2020-10-07 Nr. AB-18824-3-61-3-00133-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1545-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00133-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-196782 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad VMI priėmė Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto. VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)327-9220 nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Šios sutarties daliniam užtikrinimui VMI taikė priverstinę hipoteką turtui, kuris nurodytas Sprendime. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėto VMI sprendimo, šios aplinkybės VMI yra žinomos. Pareiškėja paaiškino, kad Sprendimu mokestinė nepriemoka bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, o tai reiškia, jog jis bus parduotas kitiems asmenims ir šio turto vėliau pareiškėja negalėtų susigrąžinti. Pažymėjo, kad teismui administracinėje byloje Nr. I-5063-331/2018 tenkinus jos skundą dėl VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, šioje byloje Sprendimo įvykdymas galėtų užkirsti kelią anksčiau minėto teismo sprendimo įgyvendinimui. Sprendimo priėmimas neatitinka gero viešojo administravimo principo, priimtas formaliai ir neatsižvelgiant į faktines aplinkybes.

3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2660 nustatė pareiškėjos turtui priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių nepriemokos išieškojimo užtikrinimo pagal pareiškėjos deklaracijas. Bendra įkeičiamų daiktų vertė 12 489 Eur. Įkeičiamą turtą sudaro žemės sklypai ir transporto priemonė. Sprendimu nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos mokestinę nepriemoką iš priverstine hipoteka įkeisto turto. Pareiškėjai neatsiskaitant su valstybės biudžetu buvo priimtas Sprendimas.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog priverstine hipoteka buvo užtikrinta mokestinės paskolos sutarties dalis, kuri VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-9220 nutraukta bei kurios teisėtumą ir pagrįstumą sprendžia Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5063-331/2018. VMI nurodė, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą atidėti / išdėstyti 13 6925,68 Eur mokestinės nepriemokos skolos sumokėjimą nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. kovo 30 d. pagal grafiką, o 2017 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą atidėti / išdėstyti 13 6633 Eur mokestinės nepriemokos skolos sumokėjimą nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. pagal grafiką su priedais. 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-3624 nuspręsta išdėstyti R. A. 13 6633 Eur mokestinę nepriemoką nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. pagal grafiką su papildoma sąlyga: užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija. Pareiškėja 2017 m. liepos 24 d. pateikė prašymą leisti pasirašyti mokestinės paskolos sutartį be papildomų sąlygų, nes neturi įkeitimo objekto. VMI 2017 m. liepos 28 d. sprendimu atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-5753 nuspręsta išdėstyti R. A. 13 6633 Eur mokestinę nepriemoką nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. pagal grafiką. Pareiškėja ir VMI 2017 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5836. 2017 m. lapkričio 16 d. el. paštu pareiškėjai išsiųsta susipažinimui 2017 m. lapkričio 14 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-8562. 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-9220 nuspręsta nutraukti 2017 m. lapkričio 14 d. mokestinės paskolos sutartį.

6. 2017 m. rugpjūčio 2 d. mokestinės paskolos sutartis su pareiškėja, kuri pakeista 2017 m. lapkričio 14 d., buvo pasirašyta dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos, kurią sudaro Gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai yra 17 934,93 Eur ir PVM už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai yra 11 8698,07 Eur, bei kuriai nebuvo taikytos užtikrinimo priemonės bei papildomos sąlygos tenkinant pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. prašymą. Tuo tarpu VMI 2018 m. gruodžio 10 d. sprendime nuspręsta vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto pagal VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-2660 nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur mokestinės nepriemokos, kurią sudaro PVM delspinigiai pagal 2015 m. sausio 31 d. ir 2015 m. sausio 31 d. deklaracijas. Šiuo konkrečiu atveju neatitinka mokestinės prievolės ir laikotarpiai, kas patvirtina pareiškėjos skundo nepagrįstumą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl VMI 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-196782, kuriuo nuspręsta išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja ir VMI 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5836, pagal kurią Gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) 17 934,93 Eur ir PVM 118 698,07 Eur išdėstytas nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. 2017 m. lapkričio 14 d. buvo pakeista mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-8562, pagal kurią GPM ir PVM mokestis išdėstytas nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. birželio 25 d. VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2660 nustatė pareiškėjos turtui priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur PVM delspinigių nepriemokos išieškojimo užtikrinimo pagal 2015 m. sausio 31 d. deklaracijas. Sprendime nurodyta, kad įkeičiamas turtas yra: 1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plotas 1,41 ha; 2. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., Biržų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plotas 1,12 ha; 3. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Biržų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,5 ha; 4. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Biržų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo plotas 4,3580 ha; 5. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. Sprendime nurodyta, kad bendra įkeičiamų daiktų vertė yra 12 489 Eur, o priverstinio įkeitimo nustatymo pagrindas yra mokestinė nepriemoka. Priverstiniu įkeitimu užtikrintos mokestinės prievolės – PVM – suma yra 10 374,60 Eur. Priverstinė hipoteka Hipotekos registre įregistruota 2017 m. lapkričio 8 d. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-9220 buvo nutraukta 2017 m. lapkričio 14 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-8562. VMI Sprendimu Nr. (23.31-08) 467-196782 nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos priverstine hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto. Sprendime nurodyta, kad bendra priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma sudaro 10 374,60 Eur.

10. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl 10 374,60 Eur mokestinės prievolės, tačiau pareiškėja teigia, kad Sprendimu mokestinė nepriemoka bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto jį pardavus, tuo tarpu teisminiu keliu panaikinus VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, šioje byloje skundžiamo Sprendimo įvykdymas galėtų užkirsti kelią anksčiau minėto teismo sprendimo įgyvendinimui.

11. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, administracinė byla dėl VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-9220 ir joje būsimas teismo sprendimas neturės įtakos šioje administracinėje byloje, kadangi šioje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas priimtas dėl VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos turtui buvo nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas) dėl 10 374,60 Eur PVM delspinigių nepriemokos išieškojimo. Pareiškėjai nevykdant įsipareigojimų, VMI 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu nusprendė vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto pagal VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur mokestinės nepriemokos. Papildomai pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-68/2013 pažymėjo, jog turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad mokesčių administratorius elgėsi nesąžiningai žinodamas, kad VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (23.24-08)327-9220 yra apskųstas (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-965-331/2019), tačiau vis tiek priimdamas sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, teismo pripažinti nepagrįstais.

12. Sprendimas priimtas siekiant vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto pagal VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-2660 nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur mokestinės nepriemokos. 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. mokestinės paskolos sutartys su pareiškėja buvo pasirašytos dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos 17 934,93 Eur, kurią sudaro GPM už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir PVM nepriemokos 11 8698,07 Eur už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nuspręsta vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto pagal VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur mokestinės nepriemokos. Pareiškėja skunde taip pat nenurodė, kodėl, jos teigimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kokias teisės normas VMI pažeidė priimdama sprendimą išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką.

13. Teismas, be kita ko, vertino kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, jog Sprendimu mokestinė nepriemoka bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, o tai reiškia, jog jis bus parduotas kitiems asmenims ir šio turto vėliau pareiškėja negalėtų susigrąžinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.175 straipsnio 3 dalyje priverstinei hipotekai keliamas reikalavimas – ji turi būti nustatyta įstatyme (šiuo atveju ji numatyta Mokesčių administravimo įstatyme). Be to, šios dalies 1 punkte nurodyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų ar įgaliotos institucijos sprendimų pagrindais tokiais atvejais, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių teisinių santykių. Taigi, kaip nurodė teismas, Civilinis kodeksas tiesiogiai nustato priverstinės hipotekos pagrindą. Nagrinėjamu atveju toks pagrindas yra, kadangi pareiškėja nevykdo mokestinės prievolės, o tam užtikrinti, mokesčių administratorius, pasinaudodamas Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkte bei 106 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jam numatytomis teisėmis, nusprendė išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką.

14. Teismas, nustatęs, kad mokesčių administratorius turėjo jam teisės aktuose nustatytą ir įtvirtintą pareigą pasinaudoti jam suteiktais įgaliojimais ir taikyti priverstinį išieškojimą, priėjo išvadą, kad VMI 2018 m. gruodžio 10 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. (23.31-08) 467-196782, kuriuo nuspręsta išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

III. 15. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti VMI 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-196782 „Išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto“.

16. Pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas priimtas formaliai bei išimtinai vienpusiškai. Pareiškėja paaiškina, kad atsakovo Sprendimas nulemia tai, jog jos ūkis bankrutuos. Be to, pareiškėjos skola yra ženkliai didesnė nei atsakovas užsitikrino priverstine hipoteka. Tuo tarpu, kaip teigia pareiškėja, atsakovui įgyvendinus priverstinę hipoteką, pareiškėjos ūkis bankrutuotų ir didesnę dalį jos skolos valstybei atsakovas neturėtų jokios galimybės susigrąžinti.

17. Teismas nepagrįstai konstatuoja, kad nustačius, jog mokesčių administratorius turėjo jam teisės aktais nustatytą ir įtvirtintą pareigą pasinaudoti jam suteiktais įgaliojimais ir taikyti priverstinį išieškojimą, darytina išvada, jog atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Pareiškėja pažymi, kad neginčijama, jog Mokesčių administravimo įstatymas suteikia atsakovui itin plačius įgaliojimus, tačiau tuo pačiu tų įgaliojimų įgyvendinimas turi būti pagrįstas gero administravimo principais, kas būdinga demokratinėms valstybėms.

18. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Atsakovas paaiškina, kad į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., t. y. suteikta daugiau nei 1 metai laiko apmokėti mokestinės nepriemokos skolą susidariusią nuo 2015 m. sausio 31 d., t. y. skolos išieškojimo klausimas pradėtas praėjus beveik 4 metams po prievolės atsiradimo, bei po 1 metų nuo užtikrinimo priemonių taikymo. Šis pareiškėjai skirtas terminas yra protingas ir sąžiningas, kad ji būtų ėmusi aktyvių veiksmų skolai padengti.

20. Pareiškėja nuo 2015 m. sausio 31 d. pažeidinėjo MAĮ 40 str. reglamentuotas mokesčių mokėtojų pareigas, tame tarpe laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 40 str. 1 p.), nesprendė klausimo dėl skolos padengimo bei taikytų apribojimų panaikinimo. VMI, kaip mokesčių administratorius, vykdydamas priskirtas pareigas (MAĮ 32 str.) – mokesčių administravimą, įvertinęs tai, kad pareiškėja nemoka mokesčių, nedengia skolų, yra pasyvi savo pareigoms, priėmė Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto Nr. (23.31-08) 467-196782, tuo įgyvendinant pareigą surinkti mokesčius.

21. Atsakovas nepagrįstu laiko pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, jog nuosavybės teise jai priklausanti žemė yra jos pagrindinis pajamų šaltinis, kadangi prie skundo ir apeliacinio skundo nepateikti jokie duomenys patvirtinantys apie gaunamas pajamas iš ūkio. Taip pat administracinėje byloje nėra duomenų ir prie apeliacinio skundo nepateikti jokie duomenys patvirtinantys pareiškėjos galimybę padengti visą mokestinę nepriemokos skolos sumą, todėl atsakovo neapgrįstas laikytinas apeliacinio skundo argumentas dėl jos galimybės padengti skolą VMI.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (23.31-08)468-196782, kuriuo nuspręsta išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta, kad VMI Finansų ministerijos viršininkas 2017 m. lapkričio 7 d. Sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2660 nustatė pareiškėjos turtui priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur PVM delspinigių (deklaracija / data 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. sausio 31 d.), bendra įkeičiamų daiktų vertė – 12 489 Eur. VMI 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-196782, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto.

25. Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje išvardinti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai ir nurodyta, jog mokestinė nepriemoka priverstinai, be kita ko, gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto (Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad mokesčių administratorius turėjo jam teisės aktuose nustatytą ir įtvirtintą pareigą pasinaudoti jam suteiktais įgaliojimais ir taikyti priverstinį išieškojimą, todėl VMI 2018 m. gruodžio 10 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. (23.31-08)467-196782, kuriuo nuspręsta išieškoti pareiškėjos mokestinę neprimoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Sprendimu mokestinė nepriemoka bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, t. y. paaiškina, jog šiuo atveju yra įkeista žemė, kuri naudojama pareiškėjos ūkinėje veikloje ir yra pagrindinis pajamų šaltinis, iš kurio veiklos turi galimybę atsiskaityti su VMI. Pareiškėja, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad jos skola VMI yra ženkliai didesnė nei atsakovas užsitikrino priverstine hipoteka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, kurie leistų prieiti prie išvados, kad pareiškėjai priklausanti įkeičiama žemė yra pagrindinis jos pajamų šaltinis, iš kurio veiklos turi galimybę atsiskaityti su VMI. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad buvo suvaržytos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai labiau nei yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

27. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys