2024-10-16 Nr. AB-14968-3-62-3-02206-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-592-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02206-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.1; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 27 (toliau – ir Aktas), panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S2-1269 „Dėl atsakymo į pranešimą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją atlikti stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą, sudaryti naują Medžiojamųjų gyvūnų padarytos apžiūros aktą, nustatyti stumbrų padarytos žalos dydį ir priimti sprendimą dėl stumbrų padarytos žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2022 m. liepos 21 d. pastebėjo, jog stumbrai padarė žalos pareiškėjo ūkio pasėliams – rapsams. Kitą dieną pareiškėjas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vilainių seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) seniūnui pateikė laisvos formos prašymą dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos, kuriuo prašė nustatyti stumbrų padarytos žalos dydį ir kompensuoti nuostolius. Pareiškėjas prašyme nurodė žemės sklypų adresus, pateikė detalų priedą su kiekvieno žemės sklypo unikaliuoju ir kadastriniu numeriu, sklypo plotu bei jame augusios pasėlių kultūros pavadinimu, t. y. visą informaciją, reikalingą stumbrų padarytai žalai nustatyti ir kompensuoti. Seniūnas nepriėmė pareiškėjo pateikto prašymo žodžiu nurodydamas, kad prašymas dėl žalos kompensavimo turi būti pateikiamas vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nuostatų, patvirtintų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978, (toliau – ir Nuostatai) 1 priede pateikta forma.

2.2. Pareiškėjo prašymu 2022 m. liepos 27 d. antstolė konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su stumbrų padarytos žalos pasėliams vertinimu, t. y. antstolė konstatavo, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras (toliau – ir Centras), panaudodamas bepilotę skraidyklę (droną), 2022 m. liepos 27 d. atliko laukinių gyvūnų padarytos pasėlių žalos vertinimą pareiškėjo laisvos formos prašyme nurodytuose laukuose. Centro augalininkystės specialistė, apdorojusi bepilote skraidykle surinktus duomenis, ataskaitoje nustatė pažeistų plotų dydžius ir derliaus gavimo tikimybę iš pažeistų plotų. Po to, kai pareiškėjas savarankiškai atliko stumbrų padarytos žalos pasėliams vertinimą, jis užpildė Nuostatų 1 priede pateiktą formą ir 2022 m. liepos 28 d. pateikė pakartotinį prašymą, kurį tą pačią dieną patikslinto iš seniūno gavęs informacijos, kad prašymas netikslus – nenurodyti duomenys apie žemės sklypus, medžioklės plotų naudotojus, nepateikta informacija apie buhalterinę apskaitą. Telefonu buvo suderinta medžiojamųjų gyvūnų žalos vertinimo vieta ir laikas: (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 5 d. 11.30 val., tačiau pareiškėjas nesulaukė Komisijos narių sutartu laiku ir sutartoje vietoje.

2.3. Rapsai 2022 m. liepos mėnesio trečiąją ir ketvirtąją savaitę jau buvo sunokę, tačiau pareiškėjas jų derliaus tikslingai nenuėmė, kadangi tikėjosi, jog seniūnas ir Komisija nedelsdami reaguos į pareiškėjo prašymą nustatyti stumbrų padarytą žalą. Rugpjūčio pirmąją savaitę pastebėjus ženklų savaiminį rapsų sėklų byrėjimo nuostolį, pareiškėjas, nesulaukęs Komisijos žalos vertinimo, elgdamasis rūpestingai bei siekdamas sumažinti ir taip jau ženklų rapsų sėklų nuostolį, nuėmė rapsų derlių. Sutartu laiku ir sutartoje vietoje pareiškėjas nesutiko Komisijos atstovų, dėl to 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į atsakovą su pranešimu, kuriuo teiravosi, kodėl Komisija neatvyko bei kokie bus atliekami veiksmai dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 10 d. gavo Sprendimą, kuriame nurodyta, jog laukas nevertinamas, nes derlius nuimtas.

2.4. Komisija aplaidžiai atliko stumbrų sukeltos žalos vertinimo procedūrą. Komisija privalėjo užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą Akto sudarymo metu. Kadangi su pareiškėju buvo susisiekta telefonu ir buvo suderintas konkretus laikas bei vieta, jis turėjo teisėtą lūkestį būti išklausytas, pateikti paaiškinimus Komisijai, pateikti papildomus dokumentus (ataskaitą, stumbrų nuotraukas pakenktuose pareiškėjo laukuose) ir metodologiškai pagrįstus bei patikrinamus rapsų derliaus nuostolių skaičiavimus. Komisija iš pateiktų dokumentų ir objektyvios bei patikrinamos informacijos galėjo nustatyti plotą, kuriame pasėlis buvo pakenktas stumbrų, pasėlio pakenkimo intensyvumą bei apskaičiuoti žalos dydį, tačiau nesistengė surinkti visos galimos informacijos ir dokumentų. Dėl to Aktas ir jo pagrindu priimtas Sprendimas yra neteisėti ir naikintini.

2.5. Laisvos formos prašymą buvo atsisakyta priimti be pagrindo, nes Lietuvos Respublikoje medžiojamųjų gyvūnų (įskaitant ir stumbrus) žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), kurie nustato tik tai, kad prašymas turi būti rašytinės formos. Komisija ankstesniais metais yra vertinusi gyvūnų sukeltą žalą pagal pareiškėjo laisvos formos prašymą. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, Metodikos 2 punktą seniūnas privalėjo priimti tiek laisvos formos prašymą ir suorganizuoti žalos vertinimo procedūrą iki 2022 m. liepos 29 d. (per 7 d.), tiek ir pakartotinį prašymą bei suorganizuoti žalos vertinimo procedūrą iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., tačiau to nepadarė.

2.6. Atsakovo minimas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. AD-1-978 bei šiuo įsakymu patvirtintų Nuostatų 1 priedo prašymo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“ forma (toliau – ir Prašymo forma) nebuvo paviešinti. Pareiškėjas negalėjo žinoti, jog teikiamam prašymui egzistuoja formos ir turinio reikalavimai, kurių netenkinimas gali pasireikšti atsisakymu priimti prašymą bei žalos vertinimo procedūros vilkinimu. Sprendime nurodyta, kad Komisija sudaryta ir veikia vadovaudamasi Nuostatais (patvirtintais Administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD-1-433), tačiau jie taip pat nepaskelbti nei Teisės aktų registre, nei Administracijos interneto tinklalapyje, o Komisijos nariai atsisakė Nuostatus pateikti pareiškėjui.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, administracinės bylos dalį dėl Akto nutraukti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. 2022 m. liepos 22 d. į Seniūniją atvyko pareiškėjo atstovas ir pateikė laisvos formos prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo. Seniūnijoje atstovui žodžiu paaiškinta, kad pateikto prašymo forma ir prašyme nurodytas turinys neatitinka Prašymo formos, jam žodžiu pasiūlyta Seniūnijos patalpoje užpildyti Prašymo formą, tačiau jis Prašymo formos nepildė ir pasiėmęs pirminį prašymą išėjo iš Seniūnijos. Seniūnija 2022 m. liepos 28 d. ryte el. paštu gavo du prašymus: Administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 patvirtintų Nuostatų 1 priedo formos prašymą, prie kurio buvo pridėtas ir 2022 m. liepos 22 d. laisvos formos prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo. Seniūnas 2022 m. liepos 28 d. informavo pareiškėją, kad netinkamai užpildyta Prašymo forma: lentelėje nesurašyti duomenys apie žemės sklypus, nenurodytas medžioklės plotų naudotojas ir informacija apie buhalterinę apskaitą. Seniūnas paprašė atsiųsti papildytą prašymą. Pareiškėjas 2022 m. liepos 28 d. 16.31 val. išsiuntė pakoreguotus dokumentus. Seniūnija 2022 m. liepos 29 d. nustačiusi, kad pateiktas prašymas atitinka Prašymo formą, išsiuntė jį Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriui. Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus atstovė 2022 m. rugpjūčio 3 d. paskambino pareiškėjui ir suderino medžiojamųjų gyvūnų žalos vertinimo laiką ir vietą: 2022 m. rugpjūčio 5 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini). Administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 (Administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. AD-1-433 redakcija) sudaryta Komisija, nepraleisdama Metodikos 2 punkte nustatyto 7 kalendorinių dienų termino, 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuvyko į vietą bei surašė Aktą, kuriame nurodė, kad 91,87 ha ir 22,24 ha žieminių rapsų pasėlių laukai nevertinami, kadangi derlius nuimtas.

3.2. Atsakovas, 2022 m. rugpjūčio 5 d. gavęs iš pareiškėjo pranešimą dėl Komisijos neatvykimo ir tolimesnių veiksmų, Sprendimu informavo pareiškėją, kad Komisija 2022 m. rugpjūčio 5 d. 11.30 val. (kaip ir buvo derinta su ūkininku telefoninio pokalbio metu) nuvyko į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimą (duomenys neskelbtini). Apžiūroje dalyvavo ir Komisijos kviestas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Gringaliai“, kuriai priklauso prašyme nurodyti medžioklės plotai, atstovas. Komisija, įvertinusi situaciją, kad nėra galimybės nustatyti žalą pagal Metodikos 7.1 punktą, nes visi pasėlių plotai, kurie ūkininko prašyme buvo nurodyti medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti, jau buvo nuimti, vietoje surašė Aktą, pasėlių nebuvimo faktą fiksavo fotonuotraukose. Aktą surašė Komisija. Aktas yra teisėtas, nes jį pasirašė visi Komisijos nariai. Aktas atitinka Metodikos 1 priedo Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto formą, tačiau jis nėra individualus administracinis aktas, tik tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis medžioklės plotų naudotojui jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Pareiškėjas neinformavo Komisijos, kada ketina nuimti derlių, nepateikė prašymo žalą įvertinti anksčiau bei nenurodė konkretaus derliaus nuėmimo termino. Komisija, nepraleisdama 7 kalendorinių dienų termino (Metodikos 2 p.), skaičiuojamo nuo 2022 m. liepos 29 d., nuvykusi į vietą nustatytu laiku ir pamačiusi nuimtus laukus, manė, kad pareiškėjas neatvyks į apžiūrą. Todėl ji surašė Aktą, užfiksavo derliaus nuėmimą ir išvyko į kito pareiškėjo laukus. Komisija neturėjo jokių galimybių įvertinti pasėlių agrotechninės būklės nuimtame pasėlių lauke.

3.3. Pareiškėjas teismui prie skundo pridėjo rapsų laukų fotofiksacijas, tačiau 2022 m. liepos 21 d. fotofiksacijoje rapsų laukai buvo žali ir / ar pradedantys žydėti (geltonuoti), o 2022 m. liepos 27 d. rapsų laukai jau rudos spalvos (tikėtina, prinokę), todėl akivaizdu, kad fotofiksacijos neatitinka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro leidinyje (nuoroda atsiliepime) nurodyto žieminių rapsų augimo tarpsnio. Pareiškėjui neįrodžius, jog jis kreipėsi per 3 darbo dienų terminą nuo žalos padarymo, jo skundas atmestinas. Pareiškėjas prie skundo pridėjo jo sklype žalą padariusių stumbrų nuotraukas, 2022 m. liepos 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (toliau – ir Protokolas), Centro ataskaitos nuorašą, tačiau neteikė šios informacijos Komisijai, todėl šių dokumentų Komisija nevertino. Nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra numatyta žalą pasėliams vertinti pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Centro ataskaitos nuorašą ar kitus dokumentus.

3.4. Komisija nepadarė pažeidimų, kurie galėtų lemti Akto bei Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Juose pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, nurodytos aiškios priežastys, kodėl medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala nebus vertinama, o pareiškėjas nepateikė jokių Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų, taip pat nenurodė jokių konkrečių teisės aktų, kuriems prieštarautų priimti sprendimai.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Administracijos Sprendimą, įpareigojo Komisiją iš naujo atlikti medžiojamųjų gyvūnų ir stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą, o administracinės bylos dalį dėl Komisijos Akto panaikinimo nutraukė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 590,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjo atstovas 2022 m. liepos 22 d. atvyko į Seniūniją ir pateikė laisvos formos prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo. Seniūnijoje atstovui žodžiu paaiškinta, kad pateikto prašymo forma ir prašyme nurodytas turinys neatitinka Nuostatų 1 priedo Prašymo formos. Atstovui žodžiu pasiūlyta Seniūnijos patalpoje užpildyti Prašymo formą, tačiau atstovas jos nepildė bei pasiėmęs pirminį prašymą išėjo iš Seniūnijos.

5.2. Seniūnija 2022 m. liepos 28 d. el. paštu gavo du prašymus: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 patvirtintų Nuostatų 1 priedo formos prašymą, prie kurio buvo pridėtas ir 2022 m. liepos 22 d. laisvos formos prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo. Seniūnas 2022 m. liepos 28 d. informavo pareiškėją, kad netinkamai užpildyta Prašymo forma: lentelėje nesurašyti duomenys apie žemės sklypus, nenurodytas medžioklės plotų naudotojas ir informacija apie buhalterinę apskaitą. Seniūnas paprašė atsiųsti papildytą prašymą. Pareiškėjas 2022 m. liepos 28 d. 16.31 val. išsiuntė pakoreguotus dokumentus. Seniūnija 2022 m. liepos 29 d. nustačiusi, kad pateiktas prašymas atitinka Prašymo formą, išsiuntė jį Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriui. Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus atstovė 2022 m. rugpjūčio 3 d. paskambino pareiškėjui ir suderino medžiojamųjų gyvūnų žalos vertinimo laiką ir vietą: 2022 m. rugpjūčio 5 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių.

5.3. Komisija 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuvyko į vietą bei surašė Aktą, kuriame nurodė, kad 91,87 ha ir 22,24 ha žieminių rapsų pasėlių laukai nevertinami, kadangi derlius nuimtas.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018, kurioje konstatuota, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas nėra individualus administracinis aktas, jis yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris medžioklės plotų naudotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių, ir atsižvelgęs į tai sprendė, jog byla dėl pareiškėjo ginčijamo Akto nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė administracinės bylos dalį dėl Akto panaikinimo.

7. Vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vadovavosi Medžioklės įstatymu, Metodikos nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nustatyta, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina aktu, kurio turiniui reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnis.

8. Teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo pateikė rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Žalos įvertinimas buvo organizuotas per 7 dienas taip, kaip nustatyta Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, nes 7 dienų terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos 28 d. Teismas pažymėjo, jog nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra nurodyta, kad 7 dienų termino pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą, kuriuo yra apskaičiuota apžiūros metu nustatyta padaryta žala.

9. Teismas nurodė, jog Komisijai 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuvykus į sutartą vietą bei surašius Aktą, Komisijos veikloje nedalyvavo jos narys R. P., kuris dalyvauja Komisijos veikloje nario teisėmis, kai vertinama stumbrų padaryta žala, o taip pat pareiškėjas ir Komisijos nariai nesusitiko. Teismas sprendė, kad susitikimas neįvyko dėl Komisijos veiksmų, nes Komisija, nuvykusi į sutartą vietą nustatytu laiku ir pamačiusi nuimtus laukus, manė, jog pareiškėjas neatvyks į apžiūrą. Todėl Komisija surašė Aktą ir užfiksavusi derliaus nuėmimą, išvyko į kito pareiškėjo laukus.

10. Teismas vertino, kad Komisijos nario, kuris dalyvauja Komisijos veikloje nario teisėmis, kai vertinama stumbrų padaryta žala, nedalyvavimas Komisijos veikloje bei Akto surašymas nedalyvaujant pareiškėjui ar jo atstovui, lėmė Sprendimo nepagrįstumą (atsisakyta įvertinti medžiojamųjų gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, žemės ūkio pasėliams padarytą žalą pareiškėjo prašyme nurodytuose žemės sklypuose, kadangi visi pasėlių plotai jau yra nuimti). Teismas priėjo prie išvados, kad Komisijos veikla 2022 m. rugpjūčio 5 d. nebuvo teisėta, o pareiškėjas prarado galimybę pateikti Komisijai Protokolą, stumbrų nuotraukas pakenktuose pareiškėjo laukuose bei Centro atliktą laukinių gyvūnų padarytos žalos vertinimo panaudojant bepilotę skraidyklę (droną) laukuose ataskaitą.

11. Teismas pažymėjo, kad nei Medžioklės įstatymas, nei Metodika nenustato kokios priemonės ar įranga turi būti naudojamos nustatant (apskaičiuojant) plotus, kuriuose pasėlis yra pakenktas gyvūnų, pakenkimo intensyvumą, neįvardija, kokie dokumentai turi būti vertinami, o kokie dokumentai yra nevertinami, siekiant nustatyti gyvūnų padarytos žalos faktą ir dydį. Tai reiškia, kad nustatydama (apskaičiuodama) plotus, kuriuose pasėlis yra pakenktas, pakenkimo intensyvumą bei gyvūnų padarytą žalą, Komisija turėtų vertinti visus faktinius duomenis, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo prašymą atlikti medžiojamųjų gyvūnų ir stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą.

12. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl Sprendimą panaikino bei nurodė, kad panaikinus Sprendimą, atsakovas privalės pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą atlikti medžiojamųjų gyvūnų ir stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą išnagrinėti iš naujo.

13. Teismas nepasisakė dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pripažinęs juos neturinčiais esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičiančiais šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

14. Teismas nustatė, kad administracinė byla buvo nagrinėjama dėl trijų pareiškėjo reikalavimų. Kadangi administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Aktą nutraukta, teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas tenkintas 2/3 dalimis, todėl priteisė iš atsakovo pareiškėjui 2 898,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-5-556/2023 pareiškėjo atskirasis skundas buvo patenkintas, teismas pareiškėjui priteisė 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Teismas pareiškėjui iš atsakovo Administracijos iš viso priteisė 3 590,13 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

15. Kadangi pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio negu nustato ABTĮ, teismas pareiškėjui grąžino 7,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.).

III. 16. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą (apeliaciniame skunde patikslinta, jog nesutinkama su skundžiamo sprendimo dalimis panaikinti Administracijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo atlikti medžiojamųjų gyvūnų ir stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūra pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. M. skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Medžioklės įstatymo, Metodikos nuostatomis dėl padarytos žalos dydžio vertinimo per 7 kalendorines dienas, kartoja atsiliepimo į skundą argumentus dėl Komisijos, nuvykusios į sutartą vietą, surašyto Akto, pareiškėjo nebendradarbiavimo su Komisija (neinformavimo apie nuimtą derlių, neteiktus dokumentus dėl žalos pasėliams), teisės aktuose nenumatytos galimybės Komisijai žalą pasėliams vertinti pagal antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolą, Centro ataskaitos nuorašą, Komisijos pareigą vertinti pasėlių agrotechninę būklę, ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

17.1. Nuostatų 13 punkte įtvirtinta, kad Komisijos apžiūros aktas yra teisėtas, jeigu apžiūroje dalyvauja ne mažiau kaip ½ Komisijos narių. Analogiška nuostata numatyta Nuostatų 19 punkte dėl Komisijos posėdžio. Administracijos 2022 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD-1-433 pakeista Komisijos sudėtis. Būtent ši Komisija, t. y. 3 iš 5 Komisijos narių, pasirašė Aktą, Aktas yra teisėtas, nes dalyvavo ½ Komisijos narių. Vykstant į apžiūras, Komisija visuomet susisiekia (telefonu) su Komisijos nariu R. P., kuris yra deleguotas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir suderina apžiūros datą, laiką ir vietą, tačiau tąkart minimas Komisijos narys atostogavo, o jį delegavusios institucijos rašte nenurodytas pavaduojantis asmuo. Teismas suabsoliutino šio Komisijos nario nedalyvavimą Komisijos veikloje. Nuostatuose nenustatyta, kad šis Komisijos narys visada imperatyviai turi dalyvauti Komisijos veikloje, o jeigu jo nėra, Komisija negali vykdyti savo funkcijų. Komisija, be kita ko, negalėjo pažeisti 7 kalendorinių dienų termino ir nevykti į laukus vertinti gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams.

17.2. Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad apžiūros akto surašymas nedalyvaujant pareiškėjui ar jo atstovui, lemia Sprendimo nepagrįstumą. Komisijai nuvykus į vietą nustatytu laiku ir pamačius nuimtus laukus, buvo manoma, kad ūkininkas į apžiūrą neatvyks. Kadangi derlius laukuose buvo nuimtas, Komisijai nebuvo galimybės vertinti padarytos žalos, todėl jokios reikšmės neturėjo tai, ar fiksuojant nuimtą derlių (ne)dalyvavo kiti asmenys.

17.3. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas vengė priimti pareiškėjo turimus rašytinius medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įrodymus. Pareiškėjas tik prie skundo teismui pridėjo papildomus įrodymus, o tai įrodo, kad jis nesiekė taikiai spręsti ginčo. Teismas sprendime nemotyvavo, o pareiškėjas proceso metu neįrodė, kad administracinės procedūros metu prarado galimybę pateikti Komisijai Protokolą, stumbrų nuotraukas pakenktuose pareiškėjo laukuose bei Centro atliktą laukinių gyvūnų padarytos žalos vertinimo panaudojant bepilotę skraidyklę (droną) laukuose ataskaitą. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas nesiėmė visų būtinųjų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu.

17.4. Teismas, įpareigodamas atsakovą pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus. Teismas nepasisakė dėl byloje esančių valstybinių institucijų raštų, kuriuose išaiškintas Metodikos taikymas skaičiuojant žalą žemės ūkio pasėliams: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2023 m. vasario 22 d. rašto Nr. 2D-423 (11.4 E), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 28 d. rašto Nr. D8(E)-1198. Komisija negali iš naujo atlikti žalos vertinimo procedūros, nes nuo pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymo praėjo daug laiko, prašyme nurodytuose plotuose auga kita žemės ūkio kultūra, o pagal Protokolą ir Centro ataskaitos nuorašą Komisija skaičiavimų negali atlikti, kadangi taip yra išaiškinta tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek Aplinkos ministerijos raštuose. Pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą Komisijai tenka pareiga ne tik nuvykus į vietą įvertinti gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, tačiau ir identifikuoti, nustatyti, apskaičiuoti bei išskirti žalą, kurią padarė medžiojamieji gyvūnai (žalą privalo atlyginti medžioklės plotų naudotojai) ir medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus (žalą privalo atlyginti Aplinkos ministerija). Aptaręs Centro ataskaitos bei Protokolo turinį, atsakovas nurodo, kad pagal šiuos dokumentus Komisija negali išskirti žalos, kurią padarė medžiojamieji gyvūnai ir medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, todėl teismo įpareigojimas Komisijai yra neįgyvendinamas.

17.5. Teismas nevertino atsiliepime į skundą nurodytos informacijos ir sprendime nepasisakė, kad pareiškėjo pateiktos rapsų laukų nuotraukos neatitinka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro leidinyje nurodyto žieminių rapsų augimo tarpsnio. Pareiškėjas turėjo Seniūniją informuoti per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo (Medžioklės įstatymo 18 str. 5 d.), o ne po dviejų mėnesių prieš pat derliaus nuėmimą, tačiau to nepadarė.

17.6. Teismo sprendime nėra motyvų dėl Sprendimo, kurio turinys, atsakovo nuomone, neprieštarauja gero viešojo administravimo principui, atitinka administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus, vertinimo.

18. Pareiškėjas R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, mano, jog jis yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su nepagrįstai atsisakytu priimti laisvos formos prašymu, pavėluotai suorganizuota žalos vertinimo procedūra, nepagrįstu Komisijos atsisakymu vertinti stumbrų padarytą žalą, nes rapsų derlius jau buvo nuimtas, aplaidžiu jos darbu, veikimą viešai nepaskelbtų Nuostatų pagrindu, o nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

18.1. Administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. AD-1-978 1 punktu sudarytos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 1.5 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta specifinė Komisijos veiklos legitimumo sąlyga, nurodanti, jog visais atvejais, kuomet yra sprendžiamas stumbrų padarytos žalos pasėliams klausimas, Komisijoje nario teisėmis privalo dalyvauti R. P.. Šis 1.5 punktas turi būti laikomas specialiąja norma Nuostatų 13 ir 19 punktams, t. y. stumbrų padarytos žalos pasėliams vertinimo procedūros metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip ½ Komisijos narių, iš kurių vienas privalo būti – R. P., Tarnybos projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ vyriausiasis specialistas. Šių sąlygų netenkinantys Komisijos sprendimai – neteisėti ir negaliojantys, kadangi Komisija tokiu atveju veikia neturėdama specifinės su stumbrais susijusios kompetencijos.

18.2. Komisija, atlikdama gyvūnų padarytos žalos vertinimą, privalo vadovautis visa informacija ir duomenimis (Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d., Metodikos 7, 9 p.). Nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra nustatyta, kokiais privalomais duomenimis ir dokumentais turi būti fiksuojamos aplinkybės, juolab, Metodikoje nenustatyta, kad pasėliams padarytos žalos vertinimas negali būti atliktas ir po derliaus nuėmimo. Nei Žemės ūkio ministerijos, nei Aplinkos ministerijos raštai, kuriais vadovaujasi atsakovas, negali būti laikomi oficialiu teisės aktų išaiškinimu, raštai gali būti suprantami kaip subjektyvi atitinkamo rašto rengėjo specialistų nuomonė, kuria vadovaujantis paneigiama nuo laukinių gyvūnų nukentėjusių asmenų (ūkininkų) teisė į patirtos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas žalos atlyginimą laiko konstituciniu principu.

18.3. Teismo sprendimas yra įgyvendinamas, nes byloje yra dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti stumbrų padarytos žalos dydį: stumbrų nuotraukos, Centro ataskaita, Protokolas. Aptaręs Komisijos privalomus atlikti veiksmus, idant byloje esančios informacijos pagrindu būtų galima nustatyti konkretų pareiškėjo patirtos žalos dydį, pareiškėjas akcentuoja, jog papildomos informacijos Komisija galės kreiptis tiek į pareiškėją, tiek į antstolį, tiek į Centro specialistę, kuri sudarė ataskaitą.

18.4. Atsakovas stumbrų žalos vertinimo procedūrą atliko pažeisdamas gero viešojo administravimo principą ir atimdamas teisę pareiškėjui pateikti papildomą informaciją bei dokumentus. Gero viešojo administravimo principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą, viešojo administravimo subjekto pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką, nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, valstybės institucijų pareigą dirbti rūpestingai ir atidžiai veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas buvo itin aktyvus, tačiau visa stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūra neatitiko gero viešojo administravimo principo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 27 bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S2-1269 „Dėl atsakymo į pareiškimą“, kuriuo pareiškėjas R. M. informuotas, jog nebus vertinama ir atlyginama jo 2022 m. liepos 28 d. prašyme „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“ nurodytuose žemės sklypuose medžiojamųjų gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, žemės ūkio pasėliams padaryta žala, kadangi visi pasėlių plotai jau yra nuimti, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė administracinės bylos dalį dėl Akto panaikinimo, priėjęs prie išvados, jog Aktas nėra pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas, galintis būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos Sprendimą bei įpareigojo Komisiją iš naujo atlikti medžiojamųjų gyvūnų ir stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą, nustatęs, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, jog kadangi derlius pareiškėjo laukuose buvo nuimtas, Komisijai nebuvo galimybės vertinti padarytos žalos, todėl jokios reikšmės neturėjo tai, ar fiksuojant nuimtą derlių (ne)dalyvavo kiti asmenys. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Komisijos nario nedalyvavimą Komisijos veikloje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei įpareigojo Komisiją atlikti tai, kas neįmanoma.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 27 panaikinimo, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

23. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, 1 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d.). Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Medžioklės įstatymo 18 str. 5 d.). Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui (Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d.).

24. Metodika nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams yra žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1 p.). Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti) (Metodikos 2 p.). Metodikos 5 punkte, be kita ko, nustatyta, jog visais atvejais medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensuojama suma ūkio subjektui neturi viršyti jo patirtų faktinių nuostolių. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 p.).

25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, pažymi, kad Medžioklės įstatymas ir Metodika nepreziumuoja medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos fakto, ji turi būti nustatyta žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo pagrindu inicijuotos administracinės procedūros metu, kuri užbaigiama Komisijos, kaip viešojo administravimo sistemos subjekto, įformintu galutiniu sprendimu, kurio turiniui taikomi VAĮ 10 straipsnio reikalavimai.

26. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje eA-439-442/2022).

27. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl Komisijos sudėties, pažymi, kad pagal Nuostatų, reglamentuojančių Komisijos darbo tvarką, 13 punktą Komisijos apžiūros aktas yra teisėtas, jeigu apžiūroje dalyvauja ne mažiau kaip ½ Komisijos narių. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjo pasėlių apžiūroje dalyvavo ir Aktą pasirašė 3 iš 5 Komisijos narių, todėl pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2022 m. rugpjūčio 5 d. Aktą surašiusios Komisijos neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Komisijos veikloje nedalyvavo R. P. – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projekto „Stumbrų apaugos priemonių įgyvendinimas“ vyriausiasis specialistas, savaime nesudaro pagrindo Komisijos veiklą pripažinti neteisėta, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo žemės ūkio pasėliams padaryta žala nebuvo vertinama.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014 ir kt.). Gero viešojo administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1434-520/2018).

29. Nuostatų 10 punkte įtvirtinta, jog į Komisijos narių atliekamą apžiūrą kviečiami medžiotojų būrelio ar klubo, kurio nuomojamame plote padaryta žala, pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo ir žemės, miško ar vandens telkinio savininkas, valdytojas ar naudotojas arba jo įgaliotas asmuo, turintis teisę pasirašyti ant apžiūros akto. Taigi Komisija, veikdama kaip viešojo administravimo sistemos subjektas bei turėdama pareigą tinkamai užbaigti pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą pradėtą administracinę procedūrą, anksčiau sutarto laiko (11.15 val. pagal prie Akto pridėtas fotofiksacijas) nuvykusi į sutartą vietą ir konstatavusi faktą, jog visi pasėlių plotai jau yra nuimti, privalėjo susitikti su pareiškėju arba jo įgaliotu asmeniu, turinčiu teisę pasirašyti Akte ir suteikti jam galimybę pateikti visą, jo manymu, reikšmingą informaciją. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad Akto surašymas nedalyvaujant pareiškėjui ar jo atstovui, lėmė Sprendimo nepagrįstumą, nes pareiškėjas prarado galimybę pateikti Komisijai 2022 m. liepos 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, stumbrų nuotraukas pakenktuose pareiškėjo laukuose bei Centro atliktą laukinių gyvūnų padarytos žalos vertinimo ataskaitą.

30. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, neaptarė pareiškėjo argumentų dėl Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos raštų, kuriuose išaiškintas Metodikos taikymas skaičiuojant žalą žemės ūkio pasėliams, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Tai, kad atsakovas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.

32. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad Komisija negali iš naujo atlikti žalos vertinimo procedūros pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija nėra įpareigota priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Šiuo atveju teismo įpareigojimas apsiriboja tik nurodymu Komisijai iš naujo atlikti veiksmus, kurie šiuo nagrinėjamu atveju teismo pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, bei priimti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkantį individualų administracinį aktą, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir tinkamai motyvuotą.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad Administracijos Sprendimas turi būti panaikintas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų (pvz., dėl nevertintų pareiškėjo pateiktų rapsų laukų nuotraukų), kurie neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

34. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 4 050,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi išnagrinėjus bylą galutinis sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

35. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

36. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, yra 1,3. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui faktiškai sumokėta 2023 m. III ketvirtį, užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 959,9 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 547,87 Eur. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 4 050,48 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalų dydį, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo priežastis, jo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteisia 2 547,87 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2 547,87 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė