P-143-16-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-421/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02843-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2012 m. balandžio 16 d., pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Data“) skundą tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir atsakovas) tinkamai išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2011 m. lapkričio 3 d. prašymą bei pateikti motyvuotą atsakymą; likusioje dalyje skundo netenkino.

II. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjo naudai 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Prašyme nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė apmokėdamas už teisines paslaugas, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas (280 Lt; 2 400 Lt), pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose (260 Lt; 60 Lt).

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 330 Lt UAB „Data“ naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 ir 45 straipsnių nuostatomis bei nurodė, jog nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Data“ 2011 m. gruodžio 16 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų D. K. ir D. G. kontora, o patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apmokėjimas už teisines paslaugas, grindė 2012 m. balandžio 18 d. sąskaitos išrašu. Pažymėjo, jog pateiktame prašyme nurodyta, kad už 2011 m. lapkričio 3 d. prašymo ikiteismine tvarka Vilniaus miesto savivaldybei parengimą pareiškėjas sumokėjo 280 litų, tačiau, kaip matyti iš 2011 m. lapkričio 3 d. prašymo, tai yra kreipimasis į instituciją dėl informacijos suteikimo, o ne pareiškimas spręsti ginčą ne teisme, todėl prašoma suma nepriteisiama. Taip pat nurodė, jog byloje nustatyta, kad nagrinėjant ginčą teisme įvyko 1 teismo posėdis, kurio trukmė 25 min., kas vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, prilyginama iki 30 min. ir atmetama, todėl pareiškėjo prašoma atlyginti 60 Lt suma už atstovavimą jam nepriteisiama.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog už kitų advokato nurodytų prašyme suteiktų paslaugų atlyginimo dydžių Rekomendacijos konkrečiai ir aiškiai nenustato. Pagal Rekomendacijų 10 punktą, už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Teismo nuomone, byloje advokatui pateiktų dokumentų ir kitos medžiagos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, analizė ir teisinis įvertinimas bei pasirengimas (susipažinimas su bylos medžiaga) administracinės bylos nagrinėjimui teisme turėtų būti prilyginamas atstovavimui teisme ir taikomas šiai advokato paslaugai apskaičiuoti Rekomendacijose nustatytais koeficientais, t. y. 0,15 MMA už 1 val. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir konstatavo, jog realiai reikalingas susipažinti su dokumentais laikas užimtų nuo 2 iki 3 val., todėl pareiškėjui priteisė 260 Lt sumą.

Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjo skundas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai. Konstatavęs tai, teismas pareiškėjui apskaičiuotą priteisti išlaidų sumą 2660 Lt (2 400 Lt + 260 Lt) padalino iš dviejų (nes buvo patenkintas tik vienas iš dviejų pareiškėjo keltų reikalavimų) ir priteisė jam 1330 Lt sumą.

IV. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 78 – 81), kuriuo prašo: 1) šią nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą; 2) pripažinus pareiškėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumo laipsnį ir patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.

Atskirajame skunde pažymi, jog pareiškėjui priteista 1330 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus nagrinėtos administracinės bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų skaičių ir kitas aplinkybes, yra nepagrįstai didelė. Remiasi ABTĮ 44, 45 straipsnių, CPK 98 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu bei pažymi, jog apskaičiuojant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, lemiamą reikšmę turi kiekvienos konkrečios bylos aplinkybės bei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumas. Atkreipia dėmesį į tai, jog šios bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, reikalaujančiai specialių žinių, ši byla negali būti laikoma ir išimtine. Mano, jog byla negali būti laikoma sudėtinga, nes joje buvo taikomi teisės aktai dėl kurių yra suformuota atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, o nagrinėjant bylą teisme nebuvo iškilusi būtinybė papildomai nustatinėti faktinių aplinkybių, rinkti įrodymų, taip pat šioje byloje nereikėjo remtis specialiomis žiniomis (byloje nebuvo skirtos ekspertizės ar pareikalauta specialistų išvadų). Priduria, jog byloje nebuvo reikalinga plati teisės aktų analizė (analizuotos tik keleto įstatymų, aktualių nagrinėjamai situacijai, nuostatos – t. y. Viešojo administravimo įstatymo bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų), atitinkamai, dėl to byla negali būti priskiriama tokių kategorijai, kurioms pasirengti teisininkas turėtų skirti daug laiko.

Dėl už skundo parengimą priteistinos sumos (2400 Lt) nurodo, jog vien tas faktas, kad, kaip nurodė teismas, prašoma priteisti suma neviršija aktualiame Rekomendacijų punkte nurodyto dydžio, nereiškia, jog ji yra pagrįsta ir teisinga. Mano, jog maksimali suma už skundo parengimą gali būti priteistina tik tuo atveju, kai konstatuojamas Rekomendacijų 2 punkte išvardintų kriterijų egzistavimas – bylos sudėtingumas, sprendžiamų klausimų naujumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas ir kitos svarbios aplinkybės, tačiau teismas jų visiškai nevertino ir skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, jog būtent tokio dydžio suma, t. y. 2400 Lt, yra priteistina pareiškėjui už skundo parengimą. Akcentuoja, jog pareiškėjo parengtas skundas nėra didelės apimties (3 lapai, iš kurių trečiajame nurodomi skundo priedai ir reikalavimas teismui), jo parengimui nebuvo būtina analizuoti teismų praktiką ar daugelį teisės aktų.

Dėl už pasirengimą teismo posėdžiui priteistinos sumos (260 Lt) nurodo, jog visiškai nesuprantama, kuo remiantis teismas nustatė, kad realiai reikalingas susipažinti su dokumentais laikas užimtų nuo 2 iki 3 val., todėl pareiškėjui priteistina 260 Lt. Pabrėžia, jog byla buvo ypatingai nesudėtinga teisiniu požiūriu, nagrinėtos aplinkybės buvo aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, todėl manytina, jog papildomas pasiruošimas bylos nagrinėjimui nebuvo reikalingas. Pažymi, jog atsakovo pateiktas atsiliepimas taip pat nebuvo didelės apimties (4 lapai), prie jo nebuvo pateikta daug ir didelės apimties priedų, kurie būtų reikalavę išsamios analizės ir papildomų pareiškėjo atstovo laiko sąnaudų. Nurodo ir tai, jog byla buvo išnagrinėta per 1 teismo posėdį, kurio trukmė – 25 minutės, bylos nagrinėjimo metu šalims (ypač – pareiškėjui) nekilo probleminių su ginčo dalyku susijusių klausimų, be to, tokie klausimai nebuvo užduoti atsakovui. Mano, jog tai tik įrodo, kad specialus ruošimasis teismo posėdžiui nebuvo reikalingas, todėl ir jokia išlaidų suma už pasiruošimą šiam teismo posėdžiui (kaip beje, ir vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, nebuvo priteista prašoma suma (60 Lt) už atstovavimą teismo posėdyje) negali būti priteisiama. Tikina, jog tokios paslaugos kaip pasirengimas bylai įeina į skundo surašymo paslaugos apimtį ir yra apmokestinamos vienu dydžiu bei atskirai neturėtų būti išskiriamos. Be to mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į dar vieną iš Rekomendacijose nurodytų kriterijų, t. y. paslaugų teikimo pastovumą (6 punktas), nes pareiškėjui UAB „Data“ advokatas D. G. pareiškėjui paslaugas teikia jau nuo 2008 m.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: 1) atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą; 2) priteisti pareiškėjo UAB „Data“ naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 400 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Atsiliepime nurodo, jog pateikto atskirojo skundo rezoliucinė dalis suponuoja išvadą, kad atsakovas ginčija pareiškėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau skundo motyvuojamoje dalyje apie šios pareiškėjo teisės ginčijimą atsakovas net neužsimena. Mano, jog tai nėra suderinama su bendruoju principu „pralaimėjęs moka“. Nurodo, jog atsakovo pozicija, kuria ginčijamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, taip pat yra nepagrįsta. Pažymi, jog nesudėtingų bylų kategorijai priskirtinos tos bylos, kurios nereikalauja specialių teisės žinių ir proceso šalis tokioje byloje gali savo interesus atstovauti savarankiškai.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas valstybės institucija, itin aktyviai gynė savo nepagrįstą poziciją ir aiškiai vengė tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateikti jo prašomą informaciją. Atsakovo 2012 m. sausio 13 d. pateiktas atsiliepimas į pareiškėjo skundą vienareikšmiškai patvirtina atsakovo aktyvią gynybą, dėl ko pareiškėjo atstovas privalėjo itin kruopščiai rengtis bylos nagrinėjimui. Mano, jog atsakovo abstraktūs teiginiai, kad šiuo atveju pareiškėjui tereikėjo remtis suformuluota Lietuvos administracinio teismo praktika yra teisiškai nepagrįsti.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas valstybine institucija, viso proceso metu šia praktika nesivadovavo ir aktyviai gynėsi, patvirtina, kad byla buvo sudėtinga ir reikalavo plačios tesės aktų ir teisminės praktikos analizės. Taip pat pažymi, jog atsakovas pats sau prieštarauja, atskirajame skunde akcentuodamas, kad nagrinėjamu atveju buvo taikomi teisės aktai dėl kurių yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau tuo pačiu nurodydamas, kad rengiant pareiškėjo skundą teismui nebuvo būtina analizuoti teismų praktiką.

Argumentuoja, jog atsakovo aiškinimas, kad pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos priskirtinos prie išlaidų už skundo parengimą teismui yra nelogiškas, nes skundo parengimo paslauga buvo baigta jį parengus ir pateikus teismui, o atsakovo atsiliepimo motyvų analizė, jo išaiškinimas klientui bei pasirengimas teismo posėdžiui yra atskiri veiksmai, be kurių pareiškėjo teisių tinkamas gynimas yra neįmanomas. Pastebi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepriteisė jokių išlaidų už jo atstovavimą teismo posėdyje, nors akivaizdu, jog pareiškėjo atstovavimas teisme reikalauja laiko sąnaudų.

Mano, jog, nors jis šioje dalyje teismo nutarties neskundžia, šios teisinės paslaugos negali būti laikomos neatlygintinomis.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą advokatei sumokėtus 400 Lt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalys).

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis taip pat įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK

98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK

98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatose. CPK 93 straipsnio 2 dalis taip pat įtvirtina, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Pažymėtina, jog nors atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje atsakovas ir nurodo, kad pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo, reikėtų atmesti kaip nepagrįstą, byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas buvo tik iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, t. y. teismas sprendimu patenkino 1/2 jo reikalavimų, todėl jis turėjo teisę reikalauti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau atsakovas iš esmės ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, motyvuodamas, be kita ko, tuo, jog byla nebuvo sudėtinga, todėl priteistų teismo išlaidų dydis turėtų būti mažintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, tokiai atsakovo pozicijai nepritaria ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstą išlaidų, kurios buvo įrodytos byloje esančiais įrodymais – atstovavimo sutartimi su advokatų D. K. ir D. G. kontora, sąskaitos išrašu bei sąskaita už teisinę pagalbą (b. l. 6; 72 – 73) – sumą pareiškėjui.

Pirmiausia pažymėtina, jog maksimali suma, kurią galėjo prisiteisti pareiškėjas už skundo teismui rengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą buvo 1200 Lt ((3 * 800 MMA)/2 = 1200 Lt). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje pareiškėjui priteisti maksimalią sumą ir mano, jog teismas nagrinėjamu atveju nepažeidė Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų kriterijų. Iš ginčijamos nutarties matyti, jog teismas minėtas išlaidas laikė pagrįstomis ir racionaliomis, todėl mažinti jas, atsižvelgiant į subjektyvius atsakovo teiginius, kad byla nebuvo sudėtinga ir išimtinė, nėra pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas prisiteisė kur kas mažesnę nei prašomą sumą, vertina, jog patirtos išlaidos nėra neprotingos ir per didelės ar tokios, kurių atsakovas negalėtų atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su tuo pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog už kitų advokato nurodytų prašyme suteiktų paslaugų atlyginimo dydžių Rekomendacijos aiškiai ir konkrečiai nenustato, todėl teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 10 punktu, tinkamai realizavo minėtame punkte įtvirtintą diskreciją už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose Rekomendacijose, teikimo dydį nustatyti kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose Rekomendacijose. Pažymėtina, jog advokatui pateiktos medžiagos analizės, teisinio įvertinimo ir pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui teisme paslaugų prilyginimas tos pačios rūšies teisinėms paslaugoms, kaip ir atstovavimui teisme, t. y. jų apskaičiavimas pritaikius Rekomendacijų 8.18 punkte įtvirtintą koeficientą, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–403/2011). Teisėjų kolegija pagrįstu laiko pirmosios instancijos teismo teiginį, jog nagrinėjamu atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui ir dokumentų analizė galėjo užtrukti nuo 2 iki 3 val., todėl pagal šį įvertinimą pareiškėjui priteista jo prašyta 260 Lt suma nėra nepagrįsta. Taigi, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos išlaidos ir šioje dalyje neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl tenkinti atsakovo atskirąjį skundą bei panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ar keisti ja pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo priteisti jo turėtas išlaidas už šio atsiliepimo rengimą - 400 Lt sumą, sumokėtą advokatei už minėto atsiliepimo rengimą, neviršijančią Rekomendacijų 8.15 punkte (0,5 * 800 MMA = 400 Lt) įtvirtinto maksimalaus dydžio. Pareiškėjas šią sumą pagrindė su atsiliepimu pateikta atstovavimo sutartimi bei pinigų priėmimo kvitu. Šis pareiškėjo prašymas nėra tenkinamas, nes ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato šalies teisę gauti išlaidų atlyginimą kuomet byla yra išnagrinėjama iš esmės arba priimamas procesinis sprendimas, kuriuo yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas, tuomet yra skaičiuojamos ir išlaidos už atskirų procesinių veiksmų atlikimą. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo, apeliacinėje instancijoje nėra nagrinėjamas klausimas dėl baigiamojo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento, todėl prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas netenkinamas, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis ir pagrįstomis su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan