statybos darbus, Aikštelės Nr. 1088 statybvietėje buvo pateikta informacija apie galimas teikti pastabas. Nesutinka, jog, įrengiant alternatyvias aikšteles, būtina genėti ir kirsti medžius. Bendrijos duomenimis, privažiavimas prie namų (duomenys neskelbtini) aikštelės yra įmanomas. Savivaldybė neskaidriai vykdo aikštelių įrengimo procesą, atsisako konsultuotis su suinteresuotais asmenimis. Ginčijamu Raštu Administracija nenurodo, kaip Bendrijos teikiami pasiūlymai galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintas Elektros tinklų apsaugos taisykles (toliau – ir Elektros tinklų apsaugos taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) ir kitus galiojančius teisės aktus.

3. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir nurodė, jog vienintelis atsakovo argumentas, kad Aikštelės Nr. 1088 negalima įrengti kitoje vietoje, yra niekinis, nes aikštelė yra visiškai nereikalinga, gyventojai atliekas gali tvarkyti kitose aikštelėse. Schemoje žaliai pažymėti Aikštelei Nr. 1088 priskirtų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai gali nešti atliekas į aikštelę Nr. 851, aikštelė Nr. 845 gali aptarnauti namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); aikštelė Nr. 852 – namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Papildomai pažymėjo, kad Aikštelės Nr. 1088 įrengimas kelia klausimų dėl jos atitikties higienos normų reikalavimams. Pareiškėjo įsitikinimu, aštrus komunalinių atliekų kvapas pažeidžia Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ nustatytus parametrus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, kurių 31 punktas nustato, kad konteinerių aikštelių vietos ir konteinerių statymo vietos parenkamos taip, kad kiekvienam atliekų turėtojui būtų užtikrinta galimybė naudotis mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) konteineriais, nuo konteinerių objekto nutolusiais ne didesniu kaip 150 metrų atstumu (nuo 2018 m. ne didesniu kaip 100 metrų atstumu). Teisės aktai reglamentuoja ne tik tai, kokiu atstumu nuo namo atliekų surinkimo aikštelė gali būti įrengta, tačiau nustato ir maksimalų įrengimo atstumą, kurį būtina išlaikyti, norint užtikrinti tinkamą atliekų surinkimo paslaugų teikimą gyventojams.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas kreipėsi dėl galbūt netinkamos Aikštelės Nr. 1088 vietos prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Administracija 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl aikštelės įrengimo sustabdymo ir jos įrengimo kitoje vietoje buvo atmestas.

4.2. Svarstant gyventojų pasiūlymus ir pageidavimus, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintus Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus (toliau – ir Minimalūs reikalavimai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintą statybos techninį reglamentą Nr. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintas Elektros tinklų apsaugos taisykles, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus teisės aktus. Pusiau požeminių konteinerių aikštelėms įrengti parenkamos vietos, kurioms netrukdo požeminės ir antžeminės komunikacijos, stengiantis maksimaliai išsaugoti esamus želdynus. Minimalių reikalavimų 91.6 punkte nustatyta, kad aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 metrų atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 metrų nuo pastato langų ir (ar) durų, tik gavus visų nekilnojamojo turto objektų savininkų ar jų įgaliotų asmenų sutikimą.

4.3. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl Aikštelės Nr. 1088 vietos prie namo (duomenys neskelbtini) buvo svarstytas net keturis kartus darbo grupės posėdžių metu (2019 m. vasario 20 d., 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 29 d.). Darbo grupės 2019 m. spalio 29 d. posėdžio metu buvo nuspręsta stabdyti aikštelės įrengimo darbus. Projektuotojas įvertino namo gyventojų pasiūlytas aikštelės įrengimo vietas, tačiau konstatavo, jog aikštelės įrengimas pasiūlytose vietose negalimas dėl neišlaikytų minimalių atstumų iki pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), aikštelė būtų įrengta per toli nuo kelio, šiukšliavežė negalėtų jos aptarnauti, būtinas didelis medžių genėjimas, gal net kirtimas. Darbo grupė, 2019 m. lapkričio 5 d. posėdžio metu įvertinusi projektuotojo pastabas, neradusi kitos vietos, į kurią būtų galima perkelti Aikštelę Nr. 1088, nusprendė tęsti aikštelės įrengimą suplanuotoje vietoje. 2019 m. lapkričio 18 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad Aikštelė Nr. 1088 yra įrengta. Administracija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir skundžiamu Raštu pateikė motyvuotą atsakymą.

5. Administracija 2019 m. gruodžio 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog, siekiant atliekų turėtojams sudaryti / gerinti sąlygas komunalines atliekas rūšiuoti, tvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus, plečiant ir tobulinant komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūrą, vykdomas projektas, kurį įgyvendinus Vilniaus mieste bus įrengtos 759 požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelės. Aikštelės įrengiamos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1330 patvirtinta Preliminaria komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Vilniaus mieste schema, kurią parengė savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Parenkant vietas, reikalingas pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimui, yra įvertinami šie faktoriai: aptarnaujamų atliekų turėtojų skaičius pagal susidarančių atliekų kiekį, konteinerių aikštelių pasiekiamumas ir aptarnavimo patogumas, atstumas nuo langų ir durų iki konteinerių aikštelės – ne mažiau kaip 10 m, atstumas nuo vaikų žaidimo aikštelės iki konteinerių aikštelės – ne mažiau kaip 10 m, įrengimo vietose neturi būti požeminių komunikacijų. Konteinerių aikštelė turi būti prieinama atvažiuoti aptarnaujančiam transportui, stengiamasi išsaugoti esamus medžius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 30-2981/18 sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta spręsti klausimus, susijusius su konteinerių aikštelių projektų derinimu, naujų vietų parinkimu, perkėlimu, plėtra ir statyba.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1330 patvirtinta Preliminari komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Vilniaus mieste schema (Preliminari schema), kurioje buvo numatyta, kad namą (duomenys neskelbtini) aptarnaus naujai įrengiama aikštelė Nr. 851, kuri turėjo būti įrengiama tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad aikštelė perprojektuojama, o namą (duomenys neskelbtini) aptarnaus Aikštelė Nr. 1088, kurią numatyta įrengti prie namo (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, pateikdamas siūlymus grąžinti Aikštelės Nr. 1088 įrengimo vietą į anksčiau suplanuotą vietą tarp pastatų (duomenys neskelbtini), o jei paaiškėtų, kad aikštelės tarp pastatų (duomenys neskelbtini) įrengti neįmanoma, ją įrengti bet kurioje kitoje vietoje, išskyrus prieš namą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymas buvo svarstytas Administracijos 2019 m. spalio 29 d. posėdyje ir nuspręsta stabdyti Aikštelės Nr. 1088 įrengimo darbus bei pavesti projektuotojui įvertinti pareiškėjo siūlymų tikslingumą (2019 m. lapkričio 4 d. protokolo išrašas). Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo Vilniaus mieste klausimams spręsti darbo grupės 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje nutarta palikti aikštelę suprojektuotoje vietoje, nes vieta atitinka teisės aktų reikalavimus (2019 m. lapkričio 5 d. protokolo išrašas). Ginčijamu Administracijos Raštu buvo pateiktas atsakymas pareiškėjui.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Minimaliais reikalavimais, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-152 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“. Teismas pabrėžė, kad savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būklę, organizavimo bei plėtros tikslus ir priemones apibrėžia Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas, parengtas atsižvelgiant į Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą ir į Vilniaus apskrities regioninį 2014–2020 m. atliekų tvarkymo planą (Taisyklių 9 p.). Pagal Taisyklių 33 punktą, savivaldybės teritorijoje naudojami požeminių, pusiau požeminių arba antžeminių atliekų konteinerių komplektai, kurių skaičius ir išdėstymo vietos nurodomi Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemoje (toliau – ir Schema), tvirtinamoje savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Schema skelbiama savivaldybės svetainėje www.vilnius.lt/aiksteles. Aikštelės įrengiamos vadovaujantis Preliminaria schema.

9. Teismas taip pat vadovavosi Minimalių reikalavimų 71.1, 91, 91.3, 91.4, 91.6 punktais, Taisyklių 31 punktu. Pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, jog Administracija jos siūlymus įvertino formaliai. Bendrijos duomenimis, privažiavimas prie aikštelės (duomenys neskelbtini) būtų laisvai įmanomas, tačiau, teismo vertinimu, Bendrija šių teiginių nepagrindžia. Iš pareiškėjo pateiktų schemų galima spręsti, jog siūloma aikštelė (duomenys neskelbtini) būtų įrengiama ne prie gatvės, o daugiabučių teritorijos viduje, t. y. ten, kur buvo numatyta įrengti aikštelę Nr. 851, tačiau jos vieta pakeista. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad aikštelė buvo planuota daugiabučių teritorijos viduje, atsakovas pagrįstai sprendė, jog šiukšliavežių patekimas į šią aikštelę būtų apsunkintas. Teismas pažymėjo, kad Aikštelės Nr. 1088 vieta atitinka visas Minimalių reikalavimų nuostatas, pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, tačiau teigia, kad aikštelės įrengimas turi atitikti ne tik formaliuosius reikalavimus, tačiau ir proporcingai subalansuoti bendruomenių interesus. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog asmenų interesai būtų proporcingai subalansuoti ir proporcingumo principas būtų pasiektas įrengus aikštelę kitoje vietoje, kuri neatitinka teisės aktuose nustatytų Minimalių reikalavimų.

10. Dėl pareiškėjo argumento, jog atsakovas nevertino, kad Aikštelė Nr. 1088 yra visiškai nereikalinga, nes gyventojai atliekas gali tvarkyti kitose aikštelėse, teismas pažymėjo, jog ginčijamu Raštu buvo sprendžiama dėl aikštelės perkėlimo į kitas pareiškėjo pasiūlytas alternatyvias vietas, o aikštelės neįrengimo klausimas Rašte nebuvo keliamas.

11. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas nenurodė, kaip Bendrijos teikiami pasiūlymai galėtų pažeisti Elektros tinklų apsaugos taisykles, Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus teisės aktus, teismas pažymėjo, kad Administracija Rašte neteigė, jog teikiami pasiūlymai šių teisės aktų neatitinka, tik nurodė, kad aikštelių įrengimas turi atitikti šiuos teisės aktus. Teismas nusprendė, kad ginčijamu Raštu pareiškėjo iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai. Atsakovo pateikti protokolai patvirtina, kad Aikštelės Nr. 1088 vietos klausimas darbo grupės posėdžiuose buvo svarstytas net keturis kartus (2019 m. vasario 20 d., 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 29 d.) ir jos dabartinė vieta liko nepakeista tik įsitikinus, jog nėra galimybės aikštelę įrengti kitoje vietoje. Pareiškėjo ginčijamas administracinis aktas pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šio rašto apskundimo tvarka. Teismas padarė išvadą, jog skundžiamas Raštas (sprendimas) visiškai atitinka VAĮ reikalavimus.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškino, kad, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas. Tiek Minimalūs reikalavimai, tiek Taisyklės numato reikalavimus aikštelių ir konteinerių švarai palaikyti, t. y. atliekų surinkimo priemonių talpa ir surinkimo dažnumas nustatomas taip, kad atitiktų pas atliekų turėtoją susidarančių atliekų surinkimo poreikį, o atliekų tvarkytojas privalo surinkti surinkimo ir vežimo metu išsibarsčiusias atliekas (Taisyklių 49, 50, 53 p., Minimalių reikalavimų 10, 15.3 p.). Be to, savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos turi atitikti higienos reikalavimus. Tačiau šie su aikštelės eksploatavimu susiję klausimai nebuvo keliami pareiškėjo prašyme keisti planuojamą Aikštelės Nr. 1088 įrengimo vietą, o atsakovas dėl jų nėra pasisakęs. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl paslaugos netinkamo teikimo jis gali kreiptis į atliekų tvarkytoją, kuris jo skundą turi išnagrinėti Minimalių reikalavimų 53 punkte nustatyta tvarka ir terminais. Atliekų tvarkytojo ir atliekų turėtojo ginčus dėl paslaugos netinkamo teikimo ar neteikimo nagrinėja savivaldybė, o jos sprendimai gali būti skundžiami teismui. Šiuo atveju byla yra nagrinėjama ne dėl paslaugų teikimo, o dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą keisti aikštelės įrengimo vietą teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad ginčijamas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, taip pat reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti Aikštelę Nr. 1088, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 13. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą sprendimą – Administracijos 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. A51-107936/19 (3.3.2.26E-ENE), įpareigoti Administraciją pašalinti statybos padarinius ir Aikštelę Nr. 1088 demontuoti, priteisti iš Administracijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepasisakė dėl visų pareiškėjo išdėstytų argumentų.

14.2. Pareiškėjo atlikti atstumų matavimai aikštelių išdėstymo schemoje akivaizdžiai rodo, kad reikalingi atstumai yra išlaikomi, o visi želdiniai yra išsaugomi. Pareiškėjas ne kartą siūlė Administracijai atlikti eksperimentą vietoje, siekiant nustatyti, ar šiukšlių surinkimo mašina galėtų be trukdžių privažiuoti prie įrengtų konteinerių, tačiau Administracija nesutiko tai atlikti, o tik deklaratyviai konstatavo, kad aptarnavimas neįmanomas. Nebuvo pateikti jokie skaičiavimai, matavimai ar eismo simuliacijos, kurios parodytų, kad šiukšliavežė negali privažiuoti prie alternatyviai siūlomų aikštelių. Teismas, palaikydamas vienos šalies deklaratyvius teiginius ir neatsižvelgdamas į kitos šalies argumentus, pažeidė nešališkumo, objektyvumo ir šalių lygiateisiškumo principus, netinkamai įvertino įrodymus.

14.3. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos ne faktine konkrečios daugiabučių teritorijos analize, o padarytos apibendrinant sąvoką „daugiabučių teritorija“. Ši kategorija gali turėti visiškai skirtingus požymius skirtingose Vilniaus miesto teritorijose. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių faktinių įrodymų, kokiu būdu būtų apsunkintas patekimas į daugiabučių teritoriją, tokių duomenų nenustatė pareiškėjas ir toje vietoje nuolat gyvenantys (duomenys neskelbtini) gyventojai. Pareiškėjo teigimu, jo pasiūlymų atmetimas, nepagrįstai deklaruojant, kad yra kažkokių trukdžių, yra piktnaudžiavimas valdžia ir teise. Teismas, pasisakydamas dėl tariamų apsunkinimų, nesivadovavo faktais, o pasirėmė tik subjektyvia atsakovo nuomone.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad pareiškėjas siūlė įrengti alternatyvias aikšteles vietose, kuriose asmenų interesai negalėtų būti proporcingai subalansuoti ir proporcingumo principas nebūtų pasiektas. Alternatyvios aikštelės buvo siūlomos tik vietose, kurios atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Asmenų interesų balansas buvo pažeistas, kai vienašališkai ir neviešai buvo pakeista aikštelės Nr. 851 vieta. Administracija nepaisė gyventojų interesų, neįgyvendino savo, kaip administravimo subjekto, pareigos užtikrinti interesų pusiausvyrą, o teismas, laikydamas tokius veiksmus teisėtais, netinkamai taikė įstatymą.

14.5. Pareiškėjas, keldamas aikštelės įrengimo vėlavimo klausimus, rėmėsi Schema, kurioje buvo numatyta aikštelė Nr. 851, turėjusi aptarnauti (duomenys neskelbtini) namą. Po to, kai pareiškėjas sužinojo, kad bus įrengiama nauja aikštelė, buvo keliamas klausimas tiek dėl jos vietos, tiek dėl jos tikslingumo. Pareiškėjas tiek atsakovui, tiek teismui nurodė, kad Aikštelė Nr. 1088 yra perteklinė, kad kitos numatytos įrengti aikštelės gali be trukdžių aptarnauti namo (duomenys neskelbtini)ir kitų aplinkinių namų gyventojams. Minimalūs reikalavimai nustato rekomendaciją savivaldybėms, kad miestų dalyse, kuriose vyrauja gyvenamieji daugiabučiai namai, komunalinių atliekų konteinerių aikštelės statomos ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo gyvenamojo daugiabučio namo. Taigi teisės aktai reglamentuoja ne tik tai, kokiu atstumu nuo namo atliekų surinkimo aikštelė gali būti įrengta, tačiau nustato ir maksimalų įrengimo atstumą, kurį būtina išlaikyti, norint užtikrinti tinkamą atliekų surinkimo paslaugos teikimą gyventojams. Pareiškėjas prašė, kad būtų išnagrinėta Schemos pakeitimo aplinkybė, kai buvo numatyta perteklinė Aikštelė Nr. 1088 ir panaikinta aikštelė Nr. 851. Tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė ir jos nesprendė, tuo būdu neišspręsdamas esminio ginčo klausimo – ar tikrai būtina po namo (duomenys neskelbtini) gyventojų langais įrengti atliekų tvarkymo vietą.

14.6. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringų argumentų neaišku, ar teismas nusprendė, kad pareiškėjo pasiūlymai dėl alternatyvių aikštelių įrengimo vietos prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus.

14.7. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ginčijamu Raštu pareiškėjo iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai. Atsakovo atsisakymas aikštelę įrengti kitoje vietoje arba jos neįrengti apskritai buvo grindžiamas bendrais pasvarstymais, kad gali būti apsunkintas šiukšliavežės patekimas, gali tekti genėti medžius ir pan. Atsakovo Rašte visi atsakymai yra grindžiami tam tikrų teorinių trikdžių nurodymu, nors realiai jokių trikdžių eksploatuoti aikšteles alternatyviose vietose nėra. Teismas pažeidė VAĮ 3 ir 7 straipsnių, ABTĮ 80, 86 straipsnių normas.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Administracija, vertindama pareiškėjo pasiūlytą aikštelės įrengimo vietą prie pastatų (duomenys neskelbtini), nurodė, jog šios vietos neišlaikytų minimalaus 10 m atstumo iki pastatų, tai neatitiktų Minimalių reikalavimų 91.6 punkte nustatytų reikalavimų. Pasisakydamas dėl kitos siūlomos vietos netinkamumo, atsakovas nurodė, jog aikštelė (duomenys neskelbtini) būtų įrengiama per toli nuo kelio, šiukšliavežė negalėtų jos aptarnauti, tai neatitiktų Minimalių reikalavimų 91.3 punkto nuostatų. Administracija pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, jog Administracija jo siūlymus įvertino formaliai, o, Bendrijos duomenimis, privažiavimas prie aikštelės (duomenys neskelbtini) yra laisvai įmanomas, tačiau šių teiginių niekaip nepagrindė. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų schemų matyti, jog siūloma aikštelė (duomenys neskelbtini) būtų įrengiama ne prie gatvės, o daugiabučių teritorijos viduje, t. y. ten, kur buvo numatyta įrengti aikštelę Nr. 851, tačiau jos vieta pakeista.

16.2. Ginčijamu Raštu buvo sprendžiama dėl aikštelės perkėlimo į kitas pareiškėjo pasiūlytas alternatyvias vietas, o aikštelės neįrengimo klausimas Rašte nebuvo keliamas. Nurodo, kad pareiškėjas kėlė aikštelės vietos ir jos įrengimo vėlavimo klausimus, todėl teismas neprivalėjo pasisakyti dėl aikštelės panaikinimo.

16.3. Visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir situaciją vertina skirtingai, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Visi argumentai jau buvo išdėstyti pareiškėjo teiktuose procesiniuose dokumentuose, dėl kurių teismas išsamiai pasisakė sprendime. Teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. A51-107936/19, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas sustabdyti prie namo (duomenys neskelbtini) įrengiamos komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo pusiau požeminių konteinerių aikštelės Nr. 1088 statybos darbus, įrengti aikštelę kitoje vietoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją pašalinti Aikštelės Nr. 1088 statybos padarinius ir ją demontuoti.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo iškeltus klausimus Administracija išnagrinėjo išsamiai, motyvus išdėstė aiškiai, logiškai ir pakankamai, Raštas pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, sprendė, jog skundžiamas Raštas atitinka VAĮ reikalavimus ir atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepasisakė dėl visų pareiškėjo išdėstytų argumentų, palaikydamas atsakovo deklaratyvius teiginius ir neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, pažeidė nešališkumo, objektyvumo ir šalių lygiateisiškumo principus, netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad ginčijamu Raštu pareiškėjo iškelti klausimai buvo išnagrinėti išsamiai, pažeidė VAĮ 3 ir 7 straipsnių, ABTĮ 80, 86 straipsnių normas.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Byloje nustatyta, kad Bendrija 2019 m. spalio 17 d. rašte, adresuotame Vilniaus m. merui, jo pavaduotojui, atsakingam už atliekų ir daugiabučių namų administravimo sritį, bei Administracijos direktoriui, be kita ko, prašė: gražinti Aikštelės Nr. 1088 įrengimo vietą į suplanuotą aikštelės Nr. 851 vietą tarp pastatų (duomenys neskelbtini); jeigu Aikštelės Nr. 1088 vietos neįmanoma įrengti tarp (duomenys neskelbtini) pastatų tik dėl to, kad šiukšliavežei neįmanoma privažiuoti, prašė atlikti viešą eksperimentą dalyvaujant Bendrijos atstovams; jeigu po viešo eksperimento paaiškės, kad Aikštelės Nr. 1088 neįmanoma įrengti tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ją įrengti bet kurioje kitoje vietoje, išskyrus priešais namą (duomenys neskelbtini), kadangi ši vieta parinkta neatsakingai ir pažeidžiant Bendrijos gyventojų teisėtus lūkesčius; surengti darbo grupės posėdį su aiškia darbotvarke dėl Aikštelės Nr. 1088 įrengimo; užkasti iškastą duobę priešais (duomenys neskelbtini) namą, sutvarkyti bordiūrus, atsodinti nukirstą medį, pasėti žolę. Bendrija taip pat kėlė klausimą ir dėl aikštelės Nr. 851 įrengimo, jos įrengimo vieta ir vietos pakeitimu, neinformavimu apie aikštelės Nr. 851 įrengimo vietos pakeitimą.

23. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto turinio, atsakovas Rašte pacitavo teisės aktų, į kuriuos turi būti atsižvelgta įrengiant aikšteles, nuostatas, be kita ko, nurodė, jog iki pastatų (duomenys neskelbtini) nebūtų išlaikyti minimalūs atstumai, prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) įrengiama aikštelė būtų įrengiama per toli nuo kelio, šiukšliavežė negalėtų jos aptarnauti, gali būti reikalingas didelis medžių genėjimas, gal net kirtimas. Atsakovas Raštu nusprendė tęsti Aikštelės Nr. 1088 įrengimą suplanuotoje vietoje.

24. Ginčui aktualios redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad galimybė išnagrinėti ginčą teisme jo negrąžinant nagrinėti administravimo subjektui suteikiama pirmenybė prieš ne esminius ginčijamo akto turinio bei formos trūkumus. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti, ar VAĮ 8 straipsnio pažeidimai priimant aktą yra esminiai ir pakankami, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažinti aktą neteisėtu ir tuo pagrindu jį panaikinti (žr. pvz., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2206-525/2020).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog skundžiamas Raštas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši išvada padaryta neįvertinus visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kuriais grindžiamas skundžiamo atsakovo Rašto neteisėtumas.

27. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ nustatytų objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo, skaidrumo principų, Administracija Rašte rėmėsi projektuotojo išvadomis, kurios Bendrijai nebuvo pateiktos, atsakovas Rašte nenurodė, kokiu būdu Bendrijos teikiami pasiūlymai dėl ginčo situacijos išsprendimo pažeidžia Elektros tinklų apsaugos taisykles, Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, teigė, kad 2019 m. spalio 17 d. rašte kėlė klausimą dėl aikštelės Nr. 851 įrengimo vietos pakeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino šių pareiškėjo skundo argumentų, netyrė su šiais argumentais susijusių įrodymų, dėl jų nepasisakė.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo Vilniaus mieste klausimams spręsti Darbo grupės 2019 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo išrašo, kuriuo remdamasi Administracija priėmė skundžiamą Raštą, turinio negalima nustatyti, kuo remiantis buvo nutarta palikti Aikštelę Nr. 1088 suprojektuotoje vietoje, kokios kitos alternatyvios vietos aikštelei įrengti buvo svarstomos ir pan.

29. Skundžiamame Administracijos Rašte nurodyta, kad Darbo grupė, 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje įvertinusi projektuotojo pastabas bei nagrinėjusi ir neradusi kitos vietos, kur būtų galima perkelti Aikštelę Nr. 1088, nusprendė tęsti aikštelės įrengimą suplanuotoje vietoje, tačiau byloje nėra pateikta jokių projektuotojo pastabų ar kitų dokumentų, Darbo grupės svarstymų, kuriais remiantis buvo priimtas pareiškėjų skundžiamas Raštas.

30. Apibendrinusi paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl skundžiamo Rašto neteisėtumo, jo atitikties VAĮ nustatytiems principams, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Raštas, t. y. įrodymų, pagrindžiančių Rašte nurodytas aplinkybes, kad nebūtų išlaikyti minimalūs atstumai iki pastatų (duomenys neskelbtini), prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) įrengiama aikštelė būtų įrengiama per toli nuo kelio, šiukšliavežė negalėtų jos aptarnauti, gali būti reikalingas didelis medžių genėjimas, gal net kirtimas. Tik įvertinus šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, būtų galima spręsti apie Rašto teisėtumą ir pagrįstumą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju nesant byloje surinktų papildomų įrodymų, neturi procesinių galimybių šioje byloje priimti sprendimą dėl ginčo esmės, užtikrindamas administracinės bylos proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad šioje byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė