70eaa7d1-4e25-41fc-9cdf-98a942fcf366 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-175/2017Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00904-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.9 Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Kęstučio Dargužio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam A.

T., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei,vertėjai Veronikai Rybalčenko,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.E. M. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 4839,16 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ A.

T. – 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. T. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini) mieste, kelio (duomenys neskelbtini) 9-ame kilometre, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkte nurodytus reikalavimus, tai yra, sukdamas į kairę ir privalėdamas duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai (KET 157 punktas), važiuodamas pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve ir nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, į Å¡alutinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „APRILIA TUONO“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. M. ir su juo susidūrė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo vairuotojui E. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.Kėdainių rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, taip pat įvertinęs kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl žalos dydžio, civilinį ieškinį tenkino iš dalies.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. T. praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo iÅ¡ jo pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį.Skunde nuteistasis nurodo, kad, nors nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau viena iÅ¡ sÄ lygų eismo įvykiui kilti bei tokiems padariniams atsirasti buvo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, t. y. laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to atsitrenkė į nuteistojo vairuojamÄ automobilį ir tai tiesiogiai įtakojo neigiamas pasekmes.

Jei E. M. bÅ«tų laiku pradėjęs stabdyti, eismo įvykio bÅ«tų galima iÅ¡ viso iÅ¡vengti arba nebÅ«tų tokių sunkių pasekmių jo sveikatai. Nors teismas nuosprendyje ir pasisakė, kad atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes kyla pareiga atlyginti žalÄ , padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimÄ , t. y. kaltinamasis nesiekė sÄ moningai tokių padarinių, taip pat į tai, kad pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai, tačiau nuteistojo manymu, teismas vis tik nustatė per didelę sumÄ nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti ir priteisė 6000 Eur.

Nuteistasis pažymi, kad pagal teismų praktikÄ vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasakęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma. Vien pasekmių sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus turtinės žalos dydžio kriterijus, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

Å iuo atveju teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , sureikÅ¡mino nukentėjusiojo patirtas pasekmes ir neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo elgesį kelyje, į nuteistojo turtinę padėtį, amžių, gaunamas pajamas, kurias sudaro tik 250 Eur dydžio senatvės pensija.Apelianto manymu, iÅ¡ jo priteistos neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti 2500 Eur ir tokio dydžio sumÄ grindžia Å¡iais motyvais: civilinis ieÅ¡kovas prašė priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad jis iÅ¡ dalies yra pats kaltas dėl atsiradusių pasekmių, žalos atlyginimas sumažintinas per pusę. ADB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus nukentėjusiajam 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisus iÅ¡ tos pačios draudimo kompanijos dar 2500 Eur, liktų 2500 Eur priteistinos neturtinės žalos dydis.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė atmesti.Nuteistojo A.

T. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimas nekeliamas, ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo nėra. Tačiau skunde nesutinkama su civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimu nurodant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl civilinio ieÅ¡kinio, dėl to nepagrįstai iÅ¡ nuteistojo priteisė neproporcingai didelę sumÄ neturtinei žalai atlyginti.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti, paremti tik paties nuteistojo subjektyviu situacijos vertinimu, neatsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžio nustatymui.Neturtinės žalos fakto, taip pat ir jos dydžio nustatymas yra bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija, kuriÄ teismas kiekvienoje byloje įgyvendina individualiai, įvertindamas konkrečioje situacijoje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teismų praktika.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ .Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas iÅ¡ A.

T. priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas patikslintas civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ kalto asmens priteisti 12 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi draudimo bendrovė dalį sumos – 2500 Eur – atlygino. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies, sumažindamas nukentėjusiajam priteistinÄ sumÄ iki 11 000 Eur, atitinkamai 5000 Eur (iÅ¡ kurių 2500 jau atlyginta) priteisiant iÅ¡ draudimo bendrovės, o likusiÄ sumÄ â€“ 6000 Eur – iÅ¡ nuteistojo.

Kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, negu tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai.IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, buvo įvertintos tokios aplinkybės, kaip nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirti neigiami iÅ¡gyvenimai, jų pobÅ«dis, nusikalstamos veikos pasekmės sveikatai, gyvenimo kokybei, pasekmių iÅ¡nykimo tikimybė, taip pat atsižvelgta į teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai kÅ«no sužalojimai (įvairÅ«s lūžiai, plaučių sumuÅ¡imas ir plyÅ¡imas, nubrozdinimai), kurie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje taikant operacinį ir medikamentinį gydymÄ , vėliau tęsiamas reabilitacinis gydymas. IÅ¡ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų matyti, kad patirtų sužalojimų pasekmes jis jaučia ir Å¡iuo metu, yra žymiai apribota jo veikla, fizinis aktyvumas, netektas darbingumas siekia 60 procentų, jaučia skausmus, vartoja skausmÄ malÅ¡inančius vaistus.

Teismui nekyla abejonių, kad visos Å¡ios aplinkybės neigiamai įtakoja nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, neigiamai veikia jo psichinę bÅ«senÄ , verčia nerimauti dėl ateities (planuojamų operacijų, bÅ«klės pagerėjimo perspektyvų). Nuteistasis skunde akcentuoja aplinkybę, kad viena iÅ¡ sÄ lygų eismo įvykiui kilti bei neigiamiems padariniams atsirasti buvo ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Todėl, A. T. manymu, teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nukentėjusiojo patirtas pasekmes ir neatsižvelgė į jo paties netinkamÄ elgesį, taip pat į tai, kad nuteistasis yra senyvo amžiaus, pensininkas ir jo pajamos yra tik 250 Eur dydžio pensija.

Iš nuosprendžio matyti, kad, priešingai, nei nurodoma skunde, teismas vertino ir tai, kad nuteistasis yra garbaus amžiaus, nedirba, jo pajamas sudaro gaunama senatvės pensija, tačiau pagrįstai pažymėjo, kad šios aplinkybės, nors ir yra svarbios sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tokio pobūdžio bylose negali būti lemiamu kriterijumi. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiojo elgesį eismo įvykio situacijoje, kad jis elgėsi netinkamai, laiku nestabdė savo vairuojamo motociklo.

Nuteistojo manymu, paminėtÄ aplinkybę teismas įvertino nepakankamai, tačiau Å¡iuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo elgesys sÄ lygojo eismo įvykį ir buvo jo kilimo priežastimi. Dėl eismo įvykio kilimo, lėmusio sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , Å¡ioje byloje kaltu pripažintas A. T., todėl jis turi pareigÄ atlyginti savo veiksmais nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistojo subjektyvus vertinimas, kad dėl eismo įvykio kaltas ir motociklÄ vairavęs nukentėjusysis, neÅ¡alina jo atsakomybės ir pareigos atlyginti nusikaltimu asmens sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , taip pat nelaikytinas kriterijumi, turinčiu įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui.

Pažymima, kad pagal aktualiÄ teismų praktikÄ neturtinės žalos dydis eismo įvykio bylose svyruoja nuo 6000 Eur iki 35 000 Eur, todėl Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kartu vertinant ir paties nuteistojo požiÅ«rį į savo veiksmus, elgesį po eismo įvykio (nukentėjusiojo neatsiprašė, nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, nesistengė atlyginti žalos), pripažinti, kad teismo priteista 11 000 Eur suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neproporcinga kilusioms pasekmėms, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde A. T. nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ar kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukÅ¡tesnysis teismas. Kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato ir pritaikė BPK ir CK nuostatas.

Nuosprendyje įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės žalos dydžio nustatymui, priteista suma proporcinga nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems fiziniams ir dvasiniams iÅ¡gyvenimams. Esant paminėtoms aplinkybėms pripažinti, kad sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimÄ buvo pažeisti BPK ir CK reikalavimai, neatsižvelgta į jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus ir nukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nėra pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir skundas atmetamas.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. T., iÅ¡laidas sudaro 67,51 Eur dydžio advokato darbo užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. T. apeliacinį skundÄ atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro 67,51 Eur, iÅ¡ nuteistojo nepriteisti.

Teisėjai                                                                               Ramūnas Antanavičius              Kęstutis Dargužis              Algerdas Urbšys