Legislator Case Law & Legislation
70eacccb-e4b4-458b-86ba-d3e8f3f7b6e0 AI generated

70eacccb-e4b4-458b-86ba-d3e8f3f7b6e0 · Zarasų rajono apylinkės teismas

Case Number 70eacccb-e4b4-458b-86ba-d3e8f3f7b6e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. PK-5-420/2016Proceso Nr. 1-30-3-00002-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.2.14.10; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.9.10. ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 29 d.Zarasai Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei,dalyvaujant privačiam kaltintojui ir kaltinamajam A. B., jo atstovui ir gynėjui adv. S. K.,privačiai kaltintojai ir kaltinamajai I. D., privačiam kaltintojui A.

Legislator headnote

AI generated

70eacccb-e4b4-458b-86ba-d3e8f3f7b6e0 · Zarasų rajono apylinkės teismas: Po kurio laiko atvažiavęs į sodybÄ bokÅ¡telio nebematė, matėsi, kad yra sudegęs. Jam į mobilų telefonÄ skambino A. B. ir klausė ar nežino kas sudegino bokÅ¡telį, jis nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, nes nematė. Liudytojas V. A. parodė, kad A. B. pažįsta 20 metų, santykiai dalykiÅ¡ki, yra to paties Steponavos medžiotojų klubo nariai ir medžioja tame pačiame klube. D. pažįsta iÅ¡ matymo, su I. D. teko bendrauti telefonu. Paskutinį kartÄ juos matė prieÅ¡ 8-10 metų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. PK-5-420/2016Proceso Nr. 1-30-3-00002-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.2.14.10; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.9.10. ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 29 d.Zarasai Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei,dalyvaujant privačiam kaltintojui ir kaltinamajam A. B., jo atstovui ir gynėjui adv. S. K.,privačiai kaltintojai ir kaltinamajai I. D., privačiam kaltintojui A.

D., jų gynėjui ir atstovui adv. V. V.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeI. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1955-10-05 Molėtų r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡tekėjusi, gyvenanti VideniÅ¡kių k., VideniÅ¡kių sen., Molėtų r., deklaruota gyvenamoji vieta adresu Smėlio g. 5-21, Utenos m., vidurinio iÅ¡silavinimo, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 187 str. 1 d., A.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1950-01-29 Molėtų r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis Vilniaus g. 80-17, Molėtų m., spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 187 str. 3 d., 187 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I. D. tyčia sunaikino svetimÄ turtÄ : 2014 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ganykloje, sudegino A. B. priklausantį medžiotojo bokÅ¡telį, padarydama nukentėjusiajam 463,39 Eur turtinę žalÄ .

Dėl I. D. nusikalstamos veikos Teismo posėdžio metu I. D. kalta iÅ¡ esmės prisipažino ir parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį su vyru A. D. važiavo į savo ganyklÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir pačioje gražiausioje ir aukščiausioje vietoje pamatė bokÅ¡telį, kuris buvo pastatytas be jų leidimo. A. B. nesitarė su jos vyru dėl bokÅ¡telio statybos. Å alia bokÅ¡telio buvo druskos maiÅ¡as, sužėlusios bulvės ir grÅ«dai. Ant bokÅ¡telio priklijavo lapelį, kuriame iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ pastatytu bokÅ¡teliu ir klausė kas čia Å¡eimininkauja.

Po kelių savaičių masalai dingo, tačiau po kurio laiko prie bokÅ¡telio rado dvi obuolių krÅ«vas. Tada ji parašė skundÄ -pareiÅ¡kimÄ Ä¯ savivaldybę dėl ganykloje pastatyto bokÅ¡telio ir užklausė ar jos plotai yra medžiojami. IÅ¡ Savivaldybės gavo atsakymÄ , kad tai ne jų kompetencija ir patarė jai kreiptis į kitas institucijas - gyvosios gamtos inspekcijÄ arba policijÄ . Pastačius bokÅ¡telį, po nakties rasdavo vėžias prie to bokÅ¡telio, gyvuliai bÅ«davo iÅ¡gÄ sdinti, jų panagės kraujavo, abortavosi karvė.

Neapsikentusi vienÄ dienÄ nugriovė ir sudegino bokÅ¡telį. Nesijaučia kalta, nes tokiu bÅ«du gynė savo nuosavybę. Be to, mano, jog sudeginto bokÅ¡telio vertė žymiai mažesnė nei nurodė A. B..Be kaltinamosios I. D. prisipažinimo jos kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.Nukentėjusysis A. B. parodė, kad kaltina I. D. stacionaraus bokÅ¡telio sudeginimu. BokÅ¡telis buvo pastatytas I. D. žemėje, ganykloje (duomenys neskelbtini) Å¡alia Vidono ežero.

Bokštelį jis statė kartu su samdytais darbuotojais. Bokštelis priklausė jam asmeniškai. Jis buvo reikalingas apginti ganyklas nuo šernų, nes I. D. su vyru reiškė pretenzijas, kad jų pievas knisa šernai ir klausė kodėl jų nešaudo. Jis pasiūlė jų sklype pastatyti bokštelį, iš kurio būtų galima medžioti šernus. A. D. nurodė, kad bokštelį galima pastatyti prie laukinės obelies. Jis po 2 savaičių bokštelį pastatė A. D. nurodytoje vietoje. 2014-09-12, atvykęs, pamatė, kad bokštelio nėra, jis buvo sudegintas.

BokÅ¡telio gamyba jam kainavo 1600 Lt (463,39 Eur). Nukentėjusysis A. D. parodė, kad A. B. pažįsta daug metų, santykiai normalÅ«s. Jo nuomojamame sklype A. B. prieÅ¡ 7 metus pastatė bokÅ¡telį, kuris stovi iki Å¡iol. Pradėjo prie pat Å¡io bokÅ¡telio Å¡erti Å¡ernus, kurie pradėjo knisti ganyklÄ . A. B. sutikęs iÅ¡ kart iÅ¡sakė pretenzijas dėl Å¡ernų knisimo. Pasakė, kad kreipsimės dėl to į teismÄ . Toliau Å¡ernai pievas kniso dar daugiau. 2014 m. gegužės mėn. su žmona važiavo vakare į ganyklÄ ir pamatė naujÄ bokÅ¡telį.

Nežinojo kas pastatė tÄ bokÅ¡telį. Jo leidimo dėl bokÅ¡telio statymo niekas neprašė. PirmÄ bokÅ¡telį pamiÅ¡kėje leido pasistatyti A. B.. Antram bokÅ¡teliui statytis niekas neprašė leidimo. Netoli bokÅ¡telio rado druskÄ užvertÄ ant kuolo, bulves, grÅ«dus. Nežinojo kas pribėrė ten masalų. Nematė, kad bÅ«tų kas prie naujo bokÅ¡telio. Ä® medžiotojų klubÄ dėl Å¡ernų knisimo nesikreipė. Ä®tarimas, kad A. B. pastatė antrÄ bokÅ¡telį buvo, nes leido jam pasistatyti pirmÄ bokÅ¡telį pamiÅ¡kėje, tačiau A.

B. neieÅ¡kojo. VienÄ dienÄ Å¾mona pasakė, kad važiuoja grybauti, tai buvo rugpjūčio pabaiga ar rugsėjo pradžia. Vakare nuvažiavus pas gyvulius pamatė sudegintÄ bokÅ¡telį. Sutuoktinė I. D. prisipažino, kad susinervinusi apipylė benzinu bokÅ¡telį ir sudegino.Liudytojas S. L. parodė, kad jis yra medžiotojas, A. B. pažįsta seniai, santykiai artimesni nuo 2013 m. jam tapus medžiotoju. D. nepažįsta, ganykloje susipažino pirmÄ kartÄ , santykių nepalaiko jokių. 2014 m. pavasarį su A.

B. atvyko prie bokÅ¡telio pasižiÅ«rėti ar lankosi ten žvėrys. Netoliese ganykloje susitiko su D., kurie reiÅ¡kė jiems pretenzijas dėl Å¡ernų iÅ¡knistos ganyklos. A. D. nurodė jiems vietÄ prie kriaušės ar obelies kur galima pastatyti naujÄ bokÅ¡telį. A. D. leido A. B. statytis bokÅ¡telį, abu susitarė ir paspaudė rankas. Po 1-1,5 mėn. bokÅ¡telį pastatė. BokÅ¡telis atvežtas pagamintas ir vietoje jį surinko ir pastatė per pusdienį. Statė 5-6 žmonės, dalyvavo ir A.

B.. D. tuo metu ganyklose nesimatė. Prie naujo bokÅ¡telio su A. B. įrengė masinimo vietÄ , pylė grÅ«dus, bulves, obuolius, druskos. Medžioti iÅ¡ naujo bokÅ¡telio neteko. Å io bokÅ¡telio nebėra, tik iÅ¡ A. B. žodžių žino, kad jis nuverstas ir sudegintas, pats nematė kaip buvo sudegintas bokÅ¡telis. Liudytojas P. K. parodė, kad A. B. ir D. pažįsta 2-3,5 metų, iÅ¡ D. 2013-2014 m. Linučių kaime nusipirko sodybÄ , Santykiai su jais ir su A. B. normalÅ«s. Jis nematė kaip statė bokÅ¡telį, nesidomėjo kas jį statė.

Po kurio laiko atvažiavęs į sodybÄ bokÅ¡telio nebematė, matėsi, kad yra sudegęs. Jam į mobilų telefonÄ skambino A. B. ir klausė ar nežino kas sudegino bokÅ¡telį, jis nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, nes nematė. Liudytojas V. A. parodė, kad A. B. pažįsta 20 metų, santykiai dalykiÅ¡ki, yra to paties Steponavos medžiotojų klubo nariai ir medžioja tame pačiame klube. D. pažįsta iÅ¡ matymo, su I. D. teko bendrauti telefonu. Paskutinį kartÄ juos matė prieÅ¡ 8-10 metų.

A. B. priklauso Steponavos medžiotojų klubui, kurio teritorijos yra VideniÅ¡kių ir Giedraičių seniÅ«nijų ribose. D. plotas patenka į jų klubo medžiojimo plotÄ . Apie bokÅ¡telį sužinojo iÅ¡ E. B., plotų vieneto teritorijų skirstymo ginčių komisijos pirmininko, kuris telefonu pasakė, kad kaimo žmonės reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ pastatytam bokÅ¡teliui. IÅ¡ A. B. sužinojo, kad bokÅ¡telis yra jo. Su I. D. Å¡iuo klausimu bendravo telefonu, ji pasakė, kad veikla, esanti prie bokÅ¡telio, daro žalÄ , yra viliojami gyvuliai, ir dėl to buvo įspėtas bokÅ¡telio savininkas.

Pažadėjo jai iÅ¡spręsti Å¡iÄ problemÄ . BokÅ¡telio statybÄ turi bÅ«ti suderinta su tų žemės sklypų savininkais, todėl klubo susirinkimo metu jis paragino A. B. šį klausimÄ iÅ¡spręsti. A. B. sakė, kad dėl bokÅ¡telio statymo buvo suderinta su A. D., o I. D. jam sakė, kad nebuvo derintasi. Kiek žino, raÅ¡ytinės sutarties nebuvo. IÅ¡ A. B. žodžių žino, kad bokÅ¡telis sudegintas. BokÅ¡telis nėra klubo nuosavybė, statomas ne už klubo lėšas, juos stato patys medžiotojai.

Klubas savo lėšomis nėra pastatęs nė vieno bokštelio. Bokštelis yra laikinas statinys, projekto jam nereikia. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 74-1-234-14 esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra sudegintas bokštelis, ant pievos yra apdegusios lentos, medinės kopėčios, šiferio gabalai, apdegęs kėdės metalinis stovas, išdegusi žolė (baudžiamoji byla, b. l. 6-7). Apdegusios lentos matomos ir nukentėjusiojo A. B. kartu su skundu pateiktoje fotonuotraukoje (I t., b. l. 8).Remiantis aptartais įrodymais teismas laiko įrodyta, kad I.

D. 2014-09-11 (duomenys neskelbtini) padegdama, sunaikino A. B. priklausantį medžiotojo bokÅ¡telį.LR BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turto sugadinimÄ (sunaikinimÄ ), kai jo vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ (1 MGL = 37,66 Eur). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai bÅ«tini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi bÅ«ti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi bÅ«ti nustatomas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių.

Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba jei ir nenori, sÄ moningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiÅ¡kia neteisėtÄ poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiÅ¡kai praranda savo ekonominę vertę ir negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiÅ¡kia tokį neteisėtÄ veiksmÄ , kai turtas iÅ¡ dalies gali bÅ«ti vartojamas pagal paskirtį.

Be to, bÅ«tent turto vertės dydis yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Turto vertės sÄ voka yra iÅ¡aiÅ¡kinta LR BK 190 str. 1 d. Nors nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi LR BK 190 str. 1 d. redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL dydžio sumos, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu jau galiojo naujoji LR BK 190 str. 1 d. reakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.

Palyginus ankstesnę ir naujÄ jÄ BK 190 str. 1 d. redakcijas matyti, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ BK XXVIII skyriuje numatytas turtas, kurio vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 187 str. 1 d. kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimÄ turtÄ , kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,30 Eur) dydis, bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio. Naujojo teisinio reguliavimo nuostata laikytina Å¡velninančia I.

D. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. I. D. nurodė, kad sunaikinto medžioklės bokÅ¡telio vertė yra žymiai mažesnė nei nurodė A. B.. Be to, A. D. pateikė internetinio portalo skelbimÄ , iÅ¡ kurio turinio matyti, kad parduodamas medžiotojo bokÅ¡telis už 110 Eur (I t., b. l. 139). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sunaikinto turto vertę A. B. nurodė remdamasis UAB „SmagÅ«s darbai“ kasos pajamų orderiu (I t., b. l. 4), ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra SDLT Nr. 257 (I t., b. l. 5), kurie patvirtina, kad už 2014 m. balandžio mėnesį pagamintÄ ir 2014 m. rugsėjo 11 d. sunaikintÄ medžiotojų bokÅ¡telį A.

B. UAB „Smagūs darbai“ sumokėjo 463,39 Eur. Medžiotojų bokštelis buvo sunaikintas praėjus mažiau nei pusmečius po jo pastatymo, todėl laikytina, kad per šį laikotarpį medžiotojų bokštelio vertė esmingai nepakito ir jo vertė sunaikinimo momentu buvo didesnė nei 5 MGL.Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad I. D. 2014-09-11 sunaikinto A. B. priklausančio bokštelio vertė yra 463,39 Eur, todėl tokia I. D. veika kvalifikuotina pagal LR BK 187 str. 1 d.

Bausmės skyrimo motyvai I. D. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių Å¡ioje byloje nėra. Skirdamas bausmę I. D., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str.), kalta prisipažino iÅ¡ dalies, dėl padaryto nesigaili. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, į psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitÄ neįregistruota, turi tik 55 proc. darbingumÄ . Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principÄ , I.

D. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 str., 55 str.). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamosios veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtinas baudos dydis, žymiai mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytas baudos vidurkis. Civilinis ieÅ¡kinys Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK, BPK) 44 str. 10 d.).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamÄ ja byla (BPK 109 str.). Toks ieÅ¡kinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (LR BPK 113 str.).

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (LR BPK 115 str. 1 d.). Byloje nukentėjusysis A. B. pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 463,39 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl medžiotojų bokÅ¡telio sunaikinimo bei dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo. Nors I. D. bylos nagrinėjimo metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, byloje nustatyta, kad medžiotojų bokÅ¡telį sunaikino, t.y. sudegino I.

D., todėl ji privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Byloje nustatyta, kad sunaikinto bokÅ¡telio vertė yra 463,39 Eur. Atsižvelgiant į tai A. B. reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ yra pagrįstas ir tenkintinas.A. B. taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ I. D. 150 Eur neturtinės žalos, nes dėl neteisėtų I. D. veiksmų buvo sunaikintas jo turtas, dėl ko patyrė didelius nepatogumus, jautėsi pažemintas, iÅ¡gyveno dvasinį sukėtimÄ .Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CK, CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).Byloje nustatyta, kad A. B. nukentėjo nuo I. D. įvykdyto tyčinio nusikaltimo, dėl to turėjo iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, nes buvo sunaikintas jam priklausantis turtas. Å ios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad dėl Å¡io nusikaltimo bÅ«tų sutrikęs nukentėjusiojo darbingumas ar atsiradusios kitos sunkios pasekmės, sunaikinto turto vertė nėra didelė, todėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iÅ¡ kaltinamosios nukentėjusiajam priteistina 50 Eur neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str.1d.).

Likusioje dalyje A. B. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Dėl I. D. ir A. D. prieÅ¡prieÅ¡inių skundų privataus kaltinimo tvarka I. D. privataus kaltinimo prieÅ¡prieÅ¡iniu skundu kaltina A. B. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., t.y., kad jis I. D. ir A. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės mėnesio viduryje pastatė stacionarinį medžioklės įrenginį – bokÅ¡telį, Å¡alia Å¡io bokÅ¡telio jaukino laukinius žvėris, vykdė medžioklę, dėl ko sklype esančiai ganyklai medžiojamieji gyvÅ«nai padarė 134,78 Eur turtinę žalÄ .A.

D. privataus kaltinimo skundu kaltina A. B. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., t.y., kad jis I. D. ir A. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės mėnesio viduryje pastatė stacionarinį medžioklės įrenginį – bokÅ¡telį, Å¡alia Å¡io bokÅ¡telio jaukino laukinius žvėris, vykdė medžioklę, dėl ko sklype esančiai ganyklai medžiojamieji gyvÅ«nai padarė 1437 Eur turtinę žalÄ .I.

D. skunde teismui nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn. viduryje, ji kartu su savo vyru A. D., jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastebėjo stacionarinį medžioklės įrenginį - bokÅ¡telį bei link jo einančias bei stovimas autotransporto vėžias. Nei kaltinamoji, nei jos vyras nedisponavo informacija apie šį įrenginį, nors pagal įstatymus yra nustatyta pareiga informuoti žemės sklypo savininkÄ ir gauti jo sutikimÄ , montuojant tokiÄ paskirtį turinčius įrenginius svetimame žemės sklype.

Å alia bokÅ¡telio, norint prijaukinti ir pritraukti laukinius žvėris, nuolat buvo pilami įvairÅ«s paÅ¡arai: įvairios druskos, sužėlę grÅ«dai, sudygusios bulvės ir kt. Kadangi savo žemės sklype I. D. užsiėmė gyvulių ganymu bei auginimu, iÅ¡kilo grėsmė jų saugumui. Todėl, norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas kenkia jos vykdomai žemės Å«kio veiklai ir iÅ¡vengti patirtos žalos, prie bokÅ¡telio pakabino perspėjamÄ jį raÅ¡tÄ â€“ įspėjimÄ , kuriame klausė, kas Å¡eimininkauja jos žemėse, praÅ¡ydama Å¡iÄ veiklÄ nutraukti.

Maždaug tris savaites paÅ¡arai taip ir stovėjo prie bokÅ¡telio, nors buvo matyti pagal vėžes, kad į bokÅ¡telį kažkas vis reguliariai atvažiuoja. Vėliau masalai pranyko iÅ¡ ganyklos, bet po kelių dienų buvo pastebėta, kad ir vėl pripilta obuolių. PraÅ¡ant pagalbos kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę, kuri nurodė, kad Å¡iuo klausimu tikslinga kreiptis į Gyvosios gamtos inspekcijÄ . Po kurio laiko kaltinamoji pastebėjo, kad gyvulių paragės kraujuoja, ganykloje iÅ¡trypti ratai, aiÅ¡kiai matėsi, kad gyvulius kažkas baido, abortavosi karvė.

IÅ¡kviečiant veterinarÄ buvo nustatyta, kad karvė abortavosi dėl iÅ¡gÄ sčio. 2014 m. rugsėjo viduryje kartu su sutuoktiniu ganykloje pradėjo rasti paÅ¡autas ir kritusias stirnas. Sklypo kaimynas P. K., atradęs taip nugaiÅ¡usiÄ Ä¯ pilvÄ paÅ¡autÄ stirnÄ savo namų kieme iÅ¡kvietė tarnybas. Kartu buvo atvažiavęs ir A. B., kuris prašė nieko nevieÅ¡inti. Nesulaukusi atsako į paliktÄ raÅ¡tÄ -įspėjimÄ bei pagalbos iÅ¡ savivaldybės, pavargdama nuo su bokÅ¡teliu susijusių problemų, 2014-09-11 nuvyko į savo ganyklÄ , iÅ¡ardė bokÅ¡telį bei jį paÅ¡alino sudegindama.

KitÄ dienÄ paskambino sklypo kaimynas P. K. ir informavo, kad jam skambino A. B. klausinėdamas, ar jis nematė, kas sudegino bokÅ¡telį. Tik tuomet I. D. suprato, kad medžioklinį įrenginį, t.y. medžioklės bokÅ¡telį, neteisėtai be savininkų leidimo pasistatė A. B., taip piktybiÅ¡kai kenkdamas ganykloje esantiems gyvuliams ir jos su sutuoktiniu turtui. 2014-10-13 vakare I. D. paskambino nežinomas numeris ir vyriÅ¡ku balsu prisistatė rajono medžiotojų draugijos pirmininku V. A.. VyriÅ¡kis apgailestavo dėl A.

B. netinkamo elgesio bei informavo, kad nieko nežinojo apie kaltinamosios skundÄ dėl bokÅ¡telio ir tokio bokÅ¡telio egzistavimÄ apskritai, kadangi jis apie bokÅ¡telio įrengimÄ nebuvo informuotas. Jis teigė, kad kalbantis su A. B. Å¡is tvirtino, kad jokių konfliktų su žemių savininkais neturi. 2015-03-16 I. D. kartu su sutuoktiniu kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijÄ , kuri 2015-03-23 dalyvaujant I.

D. bei A. B., ganykloje įvertino medžiojamųjų gyvÅ«nų, t. y. Å¡ernų, padarytÄ Å¾alÄ pievoms ir ganykloms bei surašė 2015-03-23 medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos apžiÅ«ros aktÄ Nr. 25-5. A. B. iÅ¡vyko nesulaukęs, kol bus užpildytas apžiÅ«ros aktas, todėl apžiÅ«ros akte nepasirašė. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad padaryta žala ganyklai - sunaikinta 0,45305 ha daugiamečių pievų ir ganyklų, kuri įvertinta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka - 57,53 Eur (daugiamečių žolių, kultÅ«rinių pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės iÅ¡laidos).

Kad galėtų apskaičiuoti galutinai padarytÄ Å¾alÄ komisija nurodė pateikti papildomÄ informacijÄ apie gaunamos produkcijos rūšį iÅ¡ pažeistų daugiamečių pievų ir ganyklų. Taip pat ji pažymėjo, kad galutinė medžiojamų gyvÅ«nų padaryta žala pinigine iÅ¡raiÅ¡ka bus apskaičiuota Lietuvos statistikos departamentui paskelbus duomenis apie 2015 m. daugiamečių žolių derlingumÄ . TÄ pačiÄ dienÄ patikrinimo aktai buvo suraÅ¡yti, kurių Nr. Ū25-6 bei Ū25-7, ir dėl I.

D. vyro nuosavybės teise priklausančių, Å¡alia I. D. ganyklos esančių ((duomenys neskelbtini) kurių plotas 3,29 ha) sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Komisija pažymėjo, kad medžiojami gyvÅ«nai, t. y. Å¡ernai pirmajame A. D. sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikino 0,207 ha (patikrinimo aktas Nr. Ū25-7), o antrajame sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikinta 0,6018 ha (patikrinimo aktas Nr. Ū25-6). Antrajame vyro sklype patirtÄ Å¾alÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka komisija įvertino - 77, 25 Eur ir informavo, kad galutinė žala bus apskaičiuota gavus iÅ¡ kaltininko vyro informacijÄ apie daugiamečių pievų ir ganyklų produkcijos rūšį.

A. B. neteisėtai, (nesant teisinio pagrindo) savavaliÅ¡kai pasistatė kaltinamosios ganykloje medžioklinį įrenginį - medžioklės bokÅ¡telį, neįvykdydamas jam iÅ¡plaukiančios iÅ¡ Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. pareigos (nebuvo gautas žemės sklypo savininkų leidimas tokiam įrenginiui montuoti jų žemėje). Ä® priklijuotÄ praneÅ¡imÄ prie medžioklinio įrenginio dėl jo paÅ¡alinimo, kuris kabėjo gana ilgÄ laikÄ nukentėjusysis nereagavo, periodiÅ¡kai atvažiuodamas neteisėtai pildamas prie bokÅ¡telio paÅ¡arus laukiniams gyvÅ«nams pritraukti, taip kenkdamas I.

D. ir jos vyro turtui. Molėtų rajono medžiotojų draugija, pasak jos pirmininko V. A., nieko nežinojo apie neteisėtai pastatytÄ bokÅ¡telį t. y. A. B. teigė, kad neturi jokių incidentų su žemės sklypų savininkais, todėl jis nagrinėjamoje situacijoje veikė savavaliÅ¡kai ir savavaldžiaudamas. Kadangi A. B. matė anksčiau minėto prikabinto praneÅ¡imo turinį, iÅ¡ kurio buvo aiÅ¡ku, kad bokÅ¡telis čia nepageidautinas, žinojo apie gyvÅ«nų galimai padaromÄ Å¾emės sklypams žalÄ dėl jo neteisėtai pilamų paÅ¡arų žinojo apie Å¡iose sklypuose esamus gyvulius, pagrįstai teigtina, kad nukentėjusysis veikė tyčia.

Kitaip tariant, nukentėjusysis tiesiogiai norėjo arba nenorėjo, bet savavaliÅ¡kai leido kilti anksčiau minėtiems padariniams, taip sunaikinant I. D. ir jos vyro turtÄ . Atlikus komisijos vertinimÄ dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos buvo nustatyta, kad bendra Å¡ernų padaryta žala pievoms ir ganykloms pinigine iÅ¡raiÅ¡ka siekia - 134,78 Eur, kas virÅ¡ija 3 MGL vertę t. y. patenka į LR BK 187 str. 3 d. reguliavimo dalykÄ . I. D. prieÅ¡prieÅ¡iniu skundu praÅ¡o A. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl LR BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl nedidelės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo, pripažinti Å¡ioje byloje I.

D. ir A. D. nukentėjusiaisiais, atlyginti I. D. ir A. D. patirtÄ turtinę žalÄ - 134,78 Eur, bei atlyginti I. D. patirtÄ neturtinę žalÄ - 3000 Eur ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. A. D. skunde teismui papildomai nurodė, kad Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija įvertino medžiojamųjų gyvÅ«nų, t. y. Å¡ernų, padarytÄ Å¾alÄ pievoms ir ganykloms, surašė apžiÅ«ros aktÄ , kuriame nustatė, kad padaryta žala ganyklai - 57,53 Eur, o kitame sklype patirtÄ Å¾alÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka komisija įvertino 77,25 Eur ir informavo, kad galutinė žala bus apskaičiuota gavus informacijÄ apie daugiamečių pievų ir ganyklų produkcijos rūšį.

NŽT Molėtų skyrius 2015-11-25 pateikė pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad A. D. priklausiančiuose sklypuose padaryta žala siekia 469,00 Eur, o I. D. - 333 Eur, viso - 802 Eur. Dėl A. B. neteisėtos medžioklės abortavosi apsėklinta 2014-04-10 karvė, kurios invent. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekmėje yra netektas prieauglis, kurio minimali vertė -175 Eur, dalinis pieno, apie 2000 kg, netekimas, vertintinas 460 Eur (2000 kg x 0,23 Eur). A. D. skundu praÅ¡o patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl LR BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atsakingÄ asmenį A.

B., pripažinti Å¡ioje byloje A. D. nukentėjusiuoju, priteisti iÅ¡ A. B. atlyginti A. D. patirtÄ turtinę - 1437 Eur ir neturtinę 500 Eur žalÄ , bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.A. B. kaltu dėl Å¡ių kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad savo veiksmais nepadarė žalos D. ir niekada neturėjo tokio tikslo.LR BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turto sugadinimÄ (sunaikinimÄ ). LR BK 187 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nedidelės vertės svetimo turto sugadinimÄ (sunaikinimÄ ).

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai bÅ«tini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi bÅ«ti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi bÅ«ti nustatomas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba jei ir nenori, sÄ moningai leidžia pasekmėms atsirasti.Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Molėtų skyriaus 2015-11-25 žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo akte nurodyta, kad I.

D. ir A. D. priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) pažeistų plotų vidutinė rinkos vertė yra atitinkamai 320 Eur, 149 Eur ir 333 Eur (I t., b.l. 137-138). Pažymėtina, kad šiuo aktu apskaičiuota pažeistų žemės sklypų plotų vidutinė rinkos vertė, tačiau ne šiuose plotuose padaryta žala. Be to, Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija 2015-05-04 raštuose Nr. Ū22-45 ir Nr. Ū22-46 nurodė, kad padaryta žala ganyklai, esančiai žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausančiai I.

D. - sunaikinta 0,45305 ha daugiamečių pievų ir ganyklų bei sunaikinta 0,6083 ha pasėlių, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. D., žala įvertinta pinigine išraiška, atitinkamai - 57,53 Eur ir 77,25 Eur (I t., b.l. 78-79). LR CK 6.267 str. 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka numatyta Medžioklės įstatyme ir jį lydinčiame poįstatyminiame teisės akte – Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikoje. Pagal Medžioklės įstatymo 18 str. 1 d. laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryta žala yra I. D. ir A. D. žemės sklypuose, kurie yra Steponavos medžiotojų bÅ«relio medžioklės plotuose, todėl I. D. ir A. D. turi teisę savo pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka. Taigi, už medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ nėra pagrindo taikyti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio, nes Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad A. B. tyčia sugadino I. D. ir A. D. turtÄ , siekdamas jiems sukelti turtinę žalÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatÄ , jog negali bÅ«ti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-409/2011 ir kt.).

Teismo vertinimu, ši konkreti situacija nepatenka į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį, o I. D. ir A. D. teisės gali būti apgintos civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms A. B. išteisinamas nesant jo veikoje baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 ir 3 d., požymių.I. D. ir A. D. civiliniai ieškiniai dėl 134,78 Eur ir 1437 Eur turtinės, bei 3000 Eur ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliekami nenagrinėtais.

Dėl proceso iÅ¡laidų A. B. byloje yra nukentėjusysis-privatus kaltintojas, pagal jo pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ I. D. Å¡iuo nuosprendžiu pripažįstama kalta. Pagal prieÅ¡prieÅ¡inius kaltinimus A. B. iÅ¡teisintinas.Pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis A. B. taip pat praÅ¡o priteisti jo atstovavimo iÅ¡laidas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. B. bylos tyrimo procese atstovavo advokatas S. K. ir už atstovavimo paslaugas A. B. sumokėjo advokatui 650 Eur (I t., b. l. 151, 152, II t., b. l. 8). Å ios iÅ¡laidos yra adekvačios proceso trukmei, advokatas dalyvavo septyniose teismo posėdžiuose, surašė pareiÅ¡kimÄ dėl bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka, todėl jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamosios (BPK 106 str. 2 d.).

Nukentėjusysis teismui pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti atvykimo į teismÄ iÅ¡laidas (I t., b. l. 153), pridėjo dyzelinio kuro pirkimÄ pagrindžiančius kvitus (I t., b. l. 157, 173, II t., b. l. 8, 24). BPK 103 str. 1 p. nustato, jog prie proceso iÅ¡laidų priskiriamos nukentėjusiųjų kelionės iÅ¡laidos. BPK 104 str. 1 d. numato, kad proceso iÅ¡laidos <...> nukentėjusiajam <...> atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. BPK 105 str. nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas.

Å ių iÅ¡laidų atlyginimo tvarkÄ ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal LR Vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 patvirtintos „Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos“ (toliau – Tvarka) 2 p. <...> nukentėjusiesiems <...> Å¡aukiamiems pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , teisėjÄ , į teismÄ <...> ir gyvenantiems ne iÅ¡kvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir atgal iÅ¡laidos, taip pat kitos iÅ¡laidos.Pagal 2015-12-28 Zarasų rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. 1T-32 patvirtintÄ Kelionių automobiliais iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkÄ liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams kelionės iÅ¡laidos iÅ¡mokamos į praÅ¡yme nurodytÄ asmeninę sÄ skaitÄ , jiems atlikus savo pareigas pagal pateiktÄ raÅ¡ytinį iÅ¡laidas patyrusio asmens praÅ¡ymÄ ir pridėtus dokumentus, įrodančius patirtas kelionės iÅ¡laidas.

Neturint galimybės pateikti transporto priemonės gamintojo nurodytų techninių duomenų (degalų sunaudojimo normos 100 kilometrų), kuro sÄ naudos apskaičiuojamos vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015-12-18 nutarimu Nr. 13 P-156-(7.1.2) patvirtintomis Kelionių automobiliais iÅ¡laidų apmokėjimo metodinėmis rekomendacijomis.Nukentėjusysis A. B. pateikė transporto priemonės „Mercedes-Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. B. nuosavybės teise, registracijos liudijimÄ iÅ¡ kurio matyti transporto priemonės techniniai duomenys – automobilio darbinis tÅ«ris – 2148 cm3 (I t., b.l. 154), bei UAB „Luktarna“ kvitus už įsigytus degalus (I t. 157, b. l.

II t., b. l. 8, 24). Transporto priemonės gamintojo techninių duomenų - degalų sunaudojimo normos 100 kilometrų, nukentėjusysis nepateikė, todėl kuro sÄ naudos skaičiuojamos pagal aukščiau nurodytÄ formulę.Nukentėjusysis į Zarasų rajono apylinkės teisme vykusį teisiamo posėdį atvyko iÅ¡ Molėtų, todėl jam, atsižvelgiant į nuvažiuotų kilometrų skaičių ir nustatyta tvarka apskaičiuotÄ lengvojo 2148 cm3 dyzelinio variklio tÅ«rio automobilio kuro suvartojimo 100 km normÄ , t. y. 5,57 l (3,8 x ?2,148), kompensuotinos kelionės iÅ¡laidos iÅ¡ Molėtų į Zarasus ir atgal: 5,57 l x 85 km/100 km = 4,73 l x 2 = 9,46 l (kuro sÄ naudos vienai kelionei pirmyn ir atgal iÅ¡ Molėtų į Zarasus); nukentėjusysis į teismo posėdį vyko septynis kartus, kiekvienÄ kartÄ kuro kainai buvo skirtinga, todėl kiekvienos kelionės iÅ¡laidos apskaičiuotinos atskirai: 1. 2015-10-12 kelionė – 1,059 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 1,016 Eur x 9,46 l = 9,61 Eur; 2. 2015-11-18 kelionė – 1,019 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,976 Eur x 9,46 l = 9,23 Eur; 3. 2015-12-16 kelionė – 0,999 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,956 Eur x 9,46 l = 9,04 Eur; 4. 2016-01-19 kelionė – 0,919 Eur x 9,46 l = 8,69 Eur; 5. 2016-02-10 kelionė – 0,899 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,856 Eur x 9,46 l = 8,10 Eur; 6. 2016-03-16 kelionė – 0,907 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,864 Eur x 9,46 l = 8,17 Eur; 7. 2016-04-06 kelionė – 0,937 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,894 Eur x 9,46 l = 8,46 Eur.

Viso kelionės iÅ¡laidos sudaro 61,30 Eur, kurios priteistinos iÅ¡ I. D..Teismas, vadovaudamasis BPK 115 str. 1 d., 3 d. 2 p., 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p., 415 str., n u s p r e n d ž i a : I. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteisti 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti Zarasų rajono apylinkės teismo raÅ¡tinei.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I.

D. kardomosios priemonės neskirti.Priteisti iÅ¡ I. D. nukentėjusiajam A. B. 463,39 Eur turtinei žalai ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.Likusioje dalyje A. B. ieÅ¡kinį atmesti.Ppriteisti iÅ¡ I. D. nukentėjusiajam A. B. 650 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 61,30 Eur kelionės iÅ¡laidų.A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.I. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl 134,78 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .A.

D. civilinį ieÅ¡kinį dėl 1437 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Nuosprendžiui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 74-1-00234-14 grÄ Å¾inti Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariatui. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                           Vladimiras Kurasovas