70ea78eb-c14d-4436-9ddc-4e7b8552eeea · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-370-370/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00177-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1768-258/2021 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir ieÅ¡kovas) 2021 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir atsakovė) 52 890,12 Eur žalos atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2019 m. sausio 14 d. apie 06 val. 20 min., Minijos gatvėje, ties sankryža su RÅ«tų gatve, Klaipėdoje, A. D., vairuodamas transporto priemonę BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „Gjensidige“, sukėlė eismo įvykį (toliau – eismo įvykis), kurio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo I. D..

3. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. direktoriaus pavaduotojos D. D. sprendimu Nr. VPA_SP5-2268 eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, nes I. D. žuvo vykdama į darbÄ . IeÅ¡kovo 2019 m. liepos 18 d. sprendimais (Nr. VPA_SP5-3844 ir Nr. VPA_SP5-3845) žuvusiosios I. D. sutuoktiniui A. D. ir motinai G. T. buvo skirtos 26 445,06 Eur vienkartinės draudimo iÅ¡mokos (iÅ¡ viso 52 890,12 Eur). IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs piniginę kompensacijÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnį.

4. Atsakovė ADB „Gjensidige“, nesutikdama su ieškiniu, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovo išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos neatitinka nukentėjusiesiems (A. D. ir G. T.) padarytos turtinės žalos atlyginimo paskirties, nes visi nukentėjusiųjų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-361/2020, kurio pagrindu atsakovė A.

D. iÅ¡mokėjo 7 000 Eur, G. T. – 6 000 Eur. Atsakovė taip pat A. D. iÅ¡mokėjo 14 227,90 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , G. T. – 10 000 Eur. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiesiems buvo padaryta 52 890,12 Eur turtinė žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 37 809,56 Eur žalai atlyginti.

Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 792 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, sprendžiant klausimÄ , kokio dydžio socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėta suma yra skirta žuvusiosios sutuoktiniui ir žuvusiosios motinai realiai patirtai žalai kompensuoti, vadovavosi NADPLSDÄ® 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, todėl nagrinėjamu atveju padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo, kaip socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėta iÅ¡mokos suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės kaip atitinkanti žuvusiosios sutuoktinio ir žuvusiosios motinos dėl nelaimingo atsitikimo negautų pajamų sumÄ .

7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad eismo įvykio metu I. D. mėnesinės pajamos buvo 609,84 Eur, taip pat nustatęs, jog I. D. sutuoktinis pajamų negaudavo, o I. D. motina G. T. buvo sulaukusi pensinio amžiaus, padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek žuvusiosios sutuoktinis, tiek jos motina, turėjo turtinio pobÅ«džio teisę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ I. D..

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. D. mėnesinės pajamos buvo 609,84 Eur, kurias padalijus trims asmenims, vienam asmeniui tenkanti suma buvo 203,28 Eur, kuri priklausytų A. D. iki 2030 m. balandžio 25 d. (I. D. pensinio amžiaus pradžios momento). Teismas nustatė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju A. D. mokėtina iÅ¡moka bÅ«tų 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur). Teismas sprendė, kad žuvusiosios sutuoktinio ateityje gautina naÅ¡lių pensija, nėra reikÅ¡minga sprendžiant netekto iÅ¡laikymo klausimÄ .

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 81,04 metai, I. D. žūties metu G. T. buvo sulaukusi 77 metų ir 1 mėnesio amžiaus (gim. 1941 m. lapkričio 30 d.), todėl žuvusiosios motinai mokėtina iÅ¡mokos suma yra 10 367,28 Eur suma (51 mėn. x 203,28 Eur=10 367,28 Eur). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1768-258/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant klausimÄ , ar žuvusiosios sutuoktinis bei motina turi teisę į iÅ¡laikymÄ , o vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas patyrė 52 890,12 Eur iÅ¡laidų, nereiÅ¡kia, kad visa Å¡i suma turi bÅ«ti vertinama kaip žala, kuriÄ turi pareigÄ atlyginti draudikas (atsakovė). Atsižvelgiant į tai, kad I. D. mėnesinės pajamos buvo nedidelės (609,84 Eur), darytina iÅ¡vada, kad ji neturėjo galimybės iÅ¡laikyti savo motinÄ O.

T. ir sutuoktinį A. D.. 10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad žuvusiosios sutuoktiniui A. D. 2026 m. sulaukus pensinio amžiaus, jam turės bÅ«ti paskirta naÅ¡lių pensija, kuri Å¡iuo metu yra 28,63 Eur, todėl A. D. mokėtina iÅ¡mokos suma turėjo bÅ«ti mažinama ateityje jam skirtinos naÅ¡lių pensijos suma. 10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginimÄ Å¾alos, kuri gali atsirasti ateityje, Å¡iuo konkrečiu atveju teismas turėjo vertinti, kiek nukentėjusiems asmenims buvo padaryta žalos netekto iÅ¡laikymo forma.

Socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėta socialinio draudimo iÅ¡moka, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens gyvenimo trukmę, gali bÅ«ti tiek per didelė, tiek ir nepakankama, jo netektam iÅ¡laikymui kompensuoti. Todėl tokiais atvejais turi bÅ«ti taikomas netekto iÅ¡laikymo priteisimas periodinėmis iÅ¡mokomis, tai ginčo atveju reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovas turi teisę į žuvusiosios artimiesiems iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos kompensavimÄ tik tiek, kiek ji skirta padengti Å¡ių asmenų netektÄ iÅ¡laikymÄ iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos.

11. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, I. D. buvo iÅ¡tekėjusi, jos sutuoktinis A. D. ir pensinio amžiaus sulaukusi motina G. T. I. D. mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jos iÅ¡laikymÄ , nes pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDÄ®) 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbÄ (tarnybÄ ) ar iÅ¡ darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams.

Å i įstatymo nuostata atskleidžia nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtį – kompensuoti dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo Å¡eimos nariams iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) biudžeto lėšų iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka. 11.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. D. pajamos buvo 609,84 Eur per mėnesį, kurias padalijus iÅ¡ 3 gaunama vienam asmeniui tenkanti 203,28 Eur suma, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokia iÅ¡moka kas mėnesį žuvusiosios sutuoktiniui priklausytų iki žuvusiosios pensinio amžiaus (iki 2030 m. balandžio 25 d. (135 mėnesiai)), todėl teismas teisingai apskaičiavo, jog Å¡iuo konkrečiu atveju A.

D. mokėtina iÅ¡mokos suma bÅ«tų 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur). 11.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, įvertinęs Lietuvos statistikos departamento duomenis, kad 2019 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 81,04 metai, nustatė, jog I. D. mirties dienÄ G. T. buvo 77 metų ir 1 mėnesio amžiaus, todėl žuvusiosios motinai mokėtina iÅ¡moka bÅ«tų 10 367,28 Eur (51 mėn. x 203,28 Eur = 10 367,28 Eur). 11.4. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, Å¡iuo metu A.

D. nėra mokama naÅ¡lių pensija ir nėra pagrindo teigti, kad A. D. sulaukus pensinio amžiaus, jam turės bÅ«ti paskirta ir mokama Å¡i iÅ¡moka, kadangi teisę gauti naÅ¡lių pensijÄ Ä¯gyja ne visi asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, o tik tie, kurie atitinka Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytas sÄ lygas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, nustačius, kad draudikas turi atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ , patirtÄ pagal specialųjį teisinį reglamentavimÄ iÅ¡mokėjus socialinio draudimo iÅ¡mokÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 14 d., vykdama į darbÄ , eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo I. D.. Ä®siteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-361/2020 dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas A. D., kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „Gjensidige“.

15. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. direktoriaus pavaduotojos D. D. sprendimu Nr. VPA_SP5-2268 eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

16. Ieškovas 2019 m. liepos 18 d. sprendimais (Nr. VPA_SP5-3844 ir Nr. VPA_SP5-3845) žuvusiosios I. D. sutuoktiniui A. D. ir jos motinai G. T. buvo skirtos ir išmokėtos 26 445,06 Eur vienkartinės draudimo išmokos (iš viso 52 890,12 Eur). Dėl netekto išlaikymo žuvusiosios sutuoktiniui ir motinai fakto 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykio I. D. mėnesinės pajamos buvo 609,84 Eur, taip pat nustatė, jog I. D. sutuoktinis pajamų negaudavo, o I. D. motina G. T. buvo sulaukusi pensinio amžiaus.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, padalijus I. D. mėnesinės pajamas (609,84 Eur) trims asmenims, vienam asmeniui tenkanti suma buvo 203,28 Eur, kuri priklausytų A. D. iki 2030 m. balandžio 25 d. (I. D. pensinio amžiaus pradžios momento). Teismas nustatė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju A. D. mokėtina iÅ¡moka bÅ«tų 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur). Teismas sprendė, kad žuvusiosios sutuoktinio ateityje gautina naÅ¡lių pensija nėra reikÅ¡minga sprendžiant netekto iÅ¡laikymo klausimÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek žuvusiosios sutuoktinis, tiek jos motina turėjo turtinio pobÅ«džio teisę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ I. D.. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant klausimÄ , ar žuvusiosios sutuoktinis bei motina turi teisę į iÅ¡laikymÄ , o vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas patyrė 52 890,12 Eur iÅ¡laidų, nereiÅ¡kia, kad visa Å¡i suma turi bÅ«ti vertinama kaip žala, kuriÄ turi pareigÄ atlyginti draudikas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Sutuoktinių teisė į iÅ¡laikymÄ kyla iÅ¡ CK 3.27 straipsnio, nustatančio sutuoktinių pareigÄ vienas kitÄ remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo, todėl vien aplinkybė, jog žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie Å¡eimos, taip pat ir sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, jog nebuvo patirta turtinė žala dėl sutuoktinių netekimo.

Å i prezumpcija grindžiama tuo, kad savo įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kasdieniu rÅ«pesčiu, kurie taip pat turi tam tikrÄ ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015; 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje Å¡ios kategorijos bylose, pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobÅ«džio iÅ¡laikymas gali bÅ«ti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto iÅ¡laikymo netekimas, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015).

19. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis. IÅ¡laikymas gali bÅ«ti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kurios turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-130/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Å ie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodyto straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-687/2015 ir kt.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sÄ voka apima asmens turto netekimÄ arba sužalojimÄ , turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

NADPLSDÄ® 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo Å¡eimos nariams lygiomis dalimis iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka.

Socialinio draudimo įstaigų iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos vertinamos įrodymais, patvirtinančiais žalos atlyginimo dydį nukentėjusiems asmenims. Kasacinio teismo praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalÄ padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiÅ¡ki neatitiktis tarp Å¡io asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2021 m. vasario 21 d. žuvusiosios sutuoktinis A. D. draudžiamųjų pajamų negavo. Žuvusiosios motina G. T. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. gaudavo 294,58 Eur senatvės pensijÄ ir 22,46 Eur naÅ¡lių pensijÄ , laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. – 302,26 Eur senatvės pensijÄ ir 22,46 Eur naÅ¡lių pensijÄ , laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d.

– 325,35 Eur senatvės pensijÄ ir 24,17 Eur naÅ¡lių pensijÄ , laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. – 355,70 Eur senatvės pensijÄ ir 26,13 Eur naÅ¡lių pensijÄ , laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 24 d. iki 2021 m. vasario 24 d. – 389,61 Eur senatvės pensijÄ ir 28,63 Eur naÅ¡lių pensijÄ . Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-906/2020 nurodyta, jog apklaustas I.

D. sÅ«nus nurodė, kad „mama ir močiutė buvo kaip geriausios draugės, jos pagyvendavo viena pas kitÄ , jos buvo neiÅ¡skiriamos. <...> jos pensija 330 eurų, mama padėdavo finansiÅ¡kai, produktus pirkdavo“.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad dėl sutuoktinės žūties A. D. patyrė realios turtinės žalos, todėl A. D. patirtos turtinės žalos (netektas iÅ¡laikymas sutuoktinio gautomis pajamomis) faktas Å¡ioje byloje laikytinas įrodytu, nes A. D. buvo iÅ¡laikomas žuvusiosios I. D.. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodytas faktas, kad žuvusiosios motinai G. T. taip pat buvo padaryta turtinė žala, nes žuvusioji I. D. teikė iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, todėl daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

Dėl netekto išlaikymo žuvusiosios sutuoktiniui ir motinai dydžio 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. D. mėnesinės pajamos buvo 609,84 Eur, kurias padalijus trims asmenims, vienam asmeniui tenkanti suma buvo 203,28 Eur, kuri priklausytų A. D. iki 2030 m. balandžio 25 d. (I. D. pensinio amžiaus pradžios momento). Teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju A. D. mokėtina išmoka būtų 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur). Taip pat teismas nustatė, kad Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 81,04 metai, I.

D. žūties metu O. T. buvo sulaukusi 77 metų ir 1 mėnesio amžiaus (gim. 1941 m. lapkričio 30 d.), todėl žuvusiosios motinai mokėtina išmokos suma yra 10 367,28 Eur suma (51 mėn. x 203,28 Eur=10 367,28 Eur).

24. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginimÄ Å¾alos, kuri gali atsirasti ateityje, Å¡iuo konkrečiu atveju teismas turėjo vertinti, kiek nukentėjusiems asmenims buvo padaryta žalos netekto iÅ¡laikymo forma, nes socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėta socialinio draudimo iÅ¡moka, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens gyvenimo trukmę, gali bÅ«ti tiek per didelė, tiek ir nepakankama, jo netektam iÅ¡laikymui kompensuoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

25. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nors Å¡is straipsnis netaikomas tais atvejais, kai asmuo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnio 4 dalis), tačiau jame pateikta atlygintinos žalos apimtis kaip kriterijus gali bÅ«ti naudojama sprendžiant dėl atlygintinų negautų pajamų asmenims, patyrusiems žalÄ dėl apdraustų socialiniu draudimu asmenų mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; kt.). Dėl to sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kuriÄ jis turėjo gauti kaip materialinę paramÄ .

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. byloje Nr. 3K-3-477/2014 ir Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas VSDFV teritorinio skyriaus regreso teisės apimties į iÅ¡mokėtÄ vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus klausimas ir asmens, turėjusio pareigÄ teikti paramÄ kitam Å¡eimos nariui, pajamų dalies teikiant paramÄ nustatymo pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-477/2014 yra pasakyta, kad aplinkybė, jog žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie Å¡eimos, taip pat ir sutuoktinės, poreikių tenkinimo.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žuvusiosios grynosios pajamos buvo 609,84 Eur per mėnesį, kurias padalijus iÅ¡ 3 gaunama vienam asmeniui tenkanti 203,28 Eur suma, padarė iÅ¡vadÄ , kad tokia iÅ¡moka kas mėnesį (203,28 Eur) žuvusiosios sutuoktiniui priklausytų iki žuvusiosios pensinio amžiaus, t. y. iki 2030 m. balandžio 25 d., Å¡iuo konkrečiu atveju – 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur). Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. iki I. D. žūties draudžiamųjų pajamų negaudavo, todėl darytina iÅ¡vada, kad A. D. netektų pajamų dėl sutuoktinės žūties apskaičiavimas nustatytas objektyviai įvertinus byloje esančius duomenimis.

28. Pažymėtina, kad pagal NADPLSDÄ® 26 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , periodinė draudimo iÅ¡moka mokama mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytÄ senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos. Todėl datÄ , iki kurios apskritai bus mokamos periodinės iÅ¡mokos apdraustajam mirus, naÅ¡lių pensija, o taip pat atitinkamai, kiek laiko ir kokia dalimi žala (negautos pajamos) bus dengiama iÅ¡ vienkartinės draudimo iÅ¡mokos sumos, nustatyti objektyviai neįmanoma.

Juo labiau kad tiek naÅ¡lių pensijos, tiek kitų periodinių iÅ¡mokų dydis laikui bėgant keičiasi dėl indeksavimo ar valstybės institucijų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iame etape realiausiai yra priteisti tÄ vienkartinės draudimo iÅ¡mokos dalį, kuri per atitinkamÄ laikotarpį dengia kitomis iÅ¡mokomis nepadengtÄ Å¾alos dalį. Tokiu atveju iÅ¡mokėjus atitinkamas periodines iÅ¡mokas už bÅ«simÄ laikotarpį ir jas prisiteisiant (arba susitarus dėl jų sugrÄ Å¾inimo), socialinio draudimo įstaiga galėtų reikalauti, kad bÅ«tų sugrÄ Å¾inta ir atitinkama vienkartinės draudimo iÅ¡mokos dalis – ta apimtimi, kokia per bÅ«simÄ laikotarpį paaiÅ¡kėja kaip nepadengta iÅ¡mokėtomis periodinėmis iÅ¡mokomis žalos dalis, ir tol, kol bus mokamos nepadengiančios prarastos pajamų dalies periodinės iÅ¡mokos.

Tokiu bÅ«du taptų iÅ¡ esmės aiÅ¡ku, kokia vienkartinės draudimo iÅ¡mokos dalis (ar ji visa) buvo skirta realiai kompensuoti žalÄ (negautas pajamas), o kokia dalis gali bÅ«ti laikoma atlikusia socialinę funkcijÄ , kurios kompensuoti draudikas neprivalėtų.

29. Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobÅ«džio, jos tikslas – kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone nepagrįstai praturtėti. Todėl nagrinėjant ieÅ¡kinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visÄ iÅ¡laikymÄ vienkartine iÅ¡moka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis su teise vėliau jį peržiÅ«rėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, aplinkybė, kad praÅ¡antis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save iÅ¡laikyti ar turės galimybę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali bÅ«ti pagrindas mažinti priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ (CK 6.251 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019).

30. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alys gali įrodinėti ir siÅ«lyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgiant į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Kai dėl draudžiamojo įvykio mirÅ¡ta apdraustasis, kuriam minėto statistinio metodo taikyti neįmanoma (pavyzdžiui, mirusiojo amžius peržengė statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, tačiau Å¡is asmuo iki mirties toliau gaudavo pajamas), bylos Å¡alys gali įrodinėti ir siÅ«lyti teismui taikyti kitokius jo Å¡eimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus (pavyzdžiui, gali bÅ«ti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme), kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

31. Kasacinio teismo praktika dėl žalos dydžio apskaičiavimo metodų ir taikytinų kriterijų panaÅ¡iose bylose yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Apskaičiuojant priteistinos žalos dydį panaÅ¡iose bylose, laiko kriterijus nustatomas, taikant statistinį metodÄ ir tik negalint Å¡io metodo taikyti, bylos Å¡alys gali įrodinėti ir siÅ«lyti teismui taikyti kitokius negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, pavyzdžiui, gali bÅ«ti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme.

Å iuo atveju nėra aplinkybių, kurios neleistų taikyti statistinį metodÄ , todėl bÅ«tent Å¡is metodas, vertinant žuvusiosios motinos tikėtinÄ gyvenimo trukmę, turėjo bÅ«ti ir pagrįstai buvo taikomas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad tikėtinos asmens gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos bÅ«klės duomenis prognozavimas nėra pakankamai iÅ¡vystas Å¡iuolaikinio medicinos mokslo bei medicinos praktikos, tokio prognozavimo pagrindu nėra gaunami vienareikÅ¡miÅ¡ki, konkretÅ«s ir patikimi rezultatai.

Asmens tikėtinos gyvenimo trukmės, asmeniui esant gyvam, klausimas yra jautrus, susijęs su emocinių, pagarbos, orumo aspektų daugetu. Nesant galimybės tiksliai nustatyti asmens tikėtinos gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos bÅ«klę duomenis ir esant galimybei taikyti statistinį metodÄ , jam privalo bÅ«ti teikiama pirmenybė.

32. Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali pilnamečių vaikų pareiga iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žuvusiosios motinai G. T. 2019 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 81,04 metai, I. D. žūties metu O. T. buvo sulaukusi 77 metų ir 1 mėnesio amžiaus (gim. 1941 m. lapkričio 30 d.), padarė iÅ¡vadÄ , jog žuvusiosios motinai mokėtina iÅ¡mokos suma yra 10 367,28 Eur suma (51 mėn. x 203,28 Eur=10 367,28 Eur).

Å iuo konkrečiu atveju, vien aplinkybė, kad žuvusioji trečdalį gaunamų pajamų (203,28 Eur) skirdavo savo motinai, kuri, I. D. mirties dienÄ gaudavo iÅ¡ viso apie 400 Eur pajamų per mėnesį, nepaneigia jos pareigos iÅ¡laikyti nedarbingÄ motinÄ ir prisidėti prie jos poreikių tenkinimo, t. y. nepaneigia jos pareigų teisę į iÅ¡laikymÄ turinčių asmenų atžvilgiu. Byloje nėra įrodymų, kad žuvusioji netinkamai vykdė savo pareigas nedarbingai motinai. PrieÅ¡ingai, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-906/2020 iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad žuvusioji padėjo motinai, rÅ«pinosi ja, todėl darytina iÅ¡vada, kad G.

T. netektų pajamų dėl dukters žūties apskaičiavimas nustatytas objektyviai įvertinus byloje esančius duomenimis.

33. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl procesinės bylos baigties 34. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas Alma Urbanavičienė